- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- e2YT-25629-863/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- L. P., Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – L. P. ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo motinos O. P. mirties palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Šalies argumentai
Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. gruodžio 2 d. mirė jo motina O. P., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo R. Jankausko g. 7 - 108, Vilnius. Pažymėjo, kad po palikėjos mirties, jos butas pagal testamentą turėjo atitekti jam (pareiškėjui). Taip pat nurodė, jog į notarą niekas dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jis ir toliau gyveno motinos bute, prižiūrėjo ir tvarkė palikėjai priklaususį kilnojamąjį turtą, mokėjo komunalinius mokesčius.
Atsiliepimas
Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog 2020 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 32-ąjį notarų biurą dėl O. P. palikimo priėmimo valstybės vardu, tačiau notarė informavo, jog įstatyminis įpėdinis yra pareiškęs, jog imsis teisinių veiksmų dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Dėl minėto nurodė, jog teismui nustačius pakankamai aplinkybių, patvirtinančių paveldimo turto priėmimą valdyti, neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.
Suinteresuotas asmuo L. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujanti pareiškimo tenkinimui. Pažymėjo, jog sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis apie motinos palikto turto valdymą ir jas patvirtina.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė 2018 m. gruodžio 2 d. Iš teismui pateiktų Gyventojų registro pažymų apie asmens duomenis matyti, kad mirties dieną O. P. buvo našlė (jos sutuoktinis V. P. P. mirė 2000 m. sausio 8 d.); mirusiosios vaikai: D. Č. (pareiškėjas) ir L. P. (suinteresuotas asmuo), yra palikėjos pirmos eilės įpėdiniai. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre yra įregistruoti du oficialus testamentai - 2012 m. kovo 28 d. ir 2012 m. gruodžio 13 d. Pareiškėjas pateikė į bylą 2012 m. gruodžio 13 d. testamentą, kuriuo testatorė pareiškėjui paliko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Iš Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės Astos Kielienės 2020 m. liepos 29 d. rašto Nr. S-192 matyti, kad po O. P. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, nes nei įstatyminiai nei testamentiniai įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė.
Iš teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuosavybės teise priklausė testatorei.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje. Šiuo metu įstatymas įtvirtina du alternatyvius palikimo priėmimo būdus: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimas turi būti priimtas per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad po O. P. mirties nei pareiškėjas nei jo sesuo L. P. per civiliniame kodekse nustatytą trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui. Tačiau byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjas po palikėjos mirties liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, valdė ir rūpinosi palikėjos turtu. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jis priėmė palikimą po motinos O. P. mirties, faktiškai pradėdamas valdyti kaip savą motinos butą, patvirtina byloje esantys įrodymai: gyventojų registro išrašas apie tai, jog nuo 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėjas savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius; atsiskaitymo už gamtines dujas knygelės kopijos dėl mokesčių mokėjimo 2019 m. sausio mėnesį ir vėlesniais laikotarpiais, taip pat suinteresuoto asmens L. P. atsiliepime į pareiškime išdėstyti paaiškinimai apie tai, jog po motinos mirties pareiškėjas perėmė motinos daiktus (knygų kolekciją, sieninį laikrodį ir kt.), pradėjo rūpintis visu butu, sumokėjo skolas.
Tokiu būdu pareiškėjas, pradėjęs valdyti ir rūpintis motinos paliktu turtu iškart po jos mirties, nepraleido įstatymo nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino palikimui priimti.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad pareiškėjas D. Č. priėmė savo mirusios motinos O. P. palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2018 m. gruodžio 2 d., priėmė palikimą per 3 mėnesių laikotarpį, faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po O. P. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacinius skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.