Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės Nordea Bank Finland Plc atskiruosius skundus dėl Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. nutarties Nr.450 ir 2009 m. liepos 9 d. nutarties Nr.469 civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės Nordea Bank Finland Plc pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Artapolas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas (kreditorius) AB Nordea Bank Finland Plc (toliau – bankas) 2009 m. birželio 26 d. kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Artapolas“, prašydamas areštuoti įkeistą turtą: žemės sklypą, uniklaus Nr.1801-037-0032, su priklausiniu – parduotuve su administracinėmis patalpomis, uniklaus Nr.4400-0832-2161, esančius Vytauto g.27A, Marijampolėje, ir pradėti priverstinį išieškojimą. Pareiškėjas nurodė, kad bankas 2007 m. spalio 8 d. sudarė kredito sutartį su skolininku UAB „Artapolas“, kuriam suteikė kreditą, o skolininkas prievolės įvykdymo užtikrinimui įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, uniklaus Nr.1801-037-0032, esantį Vytauto g.27A, Marijampolėje. Skolininkas nevykdė įsipareigojimų bankui, t.y. laiku nemokėjo sutartinių įmokų, todėl bankas 2009 m. balandžio 15 d. kredito sutartį nutraukė. Pareiškimo pateikimo dieną skola sudarė: 129 824,38 EUR negrąžinto kredito, 1 469,78 EUR nesumokėtų palūkanų ir 4240,96 EUR nesumokėtų įspareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso - 135 535,12 EUR (b.l. 44-45).

Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. liepos 3 d. nutartimi Nr.450 nutarė areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą - žemės sklypą, unikalus Nr.1801-0037-0032, 0,0452 ha ploto, esantį Marijampolės m. Vytauto g.27A, nuosavybės teise priklausantį UAB „Artapolas“. Teismas nurodė, kad minėtą žemės sklypą skolininkas UAB „Artapolas“ sutartinės hipotekos lakštu įkeitė kreditoriui AB Nordea Bank Finland Plc, užtikrinant kredito pagal 2007 m. spalio 8 d. kredito sutartį grąžinimą. Kredito gavėjui nevykdant hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, kreditorius gali savo teises įgyvendinti, ne ginčo tvarka kreipdamasis į hipotekos teisėją su prašymu įkeistą daiktą parduoti iš viešųjų varžytynių ir iš gautų pingų atlyginti jam priklausančią pinigų sumą. Teismas nurodė, kad pareiškimas tenkintinas pilnai, įkeistas daiktas areštuotinas, įspėjant skolininką (įkeisto daikto savininką) UAB „Artapolas“, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti administruoti kreditoriui.

Pareiškėjas (kreditorius) AB Nordea Bank Finland Plc 2009 m. liepos 9 d. papildomu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (b.l. 100-101) prašė priimti papildomą nutartį – areštuoti įkeisto daikto – žemės sklypo, unikalus Nr.1801-0037-0032, 0,0452 ha ploto, esančio Marijampolės m. Vytauto g.27A, priklausinį - parduotuvę su administracinėmis patalpomis, uniklaus Nr.4400-0832-2161, esančią Vytauto g.27A, Marijampolėje, ir pradėti priverstinį išieškojimą. Kreditorius nurodė, kad 2009 m. birželio 26 d. prašymu prašė areštuoti ir įkeistą žemės sklypą ir jo priklausinį - parduotuvės pastatą, tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. liepos d. nutartimi Nr.450 areštavo tik žemės sklypą, ir nutartyje visiškai nepasisakė dėl pastato arešto. Pagal CK 4.171 straipsnio 2 dalį, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto priklausiniai. Kredito gavėjas įkeitė pagrindinį daiktą, todėl turi būti areštuotas ir priklausinys, nes priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas.

Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. liepos 9 d. nutartimi Nr.469 atmetė pareiškėjo AB Nordea Bank Finland Plc prašymą ir papildomą prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš pastato – parduotuvės su adminitracinėmis patalpomis, unikalus Nr.4400-0832-2161, nebaigtos statybos (baigtumas 23 proc.), esančio Vytauto g.27A, Marijampolėje, nuosavybės teise priklausančio skolininkui UAB „Artapolas“. Teismas nurodė, kad hipotekos lakštu buvo įkeistas tik žemės sklypas (unikaklus Nr. 1801-0037-0032), esantis Vytauto g.27A, Marijampolėje. Šiame įkeistame sklype 2009 m. birželio 19 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas priklausinys - parduotuvė su administracinėmis patalpomis (unikalus Nr. 4400-0832-2161) nebaigtos statybos. Remiantis CK 4.171 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, hipotekos objektais laikytini tik civilinėje apyvartoje esantys ir viešame registre registruojami daiktai. Būsimų įkeičiamo daikto priklausinių įkeitimas kartu su pagrindiniu daiktu neimanomas, nes įkeitimo momentu jie civilinėje apyvartoje nedalyvauja. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad žemės sklypo priklausinį – pastatą galima įkeisti ir iš jo išieškoti tik įforminus naują hipotekos lakštą ir jį pateikus hipotekos skyriui (Hipotekos registro nuostatų 55.9.punktas).

Pareiškėjas AB Nordea Bank Finland Plc pateikė du atskiruosius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. liepos 9 d. priimtų nutarčių.

Atskiruoju skundu dėl 2009 m. liepos 3 d. nutarties pareiškėjas prašo šią nutartį pakeisti, papildomai areštuojant įkeistą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypo (unikalus Nr.1801-0037-0032) priklausinį - parduotuvę su administracinėmis patalpomis, uniklaus Nr.4400-0832-2161, esančią Vytauto g.27A, Marijampolėje. Atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-294/2009, suformuota taisykle, kad aiškinant šalių sudarytą hipotekos sutarties sąlygą dėl įkeitimo objekto, turi būti įvertinama pagrindinės prievolės - įkaito davėjo skolinio įsipareigojimo – apimtis; kad hipotekos sutarties šalys, tardamosi dėl hipotekos objekto, orientuojasi į užtikrinamos prievolės dydį ir parenka tokį turtą, kurio vertės optimaliai pakaktų skolai padengti. Pareiškėjas nurodo, kad vykdyti priverstinį išieškojimą iš nekilnojamojo daikto priklausinio (nepriklausomai nuo to, ar priklausinys yra atskirai įregistruotas hipotekos lakšte, ar ne), įpareigoja CK 4.171 straipsnio 2 dalies nuostata, todėl hpotekos skyrius privalėjo areštuoti ir žemės sklypą ir priklausinį. Ši norma yra imperatyviai nustato, kad įkeičiant pagrindinį daiktą, laikomi įkeistais ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. To paties CK 4.171 straipsnio 12 dalis numato, kad įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Hipotekos skyrius, priimdamas 2009 m. liepos 3 d. nutartį, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nes neanalizavo šalių patvirtinto hipotekos lakšto ir kredito sutarties, kurių pagrindu buvo įkeistas priklausinys. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo teismo byloje hipotekos sutarties šalys padarė išlygą, kad šalių susitarimu įkeičiamame žemės sklype esantys pastatai neįkeičiami, todėl kasacinis teismas pagrįstai pripažino, kad „...hipotekos objektas buvo tik žemės sklypas, o priklausinių įkeitimo išlyga išreiškia sutarties šalių valią neįkeisti tiek esamų, tiek būsimų statinių...“. Byloje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą priklausinių įkeitimo išlyga nebuvo padaryta, Hipotekos skyrius privalėjo šią aplinkybę įvertinti ir žemės sklypo priklausinį areštuoti, (CK 4.171 straipsnio 2 dalis). Faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalių tikslas sudarant hipotekos lakštą buvo įkeisti ir žemės sklypo priklausinį, nes vien tik žemės sklypo įkeitimas neužtikrintų kredito sutarties tinkamo vykdymo. Kredito sutarties 7.1 ir 7.3 punktais kredito gavėjas įsipareigojo įkeisti bankui visus ant žemės sklypo statomus nekilnojamojo turto objektus per 45 dienas nuo pirmosios teisinės registracijos, taip pat pakeisti lakštus per 14 dienų, kai objekto baigtumas bus 100 procentų. Tai rodo, kad šalys siekė įkeisti bankui jo finansuojamą objektą – priklausinį. Teikiant pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos skyriui 2009 m. birželio 25 d. skolininko skola bankui sudarė 135 535,12 EUR, t.y. 467 975,66 Lt, o hipotekos lakšte nurodyta įkeisto žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė - 350 000 Lt. Todėl įkeisdamas priklausinį skolininkas užtikrino bankui visišką savo prievolių tinkamą įvykdymą ir tai atitinka hipotekos esmę bei tikslą. Ant žemės sklypo pastatyta parduotuvė su administracinėmis patalpomis (unikalus numeris 4400-0832-2161) buvo įregistruota kaip priklausinys, todėl šio priklausinio atskiru hipotekos lakštu registruoti nereikia, remiantis CK 4.171 straipsnio 2 dalies 12 punktu, hipotekos lakštu ir kredito sutartimi. Tai suteikia teisę pareiškėjui pradėti priverstinį išieškojimą iš priklausinio be atskiro registravimo. Be to, 2009 m. liepos 3 d. nutartis netiesėta ir dėl to, kad liko neišnagrinės vienas iš pareiškėjo reikalavimų – nukreipti išieškojimą į žemės sklypo priklausinį. Motyvų teismo nutartyje nebuvimas pripažįstamas vienu iš absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Tačiau bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo netikslinga, nes šį trūkumą gali pašalinti apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas skundžiamą 2009 m. liepos 3 d. nutartį ir numatydamas, kad pareiškėjas turi teisę pradėti priverstinio išieškojimo veiksmus iš žemės sklypo ir iš priklausinio.

Atskiruoju skundu dėl 2009 m. liepos 9 d. nutarties parešikėjas prašo šią nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti naują nutartį ir pradėti priverstinį iešikojimą bei areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypo (unikalus Nr.1801-0037-0032) priklausinį - parduotuvę su administracinėmis patalpomis, uniklaus Nr.4400-0832-2161, esančią Vytauto g.27A, Marijampolėje. Antrasis pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas tokiais pat argumentais, kaip ir pirmasis. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad hipotekos skyrius 2009 m. liepos 9 d. nutartyje nepagrįstai rėmėsi Hipotekos registro nuostatų 55.9 punkto nuostata, kad „jeigu hipoteka užtikrintos prieovlės įvykdymui užtikrinti vėliau įkeičiamas papildomas daiktas, papildomo daikto įkeitimas įforminamas atskiru hipotekos lakštu“. Šioje normoje kalbama tik apie naujai įkeičiamą savarankišką daiktą (CK 4.12 straipsnis), bet ne apie antraeilius daiktus, tarp kurių yra ir nekilnojamojo daikto priklausinys (CK 4.13 straipsnis, kaip yra nagrinėjamoje byloje.

Atskirieji skundai dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 3 d. ir 2009 m. liepso 9 d. nutarčių atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), o atskiruosiuose skunduose nurodyti faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo nutarčių panaikinimui.

Hipoteka yra daiktinė teisė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės - esamo ar būsimo skolinio įsipareigojimo - įvykdymas įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Hipoteka gali atsirasti iš įstatymo ar teismo sprendimo (priverstinė hipoteka) arba iš šalių laisva valia sudaryto susitarimo (sutartinė hipoteka) (CK 4.175 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kokie nekilnojamieji daiktai yra įkeisti šalių sudaryta hipotekos sutartimi. Bendrosios hipotekos objektą nustatančios taisyklės įtvirtintos CK 4.171 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įkeičiant pagrindinį daiktą, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys bei būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai. To paties straipsnio 12 dalyje įtvirtinta nuostata dėl žemės sklypo priklausiniais esančių statinių įkeitimo: įkeičiant žemę, kaip priklausiniai įkeičiami ir joje esantys statiniai, jei hipotekos sutartyje nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad sutartinės hipotekos atveju šalys gali laisvai spręsti dėl žemės sklypo ir jo priklausiniais esančių statinių įkeitimo. Šiam ginčui išspręsti nepakanka vadovautis vien tik bendrosiomis hipoteką nustatančiomis teisės normomis (CK 4 knygos XI skyriaus pirmasis skirsnis), tačiau būtina laikytis ir hipotekos įregistravimo taisyklių (CK 4 knygos XI skyriaus pirmasis skirsnis), taip pat bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos (CPK XXXVI skyrius).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad žemės sklypo hipoteka įregistruota sutartinės hipotekos pagrindu (b.l. 1-4). Sudarydamos hipotekos sutartį, šalys susitarė įkeisti žemės sklypą. Hipotekos lakšte nenurodyta, kad įkeičiami žemės sklypo priklausiniai. Pareiškėjo atskirojo skundo teiginys, kad hipotekos teisėja privalėjo areštuoti ir žemės sklypo priklausinį, kuris pareiškėjo manymu laikytinas įkeistu remiantis CK 4.171 straipsnio 2 dalimi, yra nepagrįstas. CK 4.171 straipsnio nuostatos yra bendrosios hipotekos objektą reglamentuojančios nuostatos. Tam, kad hipoteka įgytų teisinę išraišką, būtina laikytis hipotekos įregistravimą reglamentuojančių teisės normų. CK 4.185 straipsnis nustato reikalavimus hipotekos įforminimui ir įregistravimui: sutartinės hipotekos lakštą pasirašo kreditorius, skolininkas ir įkeisto daikto savininkas, tvirtina notaras (2 dalis); hipoteka registruojama hipotekos registre hipotekos teisėjo sprendimu (3 dalis); hipotekos pakeitimai įrašomi hipotekos lakšte ta pačia tvarka, kaip ir hipoteka (4 dalis); hipotekos registro duomenys yra vieši ir laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (5 dalis). Informacija apie įkeičiamą daiktą ir jo įkainojimą yra privalomi hipotekos lakšto duomenys (CK 4.186 straipsnis). Hipoteka įsigalioja nuo jos įregistravimo viešame registre momento (CK 4. 187 straipsnis). Pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto neginčo tvarka nagrinėjamas, kai daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles (CPK 558 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad išieškoti iš pastato, kuriam neįregistruota hipoteka, neginčo tvarka pagal įkeitimą ir hipoteką reguliuojančias teisės normas negalima.

Iš byloje esančios ilgalaikio kredito sutarties, sudarytos 2007 m. spalio 8 d. tarp banko Nordea Bank Finland Plc ir kredito gavėjo UAB „Artapolas“, matyti, kad suteikto kredito paskirtis – administracinių patalpų statybai ant žemės sklypo, esančio Vytauto g. 27 a., Marijampolėje (2.1.1.1 punktas) (b.l. 74, 80). Kredito grąžinimo užtikrinimui šalys sudarė sutartinę hipoteką: 2007 m. saplio 26 d. hipotekos lakštu kredito gavėjas UAB „Artapolas“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausantį žemės skypą esantį Vytauto g.27A, Marijampolėje, ir tą pačią dieną ją įregistravo hipotekos registre. Įkeičiant žemės sklypą statinių jame nebuvo, todėl žemės sklypo hipotekos sutarties sudarymo metu nebuvo galima nurodyti turto, kurio nėra. Ilgalaikio kredito sutarties 7.1 punktu, kredito gavėjas įsiapreigojo hipotekos lakšto pakeitimus įregistruoti ne vėliau kaip per 45 dienas nuo atitinkamo nekilnojamojo turto objekto pamatų išliejimo ir pirmos teisinės registracijos. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 69-70) matyti, kad žemės sklypo priklausinys – pastatas parduotuvės su administracinėmis patalpomis (baigtumas 23 proc.) įregistruotas 2009 m. birželio 19 d., įregistravimo pagrindas – 2009 m. birželio 5 d. statybos inspekcijos pažyma Nr. TPS 12-39. Remiantis aukščiau nurodyta kredito sutarties nuostata, kredito gavėjas privalėjo įregistruoti hipotekos lakšto pakeitimus, papildomai įkeičiant nebaigtą statyti statinį, ne vėliau kaip iki 2009 m. rugpjūčio 4 d. Tačiau pareiškėjas iš karto po statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre 2009 m. birželio 26 d. pareiškimu kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl priverstinio išieškojimo ir iš žemės sklypo. Kredito sutarties nutraukimas anksčiau termino dėl to, kad kredito gavėjas nevykdė prievolės nustatytais terminais, nesuteikia privilegijų bankui nesilaikyti įstatyme nustatytos hipotekos įregistravimo tvarkos. Nesant galimybės įregistruoti sutartinės hipotekos pakeitimus dėl naujai suformuoto statinio įtraukimo į hipotekos lakštą arba šiam statiniui įregistruotą papildomą sutartinę hipoteką, pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į teismą dėl priverstinės hipotekos nustatymo (CK 4. 175 straipnio 2 dalies 2 punktas, 4.177 straipsnis).

