- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-07
- Bylos Nr.
- eI3-1247-860/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03569-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. T.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas (buvę Vilniaus pataisos namai)
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) patikslintą skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams (teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinys – Vilniaus kalėjimas) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. T. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: panaikinti atsakovo Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2022 m. liepos 26 d. raštą Nr. 9-4643 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas, ir Sprendimas); įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. kovo 14 d. prašymą „Dėl pareigūno statuso atkūrimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas“ (toliau – ir Prašymas) ; sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir KT) išnagrinės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) pateiktą prašymą administracinėje byloje Nr. eA-4136-438/2021.
Skunde (patikslintame) nurodo, kad su Prašymu kreipėsi į Vilniaus PN direktorių prašydamas atkurti jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, statusą ir, esant galimybei, grąžinti jį į anksčiau eitas pareigas. Paaiškina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1-2282-1121/2020) buvo pripažinęs jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi (baudžiamoji byla 1A-179-929/2021) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį paliko nepakeistą. Vilniaus PN direktoriaus V. D. 2021 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-170 „Dėl V. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjas 2021 m. balandžio 15 d. buvo atleistas iš 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto (vidaus tarnybos leitenanto laipsnis) pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) (baudžiamoji byla Nr. 2K-90-788/2022) 2022 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį, pritaikė BK 37 straipsnį, pareiškėją atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė. Tačiau skundžiamu Raštu Vilniaus PN atsisakė patenkinti pareiškėjo Prašymą motyvuodami tuo, kad nors LAT nutartimi pareiškėjas ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jis nėra laikomas visiškai reabilituotu, o vidaus tarnybos sistemoje esą neturėtų būti pareigūnų, kurie dėl tam tikrų aplinkybių Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) prasme nelaikytini nepriekaištingos reputacijos asmenimis. Pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, kadangi LAT 2022 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-782/2022 jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, todėl pareigūno statuso atkūrimas ir pareiškėjo grąžinimas į anksčiau eitas pareigas yra negalimas pagal Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Pareiškėjas teigia, kad Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsisakydamas atkurti pareigūno statusą ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas, atsakovas nepagrįstai remiasi Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 9 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu. Toks atsakovo atsisakymas atkurti pareiškėjo vidaus tarnybos pareigūno statusą ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas pažeidžia jo, kaip pareigūno, konstitucinę teisę grįžti į valstybės tarnybą, pažeidžia jo įgytas subjektines teises, yra neproporcingas ir neatitinkantis konstitucinio teisinės valstybės principo. Svarbu ir tai, kad tuo metu, kai pareiškėjas pradėjo tarnybą vidaus reikalų sistemoje, galiojusi Statuto redakcija nenustatė ribojimų, susijusių su pareigūno statusu, jei asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo metu galiojusi Statuto redakcija nustatė apribojimus pareigūnams, padariusiems tik tyčinį nusikaltimą ir atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Statuto redakcijos, galiojusios nuo 2016 m. liepos 1 d., 62 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pareiškėjo priėmimo į tarnybą metu galiojo teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas (Statuto 3 straipsnio 8 dalis). Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojo Statuto redakcija, kurioje nustatyta, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jei įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Tačiau, pagal teisėtų lūkesčių apsaugos ir pagarbos įgytoms teisėms principą, teisės aktai, keičiantys ir nustatantys naują teisinį reguliavimą, turėtų būti taikomi tik tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado po tokio reguliavimo įtvirtinimo. Nurodo, kad 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymą. Šiuo įstatymu patvirtintas Statutas, kuris ne kartą buvo keičiamas ir papildomas. 2018 m. birželio 29 d. priimtu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymu Nr. XIII-1381, įsigaliojusiu 2019 m. sausio 1 d., Statutas išdėstytas nauja nagrinėjamai bylai aktualia redakcija. Statuto 9 straipsnio („Nepriekaištinga reputacija“) 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas pretenduojantiems į vidaus tarnybą asmenims ir pareigūnams būti nepriekaištingos reputacijos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, bent vieną iš kurių atitinkantis asmuo pagal Statutą nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Šios dalies 2 punkte, kuris aktualus nagrinėjamoje byloje, nustatyta: „Asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis: <...> 2) įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai“. Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos dvi sąlygos, kurių buvimas neleidžia vertinti asmens kaip esančio nepriekaištingos reputacijos: pirma, asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kitu pagrindu nei atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą; antra, nuo momento, kai asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepraėjo 3 metai. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės reglamentuojamas BK VI skyriaus nuostatomis. Remiantis Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37–40 straipsniuose nustatytais pagrindais, toks asmuo nėra laikomas atitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimo 3 metus, nepriklausomai nuo kitų sąlygų. Statute nėra nustatyta, kad teismas gali kitaip vertinti asmens nepriekaištingą reputaciją, jei jo padėtis atitinka Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą hipotezę. Taigi, remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 10 punktu ir Statuto 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos ir negali būti priimtas į tarnybą 3 metus nuo tada, kai atsiranda arba paaiškėja Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta aplinkybė – pareigūnas atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą). Pareiškėjas taip pat remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir KT jurisprudencija. Pažymi, kad LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-4136-438 kreipėsi į KT su prašymu spręsti, ar Statuto (2018 m. birželio 29 d. redakcija Nr. XIII-1381) 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata „įstatymų nustatyta tvarka buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai“ neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniams proporcingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principams. Kadangi šis LVAT kreipimasis į KT tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atveju, tad tikslinga stabdyti šios bylos nagrinėjimą, iki KT išnagrinės LVAT pateiktą prašymą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu, prašo patikslintą pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas iki 2021 m. balandžio 15 d. ėjo Vilniaus PN 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (vidaus tarnybos leitenanto laipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2282-1121/2020 V. T. kartu su kitais nuteistaisiais (Vilniaus PN pareigūnais) buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 50 MGL (2 500 €) bauda už tai, kad, apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, davė žinomai melagingus parodymus. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-929/2021 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą. Teigia, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punkto norma yra imperatyvi ir, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo pareiškėjas nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, nesuteikė atsakovui jokios pasirinkimo teisės kaip tik atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos. Įsakymą dėl atleidimo priėmė kompetentingas pareigūnas, įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktais. Pažymi, kad kasacija baudžiamajame procese pagal savo pobūdį yra išimtinė įsiteisėjusio nuosprendžio peržiūrėjimo stadija, nesustabdanti ir neatidedanti šio nuosprendžio įsiteisėjimo bei vykdymo. Dėl pareiškėjo nepriekaištingos reputacijos Vilniaus PN administracija 2022 m. kovo 21 d. buvo gavusi 2022 m. kovo 16 d. pareiškėjo prašymą atkurti jo pareigūno statusą ir, esant galimybei, grąžinti į ankstesnes pareigas. Pažymi, kad LAT 2022 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-782/2022 pareiškėją ne išteisino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Pareiškėjas Prašymą motyvavo tuo, kad LAT padarytos veikos netraktavo kaip nusikalstamo dokumento suklastojimo bei konstatavo, jog melagingo fakto patvirtinimas per apklausą nebuvo nulemtas piktavališko tikslo trukdyti teisingumui. BK 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad nusikaltimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Nusikaltimo pavojingumas reiškia, kad nusikaltimu kėsinamasi į valstybės saugomus gėrius. Dėl tokio kėsinimosi šiems teisiniams gėriams padaroma žala arba sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. O, remiantis BK 37 straipsniu, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taip, pagal šį BK straipsnį, kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Pažymi, kad LAT 2022 m. vasario 22 d. nutartyje yra konstatuota, jog teismai pagrįstai, remdamiesi pakankamais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, atitinkančias BK 235 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat šioje nutartyje LAT pažymėjo, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad šioje byloje nuteisti asmenys, kaip liudytojai apklausti ikiteisminio tyrimo metu, davė žinomai melagingus parodymus. LAT nustatė, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, taip pat nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, todėl baudžiamosios bylos nutraukimas ir pareiškėjo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo negali būti prilygintas išteisinimui. Kadangi Statutas bei kiti vidaus tarnybą reglamentuojantys teisės aktai nereglamentuoja pareigūno, nuteisto už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau kasacinės instancijos teismo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, grąžinimo į vidaus tarnybą procedūros, siekdami objektyvaus ir teisėto sprendimo, Vilniaus PN 2022 m. balandžio 11 d. raštu Nr. 9-2209 kreipėsi metodinės pagalbos į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas), kuriam yra priskirta funkcija metodiškai vadovauti ir kontroliuoti laisvės atėmimo vietų įstaigų veiklą. Kalėjimų departamentas 2022 m. gegužės 18 d. raštu Nr. 1S-1901 „Dėl pareigūnų reputacijos“ atsakė Vilniaus PN, jog pareiškėjo reputacija tikrintina bei vertintina iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka, kadangi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį nėra visiškai reabilituojantis pagrindas. Kalėjimų departamentas taip pat pažymėjo, kad sprendimą dėl pareiškėjo prašymo atkurti pareigūno statusą ir grąžinti į tarnybą Vilniaus PN turi priimti atsižvelgę į asmens reputacijos tikrinimą, vertinimą ir padarytas išvadas. Siekdami objektyviai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir užkirsti kelią galimam ginčui, Vilniaus PN 2022 m. liepos 1 d. raštu Nr. 9-4156 „Dėl buvusių pareigūnų reputacijos