- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-14
- Bylos Nr.
- ATP-431-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-26-3-00215-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- S. K.
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Skundžiamu Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimu S. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 1 dalį galutine nuobauda - 1050 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams už tai, kad jis 2015 m. liepos 12 d. 02.40 val. vairuodamas automobilį Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) Kupiškio mieste išvažiuodamas iš E. gatvės į P. gatvę, t. y., sukdamas į dešinę, nerodė įspėjamojo posūkio signalo, važiuodamas P. gatve ir sukdamas į R.gatvę, t. y., į kairę pusę, taip pat nerodė įspėjamojo posūkio signalo. Važiuodamas Kupiškio mieste R. gatve nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir padidinęs greitį iš R. gatvės įsuko į J. gatvę, iš J. gatvės išvažiavo į kelią K.-V.-B., nerodydamas įspėjamųjų posūkio signalų, išjungė automobilio galines šviesas ir persekiojamas policijos pareigūnų dideliu greičiu, apie 160-170 km/h viduriu kelio važiuojamosios dalies bei išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, važiavo keliu K.-V.-B. iki sankryžos su U. kaimu. Be įspėjamųjų posūkio signalų sankryžoje nusuko link U. kaimo, dideliu greičiu pravažiavo U. gyvenvietę ir žvyrkeliu važiavo link A. kaimo. Pravažiavęs A. kaimą toliau persekiojamas policijos pareigūnų privažiavo sankryžą su keliu D.-R.-P., sulėtinęs važiavimo greitį, važiuojamųjų dalių sankirtoje darydamas apsisukimo manevrą sustojo prieš skersai kelio važiuojamosios dalies išvažiavusį policijos automobilį. Pamatęs einantį link jo vairuojamo automobilio pareigūną, kuris išlipo iš policijos automobilio priekinės keleivio sėdynės, pradėjo važiuoti atbuline eiga, pareigūnui grįžus į tarnybinį automobilį, staiga pradėjo važiuoti į priekį ir baiginėdamas apsisukimo manevrą, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovinčio tarnybinio automobilio dešinės pusės galinę dalį. Po eismo įvykio iš eismo įvykio vietos pasišalino pro A. kaimą link U. kaimo. Persekiojamas policijos pareigūnų dideliu greičiu privažiavo iki sankryžos su keliu K.-V.-B., norėdamas sankryžoje pasukti į kairę pusę, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio ne tam skirtoje vietoje, per javų lauką, per pievą bandė pasišalinti, įvažiavęs į suartą lauką palikęs automobilį pasišalino.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu S. K. prašo Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nepašalinus prieštaravimų, pilnai neištyrus įrodymų.
2.1 Kategoriškai tvirtina, kad jam inkriminuoto pažeidimo padarymo metu buvo Vilniuje, o Kupiškio m. paliktas automobilis buvo pagrobtas ir pagal šį faktą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris prokurorės nutarimu šiuo metu sustabdytas nenustačius kaltų asmenų. Tuo tarpu jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kuro vagystės, kuris iš įvyko vietos buvo gabenamas jam priklausančiu automobiliu, nutrauktas nesant jo veikoje nusikalstamos veikos požymių. Minimoje byloje prokurorė priimdama nutarimą nutraukti tyrimą jo atžvilgiu įvertino ir tuos pačius įrodymus – policijos pareigūnų parodymus, kurie, be kita ko, gauti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tokiu būdu faktas, kad jis vairavo savo automobilį kaltinime nurodytu metu, prieštarauja baudžiamojoje byloje nustatytoms aplinkybėms.
2.2 Teismas priimdamas sprendimą išimtinai rėmėsi jį kaltinančias duomenimis - policijos pareigūnų parodymais, kurie tariamai atpažino jį vairavus automobilį, tačiau visiškai nepasisakė dėl jį teisinančių įrodymų – jo parodymų, neapklausė asmenų, galinčių patvirtinti jo nekaltumą. Be to, teismas rėmėsi ir tų pačių policijos pareigūnų atpažinimu ir fotonuotraukų, kuomet jis buvo atpažintas kaip automobilį protokole nurodomu metu vairavęs asmuo, nors toks atpažinimas nebuvo galimas, nes pareigūnai iš karto po įvykio jo nuotrauką matė duomenų bazėje. Pažymi ir tai, kad jo nuotrauka, naudota atpažinimui, itin sena, šiuo metu jo išvaizda dėl amžiaus, ligų, pakitusio svorio ir kūno sudėjimo pasikeitusi, todėl realiai pareigūnai jo atpažinti iš senos fotonuotraukos, net jei jis būtų vairavęs automobilį, negalėjo.
2.3 Nurodo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilį vairavęs ir nuo policijos pareigūnų bėgęs asmuo palikęs automobilį laukuose, pasišalino iš įvykio vietos, į kurią netrukus atvyko ir pareigūnai, tačiau pateikia duomenis, kad jis turi sveikatos problemų, sunkiai vaikšto, tokios sveikatos būklės pabėgti nematomam iš atvirų laukų, kur buvo palikta transporto priemonė, nebūtų sugebėjęs.
2.4 Mano, kad teismas neturėjo kaip įrodymu remtis atliktu teismo eksperimentu, tariamai patvirtinančiu policijos pareigūnų parodymus, nes akivaizdu, kad eksperimentas atliktas ne tapačiomis sąlygomis – įvykis buvo kaimo vietovėje, laukuose, tuo tarpu eksperimentas darytas mieste, galimai apšviestoje teritorijoje. Eksperimentas neatspindi policijos pareigūnų, kurie buvo įvykio vietoje, psichologinės būsenos, nes eksperimento metu statistai nejautė streso ir pan. be to, šis procesinis veiksmas nebuvo filmuojamas ar fiksuojamas nuotraukomis, todėl negalima patikrinti, ar protokole užfiksuotos aplinkybės atitinka realiai fiksuotus duomenis.
2.5 Teigia, kad jis buvo prašęs apklausti liudytojais G. G., R. K., P. G., tačiau minimi asmenys apklausti nebuvo, o į jo prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos, net pateikus tai patvirtinančius duomenis, teismas nereagavo, kas rodo, jog skundžiamą sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas ir neobjektyvus.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į S. K. apeliacinį skundą Panevėžio apskries vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas prašo S. K. apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, nes jis pagrįstas ir teisėtas, priimtas išnagrinėjus byloje surinktų įrodymų visumą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas apeliantą pripažino kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 1 dalį nurodęs, kad jo kaltę padarius minimus pažeidimus patvirtina policijos pareigūnų J. J. ir R. T. parodymai, kad jie atpažino pažeidimo darymo metu matytą asmenį kaip apeliantą, o jų parodymus, kad analogiškomis sąlygomis asmens atpažinimas galimas, visiškai patvirtina teismo paskirto eksperimento metu gauti duomenys. Teismas, atsižvelgdamas ir į tai, kad S. K. į du paskutinius numatytus teismo posėdžius ( 2016 m. birželio 29 d. ir liepos 4 d.) neatvyko dėl ligos ir todėl, kad negalėjo jo advokatas, vertino tai kaip apelianto piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti procesą ir išvengti atsakomybės, bei atsižvelgdamas į tai, kad 2016 m. liepos 12 d. baigiasi nuobaudos skyrimo terminai, 2016 m. liepos 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas nepagrįstas, priimtas neišanalizavus ir neištyrus visų galimų įrodymų, todėl neteisėtas.
6.1 Iš teismui pateiktos administracinės bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas 2016 m. gegužės 17 d. pradėjęs nagrinėti S. K. administracinę bylą, S. K. neigiant kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus, bylos nagrinėjimą atidėjo iki 2016 m. gegužės 25 d., nusprendęs į sekantį posėdį kviesti policijos pareigūnus R. T. ir J. J. ( b.l. 87). 2016 m. gegužės 25 d. posėdžio metu teismas apklausęs R. T. ir J. J. tenkino S. K. prašymą į sekantį teismo posėdį kviesti ir apklausti liudytoja R. K., be to, savo iniciatyva nusprendė skirti tyrimo eksperimentą, kurį pavedė atlikti iki sekančio numatyto teismo posėdžio ir paskyrė pertrauką iki 2016 m. birželio 29 d. ( b.l. 101). Toliau byloje yra duomenys apie tai, kad 2016 m. birželio 27 d. Kupiškio rajono apylinkės teisme gautas S. K. gynėjo advokato S. L. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo ir dalyvavimo kitoje byloje, teismas šį prašymą tenkino, numatytą teismo posėdį atidėjo iki 2016 m. liepos 4 d. ( b.l. 129), o 2016 m. liepos 1 d. gavęs S. K. pranešimą apie jo negalėjimą dalyvauti 2016 m. liepos 4 d. numatytame teismo posėdyje dėl jo ligos, prašymo netenkino ( b.l. 130 ), 2016 m. liepos 4 d. proceso dalyviams neatvykus į teismo posėdį teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2016 m. liepos 7 d. ir minimą dieną priėmė skundžiamą sprendimą ( b.l. 134).
7. Vadovaujantis ATPK 248 straipsnio nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais ir kt. Be to pirmosios instancijos teismas turi būti aktyvus – imtis priemonių nustatyti svarbias bylos aplinkybes bei pašalinti esančias abejones.
8. Kaip jau buvo paminėta, S. K. kaltę padarius jam inkriminuotus pažeidimus neigė, todėl apylinkės teismas, nusprendęs atlikti įrodymų tyrimą ir tenkinęs S. K. prašymą, buvo nutaręs apklausti jo prašomą asmenį - R. K., kuri, pasak apelianto, būtų patvirtinusi, kad jis pažeidimo padarymo metu buvo Vilniuje ir jam inkriminuotų pažeidimų Kupiškio rajone padaryti negalėjo. Šią liudytoją apylinkės teismas buvo nusprendęs apklausti 2016 m. birželio 29 d. teismo posėdyje, tačiau minimą dieną teismo posėdžiui neįvykus, 2016 m. liepos 7 d. priėmė skundžiamą sprendimą, o apie tai, kodėl nusprendė nebeapklausti liudytojos R. K., nepasisakė, proceso metu nesiėmė įstatymo numatytų priemonių užtikrinti liudytojos dalyvavimą procese, pvz., atvesdinti ( ATPK 276 straipsnis), skundžiamą sprendimą priėmė neįsitikinęs proceso metu S. K. duotiems paaiškinimams, kad jis įvykio metu buvo kitoje vietoje ir tokiu būdu nesiėmė visų įmanomų priemonių bylai reikšmingiems įrodymas rinkti.
9. Pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
10. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant S. K. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, liko neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog iškilusios abejonės dėl S. K. kaltės gali būti pašalintos tik atlikus papildomą įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nebepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 302 ¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
S. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 9 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.