Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. 2016 m. gegužės 28 d. apie 15.00 val. Kalvarijų g. 143, Vilniuje, vairuodamas automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 ir 222 punktų reikalavimus. Šiais veiksmais D. G. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

D. G. dėl pažeidimų prisipažino ir gailėjosi, paaiškindamas, kad įvykio dieną vairavo automobilį Toyota Yaris. Išvažiavo, nes nemanė, kad kliudė, tačiau jautė, kad automobilis atšoko kaip nuo bordiūro ir buvo garsas. Pasižiūrėjo pro kairįjį veidrodėlį, bet to kito automobilio nesimatė. Išvažiavo. Po to sustojo, apžiūrėjo savo automobilį - jam nieko neatsitiko. Kito automobilio neapžiūrėjo. Įvykio metu šalia jo automobilio buvo tik Peugeot automobilis. Taigi jis nuvažiavo kažkur 100 m ir tada išlipo iš savo automobilio, kad jį apžiūrėti. Išsiblaškęs turbūt buvo, kad neišlipo iš karto, kad įsitikinti, ar nekliudė kito automobilio. Savo elgesį vertino blogai. Atkreipė dėmesį, kad kai paskambino policija, jis pats nuvažiavo ir surado kito automobilio savininką. Jis pasakė, kad automobilis yra išregistruotas, bet apdraustas. Žalos neatlygino nukentėjusiajam. Peugeot automobilį buvo matęs anksčiau ir tai, kad lempa kairės pusės buvo sudaužyta.

Motyvuojamoji dalis

Be paties D. G. prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus patvirtina byloje esantys įrodymai.

Iš byloje esančio D. D. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 10P-63406020-16 matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės. Protokole užfiksuotus duomenis patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie vieni kitus papildo bei detalizuoja. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę įrodo Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiosios patrulės E. B. 2016 m. gegužės 28 d. tarnybinis pranešimas, išrašo iš policijos registruojamų įvykių registro duomenys, eismo įvykio vietos schema bei papildomi duomenys apie eismo įvykį, apgadinto automobilio savininko G. V. paaiškinimas, liudytojo A. G. paaiškinimai, ant automobilio Peugeot 205 rastas raštelis, UAB „Akepus“ informacija dėl eismo įvykio tyrimo aplinkybių, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolas bei fotolentelės.

Išdėstyti ir ištirti teismo įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. G., vairuodamas automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdamas KET reikalavimus. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.

Padarius administracinius teisės pažeidimus, skirtinos administracinės nuobaudos (LR ATPK 21 str., 30 str., 33 str.).

Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), gali būti skiriama bauda vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis dėl padarytų pažeidimų prisipažino ir gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimų padarymo aplinkybes (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą (aktualus 2015 m. spalio 28 d. pažeidimas), už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo (LR ATPK 30 str.), teismas įvertina D. G. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Skiriant nuobaudą, įvertintinas ir padarytų pažeidimų pobūdis bei pavojingumas, pažeidimų padarymo aplinkybės (padaryti administraciniai teisės pažeidimai transporto srityje), pažeidėjo asmenybė (iš viso 2 kartus baustas administracine tvarka, vieną kartą baustas už KET pažeidimą, turi vieną galiojančią nuobaudą; neteistas; jauno amžiaus). Taigi, bylos duomenys įrodo, kad asmuo pirmą kartą padarė nagrinėjamus pažeidimus ir, išklausius asmens paaiškinimų teismo posėdžio metu, yra pagrindas manyti, kad asmuo padarys reikiamas išvadas ir daugiau analogiškų pažeidimų nedarys. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis protingumo bei teisingumo kriterijais, teismas prieina prie išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti D. G. paskyrus minimalaus dydžio baudas, numatytas LR ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (privaloma papildoma nuobauda pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį). Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei tai, kad kitas apgadintas automobilis yra išregistruotas, jam techninė apžiūra neatlikta, nėra duomenų bei juos pagrindžiančių įrodymų, kad dėl sukelto eismo įvykio buvo padaryta didelė žala kito automobilio savininkui, teismas nusprendžia, kad yra pagrindas taikyti LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir D. G. atimti teises vairuoti transporto priemones mažesniam nei LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytam laikotarpiui, todėl jam atimama teisė vairuoti transporto priemones 1 metams.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes jos reikalingos važiuoti į darbą, mamą lankyti, tačiau pagal teismų praktiką netgi darbo pobūdis, kuris siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, nėra išimtinė ar ypatinga aplinkybė, leidžianti skirti mažesnę nei įstatymo nustatyta nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444-719/2011, Nr. N261-3042/2011), todėl D. G. prašymas netenkintinas. Tokios aplinkybes (teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas važiuoti į darbą ir kt.) turėjo būti įvertintos prieš darant administracinį pažeidimą, tačiau to padaryta nebuvo. Tuo tarpu administracinės nuobaudos visada susijusios su vienokiais ar kitokiais suvaržymais, apribojimais, nepatogumais, nes administracine nuobauda siekiama nubausti asmenį, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat to, kad pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisė pažeidimų.

Paskirtos nuobaudos subendrintinos remiantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, taikant nuobaudų apėmimo principą, todėl D. G. skirtina galutinė 868 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

D. G. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Paskirtas baudas subendrinti ir paskirti D. G. galutinę subendrintą nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos (LR ATPK 313 str.). Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokolo registracijos numerį (ROIK: 16058786324) ir įmokos kodą (1001).

Remiantis LR ATPK 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.