Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1438-870/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-07-28
Bylos Nr.
1-1438-870/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01371-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Ieškovas
UAB „Jures“
Kaltinamasis
M. R.
Advokatai
Justas Sakavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1438-870/2014Proceso Nr. 1-10-1-01371-2011-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.1.;1.2.18.10.; 1.2.14.7.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamojo gynėjui, advokatui Justui Sakavičiui,

civilio ieškovo UAB „Jures“ (buvęs pavadinimas UAB „Algos inspekcija“) atstovėms G. R., R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. apgaulingai tvarkė UAB „Tavo alga“ apskaitą, iššvaistė jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Tavo alga“ turtą, pagamino netikrus dokumentus:

o būtent jis laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. vasario 1 d., Vilniuje, būdamas UAB „Tavo alga“ (įmonės kodas 302502734) direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti šią bendrovę, priimti sprendimus šios bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, taip pat būdamas atsakingas už šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdamas UAB „Tavo alga“ vardu, šios bendrovės naudai ir interesais 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. spalio 8 d. laikotarpyje iš kredito įstaigos „Danske Bank A/S Lietuvos filialo“ pagal čekius Nr. 0062851, 0062852, 0062853, 0062854, 0062855, 0062856, 0062857, 0062858, 0062859, 0062861 asmeniškai gavęs 72000 (septyniasdešimt du tūkstančiai) litų, 2010 m. birželio 1 d. – 2011 m. vasario 1 d. laikotarpyje, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose bei laiku, neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos perleido E. V. (mirė (duomenys neskelbtini)) apie 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų, priklausančių UAB „Tavo alga“, taip iššvaistydamas jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą, UAB „Tavo alga“ priklausantį turtą.

Be to, M. R. būdamas UAB “Tavo alga“ (įmonės kodas 302502734) direktoriumi, pats atlikdamas UAB „Tavo alga“ kasos operacijas, t. y. pats į bendrovės kasą priimdamas grynuosius pinigus ir išmokėdamas juos iš bendrovės kasos, būdamas atsakingas už UAB „Tavo alga“ apskaitos organizavimą Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 red.) (toliau BAĮ) 21 straipsnio 1 dalies pagrindu, būdamas atsakingas už Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau Taisyklių), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, reikalavimų vykdymą jo vadovaujamos UAB „Tavo alga“ ūkinėje veikloje, klastodamas dokumentus apgaulingai iki 2011 m. vasario 1 d. tvarkė UAB „Tavo alga“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

M. R., turėdamas tikslą pateisinti UAB „Tavo alga“ kasoje iki 2010 m. liepos 23 d. atsiradusį ne mažiau kaip 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų trūkumą, žinodamas, kad jis UAB „Tavo alga“ realiai neskolina 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų ir realiai neatgauna iš UAB „Tavo alga“ 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų, iki 2011 m. vasario 1 d., Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose ir laiku, pats pagamino netikrus dokumentus- 2010-07-23 paskolos sutartį, pagal kurią esą M. R. skolina UAB „Tavo alga“ 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų, taip pat 2010-07-23 Priėmimo-perdavimo aktą prie 2010-07-23 Paskolos sutarties, pagal kurį esą M. R. perdavė UAB „Tavo alga“ 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų, ir šiuos netikrus dokumentus, kuriuose įrašyti melagingi duomenys, panaudojo įtraukdamas juos į UAB „Tavo alga“ apskaitą, nes šių netikrų dokumentų pagrindu buvo išrašyti UAB „Tavo alga“ 2010-07-23 kasos pajamų orderis Nr. TALGA/07/23 dėl 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų priėmimo iš M. R., 2010-07-30 kasos pajamų išlaidų orderis Nr. 2010/07/30 dėl 25000 (dvidešimt penki tūkstančiai) litų išdavimo M. R., 2010-10-29 kasos išlaidų orderis Nr. 2010/10/29 dėl 25000 (dvidešimt penki tūkstančiai) litų išdavimo M. R..

Be to, M. R., 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. spalio 8 d. laikotarpyje UAB „Tavo alga“ naudai ir interesais iš kredito įstaigos „Danske Bank A/S Lietuvos filialo“ asmeniškai gavęs 72000 (septyniasdešimt du tūkstančiai) litų, visus šių pinigų gavimą įrodančius dokumentus ir pinigus atidavė į UAB „Tavo alga“ kasą, kurioje 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. spalio 8 d. buvo išrašyti kasos pajamų orderiai. Tačiau dėl to, kad M. R., kaip nurodyta, 2010 m. birželio 1 d. – 2011 m. vasario 1 d. laikotarpyje, Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose bei laiku, neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos perleido E. V. apie 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų, UAB „Tavo alga“ kasoje, taigi, ir šios bendrovės apskaitoje, atsirado apie 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų trūkumas.

Tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, M. R., turėdamas tikslą pateisinti UAB „Tavo alga“ kasoje iki 2011 m. vasario 1 d. atsiradusį ne mažiau kaip 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų trūkumą, veikdamas su bendrininku I. L., kurio atžvilgiu dalis ikiteisminio tyrimo atskirta, žinodamas, jog tikrovėje I. L. nėra UAB „Transkubas“ (įmonės kodas 300586228) kreditorius, laikotarpyje iki 2011 m. vasario 1 d., Vilniuje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytose vietose ir laiku, pateikė I. L. pasirašyti jo paties, t. y. M. R. pagamintus ir pasirašytus netikrus dokumentus- 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TA/TRANS/10/07/24, priėmimo – perdavimo aktą prie 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24, susitarimą prie 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24, 2010-07-24 kasos išlaidų orderį serija TA Nr. 2010/07/24-1 su jame įrašytais žinomai netikrais duomenimis apie tai, kad I. L., kaip UAB „Transkubas“ pradinis kreditorius perleido reikalavimo teisę į skolininką- UAB „Transkubas“, uždarajai akcinei bendrovei „Tavo alga“, atstovaujamai M. R., perleidimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka reikalavimo teisę į UAB „Transkubas“ skolą 64831,29 Lt, ir kad minėtos sutarties pagrindu esą I. L. iš M. R. gavo 60000 Lt, tačiau tikrovėje I. L. iš UAB „Tavo alga“, atstovaujamos M. R., negavo nurodytų 60000 litų, ir šiuos netikrus dokumentus, kuriuose įrašyti melagingi duomenys, M. R. panaudojo įtraukdamas juos į UAB „Tavo alga“ apskaitą.

Be to, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus, M. R. laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 3 d. iki 2011 m. vasario 1 d., dirbdamas UAB „Tavo alga“ vadovu, UAB „Tavo alga“ darbuotojoms G. J. bei R. P. 2010 m. gegužės 3 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. laikotarpyje neteisėtai išmokėjo ikiteisminio tyrimo nenustatyto dydžio neoficialius atlyginimus grynais pinigais, kurių nustatyta tvarka neįtraukė į UAB „Tavo alga“ apskaitą, tačiau į šios bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis- darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, t. y. duomenis, susijusius su turto ir įsipareigojimų dydžiu, esą iš viso laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d. G. J. ir R. P. bendrai priskaičiuotas atlyginimas yra 19840 (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt) litų. Tokiu būdu M. R. pažeidė BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, įpareigojančius į ūkio subjekto, t. y. UAB „Tavo alga“, apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeidęs BAĮ 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, įpareigojančius visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, pažeidęs BAĮ 13 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, kad ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška yra privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai, pažeidė Taisyklių 20 punkto nuostatas, įpareigojančias ūkio subjekto vadovą užtikrinti kasoje laikomų, taip pat imamų iš kredito įstaigų pinigų saugumą, pažeidęs Taisyklių 6 punkto nuostatas, leidžiančias išmokėti pinigus iš kasos fiziniams asmenims, kurie nėra ūkio subjekto darbuotojai, tik pagal kiekvienam fiziniam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius. Dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „Tavo alga“ 2010 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. R. paaiškino, kad pasitaręs su gynėju, pareiškia, kad kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikaltimų prisipažįsta visiškai ir gailisi dėl to, ką padarė. Kaltinamajame akte aplinkybės nurodytos teisingai. Jis 2009 m. rudenį, baigęs kolegiją (specialybė buvo verslo vadyba), atvyko į Vilnių. Jis rado skelbimą internete, kad bendrovė „Irec” ieško pardavimų vadybininko, darbui telefonu. Jis buvo atrinktas darbui. Jam buvo paaiškinta, kad jo darbas bus sėdėti prie telefono, skambinti Lietuvos bendrovėms ir siūlyti savo paslaugas, kurios buvo verslo konsultavimas, paskolų suteikimas, skolų išieškojimas. Taigi, 2009 rudenį, jis buvo priimtas į darbą UAB „Irec LT”, tuo metu įsikūrusios Europos verslo centre, pardavimų vadybininko pareigoms. Dirbdamas bendrovėje iš kolegų sužinojo, kad jos savininkai yra E. V. ir G. D.. Bendrovėje dirbo maždaug iki 2010 m. pavasario. Balandžio ar gegužės mėnesį pas jį atėjo G. D. ir pakvietė pasikalbėti. Jis pasakė, kad yra steigiama nauja įmonė ir pasiūlė jam tapti jos direktoriumi, tai buvo UAB “Tavo alga”, siūlė didesnį atlyginimą. Kodėl būtent jam pasiūlė šias pareigas nežino. Jis sutiko su šiuo pasiūlymu, įsidarbino UAB „Tavo alga” direktoriumi. UAB „Tavo alga” dirbo viso apie 6 žmonės, t.y. jis, buhalterė, ir dar keturios mergaitės. Bendrovės veikla buvo atlyginimų, skolų išieškojimas. Jo darbo pobūdis buvo toks, kad jis vykdydavo akcininkų, t.y. E. V. ir G.D. nurodymus, be jų žinios jis asmeniškai negalėjo priimti jokio sprendimo. Pripažįsta, kad 2010 metais jis iš „DanskeBank” su UAB „Tavo alga” čekių knygele paėmė apie 72000 litų. Kai paimdavo iš banko pinigus, juos laikydavo savo darbo stalo stalčiuje, kuris nebuvo rakinamas, seifo neturėjo. Dalis šių iš banko paimtų pinigų buvo išleidžiama mokėti atlyginimus UAB „Tavo alga” darbuotojams, panaudojama kitoje bendrovės veikloje. Kitą dalį pinigų maždaug apie 20 000 Lt, bent jau jis taip mano, yra perdavęs E. V., jo prašymu. Jis kartais ateidavo į darbą, kartais skambindavo mobiliuoju telefonu tiek darbo, tiek ne darbo valandomis ir prašydavo paskolinti pinigų. E. V. pinigus duodavo, nes jo, galima sakyti, bijojo, nes jis, kaip akcininkas ateidavo į ofisą, klausdavo, kaip reikalai, kiek kasoje turi pinigų, spaudimą jam darydavo. E. V. niekur už UAB „Tavo alga“ iš kasos jam perduotus pinigus nepasirašydavo. 2010 m. vasarą, tikslesnės datos nepamena E. V. pasakė, kad reikia padaryti sutartį dėl paskolos su UAB „Tavo alga”. Kam to reikia jis neaiškino. Buvo paruošta paskolos sutartis tarp jo ir UAB „Tavo alga”. t.y. kad jis UAB „Tavo alga” suteikia 50000 litų paskolą, nors realiai jis tų pinigų bendrovei neskolino. Neprisimena, ką galvojo pasirašydamas tą dokumentą, jį tiesiog pasirašė, nes žmogus kuriam tada dirbo, jam nurodė taip padaryti. Jis dabar jau nebeatsimena, kada tiksliai, tą pačią ar kitą dieną, bet jis pasirašė kasos išlaidų orderius, kiekvieną 25 000 Lt sumai, kad atgauna bendrovei skolintus pinigus. Tai padarė įmonės savininkų, t.y. E. V. arba G.D. nurodymu, tačiau iš bendrovės kasos nepaėmė nė lito. Jis pripažįsta, kad tie dokumentai neatitinka tikrovės ir kad jie buvo įtraukti į UAB „Tavo alga“ apskaitą. Po kurio laiko, datos jau nebeatsimena, iš E. V. gavo nurodymą, kad reikia nusipirkti skolą ir nurodė įmonę, t.y. UAB „Transkubas”, kurios skolą reikia nupirkti. Kas ruošė reikalavimo perleidimo sutartį jis nepamena, jis ją pasirašė ir tapo naujuoju kreditoriumi. Tada E. V. jam davė nurodymą paskambinti I. L. ir surinkti parašus. Jis paskambino I. L. ir pasakė, kad reikia atvažiuoti ir pasirašyti ant sutarties. I. L. atvyko pas juos į ofisą ir pasirašė ant reikalavimo perleidimo sutarties. Po to buvo išrašytas kasos išlaidų orderis. Kas jį paruošė pasakyti negali, tačiau jį pasirašė jis ir I. L.. Kasos išlaidų orderyje nurodytos 60000 litų sumos jis I. L. nėra išmokėjęs. Maždaug 2011 m. vasario mėnesį jis atsitiktinai sužinojo, jog UAB „Tavo alga” jau parduota. Jis norėjo išeiti iš darbo, todėl bandė surasti akcininką E. V., nes jis tai būdavo darbe, tai nebūdavo, jo apsilankymai darbe po Naujųjų metų suretėjo. Jis E. V. pasakė, kad nori išeiti iš darbo, po ko jis surado naują direktorių. Išeinant iš darbo su juo nebuvo pilnai atsiskaityta, t.y. nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Po to, 2011 m. vasarą, su juo susisiekė UAB „Algos inspekcija” (buvusi UAB „Tavo alga”) naujieji savininkai, jis jiems pasakė, kad jam UAB „Tavo alga” yra skolingi ir 2011-08-11 jie pasirašė taikos susitarimą, kad vieni kitiems jokių pretenzijų neturi. Kaltinamasis, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad 2010 - 2011 metais be jokių pateisinamų dokumentų E. V. perdavė ne daugiau kaip dvidešimt tūkstančių litų. Jis perduodamas tuos pinigus E. V. galvojo, kad juos skolino E. V., nes jis žodžiu žadėjo juos grąžinti. Jis bandė susigrąžinti pinigus, kuriuos davė E. V., bandė jį surasti, tačiau jam nepavyko jo sutikti ir pakalbėti apie paskolintų pinigų grąžinimą. Jis su UAB „Jures“ pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, mano, kad būtų logiška, kad 20 000 Lt turėtų būti įmonei atlyginti. Iki šiol įmonei nėra grąžinęs šių pinigų, nes, kai įmonė pakeitė pavadinimą jie susirašė lapą, kad vienas kitam pretenzijų neturi. Tuo metu kaltinimai nebuvo pareikšti. Jis vykdė E. V. nurodymus, visų pirma, dėl to, kad buvo griežtas tonas, be to, buvo kabinete pas E. V. matęs ginklą, žinojo, kad jis tokia asmenybė, kad ką jis pasako, tą ir turi padaryti, jausdavo iš jo pusės spaudimą.

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo UAB „Jures“ atstovė G.R. paaiškino, kad 2011-02-24 UAB „Tavo alga“ pasikeitus akcininkams bei atitinkamai vadovams, iš buvusių vadovų perėmus visą dokumentaciją, pradėjus analizuoti dokumentus paaiškėjo, kad laikotarpiu, kai įmonei vadovavo M. R., susidarė nemažai įsiskolinimų. 2011-06-29 iš finansininkės N. J. buvo gautas pranešimas apie 2010 m. įmonės vykdytas abejonę keliančias operacijas, o būtent dėl 50 000 Lt paskolos suteikimo ir atsiėmimo, bei dėl 60 000 Lt išmokėjimo iškasos. Paaiškėjus šioms aplinkybėms UAB „Tavo alga” atliko auditą, kurio metu buvo gautas patvirtinimas, jog įmonėje piniginės operacijos buvo atliekamos netinkamai, dėl ko įmonėje susidarė nepagrįstai dideli įsiskolinimai. Naujieji įmonės savininkai, kiti asmenys skolino pinigus vis atsirandančioms skoloms dengti, buvo sudarytos skolų pirkimo sutarys, įvairūs taikos susitarimai, kad įmonė kažkokiu būdu galėtų gyvuoti ir pradėti normalią veiklą. 2011-03-01 buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 11200,00 Lt buvusių darbuotojų neišmokėtiems atlyginimams dengti. Naujieji savininkai taip pat padengė įsiskolinimus UAB „Naujasis aitvaras” - 7260,00 Lt, UAB „Respublikos investicija” - 14520,00 Lt, UAB „Bijusta”- 2113,40 Lt, UAB „Adcom” - 4840,00 Lt sumai; taip pat 37905,10 Lt, kurie buvo gauti iš įmonių, iš kurių buvo išieškomos klientų skolos, ir kurie nebuvo neišmokėti klientams, todėl atsižvelgdami į aukščiau nurodytas aplinkybes, prašo priteisti iš M. R. 137838,50 Lt UAB „Jūres” padarytai žalai atlyginti. Šiuo ieškiniu jie prašo atlyginti tik turtinę žalą, bet neturtinė žala irgi buvo padaryta, kadangi dėl susidariusios prastos reputacijos, įmonės darbuotojai buvo vadinami sukčiais, teko keisti įmonės pavadinimą, kad būtų galima normaliai vykdyti veiklą. Civilinio ieškovo atstovė, atsakydama į proceso dalyvių klausimus, paaiškino, kad šiuo ieškiniu reikalauja tik tų pinigų, tos skolos, kuri susidarė dėl tuo metu buvusios vadovybės veiksmų bei dar 20 000 Lt, kuriuos M. R. atidavė E. V..

Ikiteisminio tyrimo metu (2013-07-15) M. R. paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo ar spalio mėn. jis buvo įdarbintas UAB „Irec LT“, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. esančiame Europos verslo centre pardavimų vadybininko pareigoms. Ant darbo sutarties pasirašė direktorius A. P.. Dirbant minėtoje bendrovėje sužinojo, kad jos savininkai yra E. V. ir G. D.. UAB „Irec LT“ dirbo maždaug iki 2010 m. pavasario, kai pas G. D. pasakė, kad jį kelia pareigose, kad yra nauja įmonė, kurios direktoriumi siūlė tapti, siūlė didesnį atlyginimą. Tai buvo UAB „Tavo alga“. Jis sutiko. Tada su UAB „Irec LT“ jis nutraukė darbo sutartį, įsidarbino UAB „Tavo alga“, tapo jos direktoriumi. Kas priėmė į darbą, nepamena. Darbo vieta buvo tose pačiose patalpose, bet maždaug po mėnesio persikėlė į Žvejų g., į UAB „Lesto“ pastatą. UAB „Tavo alga“ dirbo apie 6 žmonės: M. R., buhalterė ir keturios mergaitės- viena marketingistė, kitos buvo teisininkės. Bendrovės veikla buvo atlyginimų, skolų išieškojimas. M. R. teigia vykdęs akcininko- E. V., nurodymus. Jis turėdavo E. V. pareikalavus atsiskaityti apie darbo rezultatus. Be E. V. negalėjo priimti jokio sprendimo, todėl galvoja, kad pats buvo statytinis direktorius. Maždaug 2010 m. vasarą E. V. pasakė, kad reikia padaryti sutartį dėl paskolos su UAB „Tavo alga“, konkrečiau nieko neaiškino, tik pridūrė, kad jis (E. V.) viską sutvarkys. Po to buvo paruošta paskolos sutartis tarp M. R. ir UAB „Tavo alga“, kad M. R. suteikia UAB „Tavo alga“ paskolą 50000 Lt. E. V. pasakė, kad M. R. tik paruoštų paskolos sutartį, o pinigus „sutvarkys“, t. y. įneš, jis (E. V.). Kaip buvo įnešta paskolos sutartyje nurodyta pinigų sumą į bendrovę, t. y. kaip tai buvo atvaizduota buhalteriškai, M. R. teigia nežinantis. Gal tą pačią ar kitą dieną iš E. V. jis gavo nurodymą parengti dar vieną sutartį dėl UAB „Transkubas“ pirkimo. Kas ruošė minimą reikalavimo perleidimo sutartį, nepamena, tačiau paruošti šią sutartį nurodymą darbuotojams davė jis (M. R.). Paruošus sutartį, M. R. teigia ją pasirašęs kaip UAB „Tavo alga“ direktorius ir tapo naujuoju kreditoriumi. E. V. davė nurodymą paskambinti I. L. ir surinkti parašus. M. R. paskambino I. L., pasakė atvažiuoti pasirašyti ant sutarties. I. L. atvyko į ofisą ir pasirašė ant pateiktų jam pasirašyti dokumentų, tačiau kas tiksliai I. L. pateikė šiuos dokumentus, M. R. pasakyti negali. Jei gerai pamena, pasirašyti minėti dokumentai liko įmonėje. Pasirašius reikalavimo perleidimo sutartį buvo išrašytas kasos išlaidų orderis, tačiau kas jį paruošė, M. R. nepamena, bet tikrai ne jis (M. R.), tačiau pasirašė jis (M. R.) ir I. L.. Ar I. L. pinigų sumą, nurodytą kasos išlaidų orderyje, t. y. 60000 Lt, gavo ar ne, M. R. nežino, nes pats teigia vykdęs E. V. nurodymą, kuris sakė su pinigais susitvarkys. Ar reikalavimo perleidimo sutartis buvo fiktyvi ar ne, M. R. teigia nesupratęs. Maždaug 2011 m. vasarį jis atsitiktinai sužinojo, jog UAB „Tavo alga“ jau parduota. Jis E. V. pasakė, kad nori išeiti iš darbo, po ko surado naują direktorių ir M. R. kartu su buhaltere jam perdavė buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei gerai pamena, buvo surašytas priėmimo-perdavimo aktas. Dokumentų, išvardintų 2010-07-24 priėmimo - perdavimo akte prie 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24 nėra matęs (VIII t., b. l. 9-12). Papildomai apklausiamas 2013-10-29 M. R. parodė, kad jam tapus UAB „Tavo alga“ direktoriumi jau buvo pasirašyta sutartis su „Danske bank“. Kai bendrovės darbuotojams reikėdavo pinigų, arba E. V. nurodymu, jis eidavo į banką, kurs su čekių knygute išgrynindavo pinigus. Čekius kaupdavo, vėliau atiduodavo buhalterei N. (J.). Būdavo atvejų, kai E. V. nurodymu (banke) išgrynintus pinigus atiduodavo E. V., be jokių tai pateisinančių dokumentų. Taip buvo keletą kartų, pinigų sumos nuo dviejų iki penkių tūkstančių litų. Būdavo ir taip, kad E. V. klausdavo, kiek kasoje (stalčiuje) yra pinigų, ir, jei būdavo, tai E. V. pats pasiimdavo arba jis pats (M. R.) jam paduodavo kasoje buvusius pinigus be jokių dokumentų. E. V. niekada paimtų pinigų negrąžindavo. M. R. parodė, kad jei jis gerai pamena, tai jis (M. R.) buvo kasininkas, bet kažkurį laikotarpį kasininke buvo kita darbuotoja, tik nepamena kas. M. R. apklausiamas pareiškė, kad jis pinigų niekada nesisavino. M. R. galvoja, kad reikalavimo perleidimo sutartis buvo paruošta tam, kad padengti kasoje esantį trūkumą. Ar tuo metu jis tai suprato, M. R. negali atsakyti, o tokią prielaidą daro dabar (VIII t., b. l. 14-15). 2013-11-08 M. R. taip pat parodė, kad per visus kartus E. V. be jokių tai patvirtinančių dokumentų iš bendrovės „Tavo alga“ kasos galėjo būti perduota ne mažiau kaip dvidešimt tūkstančių litų. Pasiūlius paaiškinti, kur panaudoti likę pinigai iš 72000 litų, kuriuos M. R. pripažįsta gavęs pagal čekių knygelės įrašus iš „Danske Bank“ ir kurių dalį jis pripažįsta be pateisinamų dokumentų atidavęs E. V., įtariamasis M. R. pareiškė, kad 2010 metais būdamas UAB „Tavo alga“ direktoriumi jis ne tik sau, bet ir kitiems bendrovės darbuotojams mokėdavo už darbą atlyginimą, kuris nebuvo rodomas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Be to, M. R. patvirtino, kad 2010-07-24 UAB „Tavo alga“ kasos išlaidų orderyje yra jo (M. R. parašas) ir kad jis šiame orderyje nurodytos 60000 litų sumos I. L. nėra išmokėjęs, ir niekam nėra davęs nurodymo I. L. išmokėti 60000 litų (VIII t., b. l. 19-20). Apklausiamas papildomai 2014-02-21 M. R. parodė, kad jis 2010 – 2011 metais, būdamas UAB „Tavo alga“ direktorius, dešimt, penkiolika, bet ne daugiau kaip dvidešimt tūkstančių litų, priklausančių UAB „Tavo alga“, perdavė E. V.. Perduodamas jam tuos pinigus pats galvojo, kad juos skolina E. V.. Šis žadėjo pinigus grąžinti, bet negrąžino. M. R. parodė, kad jis neturi jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kada, kur ir kokią pinigų sumą jis perdavė E. V. (VIII t., b. l. 71, 73-75). 2014-03-10 M. R. iš dalies prisipažino iššvaistęs svetimą jam patikėtą ir jo žinioje buvusį turtą, pilnai prisipažino apgaulingai tvarkęs UAB „Tavo alga“ buhalterinę apskaitą, iš dalies prisipažino klastojęs dokumentus. Paaiškino, kad 2010 metais jis ne mažiau kaip dvidešimt tūkstančių litų, priklausančių UAB „Tavo alga“, perdavė E. V., galvodamas, kad tuos pinigus pastarajam skolina. Iš dalies prisipažįsta klastojęs dokumentus, nes tuos dokumentus ruošė ne jis pats, tik jis neprisimena, kas, o jis pats tik pasirašė tuos dokumentus. Prisipažino, kad tuos suklastotus dokumentus jis panaudojo UAB „Tavo alga“ buhalterinėje apskaitoje. Prisipažino 2010 - 2011 metais apgaulingai tvarkęs UAB „Tavo alga“ apskaitą, nes, būdamas šios bendrovės direktoriumi, sau ir kai kurioms bendrovės darbuotojoms išmokėjo neoficialų atlyginimą, buhalterinėje apskaitoje naudojo tikrovės neatitinkančius, jo paties suklastotus dokumentus (VIII t., b. l. 97).

Iš Specialisto Artūro Nedzinsko 2014-03-03 apklausos protokolo matyti, kad UAB „Tavo alga“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. darbo užmokesčio priskaičiuotos piniginės sumos, iš viso 19840 (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt) litų, susijusios su turtu ir įsipareigojimais, neatitinka tikrovės. Pagal pateiktus bylos duomenis vienas iš rekvizitų- ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine išraiška- neatitinka tikrovės. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnis „Apskaitos dokumentų rekvizitai“. UAB „Tavo alga“ darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. panaudojo įmonės buhalterinėje apskaitoje ir jų duomenis, susijusius su turtu, įsipareigojimų dydžiu arba struktūros pasikeitimu įrašė į buhalterinės apskaitos registrus už 2010 metus. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostata: „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamu laikotarpiu UAB „Tavo alga“ vadovo pareigas ėjo M. R.. UAB „Tavo alga“ buhalterinės apskaitos registruose už 2010 metus pagal neturinčius juridinės galios dokumentus- darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius už laikotarpį nuo 2010 m. gegužės 1 d. – 2010 m. gruodžio 31 d., kuriose nurodytos darbuotojų G. J. ir R. P. atlyginimų priskaičiavimas, neatitinka tikrovės, pažeidus aukščiau nurodytas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas. Tikrovės neatitinkantys duomenys, iš viso dėl 19840 (devyniolika tūkstančių aštuoni šimtai keturiasdešimt) litų, buvo įrašyti į UAB „Tavo alga“ buhalterinę apskaitą. Šie duomenys susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „Tavo alga“ 2010 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (VIII t., b. l. 91-92).

Iš Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24 matyti, kad sutartis sudaryta 2010-07-24, Vilniuje. Pagal sutarties turinį I. L., kaip UAB „Transkubas“ pradinis kreditorius, perleido reikalavimo teisę į skolininką - UAB „Transkubas“, uždarajai akcinei bendrovei „Tavo alga“, atstovaujamai M. R., perleidimo sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka bei reikalavimo teisę į UAB „Transkubas“ 64831,29 Lt skolą (II t., b. l. 96-99).

Iš Priėmimo – perdavimo akto prie 2010-07-24 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24 matyti, kad aktas sudarytas 2010-07-24, Vilniuje. Pagal akto turinį UAB „Tavo alga“ perima iš I. L. reikalavimo teisę į UAB „Transkubas“, kurio pagrindas yra I. L. perduoti dokumentai: kliento kortelės perdavimo sutartis Nr. 49011043, pranešimai apmokėjimui Nr. 28258644, Nr. 28265400, Nr. 28303297, Nr. 28336499, Nr. 28381689, Nr. 28381689, Nr. 28387928, Nr. 28416804, Nr. 28423250, Nr. 28461351, Nr. 28467725, Nr. 28495918, Nr. 28503550, Nr. 28544893, kvito patvirtinimas, pažyma Nr. 06 (II t., b. l. 100).

Iš Susitarimo prie 2010-07-24 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24 matyti, kad Susitarimas sudarytas 2010-07-24, Vilniuje. Pagal susitarimo turinį UAB „Tavo alga” įsipareigoja už įsigytą reikalavimą sumokėti I. L. 60000 Lt.( II t., b. l. 101).

Iš Kasos išlaidų 2010-07-24 orderio turinio, serija TA Nr. 2010/07/24-1matyti, kad I. L. pagal 2010-07-24 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TA/TRANS/10/07/24 kasininkas (M. R. parašas) išdavė 60000 litų (II t., b. l. 91).

Iš Kasos išlaidų orderių Nr. 2010/10/29 ir Nr. 2010/07/30 turinį M. R. 2010-10-29 ir 2010-07-30 grąžintos paskolos dalys (dvi) kiekviena po dvidešimt penkis tūkstančius litų ( II t., b. l. 93, 94)

Iš Kasos pajamų orderio Nr. TALGA/07/23 turinio matyti, kad M. R. 2010-07-23 skolina UAB “Tavo alga” penkiasdešimt tūkstančių litų (IV t., b. l. 172).

Iš Dokumentų (daiktų) apžiūros 2014-02-21 protokolo matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-12 nutarties pagrindu iš „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo paimtus čekius, nustatyta, kad UAB „Tavo alga“ direktorius M. R. 2010 metais iš banko grynais pinigais yra paėmęs septyniasdešimt du tūkstančius litų (VII t., b. l. 91-92).

Ikiteisminio tyrimo metu I. L. paaiškino, kad 2010 metų pavasarį ar vasarą jo pusbrolis A. L. jį supažindino su G. L. ir M. R.. Pastarieji du jam pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis suprato, kad jam siūloma už pinigus pasirašinėti kažkokiuose dokumentuose. Kartą jį pas save atvykti pakvietė M. R., kuris skubindamas jam davė pasirašyti įvairiuose dokumentuose, kuriuos I. L. teigia pasirašęs neskaitęs. I. L. teigia žinojęs, kad pats yra fiktyvus kelių bendrovių direktorius, o apie UAB „Tavo alga“ sužinojo, kai jį susirado I. B., kuri jam parodė 2010-07-24 kasos išlaidų orderį TA Nr. 2010/07/24-1 ir kitus dokumentus. I. L. liudijo, kad jam rodytuose dokumentuose yra ne jo parašai. I. L. taip pat liudijo, kad jokie skoliniai įsipareigojimai jo su UAB „Transkubas“ nesiejo, kad jis nėra gavęs 60000 litų (VII t., b. l. 1-5).

Specialisto 2012-11-28 išvadoje Nr. 11-1715 (12) nurodyta, kad 2010-07-24 kasos išlaidų orderyje serija TA Nr. 2010/07/24-1 skiltyje „Gavėjo parašas“, 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutartyje Nr. TA/TRANS/10/07/24, kiekvieno lapo apačioje, dešiniajame kampe ir skiltyje „PRADINIS KREDITORIUS“, 2010-07-24 priėmimo-perdavimo akte prie 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24 bei 2010-07-24 susitarime prie 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24, skiltyse „PRADINIS KREDITORIUS“; 2010-07-24 pranešime dėl perleisto reikalavimo, reikalavimo įvykdymo ir bankroto bylos iškėlimo, pirmo lapo apačioje ir antrame lape šalia žodžių „Pagarbiai, I. L.“, pasirašė I. L.. (VII t., b. l. 28-30).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B.č 2013-08-08 paaiškino, kad ji nuo 2011 balandžio dirba UAB „Algos inspekcija“ (buvęs pavadinimas UAB „Tavo alga“). Nuo 2011-05-27 yra paskirta bendrovės direktore. Bendrovės 100 proc. akcijų priklauso UAB „Teisinės pagalbos ir aptarnavimo centras“, o šios bedrovės visos akcijos priklauso R. J.. Pagrindinė UAB „Algos inspekcija“ veikla yra atlyginimų išieškojimo paslaugos. Pradėjus dirbti bendrovėje R. J. jos paprašė padėti peržiūrėti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, atliktas operacijas. Peržiūrint dokumentus užkliuvo viena finansinė operacija - 60 000 Lt išmokėjimas grynaisiais I. L.. Prie 2010-07-24 kasos išlaidų orderio Nr. TA 2010/07/24-1, pagal kurį buvo išmokėta išmoka, nebuvo jokio originalaus dokumento, pagrindžiančio minėtą operaciją, buvo tik kopija 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24. I. B. susisiekė su I. L.. Suderintu laiku I. L., atvykęs į UAB „Algos inspekcija“ buveinę, Konstitucijos pr. 12-309, Vilniuje, pareiškė, kad jokių 60000 Lt negavo, kasos išlaidų orderio bei sutarties nepasirašinėjo, o ant pateiktų dokumentų yra ne jo parašas. Paprašytas I. L. parašė rašytinį paaiškinimą apie tai. Po to I. B. susisiekė su buvusiu UAB „Tavo alga“ direktoriumi M. R.. Šis pareiškė, jog minimo sandorio originalūs dokumentai yra pas jį asmeniškai, o juos pateiks kada reikės. M. R., atvykęs į įmonės buveinę, elgėsi labai arogantiškai, nepagarbiai, aiškino, kad jis turi pirma pasikonsultuoti su savo vadovu E. V., o tik po to atsakinėti į klausimus. Taip pat pareiškė, kad jos užmirštų tuos 60000 Lt, nelįstų kur nereikia. Dėl šios sumos ir dėl M. R. 2010-07-23 į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderį įneštų 50000 Lt, kaip paskolos, pasakė, kad tai yra „oriniai“ pinigai. 2011-08-11 M. R. pagal priėmimo perdavimo aktą perdavė UAB „Algos inspekcija“ sutartis, reikalavimus, susijusius su I. L. 60000 Lt išmokėjimu. R. J. iniciatyva UAB „Algos inspekcija“ buvo atliktas buhalterinės apskaitos auditas, kurį atliko licencijuota auditorė. Audito išvados patvirtino, kad minėta finansinė operacija su I. L. yra galimai suklastota ( II t., b. l. 128-129).

Iš Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekos protokolo (2013-11-07) matyti, kad I. L. atpažino M. R. kaip asmenį, kuris keletą kartų pakvietęs jam davė pasirašyti įvairiuose popieriuose, kuriuos jis pasirašė neskaitydamas, nesigilindamas, ką pasirašo. Nurodė, kad būtent M. R. 2010 metais jam davė pasirašyti dokumentą, kad jis (I. L.) iš jo (M. R.) gavo 60000 litų. I. L. parodė, kad jis niekada iš M. R. nėra gavęs 60000 litų (VII t., b. l. 49-60).

Iš Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekos protokolo matyti, kad M. R. 2013-11-18 atpažino E. V. (mirė (duomenys neskelbtini), VIII t., b. l. 67; E. V. atžvilgiu 2014-02-19 nutarta atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, VIII t., b. l. 66) ir I. L., taip pat atpažino G. J., kuriai kelis kartus jis išmokėjo atlyginimą vokeliuose ( VIII t., b. l. 21-62).

Iš Akistatos protokolo matyti, kad liudytoja G. J. 2014-02-26 akistatoje su įtariamuoju M. R. parodė, kad jai dirbant UAB „Tavo alga“ šios bendrovės tuometinis direktorius M. R. jai yra mokėjęs ir neoficialų atlyginimą ( VIII t., b. l. 82-85).

Iš Akistatos protokolo matyti, kad liudytoja R. P. 2014-02-26 akistatoje su įtariamuoju M. R. parodė, kad jai dirbant UAB „Tavo alga“ šios bendrovės tuometinis direktorius M. R. jai yra mokėjęs ir neoficialų atlyginimą (VIII t., b. l. 86-88).

Iš 2013-10-24 Akistatos protokolo matyti, kad suvedus į akistatą įtariamąjį I. L. ir įtariamąjį M. R., abu įtariamieji patvirtino, kad 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TA/TRANS/10/07/24, priėmimo-perdavimo aktą prie 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24, susitarimą prie 2010-07-24 reikalavimo perleidimo sutarties Nr. TA/TRANS/10/07/24 bei 2010-07-24 kasos išlaidų orderį seriją TA Nr. 2010/07/24-1 M. R. pateikė pasirašyti I. L.. Be to, akistatoje I. L. pareiškė, kad jam apie darbo sąlygas paaiškino G. L., t. y. kad reikės pasirašinėti dokumentus bei nuvykti į Registrų centrą, o apie atlygį kalbėjo E. V.. I. L. taip pat nurodė, kad jam už vieną bendrovę žadėta 500 Lt, tačiau tokių pinigų jis negavo. I. L. parodė, kad jam E. V. buvo sumokėjęs 100 Lt, G. L. gal 50 Lt, G. D. sumokėjo iki 100 Lt bei M. R. sumokėjo 100 Lt. M. R. akistatoje neigė mokėjęs I. L. pinigus (VII t., b. l. 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Irodymų vertinimas ir teismo išvados

