Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-470-280/2014

Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01032-2014-6

NUtArtis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 3 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. N. ir suinteresuotų asmenų S. N. ir P. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1861-452/2014 pagal pareiškėjos M. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. N. ir S. N. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Apeliantai skundžia sprendimą, kuriuo atsisakyta nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. N. priėmė palikimą po V. N. mirties 2010-03-22, pradėjusi faktiškai valdyti turtą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neišaiškino pareiškėjai jos teisių pateikti papildomų įrodymų ar prašyti atidėti teismo posėdį ir iškviesti liudytojus.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-03-22 mirė V. N. (b. l. 6), kuri buvo pareiškėjos močiutė (b. l. 5, 53). V. N. 2010-01-27 Testamentu butą, (duomenys neskelbtini), paliko savo anūkei M. N., o kitą turto dalį – sūnui S. N. (b. l. 22). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausė V. N. ir P. N. (b. l. 37-38). Testamentų registre nėra registruotas palikimo pagal V. N. testamentą priėmimo faktas (b. l. 59). Pareiškėja pateikė AB „Panevėžio ūkis“ sąskaitą už 2010 m. kovo mėn., išrašytą V. N. ir P. N., AB TEO LT sąskaitą už 2010 m. gegužės mėn., išrašytą V. N., mokesčių už elektrą ir vandenį knygelių lapelių 2010 m. kovo – gegužės mėn. kopijas (b. l. 41-44). Atsiliepimuose į M. N. pareiškimą P. N. ir S. N. paaiškino sutinkantys su M. N. pareiškimu, nurodė, kad M. N. po V. N. mirties faktiškai priėmė palikimą, rūpinosi komunalinių mokesčių mokėjimu, jos prašymu bute buvo padarytas remontas (b. l. 56-57, 60-61). Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme suinteresuotas asmuo S. N. patvirtino, kad M. N. prižiūri ir rūpinasi butu, prižiūri bute gyvenantį sunkiai vaikščiojantį senelį P. N., moka komunalinius mokesčius. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutvarkė bute vamzdyną, tualetus dukters ir tėvo naudai. Vienintelis V. N. įstatyminis įpėdinis S. N. nurodė neprieštaraujantis, jog M. N. paveldėtų buto dalį.

Pagal LR Civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. įpėdinis, pageidaudamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris ir, kaip Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs savo praktikoje, įstatymų leidėjas palikėjo teisių ir pareigų perkėlimą sieja su paties įpėdinio valia šias teises priimti ar jų atsisakyti. Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turėti subjektyviškumą, t. y. teisnumą ir veiksnumą. Teisnumą – galėjimą turėti civilines teises ir pareigas – fiziniai asmenys gauna gimdami (CK 2.2 str. 1 d.), o veiksnumas – galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas – atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų (CK 2.5 str. 1 d.).

Pareiškėjai M. N., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), palikimo atsiradimo momentu 2010-03-22 buvo septyniolika metų, t. y. ji buvo nepilnametė. Pareiškėja, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu teigdama, kad mirus palikėjai V. N., ji buvo pilnametė, tikėtina, suklydo. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 str. 1 d. nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Paveldėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.), tačiau nepilnametis, būdamas tik dalinai veiksnus, pats negali sudaryti palikimo priėmimo sandorio ir priimti palikėjo teises ir pareigas. Būdamas nuosavybės teisinių santykių subjektas, nepilnametis vaikas turi su turtu susijusias teises bei pareigas, kurias dažniausiai įgyvendina per savo atstovus pagal įstatymą ar jų sutikimu (CK 2.7, 2.8 str.). Siekiant, kad šių teisių įgyvendinimas atitiktų geriausius vaiko interesus, įstatymų leidėjas įtvirtino išankstinę teismo kontrolę tėvams sudarant sandorius, susijusius su nepilnamečio vaiko turtu. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Remiantis CK 3.188 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą.

Pareiškėja įrodinėja, kad ji priėmė V. N. palikimą faktiškai jį valdydama, tačiau toks palikimo priėmimo būdas, numatytas CK 5.51 str., taip pat yra sandoris, kurio nepilnametis pats negali sudaryti. Įpėdinis palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). M. N. nepateikė įrodymų, jog nustatytu terminu jos tėvai būtų kreipęsi į teismą su prašymu išduoti leidimą priimti V. N. palikimą, ar jog M. N. būtų buvusi emancipuota iki V. N. mirties ar per tris mėnesius po jos (CK 2.9 str.). Nesant tokių duomenų, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėja M. N., rūpindamasi ir prižiūrėdama palikėjai priklausiusį turtą, palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėjai sulaukus pilnametystės tik (duomenys neskelbtini), jos aktyvūs veiksmai rūpinantis V. N. priklausiusiu turtu negali būti pripažinti palikimo priėmimu, kadangi šie atlikti praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti ( CK 5.50 str.3 d.)

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą motyvavo kitais argumentais ir neaptarė pareiškėjos amžiaus palikimo atsiradimo ir priėmimui skirto termino metu, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas palieka jį nepakeistą.

Pareiškėjai paaiškintina, kad ji turėtų kreiptis į teismą su prašymu pratęsti praleistą terminą palikimui priimti ir nurodyti objektyvias priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, bei priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (CK 5.57 str.), o tada kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.).

Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti dvi liudytojas. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliantė prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka motyvavo būtinybe apklausti pirmosios instancijos teisme neapklaustas liudytojas, tačiau kadangi šių liudytojų parodymais pareiškėja ketina įrodinėti rūpinimosi turtu faktą ir palikimo priėmimą faktiškai valdant, o teismas jau pasisakė, kad šios aplinkybės nėra aktualios byloje, nes tokiais veiksmais M. N. pati palikimo negalėjo priimti, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinamas. Kitų aplinkybių, dėl kurių byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenustatyta (CPK 322 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.