Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-03-27 · Administracinė byla Nr. I-5-162/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-27
Bylos Nr.
I-5-162/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dalia Gumuliauskienė, Irma Čuchraj, Alona Romanovienė
Trečiasis asmuo
Pajūrio regioninio parko bendruomenės, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Pajūrio regioninio parko direkcijai
Pareiškėjas
N.J.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
Advokatai
Rimvydas Paulauskas, Rimydas Paulauskas
Kategorijos
  • 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-5-162/2009 m.Procesinio sprendimo kategorija 14.7; 74
Bylos kategorija 1.7(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 27 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Alonos Romanovienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui R.J., trečiųjų suinteresuotų asmenų – Pajūrio regioninio parko bendruomenės (duomenys neskelbtini) atstovui P.Ž. ir Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovui Rolandui Puidokui, 2009 m. kovo 17 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N.J. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, Pajūrio regioninio parko bendruomenei (duomenys neskelbtini) ir Pajūrio regioninio parko direkcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu (b.l. 5-8) prašo įpareigoti atsakovę į Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.13.6-6172, Girkalių kadastro vietovės bloke (duomenys neskelbtini) įtraukti suprojektuotą 0,1401 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip perduodamą nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiam turėtajam žemės sklypui.

Nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 33-4304 jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į B.B. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Ukmergės rajone, (duomenys neskelbtini), perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,03 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajone, o nuosavybės teises į likusią žemės valdos dalį – 0,33 ha – minėtu sprendimu buvo nuspręsta atkurti vėliau.

Pažymi, jog ji persikėlė gyventi į Klaipėdos rajoną, todėl 2002 m. rugsėjo 18 d. parašė prašymą Vilniaus apskrities 1998 m. spalio 20 d. išvadą Nr. 81-76 dėl nuosavybės teisių į 0,33 ha žemės atkūrimo iš Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus perduoti Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui. Mano, jog prašymo svarstymas buvo vilkinamas, todėl pakartotinai 2002 m. lapkričio 14 d. parašė dar vieną prašymą ir pridėjo reikalingus dokumentus, tačiau minėti dokumentai Kretingalės žemės reformos tarnyboje buvo užregistruoti tik 2003 m. sausio 14 d. (reg. Nr. 2). Pažymi, jog toks dokumentų perdavimo vilkinimas lėmė tai, kad 2003 metais nebuvo priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Klaipėdos apskrities viršininkė 2003 m. kovo 2 d. raštu atsakė, jog išvada Nr. 81-76 buvo gauta pavėluotai, o Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projektas buvo baigtas rengti ir nuo 2003 m. sausio 22 d. iki 2003 m. vasario 5 d. buvo numatytas projekto viešasis svarstymas su visuomene. 2004 m. gruodžio 1 d. paskelbus antrojo projekto papildymo termino pradžią jai buvo suformuoti ir suprojektuoti grąžintini nuosavybėn žemės sklypai. Teigia, jog 2005 m. kovo 29 d. susirinkime ji buvo informuota, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra galimybė suprojektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius 0.14 ha ir 0,08 ha ploto žemės sklypus, esančius šalia R.J. ir R.E. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio namų valdos žemės sklypo. Suprojektuoti žemės sklypai buvo suderinti su visomis institucijomis.

Nurodo, jog 2005 m. spalio 7 d. Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje posėdžio metu buvo nuspręsta pritarti tik dėl vieno žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,08 ha, grąžinimo, o dėl kito 0,1401 ha žemės sklypo buvo pranešta, kad pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282, šis žemės sklypas yra priskirtas visuomenės poreikiams ir jame numatyta įrengti mašinų ir dviračių stovėjimo aikštelę, tam buvo išduotas projektavimo sąlygų sąvadas teritorijų planavimo dokumentams rengti.

Pažymi, jog skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administraciniame teismą dėl planavimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo dokumentui rengti panaikinimo. Mano, jog jai neatkuriamos nuosavybės teisės į 0,1401 ha žemės todėl, kad pagal ginčijamas planavimo sąlygas detaliojo plano dokumentams rengti toje vietoje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę. Teigia, kad atsakovės atsisakymas įtraukti į žemėtvarkos projektą 0,1401 ha žemės sklypą kaip perduodamą nuosavybėn neatlygintinai yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą ginčo vietoje nėra ir nebuvo numatoma paimti žemę visuomenės poreikiams ir įrengti komercinį objektą saugomoje teritorijoje. Grąžintini žemės sklypai buvo suformuoti, suprojektuoti ir suderinti su visomis institucijomis 2005 m. kovo 29 d., t.y. iki Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano patvirtinimo 2005 m. birželio 2 d., todėl 0,1401 ha žemės sklypas nepagrįstai priskirtas kaip būtinas visuomenės poreikiams ir neįtrauktas į žemėtvarkos projektą kaip grąžintinas nuosavybėn.