Pareiškėjo minima CK 4.171 straipsnio 12 dalies nuosatata, kad įkeičiant žemę kaip priklausiniai įkeičiami ir ant jos esantys statiniai, šiuo atveju negali būti taikoma, nes žemės sklypo hipotekos įforminimo ir įregistravimo metu statinių nebuvo. Hipotekos objektu gali būti tik atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai. Ginčo objektas - žemės sklypo priklausinys - naujai suformuotas nebaigtas satyti pastatas - Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir jam unikalus numeris suteiktas tik 2009 m. birželio 19 d. Taigi šis statinys hipotekos registre galėjo būti įregistruotas tik po 2009 m. birželio 19 d., t.y. po statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre.

Apelianto argumentai, kad nustatant tikruosius šalių ketinimus dėl konkrečių hipoteka įkeistinų objektų, turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, įvertinant kredito sutarties sudarymo tikslą, šios sutarties sąlygų turinį, kredito paskirtį, kredito sutartyje numatytas priemones kredito grąžinimo užtikrinimui, įkaito davėjo skolinio įsipareigojimo apimtį, nėra šio bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjas prašė skolą priverstinai išieškoti iš įkeisto turto neginčo tvarka, pateikdamas pareiškimą hipotekos teisėjui pagal CPK XXXVI skyriaus taisykles. Šiame skyriuje reglamentuojama bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo tvarka: numatytas 3 darbo dienų terminas prašymų ir pareiškimų išnagrinėjimui (545 straipsnis); sutartinės ir priverstinės hipotekos įregistravimo tvarka (550, 552 straipsniai); duomenų įrašymo į hipotekos registrą tvarka (547 straipsnis) ir kt. Šio skyriaus 558 straipsnyje nustatyta, kad pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikiamas ir nagrinėjamas tik tuo atveju, kai daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pirmosios instancijos teismo hipotekos teisėja, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pradėti pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš žemės sklypo priklausinio, patikrino hipotekos duomenų registrą ir nustatė, kad priklausiniui - pastatui-parduotuvei su administracinėmis patalpomis (unikalus Nr.4400-0832-2161) nėra įregistruota hipoteka, todėl pagrįstai atsisakė į šį daiktą nukreipti priverstinio skolos išeiškojimo veiksmus, atsisakydama jį areštuoti. Nurodytas nekilnojamasis daiktas nebuvo įkeistas pagal hipotekos taisykles, todėl privestinis skolos išieškojimas ne ginčo tvarka iš neįkeisto daikto yra negalimas (558 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas atskirajame skunde teigė, kad Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 3 d. nutartis neteisėta, nes neišnagrinėtas vienas iš pareiškėjo reikalavimų – areštuoti žemės sklypo priklausinį, o motyvų nebuvimas yra vienas iš absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Šie teiginiai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, nes pareiškėjo prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo iš žemės sklypo priklausinio – nebaigto statyti administracinio pastato, yra išspręstas Marijampolės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 9 d. nutartimi, šį reikalavimą atmetant.

Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad Hipotekos skyrius 2009 m. liepos 9 d. nutartyje nurodęs naujai suformuotą statinį įregistruoti papildomu hipotekos lakštu, nepagrįstai rėmėsi Hipotekos registro nuostatų 55.9 punktu, taip pat nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti. Hipotekos skyrius 2009 m. liepos 9 d. nutartyje nurodė tik vieną iš galimų hipotekos registro duomenų pakeitimo būdų ir išaiškino pareiškėjui jo teisę statinį įkeisti ir tik įforminus hipotekos lakšą (ar hipotekos lakšto duomenų pakeitimą) jį pateikti hipotekos skyriui. Esminis momentas yra tai, kad priverstinis skolos išieškojimas iš nekilnojamojo daikto, kuriam nėra įregistruota hipoteka, negali būti vykdomas neginčo tvarka.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias hipotekos objektą ir priverstinį skolos išieškojimą neginčo tvarka iš hipoteka įkeisto daikto. Pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys yra pagrįstos ir teisėtos, todėl nekeistinos (CPK 337 straipsnio 1 punktas). Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartys, priimtos 2009 m. liepos 3 d. (Nr.450) ir 2009 m. liepos 9 d (Nr.469) paliekamos nepakeistos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskiruosius skundus atmesti. Hipotekos skyriaus prie Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartis, priimtas 2009 m. liepos 3 d. (Nr.450) ir 2009 m. liepos 9 d (Nr.469), palikti nepakeistas.