- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-16
- Bylos Nr.
- eI-3094-809/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01297-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 21R-214(AG-145/02-2019); 2) panaikinti VšĮ Būsto energijos taupymo agentūros (toliau – ir atsakovė) 2019 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. (4)-B2-102 ir bylą nutraukti. Taip pat pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė, kad Komisija 2019 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-214(AG-145/02-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo pareiškėjos skundo netenkino ir Agentūros sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjos nuomone, priimtas Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, o Komisijos sprendimą grindžiantys motyvai buvo priimti netinkamai išsiaiškinus ir įvertinus faktines bylos aplinkybes bei neteisingai pritaikius materialinės teisės normas.
Pareiškėja pažymi, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas iš viso nevertinant pareiškėjos argumentų ir net nemotyvuojant, kodėl pareiškėjo argumentai buvo atmesti, o visa tai lemia, kad Komisijos sprendimas buvo priimtas neatskleidus ginčo esmės, nevertinant ar pareiškėjos veiksmuose buvo neteisėtos veikos sudėtis ar pareiškėja, būdamas bendro naudojimo objektų valdytoja ir projektų administratore turi pareigą grąžinti valstybės paramą. Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjos skundas argumentuojamas iš esmės dviem aspektais – dėl teisės akto galiojimo atgal ir dėl išieškojimo į netinkamą asmenį, tačiau Komisija nevertino ir savo sprendime nepasisakė ar toks Agentūros sprendimas buvo tinkamai surašytas, laikantis jam keliamų reikalavimų. Nei Agentūros sprendime, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas susigrąžinti išmokėtas lėšas, nei Komisijos sprendime, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas, nėra nurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė pareiškėjos priešingas teisei, kaltas veikimas ar neveikimas, kuriuo būtų pažeisti ginčijamame sprendime nurodyti teisės aktai. Ginčijame sprendime motyvų išdėstymas nėra adekvatus, aiškus ir pakankamas, todėl Agentūros sprendimas, pareiškėjos nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas, jo turinys neatitinka teisės normomis tokio pobūdžio sprendimams keliamų reikalavimų. Svarbu akcentuoti, jog priimtame Agentūros sprendime Agentūra vardina tik teisės aktų nuostatas, tačiau nepateikia jokio aplinkybių dėstymo, nevertina, dėl kokių priežasčių nebuvo įgyvendintas namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas, kas neįgyvendino, nenurodo, kada ir kam buvo išmokėta valstybės parama, dėl kokių priežasčių išmokėtą valstybės paramą reikalauja susigrąžinti būtent iš projekto administratoriaus. Nesant šių motyvų, skundžiamas individualus aktas akivaizdžiai neatitinka jam keliamų reikalavimų.
Agentūros sprendime nurodyta, kad išmokėtą valstybės paramą turi grąžinti projekto administratorius, kas leidžia suprasti, kad išieškojimas vykdomas ne kaip iš gyventojų atstovo, o kaip iš juridinio asmens, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tokiu būdu neteisėtai praturtėjo. Ginčijamo Agentūros sprendimo gavėjais yra namo gyventojai (bendraturčiai), o šią aplinkybę patvirtino ir Komisija, nurodydama, kad <..būtent pareiškėja (kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorius) atstovaudama savininkams, turi organizuoti valstybės paramos grąžinimo klausimą..>. Taigi, šis sprendimas daro tiesioginį poveikį namo bendraturčių teisėms ir pareigoms. Agentūra įteikdama šį sprendimą projekto administratoriui pažeidė teisės aktų reikalavimus, kadangi tokiais veiksmais užkirto kelią tikriesiems šio administracinio akto gavėjams reikšti pretenzijas dėl jo, apskųsti per įstatymo nustatytą terminą ar įgyvendinti kitas savo turimas teises. Agentūra priėmė sprendimą susigrąžinti neva permokėtas lėšas ne iš gyventojų, kuriems buvo suteikta valstybės parama, o būtent iš projekto administratoriaus, kuris atitinkamą pinigų sumą gavo kaip apmokėjimą už suteiktas paslaugas. Namo gyventojai pasirinkdami pareiškėją kaip projekto administratorių, neįgaliojo pareiškėjo vykdyti valstybės paramos grąžinimo administravimą. Projekto administravimas buvo paskirtas tuo tikslu ir tam laikotarpiui, kol namas bus atnaujintas, todėl nutraukus namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė ir pareiškėjui vėliau nekilo jokie įsipareigojimai.
Valstybės parama priskirtina investicijų projekto įgyvendinimo išlaidoms, t. y. išlaidoms, susijusioms su daugiabučio namo ir bendrojo turto (bendrojo naudojimo objektų) atnaujinimu, pagerinimu, todėl akivaizdu, kad jų atitinkamą dalį, proporcingą turtui bendrojoje nuosavybėje, turi atlyginti kiekvienas daugiabučio namo patalpų savininkas – bendraturtis. Projektų administratorius vadovaujantis gyventojų sprendimu bei Taisyklių nuostatomis neįgyvendina namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, o tik organizuoja jo įgyvendinimą, todėl esant gyventojų sprendimui, dėl įgyvendinimo sustabdymo ar nutraukimo, Projektų administratorius neturi jokios teisės veikti prieš gyventojų valią.
Pareiškėjas pateikė įrodymus, dėl kokių priežasčių projektas nebuvo įgyvendintas –Kreditavimą teikiančios įstaigos atsisakė suteikti finansavimą, nes name yra skolininkų. Šių skolininkų skolos yra už Klaipėdos vandenys, Klaipėdos dujos ir kt. teikiamas paslaugas ir projekto administratorius niekaip negali įtakoti, kad namo bendraturčiai šias skolas padengtų.
Nagrinėjamu atveju, butų ir kitų patalpų savininkai priėmė sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo 2013 metais, kuomet Taisyklėse nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo kai projektas neįgyvendinamas, t. y., gyventojams nebuvo žinoma, o ir pagrįstai to numatyti negalėjo, kad ši sąlyga bus įtraukta į teisės aktą su vėlesniais pakeitimais – todėl akivaizdu, reikalaujant susigrąžinti neva neteisėtai išmokėtas valstybės lėšas yra pažeidžiami gyventojų teisėti interesai, jų lūkesčiai, nėra užtikrinamas viešasis interesas. Tokie Agentūros veiksmai, taikant gerokai vėliau įsigaliojusias elgesio normas sunkina silpnesniosios šalies – t. y., butų ir kitų patalpų savininkų teisinę padėtį, todėl ir dėl šios priežasties jos priimtas ginčijamas sprendimas turi būti naikinamas.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog projekto administratorius ar daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai nei priimdami sprendimą dalyvauti atnaujinimo (modernizavimo) programoje ar tvirtindami investicijų planą, nei vėliau įgyvendindami projektą, neturėjo jokio teisinio pagrindo tikėtis, kad valstybės parama skirta namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimui, jo neįgyvendinus neturės būti grąžinama. Valstybės paramos teikimas daugiabučių namų atnaujinimui (modernizavimui) nuo pat programos įgyvendinimo pradžios buvo ir iki šiol yra siejamas su tam tikrų programoje užsibrėžtų tikslų įgyvendinimu. Agentūra laikosi nuomonės, kad reikalavimas gražinti lėšas, numatytas atitinkamam projektui įgyvendinti (teisės aktuose numatytiems tikslams pasiekti) jo neįgyvendinus, nepažeidžia norminių teisės aktų nuostatų bei teisės principų ir toks Agentūros reikalavimas yra pagrįstas viešuoju interesu racionaliai naudoti programos įgyvendinimui numatytas biudžeto lėšas.
Teisės aktai pareigą apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas nustato namo butų ir kitų patalpų savininkams, tuo tarpu valstybė, siekdama skatinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) procesą, teikia nustatyto dydžio paramą šių išlaidų kompensavimui ar apmokėjimui. Protokoliniu sprendimu taip pat buvo numatyta, jog visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu susijusias išlaidas, atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pats nurodo skunde prašymą dėl paramos, projekto administravimo išlaidoms apmokėti teikė pareiškėjas, o ne atskirai kiekvienas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkas. Prašymo pagrindu valstybės parama buvo pervesta į pareiškėjo nurodytą banko sąskaitą.
Teisinis pagrindas teikti paramą išnyksta tuo atveju jei projektas yra neįgyvendinamas. Įstatymai ar kiti teisės aktai nenumato galimybės valstybės paramą teikti neįgyvendintiems ar dalinai įgyvendintiems projektams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog projekto administratorius kreipėsi į finansuotoją dėl lengvatinio kredito projekto įgyvendinimui finansuoti suteikimo, tačiau šis atsisakė suteikti kreditą, nes namo butų ir kitų patalpų savininkai turėjo įsiskolinimų už komunalines paslaugas. Pareiškėjas teigia, kad šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog projektas nebuvo įgyvendintas dėl aplinkybių nepriklausančių nuo administratoriaus. Pareiškėjas nenurodė ar buvo imtasi kokių nors veiksmų po finansuotojo atsisakymo teikti kreditą, kad būtų tinkamai įgyvendinamas projektas ir pasiekti teisės aktuose įtvirtinti projekto tikslai (pvz. apie susidariusią situaciją buvo informuoti butų ir kitų patalpų savininkai, organizuotas susirinkimas dėl kito projekto finansavimo būdo pasirinkimo ir pan.). Nėra, jokių duomenų, kad namo butų ir kitų patalpų savininkai būtų priėmę sprendimą nutraukti ar nebeįgyvendinti projekto. Nėra aišku ir tai, ar balsavimo raštu arba susirinkimo metu projekto administratorius, prieš priimdamas vienašališką sprendimą nutraukti projekto įgyvendinimą, informavo namo butų ir kitų patalpų savininkus apie tai, jog nutraukus projektą valstybės parama turės būti gražinama, taip pat nėra aišku kas buvo nuspręsta dėl valstybės paramos gražinimo tvarkos, t.y. ar buvo nuspręsta, jog paramą grąžins ne projekto administratorius, kaip numatyta Taisyklėse, o tiesiogiai butų ir kitų patalpų savininkai. Nėra aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas nusprendė nutraukti projekto įgyvendinimą ir neįgyvendino jam protokoliniu sprendimu duoto pavedimo vykdyti projekto įgyvendinimo administravimą vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu. Agentūros nuomone, projekto administratorius savo iniciatyva ir vienašališkai nutraukė projekto įgyvendinimą, nepaisydamas to, kad investicijų planas buvo patvirtintas protokoliniu sprendimu, todėl atsakovo vertinimu pareiškėjas turi prisiimti visas protokolinio sprendimu jam pavestas pareigas taip pat visas pareigas nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).
Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į teisinį daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) reglamentavimą į tai, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos bei į tai, kad projekto administratorius vienašališkai ir be pagrindo nusprendė nutraukti projekto įgyvendinimą, Agentūra priėmė pagrįsta sprendimą susigrąžinti paramą iš tinkamo subjekto t.y. pareiškėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2019 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 21R-214(AG-145/02-2019), kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas dėl atsakovo VšĮ “Būsto energijos taupymo agentūra” 2019-01-15 sprendimo Nr. (4)-B2-102 “Dėl išmokėtos valstybės paramos sugrąžinimo”, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 6 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - ir namas), butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu patvirtino investicijų planą, taip pat nustatė, jog namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau - ir Projektas) parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar jo) įgyvendinimas, ir (ar jo) įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavedamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Projekto administratorius).
Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei pateikė 2015-12-08 prašymą apmokėti projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas – 3 045,71 Eur ir nurodė pinigines lėšas pervesti į projekto administratoriaus išlaidas.
Agentūros direktoriaus 2016-01-25 įsakymu Nr. BJ-1.1-436 „Dėl valstybės paramos daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui Nr. KLJS0133 įgyvendinti suteikimo“ 2015-12-08 prašymas patenkintas bei prašoma valstybės paramos suma suteikta.
Pareiškėja 2017-01-13 prašymu Nr. JRB-RS-17-0021 kreipėsi į atsakovą dėl aukščiau minėto įgyvendinimo projekto termino pratęsimo iki 2016-12-06 arba iki maksimalaus galiojimo termino. Agentūra 2017-02-27 raštu Nr. (4)-B2-1611 informavo pareiškėją, kad nepakanka įrodymų dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo ir tolimesnio projekto įgyvendinimo, todėl paprašė pateikti konkretų, detalų (mėnesių tikslumu) daugiabučio namo Projekto įgyvendinimo priemonių planą, jei projektas planuojamas toliau įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo terminas nebuvo pratęstas.
Agentūros direktoriaus 2019-01-15 įsakymu Nr. B3.1-14 „Dėl išmokėtų valstybės paramos lėšų sugrąžinimo“, vadovaujantis Taisyklių 85 punktu, nustatyta, kad namo savininkams, atstovaujamiems UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįgyvendinusiems per Taisyklėse 6 punkte numatytą terminą, Projekto bei į tai, kad šio Projekto įgyvendinimui iki šiol nėra įvykdyti statybos rangos darbų pirkimai bei gautas finansavimas projekto įgyvendinimui, Agentūros direktoriaus 2016-01-25 įsakymu Nr. B3.1.1-436 išmokėta valstybės parama - 3 045,71 Eur turi būti grąžinta į valstybės biudžetą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas, kuris nustato valstybės paramos teikimo butų ir kitų patalpų savininkams, bendrojo naudojimo objektų valdytojams (administratoriams) daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) sąlygas ir tvarką (toliau - ir Įstatymas).
Pagal Įstatymo 3 str. 1 d. valstybės parama daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems atnaujinimo (modernizavimo) projektus pagal Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančias savivaldybių programas, teikiama, jeigu pagal atnaujinimo (modernizavimo) projekte numatytas priemones pasiekiama ne mažesnė kaip D pastato energinio naudingumo klasė, kuri nustatoma pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą įgyvendinančius statybos techninius reglamentus, ir skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos įgyvendinus atnaujinimo (modernizavimo) projektą sumažinamos ne mažiau kaip 20 proc., palyginti su skaičiuojamosiomis šiluminės energijos sąnaudomis iki atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-12-16 nutarimu Nr. 1725 patvirtintų Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2013-08-04 iki 2013-12-13, t.y. investicinio plano patvirtinimo metu,) 85 punktas numatė, kad, jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Taisyklių 6 punktas, be kita ko, numato, jog Projektas gali būti įgyvendinamas etapais. Projekto įgyvendinimo etapai numatomi investicijų plane. Projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą priėmimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos. Šis terminas gali būti vieną kartą pratęstas vieniems metams Projekto administratoriaus ir finansuotojo sutarimu, pranešus apie tai Programą administruojančiai viešajai įstaigai Būsto energijos taupymo agentūrai (toliau – Agentūra). Jeigu projektas įgyvendinamas butų ir kitų patalpų savininkų lėšomis, projekto įgyvendinimo terminas pratęsiamas Projekto administratoriaus sprendimu, suderintu su Agentūra.
Pareiškėja iš esmės neginčija aplinkybės, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą. Skundą pareiškėja grindžia argumentu, kad Agentūra, priimdama sprendimą susigrąžinti neteisėtai išmokėtas lėšas, vadovaujasi Taisyklių aktualia redakcija, tačiau butų ir kitų patalpų savininkams priėmus sprendimą dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo 2013 m. Taisyklėse nebuvo sąlygos dėl permokėtų lėšų susigrąžinimo, kai projektas neįgyvendinamas, t.y. Agentūra vadovavosi teisės akto redakcija, kuri buvo priimta vėliau, nei gyventojai nusprendė dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-03-26 nutarimo Nr. 290 1.5.38 papunkčiu buvo pakeistas Taisyklių 85 punktas ir jis išdėstytas taip: jeigu paaiškėja, kad Projekto administratorius teisei į valstybės paramą ir valstybės paramos dydžiui nustatyti pateikė klaidingus duomenis, arba kitų aplinkybių, dėl kurių išmokėta per didelė valstybės parama (išskyrus lengvatinius kreditus), arba valstybės parama negalėjo būti suteikta, arba butų ir kitų patalpų savininkai, vykdantys ūkinę veiklą atnaujinamo (modernizuojamo) daugiabučio namo nuosavybės teise priklausančiame bute ar kitose patalpose, neinformavo Projekto administratoriaus apie nuosavybės teise jiems priklausančiuose butuose ir kitose patalpose jų vykdomą ūkinę veiklą arba pateikė klaidingą informaciją, arba savivaldybė, įstatymų nustatyta tvarka privatizavusi (perleidusi) nuosavybės teise valdomas gyvenamąsias patalpas, apie šį faktą neinformavo Agentūros ir dėl to valstybės parama apmokant kredito ir palūkanų įmokas nuo šių gyvenamųjų patalpų privatizavimo (perleidimo) dienos išmokėta neteisėtai, arba projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos, Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui, savivaldybei ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, jog tiek Taisyklių 85 punkto redakcija, galiojusi investicinio plano tvirtinimo metu, t.y. 2013-12-06, tiek vėlesnė redakcija, nustatė išmokėtos valstybės paramos susigrąžinimo sąlygas, pagrindus ir tvarką. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vėlesnė aukščiau minėta akto 85 punkto redakcija, kuri įsigaliojo nuo 2014-04-03, yra labiau detalizuota ankstesnėje Taisyklių redakcijoje numatyta sąlyga susigrąžinti nepagrįstai išmokėtą paramą. Taisyklių 85 punkto nuostata grąžinti permokėtas lėšas galiojo ir tuo metu, kai Namo savininkai patvirtino investicijų planą, tačiau šiek tiek kitaip suformuluota. Tai, kad priimant sprendimą dėl dalyvavimo programoje, galiojusioje Taisyklių redakcijoje tiesiogiai nebuvo nustatyta, kad parama susigrąžinama tuo atveju, jei projektas neįgyvendinamas per nustatytą terminą nereiškia, kad valstybės parama neturi būti susigrąžinta. Priešingas aiškinimas (laikant, jog apmokėjus projekto dalies parengimo ir jo įgyvendinimo administravimo išlaidas, tačiau faktiškai projekto neįgyvendinus, apmokėtų valstybės paramos lėšų susigrąžinti negalima) paneigtų pačią valstybės paramos skyrimo esmę, jog parama skiriama būtent numatytiems tikslams (daugiabučio namo sąnaudų sumažinimui) pasiekti, bei sudarytų galimybę asmenims, šių tikslų nepasiekus, nepagrįstai naudotis valstybės paramos lėšomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Programos 15 punkte yra įtvirtinti Programos tikslai, t.y. iki 2020 metų pabaigos sumažinti šiluminės energijos (kuro) sąnaudas daugiabučiuose namuose, pastatytuose pagal galiojusius iki 1993 metų statybos techninius normatyvus, ne mažiau kaip 20 procentų, tai yra skaičiuojamąsias metines šiluminės energijos (kuro) sąnaudas šiuose namuose iki 2020 metų pabaigos sumažinti ne mažiau kaip 1 000 GWh per metus, anglies dioksido išmetimus į atmosferą - ne mažiau kaip 230 tūkst. tonų per metus, palyginti su 2005 metais. Piniginės lėšos įgyvendinant daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus turi būti naudojamos taip, kad būtų pasiekti ir įgyvendinti Programos tikslai. Pažymėtina, jog daugiabučių namų atnaujinimo programos paskirtis nuo pat jos patvirtinimo 2004-09-23 Vyriausybės nutarimu Nr. 1213 buvo daugiabučio namo atnaujinimas, padidinant jo energetinį efektyvumą, kas reiškia, kad valstybės parmos skyrimas namo gyventojams priėmus sprendimą dalyvauti namo atnaujinimo (modernizavimo) programoje, buvo siejamas su aplinkybe, jog projektas bus įgyvendintas, įvykdant Taisyklėse numatytas sąlygas. Nei Įstatymas (įstatymai), nei kiti teisės aktai nenumato galimybės valstybės paramą teikti neįgyvendintiems ar dalinai įgyvendintiems projektams. Tarp šalių nėra ginčo, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 6 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos. Todėl teismas sutinka su atsakove, jog Taisyklių 85 punkto nuostata, numatanti Agentūros pareigą susigrąžinti išmokėtas valstybės paramos lėšas, kai projektas neįgyvendinamas per Taisyklėse numatytą terminą ir nepasiekiami jose nustatyti tikslai, tik sukonkretino jau anksčiau buvusią Taisyklių nuostatą, kad valstybės parama turi būti susigražinama kai ji negalėjo būti išmokėta. Reikalavimas gražinti lėšas, numatytas atitinkamam Projektui įgyvendinti (teisės aktuose numatytiems tikslams pasiekti) jo neįgyvendinus, nepažeidžia norminių teisės aktų nuostatų bei teisės principų ir toks Agentūros reikalavimas yra pagrįstas viešuoju interesu racionaliai naudoti Programos įgyvendinimui numatytas biudžeto lėšas.
