Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-24 · Byla Nr. N-444-1449-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-24
Bylos Nr.
N-444-1449-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-444-1449/2008Procesinio sprendimo kategorija 45.4 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2008 m. sausio 1 d. surašė A. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 3.51 val., Bijutiškio kaime vairavo automobilį neblaivus (nustatytos 2,58 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento ir techninės apžiūros talono, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 61.1-61.3 ir 68 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Molėtų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2008 m. sausio 18 d. nutarimu A. M. pripažino kaltu padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą veiką, už kurią skyrė 5000 Lt baudą. Teismas konstatavo, jog pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame asmuo savo kaltę pripažino, liudytojų G. N. ir R. K. parodymais, kuriais patvirtinta tikroji vairuotojo tapatybė. Teismas pabrėžė, jog asmens į teismo posėdį pakviestų ir liudytojais apklaustų I. N., jos tėvo G. N. parodymus apie tai, kad neva automobilį Bijutiškio kaime vairavo ne A. M., bet I. N., vertina kritiškai ir laiko juos pramanytais bei tikrovės neatitinkančiais. Dėl parinktos nuobaudos teismas nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o asmuo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutarimu jau buvo nubaustas 3500 Lt bauda už padarytus KET pažeidimus, tame tarpe už tai, kad vairavo neblaivus; ankstesniais metais taip pat yra vairavęs neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo, tačiau išvadų iš to nepadarė ir pakartotinai metų laikotarpyje automobilį vairavo neblaivus, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Dėl kitų administracinio teisės pažeidimo protokole atskleistų pažeidimų teismas pažymėjo, jog A. M. gali būti traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 123 straipsnį ir šias bylas sutinkamai su ATPK 225 straipsnio 1 dalimi nagrinėja policija.

II.

Nesutikdamas su Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimu, Molėtų rajono policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog vairuotojas nei pažeidimo įforminimo, nei teisminio nagrinėjimo metu vairuotojo pažymėjimo nepateikė, nors teisę vairuoti turi, ką patvirtina pridedama prie apeliacinio skundo pažyma. Teigia, jo teisme byla išnagrinėta neišsiaiškinus visų pažeidimo padarymo aplinkybių, veika kvalifikuota netinkamai, o A. M. veiksmai atitinka pažeidimo, įtvirtinto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, sudėtį.

Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, A. M. prašo jį atmesti ir nurodo, jog iš apelianto pateiktos pažymos matyti, jog jam vairuotojo pažymėjimas, suteikianti teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, išduotas 2008 m. sausio 3 d., tuo tarpu pažeidimas padarytas dar 2008 m. sausio 1 d. Teigia, jog byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta visapusiškai, be to, iš KET pažeidimų suvestinės matyti, jog jis ir ankščiau yra padaręs pažeidimus neturėdamas teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. M. surašytas dėl trijų savarankiškų pažeidimų, įtvirtintų atitinkamai ATPK 129 straipsnyje, 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, ir, vadovaudamasis ATPK 225 straipsnio 1 dalimi, bylą nagrinėjo tik vieno pažeidimo (ATPK 129 str.) apimtyje.

Šiuo aspektu pasakytina, jog iš bylos medžiagos seka, kad atskirti minėtų pažeidimų laike neįmanoma, nes jie buvo daromi vienu metu, be to, juos jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas.

Pagal ATPK 224 ir 225 straipsnių nuostatas, galiojusias bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ATPK 129 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylą turėtų nagrinėti apylinkės teismas, o ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas turėtų nagrinėti policija, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas eilėje bylų yra suformavęs nuoseklią praktiką, pagal kurią apylinkės teismas turi teisę skirti nuobaudą ir už pažeidimą, nenumatytą ATPK 224 straipsnyje, tačiau sudarantį idealiąją sutaptį su pažeidimu, patenkančiu į ATPK 224 straipsnyje pateiktą pažeidimų sąrašą (žr. nutartis bylose Nr. N-575-2303-08, N-62-5444-08, N-575-4315-08 ir kt.). Pažymėtina, kad paminėta teismo praktika šiuo metu atsispindi galiojančio ATPK 224 straipsnio 2 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija nuo 2008 m. liepos 17 d.).

Remiantis tuo, kas pasakyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl atsakomybės pagal ATPK 123 straipsnyje numatytus pažeidimus perdavė nagrinėti Institucijai, o įvertinus ATPK 33 straipsnio 2 dalies nuostatas spręstina, kad administracinės nuobaudos už visas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas veikas skyrimas yra neatsiejamai tarpusavyje susijęs, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nagrinėjamu atveju taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 129 straipsnį, pirmosios instancijos teismas, kaip teisingai nurodo apeliantas, nesiaiškino esminių tokiam pažeidimui inkriminuoti aplinkybių, o būtent, ar asmuo teisę vairuoti transporto priemones 2008 m. sausio 1 d. turėjo, ar ne. Pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą pats A. M. tvirtina, jog teisės vairuoti pažeidimo metu neturėjo, tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad duodamas paaiškinimus teisme ne kartą akcentavo, jog teisę vairuoti transporto priemones turėjo, ji neatimta, tik nebuvo pasiėmęs su savimi vairuotojo pažymėjimo (b. l. 22). Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. K. parodė, jog nežino, ar A. M. turi teisę vairuoti, pažeidimo fiksavimo metu jis vairuotojo pažymėjimo ir kitų dokumentų nepateikė sakydamas, kad jie pas draugą (b. l. 26). Iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktos pažymos, kurioje fiksuoti A. M. išduotų vairuotojų pažymėjimų numeriai ir jų galiojimo terminai, matyti, kad 2007 m. rugsėjo 13 d. asmeniui išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiosiantis iki 2017 m. rugsėjo 13 d., tačiau kartu padarytas prierašas, jog vairuotojo pažymėjimas negalioja, tačiau nuo kada – neatskleista. Taip pat pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole įtvirtinta kaltinimo formuluotė leidžia manyti, jog administracinis kaltinimas A. M. iš tiesų buvo suformuluotas už du savarankiškus pažeidimus, o būtent: 1) už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, kas atitiktų ATPK 126 straipsnio 4 dalį; 2) už vairuotojo pažymėjimo, valstybinės techninės apžiūros ir įstatymu nustatyto draudimo dokumento su savimi neturėjimą (ATPK 124¹ str. 6 d.). Tokią poziciją sustiprina teismo posėdžio metu duoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, jog dokumentų tik su savimi neturėjo, bei analogiški policijos pareigūnų parodymai. Taigi, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų paminėtas aplinkybes išsiaiškinti ir, pagal būtinybę pasinaudojęs ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, tinkamai kvalifikuoti veikas.

Remiantis tuo, kas nustatyta, darytina išvada, jog Molėtų rajono apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK ir nesivadovavo teismų praktika, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl byla gražintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius