- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2-680-516/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02340-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas antstolio Donato Kisieliaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-359-258/2016 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fondas statyboms vystyti“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Motyvuojamoji dalis
Ginčas byloje kilo dėl pakartotinai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.
Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė ,,Fondas statyboms vystyti“ (toliau – BUAB ,,Fondas statyboms vystyti“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. M. 807 997,67 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas.
Ieškovė BUAB ,,Fondas statyboms vystyti“ taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo A. M. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises, kurių suma ar vertė neviršija 807 997,67 Eur.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi ieškovės prašymas patenkintas, areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinginės lėšos, kurių vertė ar suma neviršija 807 997,67 Eur.
Vilniaus apygardos teisme 2016 m. sausio 7 d. gautas teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį vykdžiusio antstolio Donato Kisieliaus prašymas pakartotinai perduoti Turto arešto aktų registrui įregistruoti minėtą teismo nutartį, nes pasikeitus CPK 147 straipsnio 6 dalies teisiniam reglamentavimui Centrinė hipotekos įstaiga 2015 m. gruodžio 16 d. pranešimu informavo antstolį, kad Turto arešto aktų registre nebuvo įrašyti duomenys pagal antstolio 2015 m. gruodžio 11 d. sudarytą turto aprašą, nes nebuvo gautas antstolio 2015 m. gruodžio 2 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 14 d. nutartimi antstolio Donato Kisieliaus prašymą tenkino iš dalies ir pakartotinai areštavo atsakovui A. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, jo nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšas, kurių suma ar vertė neviršija 807 997,67 Eur.
Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės 2015 m. gruodžio 10 d. išregistruotos iš Turto arešto aktų registro antstoliui neatlikus pirminio areštuoto turto duomenų patikslinimo. Taip pat nustatė, kad poreikis užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje išliko, todėl konstatavo, kad yra pagrindas pakarotinai spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės iš atsakovo prašoma priteisti suma (807 997,67 Eur) jam yra didelė, atsakovas nevykdo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus; kad ieškovė nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė jas patvirtinančius įrodymus. Įvertinęs šias aplinkybes teismas konstatavo, kad egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).
Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismas savo iniciatyva pakartotinai taikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu pažeidė teismo nešališkumo principą. Antstolio prašyme nebuvo suformuluotas reikalavimas pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas jas taikydamas peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su viešo intereso gynimu, todėl šalims galioja jų lygiateisiškumo ir rungimosi principai, teismas negalėjo pasinaudoti CPK 144 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi. Teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje nėra duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių poreikis nėra išnykęs; kad ieškovė neteikė prašymo pakartotinai taikyti šias priemones.
Ieškovė BUAB ,,Fondas statyboms vystyti“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Teismas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo savo iniciatyva pakartotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes byla susijusi su viešuoju interesus, o išregistravus laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistos bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesai. Teismas teisingai konstatavo, kad būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra išnykusi. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą ji palaiko, jei teismas nebūtų priėmęs skundžiamos nutarties ji būtų pakartotinai kreipęsis dėl jų taikymo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pakartotinai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo. Apelianto įsitikinimu teismas pakartotinai savo iniciatyva taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pažeidė teismo nešališkumo principą, peržengė antstolio prašymo ribas, nepagrįstai sprendė, kad byloje egzistuoja viešasis interesas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdamas į nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, neturi teisinio ar faktinio pagrindo sutikti su atsakovo išdėstytais argumentais.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 144 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgus į nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisinį reguliavimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, akivaizdu, kad tuo atveju, kai prašomų ieškinio užtikrinimo priemonių (ne)taikymas galėtų pažeisti viešąjį interesą arba aiškiai didintų viešojo intereso pažeidimo riziką, teismas gali savo iniciatyva pakarotinai taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartimi siekiant užtikrinti ieškovės ieškininių reikalavimų įvykdymą atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (b. l. 13-14), kurios 2015 m. gruodžio 10 d. buvo išregistruotos iš Turto areštų akto registro, nes nebuvo gautas antstolio patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (b. l. 34). Taip pat nustatyta, kad ieškinį byloje pareiškė bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, kuris iki iškeliant bankroto bylą buvo ieškovės vadovu.
Akivaizdu, kad visų pirma pateiktu reikalavimu siekiama ginti bankrutavusios įmonės kreditorių interesus, jų galimybę gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, t. y. byloje egzistuoja viešasis interesas. Aplinkybę, kad bankroto bei kitos su bankroto bylomis susijusios bylos laikytinos viešojo intereso bylomis, ne kartą yra konstatavęs apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. e2-123-178/2016, 2015 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2-972-117/2015 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas neturėjo teisės savo iniciatyva pakartotinai taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes minėtoje byloje, kitaip nei teigia apeliantas, egzistuoja viešasis interesas. Teismas, gavęs informaciją, kad byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekta užtikrinti kreditorių interesais apreikštą ieškinį, yra išregistruotos dėl priežasties, kuri nepriklauso nuo ieškovės valios, pakarotinai taikydamas laikinąsias apsaugos priemones nepažeidė imperatyvių įstatymo nuostatų.
Pažymėtina, kad teismas pirmą kartą atsakovo atžvilgiu taikydamas laikinąsias apsaugos priemones pasisakė tiek dėl grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, tiek dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo (CPK 144 straipsnio 1 dalis), teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis nebuvo apskųsta. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad anksčiau teismo nustatyti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų išnykę (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.