įvertinimo“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą (toliau – STT), prašydami suteikti Vilniaus PN tarnybinę pagalbą išaiškinant, ar V. T. ir kiti pareigūnai, LAT nutartimi atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį, gali būti laikomi nepriekaištingos reputacijos Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Statuto 9 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste. STT 2022 m. liepos 14 d. raštu Nr. 4-01-5821 „Dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo ir informacijos pateikimo“ pateikė Vilniaus PN savo nuomonę dėl buvusių pareigūnų nepriekaištingos reputacijos įvertinimo ir pabrėžė, jog galutinį sprendimą dėl galimybių atkurti pareigūno statusą turi priimti įstaiga, į kurią asmenys siekia būti priimti ir sugrąžinti. Atsižvelgę į nurodytas aplinkybes, Vilniaus PN 2022 m. liepos 26 d. Raštu informavo pareiškėją, jog laikosi pozicijos, kad jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, kadangi LAT 2022 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-782/2022 pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, todėl pareigūno statuso atkūrimas ir pareiškėjo grąžinimas į anksčiau eitas pareigas yra negalimas pagal Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą bei 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Pažymi, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus PN Raštas buvo priimtas objektyviai įvertinus reikšmingus faktus, Vilniaus PN nepažeidė gero viešojo administravimo principo. Įstaigos administracija veikė remdamasi galiojančiais teisės aktais, o priimtas sprendimas yra argumentuotas ir motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, aiškus, kad būtų suprantamas, t. y. aiškiai nurodyta prašymo netenkinimo priežastis, nurodyta apskundimo tvarka, Raštas yra pasirašytas jį priėmusio viešojo administravimo subjekto vadovo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundas iš esmės yra hipotetinio pobūdžio, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai pažeistą subjektinę teisę grįžti į vidaus tarnybą cituodamas teisės normas bei teismų praktiką, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia Vilniaus PN galimi neteisėti veiksmai (neveikimas) pareiškėjo atžvilgiu jo cituojamų teisės normų taikymo kontekste. Teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl bylos sustabdymo nesutinka, teigia, kad administracinės bylos Nr. eA-4136-438/2021 aplinkybės neturi įtakos V. T. keliamam ginčui dėl galimybės atkurti vidaus tarnybos pareigūno statusą ir būti grąžintam į ankstesnes pareigas.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose, be kita ko, nurodė, kad šiuo metu yra išnykęs bylos sustabdymo pagrindas, nes KT 2022 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Vilniaus PN Rašto, kuriuo buvo atsisakyta atkurti pareiškėjui V. T. pareigūno statusą bei grąžinti jį į ankstesnes eitas pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo jo Prašymą išnagrinėti iš naujo.
5. Remiantis bylos duomenimis, taip pat teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad:
5.1. Pareiškėjas V. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2282-1121/2020, be kita ko, buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 50 MGL (2 500 €) bauda už tai, kad apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo davė žinomai melagingus parodymus.
5.2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-929/2021 minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį paliko nepakeistą.
5.3. Vilniaus PN direktorius, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi, 55 ir 78 straipsniais ir kt. teisės aktais, 2021 m. balandžio 15 d. Įsakymu pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos, t. y. 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto (vidaus tarnybos leitenanto laipsnis) pareigų.
5.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, apskundė jį Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-3530-631/2021 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2021 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3941-1062/2021 minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
5.5. LAT 2022 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022, be kita ko, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį; V. T., pritaikius BK 37 straipsnį, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė.
6. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į LAT nutartį, su 2022 m. kovo 14 d. Prašymu kreipėsi į atsakovą, prašydamas atkurti jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, statusą ir esant galimybei grąžinti į anksčiau eitas pareigas.
7. Vilniaus PN Raštu pateikė atsakymą, kad nors pareiškėjas LAT nutartimi ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, tačiau jis nelaikomas visiškai reabilituotu, o vidaus tarnybos sistemoje neturėtų būti pareigūnų, kurie dėl tam tikrų aplinkybių Statuto prasme nelaikytini nepriekaištingos reputacijos asmenimis. Vilniaus PN laikosi pozicijos, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, kadangi LAT 2022 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-782/2022 jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, tad pareigūno statuso atkūrimas ir pareiškėjo grąžinimas į anksčiau eitas pareigas yra negalimas pagal Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, tad pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas.
Taigi, Vilniaus PN iš esmės atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą atkurti jo statusą ir grąžinti į anksčiau eitas pareigas.
8. Pareiškėjas su šiuo Raštu (Sprendimu) nesutinka ir jį skundžia teismui.
9. Teismas, visų pirma, pažymi, kad pareiškėjas patikslintame skunde prašė sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki KT išnagrinės LVAT pateiktą prašymą administracinėje byloje Nr. eA-4136-438/2021. Vėliau pateikė rašytinius paaiškinimus, kad pagrindas sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą išnyko, nes KT 2022 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą. Taigi, pareiškėjas savo prašymo iš esmės nebepalaiko, tad jis nebesvarstytinas.
10. Taip pat bylos nagrinėjimo metu yra įvykusi atsakovo (Vilniaus PN) reorganizacija; šiuo metu tai yra Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinys, t. y. Vilniaus kalėjimas. Tad teismas byloje atsakovu laikys Vilniaus PN teisių perėmėją – Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinį, t. y. Vilniaus kalėjimą.
11. Kaip matyti iš bylos, pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų atkurtas jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, statusas ir esant galimybei būtų grąžintas į anksčiau eitas pareigas. Būtent su tokiu Prašymu pareiškėjas kreipėsi į atsakovą. Beje, pareiškėjas savo Prašymą grindė Teisės atkurti vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusą tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas).
12. Statuto 80 straipsnyje nustatyta, kad buvęs pareigūnas, atitinkantis šio Statuto 8 ir 9 straipsniuose nustatytus reikalavimus ir neturintis šio statuto 16 straipsnyje nustatytų apribojimų, jo prašymu gali būti grąžinamas į vidaus tarnybą ir skiriamas į pareigūno pareigas šio Statuto 28 straipsnyje nurodytu atrankos būdu. Šio Statuto 29 straipsnio 7 dalyje nurodyti buvę pareigūnai į pareigūno pareigas skiriami be atrankos. Grąžinimo į vidaus tarnybą tvarką nustato ministras.
Aprašo 1 punkte nustatyta, kad jis reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūno statuso atkūrimą – grįžimą į eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigūno pareigas toje pačioje statutinėje įstaigoje arba kitoje tos pačios sistemos statutinėje įstaigoje.
Aprašo 3 punkte nustatyta, kad buvęs pareigūnas, siekiantis atkurti pareigūno statusą, dėl pareigūno statuso atkūrimo kreipiasi į statutinės įstaigos, kurioje jis ėjo pareigas prieš prarasdamas pareigūno statusą, vadovą, pateikdamas rašytinį prašymą atkurti pareigūno statusą. Pareigūno statuso atkūrimas įforminamas statutinės įstaigos, kurioje buvusiam pareigūnui atkuriamas pareigūno statusas, vadovo įsakymu, kuriame nurodoma, kad buvęs pareigūnas į laisvas pareigūno pareigas priimamas atkuriant pareigūno statusą (Aprašo 11 punktas).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad tiek sprendimas atkurti pareigūno statusą ir priimti į atitinkamas pareigas, tiek ir sprendimas prašymo netenkinti turi būti priimamas atitinkamos statutinės įstaigos vadovo. Jokių išimčių nei minėtais teisės aktais, nei kitais teisės aktais šiuo klausimu nėra nustatyta.
14. Kaip matyti iš skundžiamo Rašto (Sprendimo), pareiškėjui neigiamą sprendimą priėmė tuometinės Vilniaus PN vyresnioji patarėja H. Ž.. Tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad ši vyresnioji patarėja Sprendimo priėmimo metu ėjo Vilniaus PN vadovo (direktoriaus) pareigas. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad tuo metu Vilniaus PN direktoriaus pareigas ėjo V. D..
Be to, kaip matyti iš bylos, Vilniaus PN, gavę pareiškėjo Prašymą, kreipėsi į įvairias institucijas (t. y. Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą) dėl informacijos pateikimo, taip pat pareiškėjas 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 9-2377 buvo informuotas apie jo Prašymo nagrinėjimo eigą; visi šie raštai buvo pasirašyti Vilniaus PN direktoriaus V. D..
15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamą Raštą (Sprendimą) priėmė atitinkamos teisės neturintis subjektas (Vilniaus PN vyresnioji patarėja H. Ž.), t. y. tam neįgaliotas pareigūnas (nekompetentingas viešojo administravimo subjektas). Tad šis Raštas (Sprendimas) negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Tai yra savarankiškas pagrindas panaikinti skundžiamą Sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Taigi, pareiškėjo skundas patenkinamas (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas): Vilniaus PN 2022 m. liepos 26 d. raštas Nr. 9-4643 ,,Dėl prašymo išnagrinėjimo“ panaikinamas ir Vilniaus PN teisių perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinys, t. y. Vilniaus kalėjimas, – įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. T. 2022 m. kovo 14 d. prašymą ,,Dėl pareigūno statuso atkūrimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas“.
16. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėjo skundas patenkintas, tačiau jis nepateikė įrodymų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tad jų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. T. (V. T.) skundą dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus patenkinti.
Panaikinti Vilniaus PN 2022 m. liepos 26 d. raštą Nr. 9-4643 ,,Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir įpareigoti Vilniaus PN teisių perėmėją – Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinį, t. y. Vilniaus kalėjimą, – iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. T. 2022 m. kovo 14 d. prašymą ,,Dėl pareigūno statuso atkūrimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas“.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.