Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-08-18 · Civilinė byla Nr. 2-2086-855/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-08-18
Bylos Nr.
2-2086-855/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01379-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Volodko
Pareiškėjas
V. Ž.
Suinteresuotas asmuo
J. Ž., D. Ž., Vilniaus rajono
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2086-855/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01379-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 34.1., 34.2., 34.4.;113.1.; 114.9.1.; 114.9.2.; 114.9.3.; 114.11.;116.4.; 128.2.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, vertėjaujant Alicijai Stančinskai, dalyvaujant pareiškėjui V. Ž., pareiškėjo atstovei adv. padėjėjai Dinai Olševskajai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – J. Ž., D. Ž., Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notaro biuro notarė V. P., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinės L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. Ž., (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus J. Ž., o (duomenys neskelbtini) – sūnaus D. Ž., kurie šiuo metu yra įkalinimo įstaigose. Santuokoje (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas sutuoktinės vardu. Po sutuoktinės mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl teisinio neišprusimo ir nežinojimo, tačiau priėmė likusį turtą – butą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, nes ir toliau liko ir iki šiol gyvena bute, jį išlaiko, prižiūri, remontuoja, moka visus komunalinius mokesčius, valdo ir naudojasi juo, kaip savo nuosavybe.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad valstybė nėra priėmusi palikimo po L. Ž. mirties, neprieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, į teismo posėdį neatvyko.

Suinteresuotas asmuo notarė V. P. atsiliepime į pareiškimą prašė jį spręsti teismo nuožiūra, jai nedalyvaujant.

Suinteresuoti asmenys J. Ž. ir D. Ž. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdyje nedalyvavo: J. Ž. apie posėdį pranešta viešo skelbimo būdu, o D. Ž. įteiktas šaukimas įkalinimo įstaigoje ir jis nurodė, kad posėdyje dalyvauti nepageidauja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t.y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t.y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t.y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t.y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t.y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjas V. Ž. yra L. Ž., mirusios (duomenys neskelbtini), sutuoktinis, o suinteresuoti asmenys J. Ž. ir D. Ž. – jos sūnūs (b.l. 5-11). Kaip nurodė pareiškėjas, ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, po L. Ž. mirties niekas dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, Vilniaus r. (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, testamentų L. Ž. nėra sudariusi. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjui ir sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso po santuokos, t.y. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartimi įgytas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini); mirusiosios vardu taip pat registruota nuosavybės teisė į ¼ dalį jos 2010-03-09 paveldėto buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 16-23, 28-30). Pareiškėjas paaiškino, kad tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po mirties jis vienintelis faktiškai naudojosi ir valdė minėtą santuokoje įgytą butą, jame nuolat gyveno, prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, mokėjo su butu susijusius mokesčius, pakeitė bute langus, t.y. elgėsi su butu, kaip su savo nuosavybe, daro tai iki šiol, ką patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai įrodymai - atsiskaitymo už elektrą ir dujas knygelės. Duomenų apie tai, kad kiti asmenys po L. Ž. mirties būtų faktiškai perėmę jo turėtą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu, byloje nėra. Nors pareiškėjas nurodė, kad porą mėnesių po motinos mirties bute gyveno jų sūnūs, tačiau jie į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, turto faktiniu valdymu taip pat nepriėmė, neužilgo buvo nuteisti ir jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, niekada jokių pretenzijų į motinos butą nereiškė. Taip pat ir šioje byloje jokių prieštaravimų dėl pareiškimo iš suinteresuotų asmenų gauta nebuvo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sutuoktinės L. Ž. mirties pareiškėjas V. Ž. priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti palikėjos turtą (dalį buto), t.y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (1964 m. CK 587 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas V. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) po savo sutuoktinės L. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Renata Volodko