- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-223-768/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11939-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Sigitas Bagdonavičius, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- N. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. vasario 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies pridėjus ankstesniu nuosprendžiu neatliktą bausmės dalį ir paskirta galutinė 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas, skaičiuojamas nuo nuteistojo sulaikymo dienos, t. y., 2019 m. kovo 27 d., iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y., 2019 m. liepos 30 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. N. P. buvo nuteistas už tai, kad 2019 m. kovo 23 dieną apie 14.40 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tarpusavio ginčo metu, tyčia peiliu vieną kartą dūrė sugyventinei I. B. į krūtinės ląstos dešinę pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. B. durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje su oro susikaupimu po oda ir krūtinplėvės ertmės dešinėje pusėje, taip nesunkiai sutrikdydamas šeimos nario – asmens, su kuriuo gyvena neįregistravęs santuokos, sveikatą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. P. nesutinka su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir prašo ją pakeisti švelnesne bausme arba ją sumažinti.
2.1. Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra per griežta, nes neatsižvelgta į tai, jog įvykio metu nukentėjo ir jis pats: buvo sužalota dešinė ranka, kurios jis nevaldo. Taip pat turi seną kojos traumą su liga (osteomielitu), turėjęs masinę plaučių arterinę trombų emboliją, dėl ko dažnai dūsta. Apeliantas pažymi, jog įkalinimo įstaigoje negauna atitinkamos sveikatos priežiūros, vaistų, be to, pripažino savo kaltę dėl įvykdytos nusikalstamos veikos bei atsiprašė nukentėjusiosios.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo N. P. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Apeliaciniame skunde N. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti arba sumažinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, sprendžia, kad tenkinti tokį apelianto prašymą nėra pagrindo.
7. N. P. pripažintas kaltu padaręs vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės atėmimo bausme iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas N. P. paskyrė mažesnį nei sankcijoje numatytą šios rūšies bausmės vidurkį. BK 64¹ straipsnio 1 dalies pagrindu, byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skirtiną bausmę teismas sumažino vienu trečdaliu, paskirtą bausmę subendrino iš dalies pridėjus ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalį ir paskyrė galutinę 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad skirdamas nuteistajam N. P. bausmę ir nustatydamas jos dydį, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimo taisyklių ir principų nepažeidė, atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.
9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę N. P., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – padarytas vienas apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, kaltės formą – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, įvertino N. P. asmenybę – teistas tris kartus už nusikaltimus sveikatai, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, iš pastarųjų nuteisimų už paskutinįjį buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai nebuvo pakankamai veiksminga, nesulaikė nuteistojo nuo vėlesnių nusikalstamų veikų darymo ir nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti savo elgesio pokyčių. Administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas pagrįstai nustatė N. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi, tačiau taip pat buvo nustatytos ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už apysunkio nusikaltimo padarymą skirdamas 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.
10. Esant nustatytoms nuteistojo atsakomybę lengvinančioms bei ją sunkinančioms aplinkybėms, įvertinus kitas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistajam paskirtos bausmės dydis – mažesnis nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo vidurkis nelaikytinas aiškiai per griežta bausme bei bausmė pagrįstai sumažinta vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes bylos nagrinėjimas buvo baigtas taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Skirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, teismas tinkamai taikė ir bausmių dalinio sudėjimo bendrinimo būdą - kadangi N. P. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas pripažintas kaltu ir nuteistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio teismo rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu 1 metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, bausmės vykdymą atidedant. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nuteistajam prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo pridėta ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės dalis ir skirta galutinė subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
11. Be pirmosios instancijos teismo jau paminėtų ir teisingai įvertintų aplinkybių teisėjų kolegija pažymi, kad N. P. teistumai, gyvenimo būdas tik patvirtina, kad jis yra nusikalsti linkusi asmenybė – nuteistasis nusikalstamą veiką prieš tą pačią nukentėjusiąją įvykdė ketvirtą kartą, kas rodo jo daromų nusikalstamų veikų sistemiškumą, tikslingumą. Taip pat pažymėtina, jog nusikalstamą veiką įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo metu bei nesilaikė teismo įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo. Visos šios aplinkybės suponuoja, jog nuteistasis toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, daro naujas nusikalstamas veikas ir tokį gyvenimo būdą laiko priimtinu. Pagrindo manyti, jog švelnesne bausme ar mažesniu paskirtosios bausmės dydžiu būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, nėra. Šios išvados nekeičia nuteistojo skunde dėstomi argumentai, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir gailisi, nes, kaip matyti, į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, todėl dar kartą į jas atsižvelgti ir tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad N. P. paskirta subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į apelianto asmenybę, ankstesnius teistumus ir polinkį nusikalsti, nėra per griežta ar neteisinga, todėl jos keisti nėra jokio pagrindo.
12. Nors nuteistasis prašydamas palengvinti jo teisinę padėtį apeliaciniame skunde nurodo, kad jis turi kojos traumą, serga osteomielitu, dažnai dūsta, tačiau pastebėtina, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad apeliantas serga liga, dėl kurios jis negali atlikti tokios rūšies ir numatyto dydžio bausmės. Tokių dokumentų aukštesnės instancijos teismui nepateikė ir pats nuteistasis. Pažymėtina, kad pataisos įstaigose (tardymo izoliatoriuose) veikia asmens sveikatos priežiūros tarnybos ir steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl nuteistiesiems užtikrinamas tokios pat kokybės ir lygio gydymas kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Jei nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, jos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą (Lietuvos Respublikos BVK 174 str.).
13. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu, priimtu N. P. byloje, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje padaryta rašybos klaida nurodant, jog N. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nors įžanginėje nuosprendžio dalyje nurodytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas motyvuose teisingai nurodė, jog nuteistojo veika atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytus nusikalstamos veikos požymius, todėl ši klaida taisytina ir vietoj BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkto įrašytina BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
14. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. P. paskyrė teisingą bausmę, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais keisti nėra pagrindo ir N. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo N. P. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžio rezoliucinės dalies pirmojoje pastraipoje vietoj nurodytos veikos kvalifikacijos „138 straipsnio 2 dalies 2 punkte“ įrašyti kvalifikaciją „138 straipsnio 2 dalies 3 punkte“.