Šių teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam M. R. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus kaltinimus, nusikalstamų veikų kvalifikaciją. Pripažindamas kaltu M. R. pagal jam kaltinime nurodytus kaltinimus, teismas remiasi aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis kaltę iš esmės tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš dalies pipažįsta kaltę dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį), jo parodymai nuoseklūs, esmėje neprieštarauja tarpusavyje, taip pat atitinka kitus byloje esančius įrodymus. M. R. nusikalstami veiksmai tvarkant apgaulingai UAB „Tavo alga“ apskaitą pasireiškė žinomai tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymu (įtraukimu) į UAB „Tavo alga“ buhalterinę apskaitą. Duomenys susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl to specialisto Artūro Nedzinsko teigimu negalima iš dalies nustatyti UAB „Tavo alga“ 2010 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Taip pat abejonių nekyla, kad M. R. pagamino kaltime nurodytus netikrus dokumentus- 2010-07-23 paskolos sutartį, pagal kurią esą M. R. skolina UAB „Tavo alga“ 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų, taip pat 2010-07-23 Priėmimo-perdavimo aktą prie 2010-07-23 Paskolos sutarties, pagal kurį esą M. R. perdavė UAB „Tavo alga“ 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų, ir šiuos netikrus dokumentus, kuriuose įrašyti melagingi duomenys, panaudojo įtraukdamas juos į UAB „Tavo alga“ apskaitą, nes šių netikrų dokumentų pagrindu buvo išrašyti UAB „Tavo alga“ 2010-07-23 kasos pajamų orderis Nr. TALGA/07/23 dėl 50000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų priėmimo iš M. R., 2010-07-30 kasos pajamų išlaidų orderis Nr. 2010/07/30 dėl 25000 (dvidešimt penki tūkstančiai) litų išdavimo M. R., 2010-10-29 kasos išlaidų orderis Nr. 2010/10/29 dėl 25000 (dvidešimt penki tūkstančiai) litų išdavimo M. R.. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

BK 184 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Šiai veikai būdinga tai, kad kaltininkas iššvaisto jam patikėtą ar esantį jo žinioje svetimą turtą ar turtinę teisę, t. y. neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais jų atžvilgiu. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto išvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Šioje byloje remiantis kaltinamojo M. R. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nustatyta, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisės aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos perleido E. V. (mirė (duomenys neskelbtini)) apie 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų, priklausančių UAB „Tavo alga“. Tokiu būdu jis veikdamas neatsargiai iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą, UAB „Tavo alga“ priklausantį turtą. Nors M. R. buvo kaltinamas iššvaistęs ne mažiau kaip 20000 Lt., tačiau teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad jis perdavė E. V. apie 20 tūkstančių litų. Neesant kitų įrodymų, pagrindžiančių kokią konkrečią sumą jis perdavė E. V. be teisėto pagrindo, teismas tikslina kaltinimą, nurodant, jog “apie 20000 Lt”, pašalinant iš kaltinimo “ne mažiau kaip 20000 Lt” Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis M. R. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 55-60). Jis nurodo, kad visas veikas padarė veikdamas vieninga tyčia, turėdamas vieningą tikslą pateisinti įmonės kasos trūkumą, kuris atsirado tuometiniam UAB „Tavo alga“ savininkui jį įbauginus, privertus elgtis neteisėtu būdu. Jis mano, kad jo visi nusikaltimai turėtų būti vertinami kaip vienas, t. y. idealioji sutaptis. Taip pat jis nurodo, kad pilnai pripažino kaltę, niekieno neverčiamas davė nuoseklius parodymus, gailisi, neigiamai vertina savo poelgį, dalį žalos atlygino. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal teismų praktiką, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą atleisti asmenį nuo atsakomybės.

Kaltinamasis M. R. padarė tris nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad šis prašymas negali būti patenkintas dėl to, kad byloje nenustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Viena tokių sąlygų yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 išaiškino sąvokos pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką prasmę („Teismų praktika“ Nr. 29, P. 351-355). Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, asmuo gali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jei jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Tuo tarpu kaltinamojo M. R. padarytos nusikalstamos veikos, teismo vertinimu, sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, be to, jomis kėsinamasi į kelis skirtingus teisinius gėrius (nuosavybę, valdymo tvarką, finansų sistemą). Šiuo atveju nusikalstami veiksmai ne tik sudaro atitinkamų savarankiškų kelių nusikaltimų sudėtis, bet ir yra padaryti skirtingu laiku bei aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu, apimtimi. Dėl to vien tai, kad dokumentų klastojimas ir apgaulingas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas ( BK 300 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis) buvo susiję su tikslu (kaip nurodo kaltinamasis) pateisinti įmonės kasos trūkumą, nėra pagrindas teigti esant minėtų veikų idealiajai sutapčiai. Taipogi atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje pareikštas 137 838, 50 Lt civilinis ieškinys (t. VIII,b. l. 109-159). Kaltinamasis atlygino tik labai mažą dalį – 100 Lt. (t. IX, b. l. 63). Nors teismas suteikė laiko proceso šalims prašant taikiai išspręsti klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo (t. IX, b. l. 47), tačiau susitarti šalims nepavyko (t. IX, b. l. 64). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. R. gyvena Vilniuje, jo motina L. R. gyvena Kretingoje, todėl ji, negyvendama kartu su savo sūnumi, teismo vertinimu, neturi galimybės daryti jam kokią nors įtaką. Pastebėtina ir tai, kad pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje (t. 9, b. l. 73) pripažino, kad jis sutinka su civiliniu ieškiniu iš dalies ir jo vertinimu, būtų teisinga atlyginti 20000 Lt, tačiau baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėjas vertino, kad civilinis ieškinys iš viso neturėtų būti tenkintas, nes neįrodytas. Esant tokiai pozicijai negalima teigti, kad yra pagrindas manyti, kad bus atlyginta ar pašalinta žala. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas vertina, kad nėra išbaigtų sąlygų, kuriomis remiantis būtų galima taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatas, bausmės skyrimo tikslai nebus pasiekti atleidus M. R. pagal laidavimą.

Kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino dalį padarytos žalos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas kaltinamojo M. R. baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, svetimo turto iššvaistymo atveju – neatsargumu), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, jauno amžiaus), nustatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Šių padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam M. R. įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Paskirtos už atskiras veikas baudos bendrintinos dalino sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Nustatydamas baudos už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinės subendrintos bausmės dydį teismas, be kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, atsižvelgia į nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kritišką savo neteisėto elgesio vertinimą, jo nepatyrimą, dėl jauno amžiaus nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvertinti galimų pasekmių, paklusimą neteisėtiems įmonės akcininkų nurodymams, pareikštą didelį civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir laiko, kad kaltinamajam M. R. skirtina sąlyginai maža bauda. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltę pilnumoje pripažino, todėl yra yra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „Jures“ buvusi UAB „Algos Inspekcija“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 137 838, 50 Lt turtinės žalos (t. 8, b. l. 109-111). Tesmo posėdyje civilinio ieškovo atstovė ieškinį palaikė ir be ieškinyje išdėstytų sumų prašė priteisti 20000 Lt, kuriuos be teisėto pagrindo M. R. atidavė E. V. ( t. 9, b. l. 44). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad buvo sudaryta fiktyvi Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. TA/TRANS/10/07/24, I. L. neturėjo reikalavimo teisės į UAB „Transkubas“. M. R. I. L. 60 000 nesumokėjo, o šie pinigai tariamai buvo paimti be pagrindo. To pasekoje įmonė patyrė didžiulę turtinę žalą. Nepagrįstai išmokėta suma iš kasos – 60 tūkst., kurios pagrindu sudaryto sandorio nebuvo įmanoma įgyvendinti, iš kurios turėjo pagrindą UAB „Tavo alga“ išieškoti, net realiai neegzistuoja, t. y. pati įmonė įregistruota, tačiau jos neįmanoma rasti, ji veiklos nevykdo, vadovas nerandamas. Taip pat prašo padengti: auditoriaus patikrinimo sutartimi Nr. 11/02 užsakytą buhalterinių dokumentų patikrinimą už kurį sumokėta 2178, 0 Lt.; 37905,10 Lt gautus pinigus iš įmonių (iš kurių buvo išieškomos klientų skolos) ir neišmokėtos sumos, kuriuos padengė naujieji įmonės savininkai; naujųjų savininkų įsiskolinimus UAB „Naujasis aitvaras“ -7260, 0 Lt., „Respublikos investicija“ -14520,0 Lt., UAB „Bijusta“ 2113, 40 Lt., UAB „Adcom“ – 4840 Lt. ir kitus smulkesnius įsikolinimus; buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 11/03/01 bei papildomi įnašai pagal kuriuos UAB „Tavo alga“ skolinosi 112000, 0 Lt buvusių darbuotojų neišmokėtiems atlyginimams dengti. Civilinis ieškovas UAB „Jures“, buvusi UAB „Algos inspekcija“ pateikė kartu su ieškiniu dokumentus, pagrindžiančius jų turėtas išlaidas (t. 8, b. l. 109-158). Atvykusi į teisiamąjį posėdį civilinio ieškovo UAB „Jures“ atstovė J. ieškinį palaikė ir paaiškino, kad bandė taikiai tartis, taikaus susitarimo pasiūlymas buvo 29 000 Lt., bet kaltinamojo ir gynėjo pozicija pakito (t. 9, b. l. 64). Teisiamajame posėdyje dalyvavusi civilinio ieškovo atstovė G. R. taipogi palaikė pateiktą byloje civilinį ieškinį ir papildomai prašė priteisti 20000 Lt., kuriuos M. R. atidavė E. V. (t. 9, b. l. 44).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas paaiškino, kad ieškinys iš viso neturėtų būti tenkinamas, nes jis neįrodytas. Jo ginamasis M. R. sutinka, kad galėjo padaryti žalą perduodamas pinigus – apie 20000 Lt. E. V., bet ta suma neįrodyta kokiomis sumomis ir kada buvo pinigai perduoti. Jo vertinimu, civilinis ieškovas priteisti šių pinigų neprašo, jis prašo visai kitų sumų, t. y. išeinančių už kaltinimo ribų.

Teismas pasisakydamas dėl pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atkreipia dėmesį į tai, kad iš tiesų dalis civilinio ieškinio išeina už kaltinimo ribų, tai būtent sumos, išmokėtos darbuotojams, kreditoriams, auditoriams sumokėti pinigai, taip pat nesurinkta byloje duomenų, kad 60 000 Lt. M. R. išmokėjo I. L. (L. nurodė, kad jokių pinigų iš M. R. negavo). Visgi teismas nesutinka, kad M. R. nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta įmonei turtinė žala, o pareikštas visas civilinis ieškinys išeina už kaltinimo ribų. Tokią išvadą teismas daro remdamasis tuo, kad iš civilinio ieškinio turinio akivaizdu, jog civilinis ieškinys pareikštas dėl turtinės žalos, kurią įtakojo M. R. vadovavimas įmonei „Tavo alga“, jo veiksmai apgaulingai tvarkant apskaitą, pagaminant netikrus dokumentus, o taip pat ir iššvaistant turtą. Pastebėtina, kad civilinio ieškovo atstovė G. R. prašė priteisti 20000 Lt., kuriuos M. R. atidavė E. V. (t. 9, b. l. 44), todėl nėra pagrindo teigti, kad pinigų sumų, susijusių su pareikštu kaltinimu neprašoma.

Teismo vertinimu, įvertinant padarytos turtinės žalos dydį būtina remtis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais. Pats M. R. pripažįsta civilinį ieškinį iš dalies (t. 9, b. l. 43) ir mano, kad turtinę žalą UAB „Jures“ padarė ir jis pats vertina, kad 20000 Lt žala turėtų būti atlyginta. Remiantis CPK 178 str., 187 str. 2 d. normomis, pačiam kaltinamajam sutinkant, jog jo nusikalstamais veiksmais žala padaryta, visiškai atmesti ieškinį arba palikti jį spręsti civilinio proceso tvarka būtų neteisinga ir neracionalu. Tai, kad pripažįsta M. R. padaręs įmonei žalą iš dalies patvirtina ir mokėjimo pavedimo kopija, iš kurios matyti, kad dalis turtinės žalos atlyginta (t. 9, b. l. 63). Remiantis tuo kas išdėstyta pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies 20000 Lt. sumai, pažymint, jog 100 Lt sumokėta. Dėl kitų civiliniame ieškinyje nurodytų sumų nesurinkta įrodymų, kad būtent M. R. padarė tokią žalą, be to jis ir nėra kaltinamas veikomis už kurias prašo civilinis iekovas priteisti žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. R. iki nuosprendžio įsigaliojimo palikti nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais,

nusprendė:

M. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, apgaulingai tvarkant UAB „Tavo alga“ buhalterinę apskaitą ir paskirti 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą.

M. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

M. R. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti M. R. galutinę subendrintą bausmę 24 MGL (3120 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. nustatyti galutinę 16 MGL (2 080 Lt) baudą.

Išaiškinimas apie baudos bausmę: baudos bausmė turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

UAB „Jures“ (buvęs pavadinimas UAB „Algos inspekcija“) įmonės kodas 302502734 civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. R. 19900 Lt (devyniolika tūkstančių devynis šimtus litų) turtinei žalai atlyginti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė