- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-27
- Bylos Nr.
- N-575-6518-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. liepos 4 d. surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 19.48 val., Didžiojoje g., Plateliuose, Plungės rajone, pakartotinai per metus laiko vairavo S. P. priklausantį automobilį „BMW 525“ būdamas neblaivus (įvertinus paklaidą, nustatytas 0,76 promilių girtumas) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010 m. liepos 15 d. nutarimu pripažino A. V. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo ir skyrė 20 parų areštą su automobilio „BMW 525“ konfiskavimu. Teismas konstatavo, kad asmens kaltę įrodo paties A. V. paaiškinimai, alkotesterio rodmenys, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas, pažyma apie padarytus ankstesnius pažeidimus, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas, skirdamas nuobaudą, pažymėjo, kad atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (asmuo prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
II.
Nesutikdamas su Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarimu, A. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą pakeisti, t. y. taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti baudą be automobilio „BMW 525“ konfiskavimo. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nežinojo ir nepasinaudojo galimybe prašyti taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį. Teigia, kad paskyrus administracinį areštą, jis neteks darbo. Nurodo, kad jis visuomenėje charakterizuojamas teigiamai. Teigia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti jam paskyrus baudą. Tvirtina, kad jis vairavo automobilį „BMW 525“ be transporto priemonės savininkės S. P. žinios, be to, nepranešė jai, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemonių ir yra neblaivus. Nurodo, kad S. P. transporto priemonė reikalinga nuvykti prižiūrėti Lionginą A. V.. Tvirtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. 5-V-85 „Dėl policijos įstaigų veiksmų, kai administracinių teisės pažeidimų bylos teismuose išnagrinėtos taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas“ įtvirtinta nuostata, jog policijos pareigūnus įpareigojama skųsti kiekvieną teismo nutarimą, kuriame buvo taikytas ATPK 30¹ straipsnis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu nutarimu A. V. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 130² straipsnį, kuriame numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. A. V. mano, jog jam paskirta nuobauda yra per griežta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. liepos 15 d. nutarimu apeliantui paskyrė minimalų ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytą administracinio arešto terminą su automobilio „BMW 525“ konfiskavimu.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 130² straipsnio sankcijoje. Visų pirma pasakytina, kad pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas A. V., yra pavojingas, jis kelia didelę grėsmę tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ar net gyvybei. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y. jis galimai neteks darbo, visuomenėje charakterizuojamas teigiamai, nelaikytinos ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, be to, jos nepagrįstos jokiais tinkamais įrodymais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
A. V. nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu jis nežinojo ir nepasinaudojo galimybe prašyti taikyti jo atžvilgiu ATPK 30¹ straipsnį, tačiau pažymėtina, kad ATPK yra paskelbtas įstatymų nustatyta tvarka ir apeliantas turėjo galimybę susipažinti su atitinkamu teisiniu reguliavimu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad transporto priemonės konfiskavimas, numatytas ATPK 130² straipsnio sankcijoje, yra privaloma administracinė nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad konfiskuojami ne tik daiktai ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir tie daiktai bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu (ir nėra pažeidėjo nuosavybė), išvardytų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ATPK 130² straipsnyje. Todėl transporto priemonės (kuri šiuo atveju yra administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis) konfiskavimas turi būti taikomas nepriklausomai nuo to, kad ši transporto priemonė nėra paties pažeidėjo nuosavybė.
Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas visgi gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (žr. nutartį administracinėje byloje N575-3213/2010).
Nagrinėjamu atveju S. P., kuriai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę nuspręsta konfiskuoti, buvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, sudarant galimybę įrodyti, kad ji nėra atsakinga už savo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog S. P. kreipėsi į policiją dėl neteisėtai paimto automobilio, be to, ji elgėsi nepakankamai atsakingai ir rūpestingai, nepasirūpino, kad jos transporto priemone negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, o tai leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nesiėmė visų būtinų priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota prieš jos valią.
A. V. nurodo, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. vasario 13 d. įsakyme Nr. 5-V-85 „Dėl policijos įstaigų veiksmų, kai administracinių teisės pažeidimų bylos teismuose išnagrinėtos taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas“ įtvirtinta nuostata, kuria įpareigojama policijos pareigūnus skųsti kiekvieną teismo nutarimą, kuriame buvo taikytas ATPK 30¹ straipsnis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtas teisės aktas nėra norminis administracinis teisės aktas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo prasme, todėl jo teisėtumo klausimas nenagrinėtinas šioje byloje.
Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, ir įvertinusi bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarimu A. V. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai ir nėra per griežta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Plungės rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.