- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- I-6378-764/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00332-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Užsienio reikalų ministerijai
- Advokatai
- Virgilijus Kaupas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti užsienio reikalų ministro 2014-12-02 sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo kaip Lietuvos garbės konsulo kadencija Almatos mieste ir srityje, Kazachstane baigėsi 2012-12-01; 2) įpareigoti Užsienio reikalų ministeriją priimti individualų administracinį aktą ir jame nurodyti, kad pareiškėjo kaip Lietuvos garbės konsulo kadencija Almatos mieste ir srityje, Kazachstane baigėsi nuo 2014-12-12. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų. Užsienio reikalų ministro sprendimą pareiškėjas gavo tik 2014-12-11, nors jo įgaliojimai buvo panaikinti nuo 2014-12-01. To nežinodamas, laikotarpiu nuo 2014-12-01 iki 2014-12-11 pareiškėjas ir toliau vykdė garbės konsulo pareigas, dalyvavo oficialiuose susitikimuose, vykdė susirašinėjimą, sprendė įvairius kitus klausimus, tačiau tą darė neteisėtai. Ginčijamame sprendime nėra nurodytas jo teisinis pagrindas, t. y. užsienio reikalų ministro 2006-02-14 įsakymu Nr. V-21 patvirtinto Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų, vadovaujamųjų garbės konsulinių pareigų, steigimo ir uždarymo, garbės konsulinių pareigūnų skyrimo ir atšaukimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 39.3 p. Atsakovė nepagrįstai reikalauja grąžinti garbės konsulo emblemą, nes ji pareiškėjui nebuvo išduota.
Teisme 2015-10-19 gautas pareiškėjo A. J. pareiškimas „Dėl skundo atsisakymo“, kuriame nurodoma, kad jam yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės (b. l. 64, 65).
Atsiliepimas
Atsakovė Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 18–25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas neteisingai aiškina ginčui taikytinas teisės aktų nuostatas, iškreipia faktines aplinkybes, taip siekdamas suklaidinti teismą. Konsulų skyrimą ir atleidimą iš pareigų reglamentuoja 1963 metų Vienos konvencija, kurios 25 str. nustatyta, kad konsulinės įstaigos nario, t. y. ir garbės konsulo, funkcijos pasibaigia: atstovaujamai valstybei pranešus priimančiajai valstybei apie jo funkcijų pasibaigimą, atšaukus egzekvatūrą ar priimančiajai valstybei pranešus atstovaujamai valstybei apie jos atsisakymą pripažinti jį konsulinio personalo nariu. Garbės konsulų atšaukimą iš pareigų reglamentuoja Tvarkos aprašas, pagal kurio 39.3 p. garbės konsulinio pareigūno įgaliojimai pasibaigia jam atsistatydinus. Tvarkos apraše nėra nustatytas terminas, per kurį turi būti išnagrinėtas garbės konsulinio pareigūno prašymas, taip pat nenustatytas įgaliojimų pasibaigimo terminas. Sistemiškai aiškinant Vienos konvencijos ir Tvarkos aprašo nuostatas darytina išvada, kad kadangi garbės konsulinis pareigūnas įgaliojimus įgyja skiriančios valstybės užsienio reikalų ministrui išdavus jam konsulinį patentą, diskrecijos teisę spręsti dėl suteiktų įgaliojimų pabaigos turi skiriančios valstybės užsienio reikalų ministras, apie tai specialia nota pranešdamas priimančios valstybės užsienio reikalų ministerijai. Tai buvo padaryta 2014-12-08, išsiunčiant specialią notą Kazachijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijai. Atsakovės nuomone, pareiškėjas neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes sprendimas jam nesukelia jokių teisinių pasekmių, nepakeičia teisių ir pareigų apimties. Atsakovė nepažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų, nes pareiškėjui yra žinomas suteikto garbės konsulo įgaliojimų pasibaigimo pagrindas, t. y. Tvarkos aprašo 39.3 p. – atsistatydinus savo noru. Be to, užsienio reikalų ministro 2014-12-02 raštas nėra individualus administracinis aktas, sukeliantis pareiškėjui teisines pasekmes, todėl negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas neprieštaravo, kad administracinė byla būtų nutraukta, tačiau prašė priteisti jos patirtas atstovavimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 101 str. 3 p., teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 str. 2 d. numatytus atvejus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 2 d. nustatyta, kad teismas gali nepriimti subjektų, ginančių viešąjį interesą, pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.
Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija nustatė, kad nėra kliūčių bylą nutraukti, atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis ir galutinis, pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinomos skundo atsisakymo pasekmės, todėl pareiškėjo pareiškimas ,,Dėl skundo atsisakymo“ tenkintinas, o administracinė byla Nr. I-6378-764/2015 nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.).
Atsakovė prašo teismą priteisti jai patirtas atstovavimo išlaidas (b. l. 67–68), kurių dydis yra 521,28 euras.
Pagal ABTĮ 44 str. 4 d., kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 pažymėjo, kad „<...> teisę į teisminę gynybą administracinėje byloje turi ne tik pareiškėjas, bet ir atsakovas bei tretieji suinteresuoti asmenys. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, apgina atsakovą nuo nepagrįstų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų. Teisė naudotis advokato ar kito atstovo pagalba administraciniame procese pripažįstama vienu iš esminių elementų, padedančių užtikrinti teisę į teisminę gynybą. Kiekviena administracinio proceso šalis turi teisę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008. Administracinė jurisprudencija Nr. 4(14). P. 109-124). ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto galimybės būti atstovaujamam advokato. Ar yra poreikis pasitelkti bylai advokatus, priklauso kiekvienos proceso šalies diskrecijai, tačiau tai savaime nereiškia, kad kiekvienos šalies išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti priteisiamos.
Nustatyta, kad pagal 2015-01-29 atstovavimo sutartį Užsienio reikalų ministeriją šioje byloje atstovavo advokatas Virgilijus Kaupas (b. l. 48). Kartu su atsakovės prašymu teismui pateiktos darbo ataskaitos, PVM sąskaitos faktūros ir mokėjimo nurodymai (b. l. 69–74) tvirtina, kad advokatas atsakovei suteikė tokias teisines paslaugas – 2015-01-30 pasitarimas dėl atsiliepimo administracinėje byloje parengimo (1,5 val.), 2015-02-02 pasitarimas dėl atsiliepimo administracinėje byloje parengimo (1 val.) ir atsiliepimo rengimas (6,5 val.). Iš viso, pagal 2015-01-29 atstovavimo sutartį suteiktų teisinių paslaugų trukmė 9 val., vienos valandos įkainis 57,92 eurai (be PVM). Nurodytos aplinkybės ir teismui pateikti mokėjimo dokumentai tvirtina, kad atsakovė už jai suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 521,28 eurą, t. y. tokią sumą, kurią prašo priteisti iš pareiškėjo.
Teisinės paslaugos Užsienio reikalų ministerijai buvo suteiktos iki 2015-03-01, todėl, spręsdamas dėl atlygintinų atstovavimo išlaidų dydžio, teismas vadovausis iki 2015-03-19 galiojusiomis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nuostatomis.
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (7 p.). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo Vyriausybės 2014-09-24 nutarimu Nr. 972 patvirtinta 300 eurų minimali mėnesinė alga.
Rekomendacijų 10 p. nustatyta, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, nustatytas šiose rekomendacijose. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskiras paslaugas, išvardytas Rekomendacijų 8 punkte (2011-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012-01-20 nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
Įvertinęs atsakovei suteiktų teisinių paslaugų momentą ir turinį, teismas konstatuoja, kad 2015-01-30 ir 2015-02-02 pasitarimai dėl atsiliepimo administracinėje byloje parengimo laikytini sudėtine atsiliepimo rengimo dalimi, todėl atsakovės patirtos išlaidos vertintinos bendrai kaip patirtos už atsiliepimo į skundą parengimą.
Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant maksimalų rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikomas koeficientas – 3. Vadinasi, už atsiliepimo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 900 eurų (3 000 Lt). Atsakovės prašoma priteisti 521,28 euro suma neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimalios sumos, yra proporcinga pagal nagrinėto ginčo pobūdį ir bylos sudėtingumą, todėl priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 44–45 str., 101 str. 3 p., 102 str., 149 str. teisėjų kolegija
nutaria:
Nutraukti administracinę bylą Nr. I-6378-764/2015 pagal pareiškėjo A. J. skundą.
Priteisti atsakovei Užsienio reikalų ministerijai iš pareiškėjo A. J. 521,28 euro (penkių šimtų dvidešimt vieno euro ir 28 euro centų) atstovavimo išlaidas.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.