- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-06-06
- Bylos Nr.
- 2A-33/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Pranas Kuconis (pirm.), Antanas Klimavičius, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- R. R.
- Kategorijos
- 2.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos BPK 453 straipsnio 3, 4 dalių tvarka atnaujintą baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo prašymą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo prašymą tenkinti iš dalies, paaiškinimus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. R., gimęs 1966 m., Švedijos Karalystės Treleborgo pirmosios instancijos teismo 2003 m. birželio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Švedijos baudžiamojo įstatymo (2000:1225) 6 paragrafo 3 dalį už stambaus masto narkotikų kontrabandą, padarytą 2003 m. balandžio 1 d., laisvės atėmimu dešimčiai metų kalėjimo. 2003 m. rugpjūčio 5 d. Skonės ir Blekingės antrosios instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2003 m. rugsėjo 4 d., į bausmės atlikimo laiką įskaitant 156 dienas kardomojo kalinimo. Anksčiausia lygtinio paleidimo data nustatyta 2009 m. lapkričio 29 d., likus trejiems metams keturiems mėnesiams neatliktos bausmės.
Pagal 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvenciją (toliau Konvencija) R. R. perduotas iš Švedijos Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 362, 365 straipsniais ir Konvencijos 9, 11 straipsniais, paskirtoji bausmė, suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 199 straipsnio 2 dalį, paskiriant aštuonerius metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. R. pareiškimu BPK 451 straipsnio tvarka prašo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, perkvalifikuoti veiką ir sušvelninti paskirtą bausmę. R. R. nurodo, kad jis nuteistas už tai, kad 2003 m. balandžio 1 d. per Švedijos Karalystės valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei, gabeno narkotines medžiagas – 9967 g amfetamino. Taigi teismas, perkvalifikuodamas jo veiką, nepagrįstai nesivadovavo BK 3 straipsnio nuostatomis, todėl pritaikė ne tą baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę. R. R. nurodo, kad nusikalstama veika padaryta iki 2003 m. gegužės 1 d., jis nuteistas už stambią narkotikų kontrabandą, todėl mano, kad tokia veika atitinka jos padarymo metu Lietuvoje galiojusio 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalyje numatytai veikai (pagal BK 321² straipsnio 4, 6 dalių nuostatas narkotinių medžiagų kontrabandai BK 312 straipsnio 3 dalyje nustatytas stambaus masto kvalifikuojamasis požymis netaikomas). BK 312 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki šešerių metų, o 2000 m. BK 199 straipsnio 2 dalies sankcijoje – nuo trejų iki dešimties metų, todėl veika negalėjo būti perkvalifikuojama pagal šį įstatymą, nes šis įstatymas yra griežtesnis.
Teisėjų kolegija, 2006 m. gegužės 4 d. išnagrinėjusi pareiškimą, padarė išvadą, kad pareiškėjo R. R. išdėstyti argumentai dėl baudžiamojo įstatymo taikymo pagal teismų sprendimuose nustatytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog šis įstatymas pritaikytas netinkamai ir baudžiamąją bylą reikia atnaujinti, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 453 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, nutarė R. R. baudžiamąją bylą atnaujinti ir perduoti nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, BPK 365 straipsnio tvarka suderindamas R. R. Švedijos Karalystės Treleborgo pirmosios instancijos teismo 2003 m. birželio 17 d. nuosprendžiu už stambaus masto narkotikų kontrabandą paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais, nesivadovavo BK 3 straipsnio nuostatomis, todėl už analogišką nusikalstamą veiką pritaikė ne tą baudžiamąjį įstatymą.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas, išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo teikimą, nutarė, kad R. R. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos 2000 m. BK 199 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį (šio įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų) ir dėl to, kad perduoto nuteistojo teisinė padėtis negali būti pabloginta (Konvencijos 11 straipsnio 1 dalies ,,d“ punktas) bei, nenustatęs pagrindo skirti R. R. maksimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, sumažino R. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ir paskyrė aštuonerius metus laisvės atėmimo.
R. R. perduotas atlikti bausmę, vadovaujantis Konvencijos 9 straipsnio 1 dalies ,,b“ punkto nuostatomis, pagal kurias kompetentingos valdžios institucijos turi atitinkamu sprendimu pakeisti bausmę, pakeičiant nuteisusios valstybės paskirtas baudžiamąsias sankcijas, valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už tokį patį nusikaltimą numatytomis sankcijomis pagal 11 straipsnyje išdėstytas sąlygas. Vykdant šią nuostatą teismas pirmiausia turi pagal nuosprendyje nustatytas aplinkybes parinkti įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už tokį patį nusikaltimą. Kadangi derindamas bausmę teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, tai parinkdamas baudžiamąjį įstatymą, atitinkantį tokį patį nusikaltimą, teismas turi vadovautis ir BK bendrosios dalies normomis, reglamentuojančiomis baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu (BK 3 straipsnis).
Pagal Švedijos Karalystės Treleborgo pirmosios instancijos teismo nuosprendį R. R. 2003 m. balandžio 1 d. per Švedijos Karalystės valstybės sieną, nepateikdamas muitinės kontrolei, automobilyje, keleivių oro pagalvių vietoje, gabeno narkotines medžiagas – 9967 g amfetamino. Tokiai jo veikai pagal jos padarymo metu galiojusį 1961 m. BK taikytina 312 straipsnio 2 dalis (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1258 redakcija), kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų (laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki šešerių metų buvo numatyta 1998 m. vasario 3 d. įstatymo Nr. VIII-617 redakcijoje). R. R. veikai teismas negalėjo taikyti 2000 m. BK 199 straipsnio 2 dalies, nes šis įstatymas yra griežtesnis (baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų). Taigi apylinkės teismas, parinkdamas baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už veiką, analogišką R. R. padarytai veikai, baudžiamąjį įstatymą pritaikė netinkamai, pažeisdamas BK 3 straipsnio nuostatas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Konvencijos 10 straipsnio 2 dalį suderintoji bausmė savo esme kiek įmanoma turi atitikti nuteisimo metu paskirtąją bausmę.
Atsižvelgiant į paminėtą Konvencijos 10 straipsnio 2 dalies nuostatą bei į tai, kad Švedijos Karalystės Treleborgo pirmosios instancijos teismo paskirtoji R. R. bausmė – dešimt metų laisvės atėmimo – viršija maksimalų bausmės dydį, numatytą 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1258 redakcija) sankcijoje, paskirtoji bausmė mažintina iki šioje sankcijoje numatytos maksimalios bausmės – aštuonerių metų laisvės atėmimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nutarties dalį, kuria R. R. paskirtai bausmei pritaikyta 2000 m. BK 199 straipsnio 2 dalis.
Švedijos Karalystės Treleborgo pirmosios instancijos teismo 2003 m. birželio 17 d. nuosprendžiu už stambią narkotikų kontrabandą R. R. paskirtą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 1961 m. BK 312 straipsnio 2 dalies (2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1258 redakcija) sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės maksimalaus dydžio aštuonerių metų.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.