- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-11-17
- Bylos Nr.
- N-575-307-06
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Vaida Urmonaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 3 d. nutarimo S.P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S.P. 2005 m. balandžio 26 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimu pagal ATPK 85 str. l d. yra nubaustas teisės medžioti atėmimu vieneriems metams už tai, kad 2005 m. vasario 8 d. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisykles, kartu su kitais asmenimis Preičiūnų medžiotojų būrelio medžioklės plotų teritorijoje radęs dvi nušautas stirnų pateles, apie tai nepranešė Preičiūnų medžiotojų būrelio medžioklės plotų naudotojui ir negavęs iš jo leidimo, tas dvi stirnas pasisavino. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės tai, kad pažeidimas padarytas grupės asmenų išanksto susitarus. Šiais veiksmais S.P. pažeidė 2002-09-30 Aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 511 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 60.36 p.
Šalies argumentai
S.P. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad jis yra Preičiūnų medžioklės būrelio plotų naudotojas. Yra pilnateisis Preičiūnų būrelio narys, dalyvauja jo veikloje. Po gyvūnų radimo jis turėjo teisę per 48 val. pranešti aplinkos apsaugos institucijai, bet nespėjo to padaryti, nes buvo sulaikytas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. birželio 3 d. nutarimu nutarė 2005 m. balandžio 26 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teismas nurodė, kad skiriant administracinę nuobaudą nebuvo teisingai įvertintos įvykio aplinkybės ir surinkti įrodymai, tuo pagrindu priimtas nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Teismas pažymėjo, kad administracinė nuobauda buvo paskirta pagal ATPK 85 str. l d., konstatuojant, jog pažeisti 2002-09-30 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 511 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 60.36 p. reikalavimai, t.y. draudžiama ne medžioklės plotų naudotojams pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, nepranešus apie tai medžioklės plotų naudotojui ar atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai ir negavus medžioklės plotų naudotojo leidimo pasisavinti šiuos gyvūnus ar jų dalis. Iš byloje esamų įrodymų negalima daryti išvados, kad S.P įvykdė anksčiau nurodytus pažeidimus. Pagal visuomeninių organizacijų įstatymą medžioklės būreliai yra steigiami kaip juridiniai asmenys. Visi asmenys į juos priimami ir šalinami pagal įstatus. Kiekvienu atveju būrelis registruoja savo įstatus, gauna licenciją ir tvarkosi pagal savo įstatus. Įstatymas niekaip neriboja priklausymo visuomeninėms organizacijoms, tuo pačiu neribojama ir asmens teisė priklausyti vienam, ar keliems medžioklės būreliams. Tokio draudimo nėra nei Medžioklės įstatyme, nei Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. S.P, būdamas Preičiūnų medžioklės plotų naudotojas, pagal Medžioklės taisyklių 46 punktą turėjo teisę apie rastus ar žuvusius gyvūnus per 48 valandas pranešti šiame punkte nurodytoms institucijoms. Apie tai, kad jis yra medžioklės plotų naudotojas, nurodo ir Preičiūnų būrelio pirmininko pažyma. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 13 punktas numato, kad medžioklės plotų naudotoju gali būti kiekvienas juridinis ar fizinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Toks leidimas - leidimas naudoti medžioklės plotų išteklius juridiniam asmeniui - Preičiūnų būreliui yra išduotas. Be to, nuo žuvusių gyvūnų radimo iki S.P sulaikymo momento nebuvo praėjusios 48 valandos, per kurias jis turėjo bei galėjo apie tai pranešti anksčiau nurodytoms institucijoms.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūra prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 3 d. nutarimą ir palikti galioti Pakruojo rajono agentūros priimtą nutarimą. Apeliantas nurodo, kad pažeidimo faktą pripažįsta savo paaiškinime pats S.P bei paliudijo Pakruojo RPK du darbuotojai. S.P nebuvo Preičiūnų medžioklės plotų naudotojas, kadangi neturėjo Laukinės gyvūnijos Įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius Preičiūnų medžioklės plotų vienete, todėl ir neturėjo teisės pasinaudoti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 46 punktu, o privalėjo vadovautis šių taisyklių 60.36 punktu ir jo nepažeisti. Tai yra, apie rastas stirnas turėjo pranešti medžioklės plotų naudotojui arba agentūrai ir jų nepasisavinti negavus šių institucijų leidimo. Medžioklės plotų naudotojo kaip juridinio asmens funkcijas vykdo Preičiūnų medžiotojų būrelio pirmininkas, turintis būrelio antspaudą ir kurio parašas patvirtintas banke, o ne eilinis medžiotojas kaip S.P. Preičiūnų medžiotojų būrelio nuostatuose taip pat nėra numatyta, kad būrelio nariui suteikiama teisė atstovauti būrelį arba kad jis yra medžioklės plotų naudotojas. Medžiokle būrelio nariui yra sutekta teisė tik gavus leidimą medžioti medžiojamąją fauną.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 60.36 p., kurio pažeidimu kaltinamas S.P, skelbia, kad draudžiama ne medžioklės plotų naudotojams pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimus su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių žuvusius medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, nepranešus apie tai medžioklės plotų naudotojui ar atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai ir negavus medžioklės plotų naudotojo leidimo pasisavinti šiuos gyvūnus ar jų dalis.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir institucija paskyrusi nuobaudą skirtingai aiškina paminėtosios teisės normos naudojamą terminą „medžioklės plotų naudotojas“. Teismas pažymi, kad ši sąvoka yra aiškiai apibrėžta įstatymu ir juo turi būti vadovaujamasi. Medžioklės įstatymo 2 str. 13 p. nustatyta, kad „Medžioklės plotų naudotojas - fizinis ar juridinis asmuo, galintis būti laukinės gyvūnijos išteklių naudotoju pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete“. Tas pats įstatymas apibrėžia ir tai, kas yra „medžiotojas“, t.y. įstatymu nustatyta, kad medžiotojas - fizinis asmuo, turintis Lietuvos Respublikoje išduotą medžiotojo bilietą arba užsienio šalyse išduotą analogišką dokumentą, pripažįstamą Lietuvos Respublikoje (2 str. 18 d.). Palyginus šias teisės normas su Medžioklės įstatymo 10 str. „Leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išdavimas“ (ypač 3 dalimi nustatančia, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui), akivaizdu, kad tais atvejais, kai leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduotas medžiotojų būreliui, būtent jis yra medžioklės plotų naudotojas, o eilinis medžioklės būrelio narys yra medžiotojas, bet nėra medžioklės plotų naudotojas taikant su medžioklės veikla reglamentuojančius įstatymus.
Byloje yra duomenų, kad S.P galėjo pažeisti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 60.36 p., t.y. jis nebuvo medžioklės plotų naudotoju, bet medžiojamą gyvūną paėmė iš medžioklės būreliui priklausančių medžioklės plotų, juo disponavo savo nuožiūra, ir tik atsitiktinai buvo sulaikytas mieste. Jokių įgaliojimų vykdyti Medžioklės plotų naudotojui – būreliui priklausančias pareigas ar įgyvendinti teises susijusias su rastais negyvais gyvūnais S.P neturėjo. S.P nei medžioklės plotų naudotojui, nei atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai nepranešė ir leidimo pasisavinti gyvūnus negavo.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 46 p. normos, kad „Medžioklės plotų naudotojai, radę nugaišusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai bei vykdyti šių tarnybų nurodymus dėl tolesnio šių gyvūnų naudojimo ar sunaikinimo. Medžioklės plotų naudotojai, radę dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvusius medžiojamuosius gyvūnus, turi ne vėliau kaip per 48 valandas apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai“ S.P atžvilgiu netaikytinos, nes jis nėra medžioklės plotų naudotojas. Tų pačių Taisyklių 46 p. norma, kad „kiti asmenys, radę nugaišusius, žuvusius ar sergančius medžiojamuosius gyvūnus, turi apie tai pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūrai arba medžioklės plotų naudotojams“ S.P teisės pasisavinti gyvūnus ar išvežti juos iš medžioklės plotų vieneto ribų nesuteikia teisės.
Šiaulių apygardos administracinis teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, neteisingai taikė materialiosios teisės normas, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiama nutartis panaikinama ir grąžinama byla iš naujo nagrinėti teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Pakruojo rajono agentūros apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. birželio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.