Pagal Įstatymo 3 dalies 8 punktą Agentūra administruoja Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą, Agentūros veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Ši įstaiga atlieka šias funkcijas: 1) vertina savivaldybių programų atitiktį Vyriausybės patvirtintai daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai; 2) vykdo atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūrą; 3) administruoja ir teikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės paramą (išskyrus lengvatinių kreditų teikimą ir kredito ir palūkanų apmokėjimą už nepasiturinčius gyventojus); 4) teikia nereikšmingą pagalbą; 5) konsultuoja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) proceso dalyvius (daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkus, bendrojo naudojimo objektų valdytojus, savivaldybes ir savivaldybių programų įgyvendinimo administratorius) daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) ir valstybės paramos teikimo klausimais, organizuoja visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą; 6) organizuoja Vyriausybės patvirtintos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo stebėseną.
Teismas pažymi, kad įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Agentūra, vykdydama Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, veikia kaip administracinių teisinių santykių dalyvis. Iš minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto yra matyti, kad projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos yra priskiriamos prie valstybės paramos.
Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2013-12-06 patvirtindami namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą namo butų ir kitų patalpų savininkai, jo įgyvendinimą, finansavimą pavedė pareiškėjai. Būtent tarp pareiškėjos ir Agentūros, vykdančios Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimo administravimą, susiklostė administraciniai teisiniai santykiai. Agentūra valstybės paramą namo savininkams teikė per UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Į Agentūrą dėl valstybės paramos projekto ar jo dalies apmokėjimo/kompensavimo kreipėsi būtent pareiškėja. Teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad projekto administravimas buvo paskirtas tuo tikslu ir tam laikotarpiui, kol namas bus atnaujintas, todėl nutraukus jo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, administravimas pasibaigė ir pareiškėjai vėliau nekilo jokie įsipareigojimai. Tokie pareiškėjos teiginiai prieštarauja Taisyklių 85 punkte, kur imperatyviai nurodyta, kad Agentūra priima sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų sugrąžinimo, jeigu projektas neįgyvendintas per Taisyklėse nustatytą projekto įgyvendinimo laikotarpį ir (ar) neįvykdytos Taisyklių 2 punkte nustatytos sąlygos. Konstatuotina, kad pareiškėja, neįgyvendinusi atnaujinimo (modernizavimo) projekto per teisės aktuose nustatytą terminą, turi prisiimti visus įsipareigojimus, nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą).
Teismas, išanalizavęs visą byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Agentūra susieta administraciniais teisiniais santykiais būtent su pareiškėja, nustačiusi, kad namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo įgyvendintas per teisės aktuose nustatytą terminą ir nebuvo įvykdytos Taisyklių 6 punkte nustatytos paramos gavimo sąlygos, pagrįstai išmokėtą valstybės paramos sumą nusprendė susigrąžinti iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Taisyklių 5 punkto prasme projekto administratorius atlieka statytojo (užsakovo) funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, organizuoja projekto parengimą, įgyvendinimą ir (ar) finansavimą, atlieka visas kitas funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme, daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, Taisyklėse, todėl Agentūra pagrįstai priėmė sprendimą dėl permokėtų valstybės paramos lėšų grąžinimo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Agentūros 2019-01-15 sprendimas Nr. (4)-B2-102 „Dėl išmokėtos valstybės paramos sugrąžinimo“, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog valstybės parama buvo suteikta būtent pareiškėjos prašymu ir pervesta į jos atsiskaitomąją sąskaitą, kurioje ji disponavo ir administravo gauta valstybės tiksline parama, todėl darytina išvada, jog Agentūra pagrįstai siekia susigrąžinti valstybės paramą būtent iš pareiškėjos.
Skundą pareiškėja taip pat grindžia argumentu, kad Agentūros apskaičiuota permokėta valstybės paramos suma turi būti pervesta į Agentūros sąskaitą iš namo savininkų, o ne iš pareiškėjos. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjos pozicija. Iš bylos duomenų matyti, kad Agentūra suderino su pareiškėja namo investicijų planą, kuriame nustatyta, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai. Projekto parengimo organizavimą ir administravimą, jo įgyvendinimą, finansavimą pavedė pareiškėjai. Pareiškėjai pateikus prašymus, jai buvo pervestos projekto administravimo įgyvendinimo išlaidos. Pareiškėjos teigimu, jos, kaip projekto administratoriaus, kaltės šioje situacijoje nėra. Pažymėtina, jog iš namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo matyti, kad namo gyventojai nusprendė pavesti pareiškėjai organizuoti namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimą, t. y. paskyrė pareiškėją namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriumi ir pavedė spręsti visus namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimo, administravimo ir jo įgyvendinimo bei finansinius klausimus. Vadinasi, pareiškėja yra atsakinga už tinkamą projekto įgyvendinimą ir prisiima visus teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus.
Pagal Taisyklių 85 p. Agentūra priima sprendimą dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo. Apie tai ji raštu praneša finansuotojui, jeigu suteiktas lengvatinis kreditas, Projekto administratoriui, savivaldybei ir (ar) atitinkamų butų ir kitų patalpų savininkams. Projekto administratorius ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkai privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos pervesti Agentūros sprendime dėl permokėtų lėšų sugrąžinimo nurodytą sumą į Agentūros pranešime nurodytą sąskaitą. Per nustatytą laiką negrąžinta permokėta suma iš Projekto administratoriaus ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkų išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Aplinkybė, kad pareiškėjos prašymu projekto įgyvendinimo administravimo lėšos buvo pervestos į pareiškėjos sąskaitą, taip pat jos prašymu į projekto rengėjo sąskaitą yra įrodyta byloje esančiais įrodymais. Agentūrai priėmus sprendimą dėl išmokėtų ir (ar) permokėtų lėšų susigrąžinimo, pareiga pervesti Agentūros išmokėtas ir (ar) permokėtas lėšas į atsakovės sąskaitą nustatyta projekto administratoriui ir (ar) atitinkamų butų ar kitų patalpų savininkams. Kadangi, kaip nustatyta, visos lėšos buvo pervestos pareiškėjos prašyme nurodytu būdu į pareiškėjos sąskaitą (jos prašymu į projekto rengėjo sąskaitą), darytina išvada, kad, neįgyvendinus projekto, projekto administratorius prisiima prievolę grąžinti visą suteiktą valstybės paramą, jis privalo sugrąžinti permokėtas paramos lėšas kaip teisėtas naudos gavėjų atstovas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos argumentas, kad permokėtas lėšas turi grąžinti Namo gyventojai, o ne pareiškėja, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas pažymi, kad pareiškėja turi teisę dėl patirtų administravimo išlaidų priteisimo iš namo savininkų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Vertinant pareiškėjos skundo argumentus dėl ginčijamo Agentūros sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimams, pažymėtina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų bendrųjų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau- LVAT) 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-206/2013). Aiškindamas VAĮ 8 straipsnį, LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2014 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014).
Teismo vertinimu, pareiškėjos skundžiamas Agentūros sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis jis yra grindžiamas, t. y. priimtas dėl to, kad projektas neįvykdytas per 24 mėnesių laikotarpį. Šiame sprendime nurodytas jo teisinis pagrindas, ne tik pateikiant nuorodas į atitinkamas teisės aktų nuostatas, tačiau ir jas išdėstant pareiškėjai. Ginčijamo sprendimo turinys yra pakankamai detalus ir suprantamas. Kitų VAĮ 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų neatitikties ginčijamo sprendimo atveju nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuoti ginčijamo sprendimo neteisėtumo šiais aspektais taip pat nėra teisinio pagrindo.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, tiek Agentūros, tiek Komisijos sprendimai yra motyvuoti, pagrįsti faktinėmis ginčo aplinkybėmis, kurias patvirtina administracinėje byloje surinkti rašytiniai įrodymai, priimti nepažeidžiant teisės aktų, t. y. jie atitinka VAĮ 8 str. ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo reikalavimus, todėl jų naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Pareiškėjos skundas atmestas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.