- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-311-64-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00843-2009-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- K. K.
- Advokatai
- Stanislava Šulcaitė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-311-64/2010
Teisėjas Žilvinas Astrauskas Proceso Nr. 1-41-1-00843-2009-3
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 10 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės, teisėjų Irenos Ivanovienės, Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažinta kalta ir nuteista:
- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d. bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, K. K. paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nusta t ė:
K. K. nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad ji 2009-09-24 7.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pavogdama iš E.E. U. piniginės, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę finansinėms operacijoms inicijuoti – AB „(duomenys neskelbtini)“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E.E. U. vardu ir ją laikė nuo 2009-09-24 7.00 val. iki 2009-09-24 7.15 val.
Be to, ji 2009-09-24 apie 7.14 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo finansinę operaciją, pateikdama kasininkei svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ „Visa Electron“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E.E. U. vardu, bandydama atsiskaityti už perkamą prekę – 10 vnt. pakelių cigarečių „Partner“, kurių bendra vertė 61 Lt (1 vnt. vertė – 6,10 Lt).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji K. K. prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę. Nurodo, kad savo kaltę pripažino, tačiau teigia, kad nusikaltimo – svetimos mokėjimo kortelės nepanaudojo, todėl nesuvokia kodėl yra kaltinama panaudojusi svetimą kortelę, jei kortele savo protu ir veiksmais padarė A. G., o ji tik buvo šalia ir padavė jam mokėjimo kortelę. Nors praeityje buvo teista 8 kartus, bet iš jų tik 4 kartus atlikinėjo bausmę. Taip pat nurodo, kad turi sūnų, pati yra 3 grupės invalidė.
Nuteistoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokurore prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apeliantės kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai pripažino K. K. kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d.
Šalies argumentai
Nors skundu nuteistoji prašo sušvelninti jai paskirtą bausmę, kadangi pilnai pripažino savo kaltę padarius nusikalstamas veikas, tačiau iš skundo turinio matyti, jog K. K. neigia kaltę panaudojus svetimą mokėjimo kortelę, t.y. neprisipažįsta kalta pagal BK 215 str. 1 d.
BK 215 str. 1 d. nustatyto nusikaltimo objektas yra svetima, netikra ar suklastota elektroninio mokėjimo priemonių naudojimo tvarka ir šio nusikaltimo dalykas yra svetima, netikra ar suklastota elektroninio mokėjimo priemonė, jo naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys. BK 215 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių rūšių nusikalstamas veikas: 1) neteisėtas inicijavimas ar atlikimas vienos ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių; 2) neteisėtas panaudojimas vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų; 3) panaudojimas žinomai netikrų vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų; 4) žinomai neteisėtas vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimo pripažinimas teisėtu. BK 215 str. nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta kai: 1) neteisėtai inicijuojama ar atliekama viena ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių; 2) neteisėtai panaudojama viena ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys; 3) panaudojami žinomai netikrų vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys; 4) žinomai neteisėtos vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimas pripažįstamas teisėtu. Byloje nustatyta, kad elektroninę mokėjimo priemonę – banko kortelę, išduotą E.E. U. vardu, K. K. įgijo neteisėtai ir šia banko mokėjimo kortele pati nesinaudojo, leido šia kortele naudotis kitam asmeniui. Teismo posėdyje nuteistoji patvirtino, jog apie tai, jog banko kortelė, kurią ji jam padavė parduotuvėje atsiskaityti už cigaretes, yra vogta, A. G. nežinojo. Šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tiek įtariamuoju, tiek ir liudytoju, A. G. patvirtino, parodė, jog jis nežinojo, jog banko kortelė yra kito asmens, kadangi šią kortelę K. K. paėmė iš savo piniginės ir jam padavė (b.l. 44-45, 54, 55, t. 1). BK 215 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t.y. šiuo konkrečiu atveju K. K. suvokė, kad ji liudytojui A. G. pateikia svetimą elektroninio mokėjimo priemonę tikslu inicijuoti finansinę operaciją – atsikaityti už cigaretes, ir norėjo tai daryti, nes stovėjo šalia liudytojo A. G., be to, byloje yra duomenų, jog sužinojusi, kad banko kortelė blokuota, skambino nukentėjusiajam klausė, kodėl jai davė užblokuotą kortelę (b.l. 27-28, t. 1), nors byloje nustatyta, kad pats nukentėjusysis savo valia kortelės niekam nedavė. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. atžvilgiu tyrimas pagal BK 215 str. 1 d. buvo nutrauktas, kadangi A. G. nepadarė veikų, numatytų BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme, nuteistoji K. K. prisipažino kalta ne tik dėl svetimos mokėjimo kortelės įgijimo, bet ir dėl jos panaudojimo atsiskaitant už prekes parduotuvėje. Liudytojos D. L. parodymais nustatyta, kad perkant 10 pakelių cigarečių „Partner“ „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę būtent moteris - K. K. padavė vyrui, o vyras padavė pardavėjai. Įvertinus visas šias nustatytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad K. K., nors ne pati pateikė svetimą elektroninio mokėjimo priemonę finansinei operacijai inicijuoti, tačiau ji žinojo, kad ši priemonė tiek jai, tiek ir liudytojui, yra svetima, ją padavė liudytojui A. G., kad pastarasis ją pateiktų atsiskaitymui, dėl ko nuteistoji turėjo suprasti ir suprato, kad daro nusikalstamą veiką. Nors minėta svetima banko mokėjimo kortele finansinė operacija nebuvo atlikta – už prekes nebuvo sumokėta, tačiau jau vien mokėjimo kortelės pateikimas finansinei operacijai inicijuoti laikomas nusikalstamu veikimu ir nusikalstama veika nuo tokio neteisėto veiksmo atlikimo laikoma baigta. Taigi, K. K. pagrįstai pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 215 str. 1 d., nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog padavęs svetimą mokėjimo kortelę atsikaitymui, A. G. „savo protu ir veiksmais“ padarė nusikalstamą veiką, apeliantę išteisinti.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai bausmes už jos padarytas nusikalstamas veikas, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius (padarytos dvi tyčinės nusikalstamos veikos, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į nusikalstamų veikų stadijas (nusikalstamos veikos nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijose), į kaltininkės asmenybę: neištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, pagal gyvenamąją vietą apylinkės inspektoriaus charakterizuojama neigiamai, kaip linkusi daryti nusikalstamas veikas, taip pat ji palaiko ryšius su teistais asmenimis, bausta administracine tvarka turi galiojančių nuobaudų bei anksčiau yra teista 8 kartus, iš jų 2 kartus už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 str. Taip pat iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad K. K. naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, kas teismui leido daryti išvadą, jog buvo padarytas nusikaltimų recidyvas, o asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.). BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės tik bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 6 metų. Kadangi K. K. yra recidyvistė, tai sutinkamai su BK 56 str. 1 d. nuostata, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas už apeliantės padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nustatydamas nuteistajai skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius, apylinkės teismas nepažeidė BK 61 str. 2 d. nuostatos, jog įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, bei kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio, ir nuteistajai už jos padarytas nusikalstamas veikas paskyrė bausmes, kurios savo dydžiu yra mažesnės nei sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Be to, subendrindamas už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 63 str. nuostatų nepažeidė, o paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, dėl ko būtų pagrindas nuteistajai švelninti paskirtą bausmę. Taip pat įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistoji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia savo gyvenimo būdo, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Pastebėtina, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog nuteistoji turi sūnų, juo rūpinasi ar išlaiko, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl švelnesnės negu įstatyme numatytos bausmės skyrimo nuteistajai.
Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo nuteistosios apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais nuosprendį pakeisti ir švelninti nuteistajai paskirtą bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutar i a:
nuteistosios K. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 19 d. nuosprendžio atmesti.