Pabrėžia, jog jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir greta esantis 0,1401 ha dydžio suprojektuotas sklypas nuosavybės teisėms atkurti istoriškai yra buvusi viena sodybvietė; suprojektuotas sklypas apima dalį XX a. savarankiško kiemo (sodybos) su buvusiu ūkiniu pastatu, kurio požymių išlikę natūroje; sklypas yra Pajūrio regioninio parko etnokultūriniame draustinyje, jame maksimaliai turi būti išsaugotas aptinkamų istorinių sodybviečių teritorijų vientisumas, išlikusios ribos.

Pareiškėja ir jos atstovas advokatas Rimydas Paulauskas, tinkamai informuoti apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (b.l. 220, 222), į teismo posėdį neatvyko. Neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovas R.J. prašo skundą patenkinti skunde išdėstytų motyvų pagrindu. Be to paaiškino, kad šiuo metu rengiamas specialusis planas, kuriuo sprendžiamas Pajūrio regioninio parko dalies (duomenys neskelbtini) infrastruktūros vystymas. Minėtu teritorijų planavimo dokumentu (duomenys neskelbtini) numatoma suplanuoti devynias automobilių aikšteles, todėl įrengti aikštelę ginčo teritorijoje nėra būtina.

Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (b.l. 218) Atstovas į teismo posėdį neatvyko, nepraneštos neatvykimo priežastys, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsiliepimas

Atsiliepime Klaipėdos apskrities viršininko administracija (b.l. 74-77) nurodo, jog Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (III etapo) metu pareiškėjai buvo suprojektuoti du sklypai – bendro 0,22 ha ploto (Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja apie tai buvo informuota 2005 m. kovo 29 d. Pretendentei jau sutikus su siūlomais sklypais, 2005 m. rugpjūčio 12 d. projekto autorius Pajūrio regioninio parko direkcijos raštu Nr. 1.7-209 buvo informuotas apie numatomą rengti automobilių stovėjimo aikštelę. Projekto derinimo metu 0,14 ha ploto sklypas buvo išbrauktas, o pareiškėjai pasiūlyta pasirinkti lygiavertį sklypą kitoje vietoje. Su šiuo pasiūlymu pretendentė nesutiko. Pažymi, jog pareiškėjai buvo paaiškinta, jog kol žemėtvarkos projekto papildymas nėra patvirtintas, žemės sklypų vieta ir ribos gali būti keičiamos, tačiau savo teise pasirinkti analogišką išbrauktajam žemės sklypui tame pačiame žemėtvarkos projekto etape pareiškėja nepasinaudojo. Automobilių stovėjimo aikštelės ir pareiškėjai suprojektuoto 0,14 ha žemės sklypo santykis matyti Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plane, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 13.6-6172.

Pažymi, jog automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas yra numatytas Pajūrio regioninio parko direkcijos kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vykdomame projekte „Jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra žemyniniame Lietuvos Baltijos pajūryje“, kuriam yra duotas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimas. Teigia, jog žemės sklypas nėra paimamas visuomenės poreikiams – kaip nurodo pareiškėja, o sklypų projektavimo darbai vyko laisvo valstybinės žemės fondo žemėje.

Trečiojo suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko direkcijos atstovas Rolandas Puidokas prašo atmesti pareiškėjos skundą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepime (b.l. 64-65) nurodo, jog Pajūrio regioninio parko direkcija kartu su Klaipėdos rajono savivaldybės administracija vykdo projektą „Jūrinio turizmo infrastruktūros plėtra žemyniniame Lietuvos Baltijos pajūryje“ pagal Europos Bendrijos PHARE programos subsidijos sutartį, pagal kurią numatyta šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, valstybiniame žemės sklype, parengti detalųjį planą viešajai automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Minėtą automobilių stovėjimo aikštelę įrengti numatyta ir 2005 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282 patvirtintame Pajūrio regioninio parko tvarkymo plane. Pažymi, jog automobilių stovėjimo aikštelė yra susisiekimo infrastruktūros sudėtinė dalis. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija leido rengti detalųjį planą šiaurinėje (duomenys neskelbtini) dalyje, valstybiniame žemės sklype, ir automobilių stovėjimo aikštelės detalusis planas yra parengtas. Pažymi, kad pareiškėjos teiginys, jog pagal Pajūrio regioninio parko tvarkymo planą planuojamos automobilių stovėjimo aikštelės teritorija nėra ir nebuvo numatoma paimti visuomenės poreikiams – nepagrįstas, nes minimas žemės sklypas yra valstybinėje žemėje.

Trečiojo suinteresuoto asmens Pajūrio regioninio parko bendruomenė (duomenys neskelbtini) atstovas P.Ž. palaiko pareiškėjos prašymą. Jo manymu, ginčytinoje vietoje galėtų būti suprojektuota mažesnė automobilių stovėjimo aikštelė, tokiu būdu patenkinant visuomenės bei pareiškėjos poreikius.

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkama (b.l. 219). Atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsiliepimas

Tretysis suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 60-61) prašo pareiškėjos skundo netenkinti. Pažymi, jog pagal 2005 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-282 patvirtinto Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano dalį „Rekreacinės infrastruktūros planas“ ginčo teritorijoje yra numatyta projektuoti automobilių stovėjimo aikštelę.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai, jos atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės atstovui bei trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti Klaipėdos apskrities viršininko administraciją į Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr.13.6-6172, Girkalių kadastro vietovės bloke (duomenys neskelbtini) įtraukti suprojektuotą 0,1401 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) kaip perduodamą nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiam turėtam žemės sklypui.

Klaipėdos apskrities viršininkės 2001 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 33-4304 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į B.B. nuosavybės teisėmis valdytą Vilniaus apskrities Ukmergės rajono (duomenys neskelbtini) 1,36 ha žemės, perduodant neatlygintinai 1,03 ha žemės sklypą Šilutės rajone (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Minėto sprendimo 4 punktu nuosavybės teises į likusią žemės valdos dalį – 0,33 – ha nuspręsta atkurti vėliau.

Proceso šalių paaiškinimais ir rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Girkalių kadastro vietovės, kurios teritorijoje pareiškėja nori gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą (t.y. (duomenys neskelbtini) kaime), žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininkės 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 13.6-2965. Šio projekto tęstinumas (III etapas) buvo paskelbtas 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 13.6-4097, nustatant, kad papildomų projektų rengimo pradžia yra 2004 m. gruodžio 1 d. (b.l. 79). Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo (III etapo) metu pareiškėjai buvo suprojektuoti du sklypai: Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,08 ha, ir Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,14 ha. Suprojektuotų žemės sklypų derinimas buvo įformintas rengiamo antrojo projekto papildymo svarstymo su pretendentais 2005 m. kovo 29 d. žiniaraštyje Nr. 5 (b.l. 83). 2005 m. spalio 11 d. įvykusio Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto viešojo svarstymo su visuomene metu nutarta tenkinti Pajūrio regioninio parko direkcijos prašymą, išbraukiant iš projekto papildymo sprendinių pareiškėjai suprojektuotą 0,14 ha žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), nes šiame sklype numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir gautas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimas detaliajam planui rengti. Pareiškėjai pasiūlyta pasirinkti lygiavertį sklypą kitoje vietoje, tačiau N.J. šio pasiūlymo atsisakė (b.l. 85-86).

Automobilių stovėjimo aikštelės ir pareiškėjai suprojektuoto 0,14 ha žemės sklypo santykis matyti ištraukoje iš Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo plano, patvirtinto Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 13.6-6172 (b.l. 81). Numatoma įrengti automobilių stovėjimo aikštelė (nuspalvinta raudona spalva) užima didesniąją pareiškėjai suprojektuoto sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (nuspalvinta geltona spalva) dalį.

Ginčo esmė – ar pagrįstai tvirtinat žemėtvarkos projektą buvo išbrauktas pareiškėjai Girkalių kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) bloke suprojektuotas 0,14 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimu buvo atmestas pareiškėjų – Pajūrio regioninio parko bendruomenės (duomenys neskelbtini) ir N.J. skundas dėl planavimo sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo dokumentui rengti panaikinimo (adm. byla Nr. I-17-513/2008, t. 2, b.l. 89-92). Pareiškėjai prašė panaikinti 2005 m. spalio 11 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį nutarta rengti teritorijos detalųjį planą laivo valstybinio fondo žemėje – (duomenys neskelbtini) kaimo šiaurinėje dalyje, Kretingalės seniūnijoje, su tikslu įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir rekreacinę infrastruktūrą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (adm. byla Nr. I-17-513/2008, t. 2, b.l. 128-132). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad pareiškėjos N.J. įtraukimas į sąrašą asmenų, galinčių neatlygintinai gauti žemės sklypą, bei preliminarus neatlygintinai perduotino žemės sklypo suprojektavimas žemėtvarkos projekto rengimo etape savaime nereiškia, jog asmuo, ketinantis neatlygintinai gauti žemės sklypą, įgyja teisėtų lūkesčių, kad jam neatlygintinai bus suteiktas preliminariai suprojektuotas žemės sklypas. Pareiškėja, paduodama prašymą dėl žemės sklypo suteikimo neatlygintinai, įgijo tik subjektinę teisę reikalauti, kad šis prašymas būtų išnagrinėtas ir dėl to būtų priimtas teisėtas sprendimas. Taip pat pažymėjo, kad Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas aplinkos ministro 2005 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-282, yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas negu Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, todėl šio žemėtvarkos projekto sprendiniai negali prieštarauti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano sprendiniams. Taip pat pažymėjo, kad Pajūrio regioninio parko tvarkymo planas nėra panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, jo atitikties aukštesnę galią turintiems teisės aktams klausimas išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmos instancijos teismo argumentais, kad ginčo planavimo sąlygos išduotos nepažeidžiant Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (redakcija, galiojusi iki 2006 m. spalio 22 d.).

Faktai, nustatyti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimu bei 2009 m. vasario 12 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, turi res judicata galią, t.y. jie iš naujo neįrodinėjami šioje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis).

Taigi res judicata galią nagrinėjamoje byloje turi ta aplinkybė, kad Klaipėdos rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus 2005 m. spalio 11 d. išduotos bei Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintos planavimo sąlygos Nr. (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo dokumentui rengti – laisvo valstybinio fondo žemėje, (duomenys neskelbtini) kaimo šiaurinėje dalyje įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir rekreacinę infrastruktūrą (adm. byla Nr. I-17-513/2008 m., t. 1, b.l. 28-29) yra teisėtos. Proceso šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad detalusis planas, pagal kurį ginčo teritorijoje numatyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei rekreacinę infrastruktūrą, dar nepatvirtintas. Konstatavus, kad teisėtai rengiamu detaliuoju planu ginčo teritorijoje numatoma įrengti automobilių aikštelę ir infrastruktūros teritoriją, pareiškėjos prašymas dėl suprojektavimo jai ginčo teritorijoje neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo negali būti tenkinamas.

Nagrinėjant skundą, būtina įvertinti Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos rajono Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, teisėtumą.

Pagal Žemės reformos įstatymo (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. VIII-370 redakcija) 4 straipsnį, žemės reforma, kuri apima ir nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę), vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėvaldas. Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą. Minėto įstatymo 10 straipsnis numato, kad perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems žemės sklypai yra formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-1962 redakcija) 2 straipsnio 5 dalį žemėtvarkos planas (projektas) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės.

Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad žemės reformos procesas yra tęstinio pobūdžio, susidedantis iš eilės nuoseklių veiksmų.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Girkalių kadastro vietovės, kurioje pareiškėja pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 1279. Minėto projekto pirmasis papildymas patvirtintas Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 13.6-2965, o 2004 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 13.6-4097 patvirtina šio projekto antrojo papildymo rengimo pradžia. Pareiškėjos 2002 m. rugsėjo 18 d. prašymas ir Vilniaus apskrities 1998 m. spalio 20 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai N.J. Kretingalės seniūnijoje įregistruota 2003 m. sausio 14 d. (b.l. 25, 26). Oficiali minėtos išvados Klaipėdos rajone gavimo diena yra išvados registracijos data Kretingalės seniūnijos prašymų registravimo žurnale. Vilniaus apskrities 1998 m. spalio 20 d. išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai pagal registracijos datą gauta jau paskelbus Girkalių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto pirmojo papildymo pradžią (ši procedūra buvo pradėta 2002 m. gruodžio 2 d.).

Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. 376 redakcija, įsigaliojusi 2002 m. spalio 5 d.), 23 punktas reglamentuoja tvarką, pagal kurią projekto autoriaus nagrinėja gautus prašymus atkurti nuosavybės teises, o 27 punktas numato, kad apskrities viršininko patvirtintas pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą, sąrašas yra juridinis pagrindas projekto autoriui organizuoti žemės sklypų projektavimo darbus. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 13.6-2965 pareiškėja buvo išbraukta iš Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo tęstinumo papildomo sąrašo, nustačius Metodikos 27 punkto pažeidimą, ir jai žemės sklypai buvo formuojami bei projektuojami paskelbus Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos antrojo projekto papildymo rengimo pradžią. Pagal Metodikos 66 punktą žemėtvarkos projektas įsigalioja, kai jį patvirtina apskrities viršininkas. Žemėtvarkos projekto rengimo procese atliktas žemės sklypų projektavimas yra tik preliminarus ir gali būti koreguojamas žemėtvarkos projekto rengimo, svarstymo bei derinimo stadijose. Nors Girkalių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu pareiškėjai buvo suprojektuotas 0,1401 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau dėl sprendime jau aptartų aplinkybių (detaliuoju planu rengiamos automobilių stovėjimo aikštelės bei infrastruktūros) žemėtvarkos projekto derinimo metu pagrįstai išbrauktas iš žemėtvarkos projekto papildymo sprendinių.

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjos N.J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Dalia GumuliauskienėIrma ČuchrajAlona Romanovienė