Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovui advokatui Mindaugui Skruibiui, atsakovui E. S., trečiajam asmeniui L. V.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl išlaikymo priteisimo, trečiajam asmeniui esant L. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad A. S. nors šiuo metu yra pilnametis, tačiau dar mokosi Marijampolės profesinio rengimo centro (duomenys neskelbtini) specialybės III kurse. Profesinės kvalifikacijos jis siekia pirmą kartą. Ieškovas nėra savarankiškas, neturi savarankiškų pajamų. Kadangi jam kasdien reikia lankyti pamokas, todėl faktiškai jis neturi jokios galimybės kur nors įsidarbinti. Mokslus ieškovas baigs 2014 m. birželio 30 d. Ieškovui lėšos pragyvenimui reikalingos nuolat. Išlaikymo iš tėvo jis negauna, todėl yra priverstas kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo. Ieškovas niekur nedirba, jį visuomet išlaikė ir dabar išlaiko jo motina L. V., tačiau jos pajamos tam nėra pakankamos.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovo motina L. V. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Vidutinė mėnesinė alga yra 1400 Lt. Jokių kitų pajamų A. S. motina neturi. Per mėnesį ieškovas patiria išlaidų už maždaug 600 Lt. Šią sumą sudaro išlaidos maistui, drabužiams ir avalynei, komunaliniams mokesčiams, mokyklinėms prekėms, vaistams, vitaminams, laisvalaikiui.

Ieškinyje nurodoma, kad išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne ilgiau kaip už trejus metus nuo ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovui pilnametystė suėjo 2012-02-16. Kadangi tuo metu jis jau mokėsi (duomenys neskelbtini) išlaikymas jam priklauso nuo šios dienos. Taigi iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas iki ieškinio padavimo teismui dienos sudaro 5750 Lt (23 mėn. x250 Lt).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

Atsakovas A. S., gim. 1994-02-16 yra E. S. sūnus (b.l. 7).

A. S. mokosi (duomenys neskelbtini). (b.l.9- 11).

L. V. pajamos apie 1300 Lt, turi nekilnojamojo turto (b.l. 12-13).

Duomenų apie E. S. pajamas byloje nėra, jo vardu registruotas vienas automobilis (b.l. 16).

A. S. registruoto turto neturi, pajamų negauna (b.l. 30, 35).

Pagal formuojamą vienodą teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Taigi jeigu teismas nustato būtinumą ir galimybę išlaikymui (paramai) teikti, tai pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį reiškia, kad tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus. Atsižvelgdamas į nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime išdėstytus išaiškinimus, pripažįstama, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , byla Nr. 3K-3-188/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės mėn. 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009 yra pasisakęs dėl pilnamečių vaikų, kurie mokosi dieniniuose skyriuose išlaikymo priteisimo sąlygų ir nurodęs tokį išlaikymo priteisimo sąlygų turinį: mokymasis dieniniame skyriuje, sąžiningas ir pažangus mokymasis, vaikui būtina parama, tėvų galimybės teikti išlaikymą.

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad yra visos išlaikymo priteisimo sąlygos. A. S. mokosi (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Taip pat iš nurodytų duomenų matyti, kad A. S. mokosi sąžiningai ir pažangiai. Ieškovas turto neturi, pajamų negauna (b.l. 30.35). Kaip matyti, ieškovas šiuo metu esančiomis jam įprastinėmis užimtumo sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją dalį laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams. Todėl teismas konstatuoja, kad A. S. būtina parama. Kaip nurodyta ieškinyje, dalį išlaikymo jam skiria mama L. V., atitinkamai kitą dalį privalo teikti atsakovas E. S.. Ieškovas prašo priteisti po 250 Lt periodinėmis mėnesinėmis įmokomis.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Lt. Atsakovas sutiko su prašoma išlaikymo suma. Teismas laiko, jog tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens finansinė padėtis yra vienoda, nes L. V. dirba ir gauna pajamas, o E. S. pragyvena iš uždarbio užsienio valstybėje, tad prašomas išlaikymo dydis atitinka ieškovo interesus ir yra proporcingas atsakovo galimybėms teikti paramą.

Atsižvelgiant į ieškovo bendruosius poreikius maistui, rūbams, būstui, į tai, kad atsakovas yra darbingas, gauna pakankamas pajamas, į tai, kad tėvų gaunamos pajamos yra apylygės, iš atsakovo priteistinas 250 Lt dydžio išlaikymas pilnamečiui vaikui A. S.. Taigi atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, bendras abiejų tėvų teikiamo išlaikymo dydis minimaliai užtikrins pilnamečio vaiko poreikius, buitines sąlygas, jo vystymąsi ir mokymąsi.

Atsakovas sutiko su ieškiniu prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma, tačiau atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Taigi šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. 2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d. (Žin., 2004, Nr. 171-6319), pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį, nustatytas toks reglamentavimas, pagal kurį tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Vadinasi, kai tėvai šios pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis, į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo kreipiasi jis pats, nes turi visišką civilinį ir civilinį procesinį veiksnumą (CK 2.5 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis, 38 straipsnio 1 dalis). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareiškiamas tam iš tėvų, kuris šios pareigos nevykdo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3-516/2011). Be to, pažymėtina, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. CK 3.200 str. nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 str. 9 p. nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 str. įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareigos teikti išlaikymą nebevykdė ieškovui sulaukus pilnametystės, t.y. nuo 2012 m. vasario 16 d. Ieškovui sulaukus pilnametystės šis jau mokėsi. (b.l. 9). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog ieškovas pagrįstai prašo priteisti įsiskolinimą nuo 2012-02-16 iki 2014-01-17 (ieškinio padavimo teismui dienos), skaičiuojant po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš viso už 23 mėn. (CK 3.194 str. 3 d., 3.200 str., CPK 376 str. 3 d.). Teismas pažymi, kad tai, jog ieškovas nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto, kai tėvas nebeteikė išlaikymo, neturėtų atimti iš jo teisės gauti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose. Ši išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. T. ir E. T. v. A. T., bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje K. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-516/2011; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos 7,62 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ir žyminis mokestis 90 Lt už išlaikymo priteisimą (12x250=300 – 3 proc.), 172 Lt žyminį mokestį už įsiskolinimo priteisimą į valstybės pajamas. Taip pat priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 269 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pilnamečiui sūnui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis 250 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2014-01-17 iki kol A. S. mokysis (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sueis 24 m.

Priteisti iš E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012-02-16 iki 2014-01-17 viso 5750 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt Lt).

Priteisti iš atsakovo E. S. 5 (penkis) procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo E. S. atsakovui A. S. 500 Lt (penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų patirtų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo E. S. 7,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 262 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.