Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1254-343/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-10-30
Bylos Nr.: 2A-1254-343/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas: J. B.
Trečiasis asmuo: valstybės įmonės Registrų centro, N. B.
Atsakovas: A. M., H. S., A. E. G.

Kategorijos

30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
121.22pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1254-343/2014(Proceso Nr. Nesuteiktas)Procesinio sprendimo kategorijos: 30.3; 30.9.1; 99.5; 121.21; 121.22. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, sekretoriaujant J. B., dalyvaujant ieškovui J. B., jo atstovei advokatei D. Ž., trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro atstovei J. B., trečiajam asmeniui N. B., viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovo J. B. ir trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 12 d. sprendimo ir 2014 m. vasario 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1254-343/2014 pagal ieškovo J. B. patikslintą ieškinį atsakovams A. M. (I. M. teisių perėmėjui), H. S. ir A. E. G., tretiesiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui ir N. B. dėl bendraturčių sutikimo pripažinimo negaliojančiu, bendrosios dalinės nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo, žalos atlyginimo priteisimo, ir atsakovo A. M. priešieškinį dėl nuosavybės dalių pakeitimo, naudojimosi tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas J. B. patikslintu ieškiniu (t. 4, b. l. 94-98, t.7, b. l. 3-4) prašė:

1. Pripažinti negaliojančiu 1990 m. kovo 15 d. bendraturčių sutikimą, patvirtintą gatvių komiteto pirmininko, sudarytą tarp M. B., A. E. G. ir O. P., leisti I. M. įsirengti namo, esančio Kaune, Kalnų g. 5, mansardos patalpas;

2. Pakeisti gyvenamojo namo, 1Alm, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 157 kv. m., bendrosios nuosavybės dalis ir pripažinti ieškovui J. B. nuosavybės teisę į ½ dalį, I. M. (jos teisių perėmėjui) į 1/6 dalį, H. S. į 1/6 dalį, A. E. G. į 1/6 dalį namo;

3. Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu lAlm, esančiu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvarką:

- ieškovo J. B. naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas indeksais 4-1/9,52 kv. m., 4-2/2,09 kv. m., 5-1/9,63 kv. m., 5-2/13,00 kv. m., 5-3/13,60 kv. m., 5-4/1,92 kv. m., 7-8/ 5,83 kv. m., 7-6/ 3,24 kv. m., 7-7/ 16,61 kv. m., 7-4/2,25 ir ½ dalį 7-5/4,22 kv. m;

- A. E. G. naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas indeksais 6-1/9,77 kv. m., 6-2/13,53 kv. m., 6-3/1,99 kv. m;

- H. S. naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas indeksais 3-1/9,69 kv. m., 3-2/13,52 kv. m., 3-3/2,91 kv. m;

- I. M. (jos teisių perėmėjui) naudojimui paskirti patalpas, pažymėtas indeksais 7-1/7,06 kv. m., 7-2/ 5,37 kv. m., 7-3/11,25 kv. m. ir ½ dalį 7-5/4,22 kv. m.;

4. Priteisti ieškovui iš atsakovės I. M. (jos teisių perėmėjo), 2 093,90 Lt žalos atlyginimą.

Ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimų panaikinti Kauno miesto architektūros ir urbanistikos valdybos leidimą statybos darbams vykdyti Nr. R-271, išduotą 1990 m. balandžio 26 d.; panaikinti 1990 m. lapkričio 6 d. Kauno m. valdybos architektūros ir urbanistikos skyriaus pažymą, kuria remiantis I. M. buvo įregistruota rekonstrukcija namo, (duomenys neskelbtini) mansardos rekonstrukcija bei reikalavimo dėl ½ dalies kiemo rūsio, žymėjimas 41ob, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , priteisimo.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 27 d. testamentu paveldėjo ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ir su dalimi inžinierinių statinių-įrenginių/kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) . 2007 m. kovo 20 d. VĮ Registrų centro raštu Nr. 1838211 ieškovas buvo informuotas, kad 2006 m. balandžio 26 d. atliktas gyvenamojo namo lAlm kadastro duomenų tikslinimas. Patikslinus gyvenamojo namo pastogės patalpų 7-1 (7,06 kv. m.), 7-2 (6,45 kv. m.), 7-7 (16,61 kv. m.), 7-8 (5,83 kv. m.) plotus, dėl pasikeitusios metodikos gyvenamojo namo bendras plotas yra 157 kv. m . 1990 m. spalio 23 d. kadastrinių matavimų metu buvo naujai atžymėtos minėtos pastogės patalpos. Įregistravus gyvenamojo namo rekonstrukciją susitarimas dėl nuosavybės dalių dydžio nustatymo tarp bendraturčių nepateiktas. Ieškovui paaiškėjo, kad gyvenamojo namo mansardos rekonstrukciją atliko I. M.. Prie projektinės medžiagos yra pridėtas 1990 m. kovo 15 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , bendraturčių sutikimas įsirengti mansardoje gyvenamąsias patalpas nekeičiant stogo konstrukcijos. Ieškovo nuomone, minėtas bendraturčių sutikimas yra niekinis, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, kadangi 1990 m. kovo 15 d. sutartyje pasirašiusi O. P. namo bendraturte buvo tiktai iki 1989 m. rugsėjo 20 d., sutartyje yra ne namo bendraturtės M. B. parašas. Ieškovas nurodė, kad I. M., kaip bendrosios dalinės nuosavybės dalyvė, padidino namo, plotą, neturėdama kitų bendraturčių sutikimo ir šios padidintos dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, todėl visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Po rekonstrukcijos gyvenamojo namo plotas padidėjo 30,65 kv. m. . Todėl bendraturčių dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi būti perskaičiuojamos proporcingai jų turimoms dalims. Pasikeitus namo plotui ir bendraturčių dalims, yra pagrindas pakeisti naudojimosi tvarką, kuri atitiktų bendraturčių turimas dalis. Nurodė, kad su atsakove I. M. nepavyksta taikiai susitarti nei dėl namo dalių perskaičiavimo, nei dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kiti atsakovai neprieštarauja dėl namo dalių perskaičiavimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovo siūloma naudojimosi tvarka nedaug nukrypsta nuo dalių, turimų bendrosios nuosavybės teise; be to, ji yra racionali, kadangi maksimaliai sumažina nesutarimus - nelieka bendro naudojimo patalpų, be to, ji iš esmės neprieštarauja tarp bendraturčių faktiškai susiklosčiusiems naudojimosi turtu santykiams. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas grindė neteisėtais atsakovės I. M. veiksmais. Atsakovė pažeidė bendraturčių susitarimą, pagal kurį ji galėjo įrengti patalpas nekeičiant stogo konstrukcijos. Atsakovė be projektinės dokumentacijos nekokybiškai įrengė stoglangius stoge virš M. B. priklausančių patalpų, dėl ko ieškovui dabar priklausančios patalpos buvo apipiltos. Žalos faktą ir jos dydį 2 093,90 Lt įrodinėjo antstolio S. U. 2006 m, vasario 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 7, UAB „Skena“ 2009 m. kovo 30 d. žalos apskaičiavimo aktu Nr. 09-03/12.

Atsakovė I. M. priešieškiniu prašė (t.4, b. l. 80-95):

atmesti ieškovo patikslinto ieškinio 1 - 5 p. reikalavimus, kaip neturinčius teisinio pagrindo ir kaip pareikštus netinkamo asmens bei praleidus ieškininės senaties terminus, reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmesti; pakeisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas 157 kv. m., dalinės nuosavybės dalis ir nustatyti atsakovei I. M. 0,36 namo dalį, J. B. - 0,32 dalį, H. S. - 0,16 dalį, A. E. G. - 0,16 namo dalį; nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu 1Alm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) , (duomenys neskelbtini) , tvarką, pagal kurią:

- atsakovui H. S. naudojimui atitenka patalpos, pažymėtos indeksais 3-1(9,69 kv. m.), 3-2 (13,52 kv. m.), 3-3 (2,91 kv. m), iš viso -26,12 kv. m., t.y. 0,16 namo dalis;

- ieškovui J. B. naudojimui atitenka patalpos, pažymėtos indeksais: 4-1(9,52 kv. m.), 4-2(2,09 kv. m.), 5-1(9,63 kv. m.), 5-2(13 kv. m.), 5-3(13,60 kv. m), 5-4(1,92 kv. m.), iš viso - 49,76 kv. m., t.y. - 0,32 namo dalis;

- atsakovei A. E. G. naudojimui atitenka patalpos, pažymėtos indeksais: 6-l (9,77 kv. m.), 6-2 (13,53 kv. m.), 6-3 (1,99 kv. m.), iš viso - 25,29 kv. m., t.y. 0,16 namo dalis;

- atsakovei I. M. naudojimui atitenka patalpos, pažymėtos indeksais: 7-1 (7,06 kv. m.), 7-2 (5,37 kv. m.), 7-3 (11,25 kv. m.), 7-4 (2,25 kv. m.), 7-5 (4,22 kv. m.), 7-6 (3,24 kv. m.), 7-7 (16,61 kv. m.), 7-8 (5,83 kv. m.), iš viso 55,83 kv. m., t.y. 0, 36 dalis;

Priteisti iš ieškovo J. B. visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė I. M. nurodė, kad ji 1982 m. vasario 15 d. iš J. P. pirko 1/6 medinio namo su dviem priestatais ir mansarda (salka) gyvenamojo namo, kuriame buvo naudingo ploto 126,35 kv. m., iš jų 80,87 kv. m. gyv. ploto (1A1) su dalimi kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) . Šios sutarties 3 p. nurodyta, kad ji naudosis gyvenamojo namo mansardoje šiomis patalpomis: indeksu 7-1/ 7,48 kv. m.; indeksu 7-2/6,45 kv. m.; indeksu 7-3/11,2 kv. m. (ši kvadratūra šiek tiek skiriasi nuo dabartinių kadastrinių matavimų), ūkio pastatu 3J1 ir kiemo rūsiu 4Jo/b bendrasavininkai naudosis bendrai. Dar prieš šio sandorio sudarymą, 1971 m. birželio 10 d. tarp bendrasavininkų R. A. A. ir M. B. notarine sutartimi buvo nustatyta šio gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, t.y., kad bendrasavininkiai naudosis po ½ namo dalį. R. A. pusės namo dalyje buvo įrengta mansarda, kuri vėliau buvo parduota J. P., iš kurio atsakovė pirko namo dalį. Toje namo dalyje, kuri priklausė M. B., mansarda nebuvo įrengta, o buvo pastogė, kuri nesiskaitė kaip gyvenamasis plotas. M. B. 1988 m. pasiūlė atsakovei savo neįrengtą mansardą-pastogę įsirengti savo lėšomis, su sąlyga, kad ją senatvėje prižiūrėtų, globotų. 1990 m. kovo 15 d. atsakovė gavo M. B. raštišką sutikimą valdyti mansardą kaip savo, kurį pasirašė ir kiti bendrasavininkai, nors faktiškai ši mansarda-pastogė priklausė tik M. B., ir vien jos parašo būtų pakakę. Todėl nurodo, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Nuo 1995 m. pablogėjus M. B. sveikatai, atsakovė pradėjo ją globoti, M. B. pradėjo pastoviai sirgti, ji nebesugebėjo savęs apsitarnauti, todėl atsakovė pradėjo pastoviai ją globoti ir prižiūrėti. (duomenys neskelbtini) M. B. mirė. Atsakovės nuomone, ieškovas, nurodydamas patalpų naudojimosi - pasidalijimo tvarką, nori užvaldyti atsakovei teisėtai priklausiantį 32,15 kv. m. gyv. ploto, kurio neišdalijo kitiems bendrasavininkams, o pasiliko tik sau, nes kitų bendrasavininkų gyvenamasis plotas nepadidėjo, nors padidėjo namo bendras naudingas plotas. Nurodė, kad atsakovė šią mansardą faktiškai valdo nuo 1988 m., o teisiškai nuo 1990 m., t.y. virš 17 metų, todėl mano, kad yra teisėta ir sąžininga šio nekilnojamojo daikto valdytoja per visą įgyjamosios senaties laiką. Su reikalavimu dėl žalos atlyginimo atsakovė nesutiko, nurodė, kad žala atsirado dėl sprogusių kanalizacijos vamzdžių, dėl ko pats ieškovas yra kaltas, nes jis patalpomis nesinaudojo ir jų nešildė. UAB „Skena“ darbų įkainojimo aktas surašytas praėjus trims metams, sąmata turėjo būti sudaryta 2006 metų kainomis, remonto darbų lokalinė sąmata žymiai viršyta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį patenkino visiškai, pakeitė gyvenamojo namo, 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas 157 kv. m. bendrosios nuosavybės dalis ir pripažino atsakovės I. M. teisių perėmėjui A. M. nuosavybės teisę į 0,338 namo dalis, ieškovui J. B. nuosavybės teisę į 0,402 namo dalis, H. S. į 0,134 namo dalis, A. E. G. į 0,134 namo dalis. Nustatė tokią naudojimosi gyvenamuoju namu lAlm, esančiu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , tvarką: atsakovės I. M. teisių perėmėjui A. M. paskyrė naudotis patalpas, pažymėtas indeksais: 7-1 (7,06 kv. m.), 7-2 (5,37 kv. m.), 7-3 (11,25 kv. m.), 7-4 (2,25 kv. m.), 7-5 (4,22 kv. m.), 7-6 (3,24 kv. m.), 7-7 (16,61 kv. m.), 7-8 (5,83 kv. m.), iš viso 55,83 kv. m., ieškovui J. B. paskyrė naudotis patalpas, pažymėtas indeksais: 4-1 (9,52 kv. m.), 4-2 (2,09 kv. m.), 5-1 (9,63 kv. m.), 5-2(13 kv. m.), 5-3(13,60 kv. m), 5-4 (1,92 kv. m.), iš viso - 49,76 kv. m., A. E. G. paskyrė naudotis patalpas, pažymėtas indeksais: 6-l (9,77 kv. m.), 6-2 (13,53 kv. m.), 6-3 (1,99 kv. m.), iš viso - 25,29 kv. m.; H. S. paskyrė naudotis patalpomis, pažymėtomis indeksais 3-1 (9,69 kv. m.), 3-2 (13,52 kv. m.), 3-3 (2,91 kv. m), iš viso - 26,12 kv. m.; priteisė ieškovui iš atsakovės I. M. teisių perėmėjo A. M. 937,26 Lt žalos atlyginimui, kitus ieškovo reikalavimus atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovai yra gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo namas) bendraturčiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis, A. E. G. – 1/6 dalis, H. S. – 1/6 dalis, I. M. – 1/6 dalis ginčo namo. Ieškovo nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 2006 m. vasario 27 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 2-492, atsakovės A. E. G. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1976 m. balandžio 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1-1486, atsakovo H. S. nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1995 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutartis, Nr. 5-1498. Ieškovas yra ankstesnės turto dalies savininkės M. B., mirusios 2004 m. balandžio 28 d. testamentinis įpėdinis, paveldėjęs visą jos turtą. M. B. ½ dalis ginčo namo, kiemo statinių bei ūkinio pastato nuosavybės teise priklausė nuo 1964 m. rugpjūčio 21 d. iki jos mirties, o likusios ½ turto dalies savininkai keitėsi. Ankstesni bendraturčiai R. A. A. ir M. B. 1971 m. birželio 10 d. sudarė sutartį dėl ginčo namo naudojimosi tvarkos nustatymo, kurią patvirtino Kauno valstybinės kontoros notarė V. B., ir kuri buvo įregistruota inventorizacijos biure. Šioje sutartyje nurodyta, kad bendraturčiams bendros asmeninės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį ginčo namo, kuriame yra 117,44 kv. m. bendro naudingo ploto, tame tarpe 80,87 kv. m. gyvenamojo ploto. A. R. atiteko naudotis namo patalpos 6-2 (13,53 kv. m.), 3-2 (13,52 kv. m.), 6-1 (9,77 kv. m.), 3-1 (9,69 kv. m.) bei mansardoje (salkoje) esančios patalpos 7-3 (11,25 kv. m.), 7-2 (6,45 kv. m.), 7-1 (7,48 kv. m.); pietinė – rytinė pusė priestato 1a2m, šiaurinė–rytinė pusė priestato 2a1/m, o M. B. naudotis atiteko namo patalpos 5-1 (9,63 kv. m.), 4-1 (9,52 kv. m.), 5-3 (13,60 kv. m.), 5-2 (13,00 kv. m.), pietinė – vakarinė pusė priestato 1a2m, šiaurinė – vakarinė pusė priestato 2a1/m. A. A. R. jam nuosavybės teise priklausiusią ½ ginčo namo dalį pagal tą pačią naudojimosi tvarką 1971 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-6039 pardavė O. P. (B.), kuri 1976 m. kovo 24 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-1052, 1/6 dalį pardavė P. J., jo naudojimui perleisdama patalpas: 7-1 (7,48 kv. m.), 7-2 (6,45 kv. m.), 7-3 (11,25 kv. m.), esančias mansardoje, kurių bendras plotas 25,18 kv. m. 1976 m. balandžio 20 d. pirkimo –pardavimo sutartimi, Nr. 1-1486, O. P. (B.) 1/6 dalį pardavė A. G., jos naudojimui perleisdama jai priklausiusias naudotis patalpas: 6-1 (9,77 kv. m.), 6-2 (13,53 kv. m.), pietinę – rytinę dalį (pusę) priestato 1a2/m ir bendrai su tuometinėms bendrasavinkėmis ūkio pastatu ir kiemo rūsiu. Tokiu būdu O. P. atiteko naudotis patalpos, kurių plotas 23,30 kv. m. 1982 m. vasario 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, Nr. 1-372, P. J. 1/6 dalį ginčo namo, kuriame bendro naudingo ploto 126,35 kv. m., iš jų 80,87 kv. m. gyvenamo ploto, su dviem priestatais ir mansarda pardavė I. M., šia sutartimi perleisdamas jam priklausiusias naudotis patalpas mansardoje: 7-1 (7,48 kv. m.), 7-2 (6,45 kv. m.), 7-3 (11,25 kv. m.), tokiu būdu atsakovei I. M. atiteko naudotis patalpos mansardoje, kurių plotas 25,18 kv. m. . Minėtų pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo metu namo kvadratūra buvo pasikeitusi inventorizavus priestatuose esančias patalpas ir namo bendras plotas sudarė 126,35 kv. m. . I. M. ir A. G. atiteko naudotis didesnės kvadratūros patalpos, negu joms priklausiusi nuosavybės dalis (1/6 dalis nuo 126,35 kv. m. bendro ploto sudaro 21,05 kv. m., o I. M. naudotis atiteko patalpos, kurių bendras plotas 25,18 kv. m., A. G. - 23,30 kv. m.). Kitomis patalpomis ūkiniu priestatu 3J1/m ir kiemo rūsiu 4Jo/b bendrasavininkai susitarė naudotis bendrai. 1989 m. rugsėjo 7 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1-4512 O. P. 1/6 namo dalį pardavė D. G., naudojimui perleisdama jai priklausiusias naudotis patalpas: 3-1 (9,69 kv. m.), 3-2 (13,52 kv. m.). 1995 m. balandžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 5-1498 D. G. 1/6 dalį dovanojo atsakovui H. S.. Teismas nustatė, kad nors sutartyje nėra nurodytos patalpos, kuriomis naudosis H. S., tačiau iš 1989 m. rugsėjo 5 d. bendrosios nuosavybės teisės dalyvių A. G., M. B., I. M. pareiškimo, kuriame nurodyta, jog joms yra žinoma, kad O. P. ruošiasi parduoti 1/6 jai priklausančio turto dalį, matyti, jog jos sutarė ir dėl to, kad bet koks pirkėjas naudotųsi patalpomis 3-3 (2,91 kv. m), 3-1 (9,69 kv. m.) ir 3-2 (13,52 kv. m.). Patalpa 6-3 nebuvo priskirta nei vieno iš bendraturčių naudojimui, kaip ir kitos priestatuose 1a2/m (dabartinis indeksas 1a2/ž) ir 2A1/m (dabartinis indeksas 2a1/ž) patalpos. Atskiro rašytinio bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi konkrečiomis priestatų patalpomis (3-3, 4-2, 6-3, 5-4) nebuvo, bendraturčiai jomis naudojosi pagal ankstesnių savininkų nustatytą tvarką, t.y. pagal priestatų išdėstymą pasaulio krypčių atžvilgiu. 1971 m. ginčo namo patalpos buvo suskirstytos į butus: pirmame aukšte esančius 3, 4, 5, 6 butus ir mansardoje esantį 7 butą, kuriame tuo metu buvo 25,18 bendro ploto. Iš viso name tuo metu užfiksuota 117,44 kv. m. bendro naudingo ploto. 1981 m. gruodžio 15 d. buvo atlikta einamoji pakitimų registracija, namo bendras plotas sudarė 126,35 kv. m. 1990 m. spalio 23 d. kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad I. M. mansardoje įrengtas patalpas inventorizavus ir įregistravus mansardoje esančio 7 buto plotas buvo 61,11 kv. m., t.y. jo kvadratūra padidėjo 35,93 kv. m. . 2006 m. balandžio 26 d. atliktas ginčo namo kadastro duomenų tikslinimas, kurio metu nustatyti tokie mansardos patalpų plotai: 7-1 (7,06 kv. m.), 7-2 (5,37 kv. m.), 7-3 (11,25 kv. m.), 7-4 (2,25 kv. m.), 7-5 (4,22 kv. m.), 7-6 (3,24 kv. m.), 7-7 (16,61 kv. m.) ir 7-8 (5,83 kv. m.), ginčo namo bendras plotas apskaičiuotas 157,00 kv. m., 2006 m. balandžio 26 d. kadastriniai duomenys Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti, nes bendraturčiai tokio prašymo nepateikė. Teismas nustatė, kad M. B. niekada nesiekė pakeisti 1971 m. birželio 10 d. sutartyje nustatytos naudojimosi tvarkos, nors naudojosi ženkliai mažesnės kvadratūros patalpomis, negu jos turėta nuosavybės dalis, net ir didėjant bandraturčių skaičiui, nesikreipė dėl statybos leidimo išdavimo įsirengti virš jos naudojamų patalpų esančią neįrengtą mansardą. Teismo nuomone, tų patalpų, kuriomis M. B. naudojosi, jai pilnai pakako ir ji nepretendavo naudotis didesnės kvadratūros patalpomis. Kiti bendraturčiai taip pat laikėsi 1971 06 10 ankstesniųjų bendraturčių nustatytos naudojimosi tvarkos ir jų naudojimuisi buvo perduotos A. A. R. naudotos patalpos. Ankstesniųjų bendraturčių nustatyta naudojimosi tvarka iš esmės nepasikeitė ir I. M. įrengus neįrengtą mansardos dalį. Teismas nustatė, kad ieškovas siekia, kad būtų patikslintas namo bendras plotas, tačiau nesumažėtų jam nuosavybės teise įregistruota idealioji namo dalis. Jis taip pat pretenduoja naudotis ne tik tomis patalpomis, kuriomis naudojosi M. B., bet ir I. M. įrengtomis mansardos patalpomis 7-4 (2,25 kv. m.), 7-5 (4,22 kv. m.), 7-6 (3,24 kv. m.), 7-7 (16,61 kv. m.) ir 7-8 (5,83 kv. m.).

Dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu 1990 m. kovo 15 d. bendraturčių sutikimą

Teismas nustatė, kad 1990 m. kovo 15 d. sutikimu B. M., G. A., P. O., nurodė, kad jos neprieštarauja, kad I. M. tuščioje mansardoje įsirengtų sau ir naudotųsi gyvenama patalpa nekeičiant stogo konstrukcijos. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad šis sutikimas turėjo būti patvirtintas notarine tvarka. Nurodė, kad tuo metu galiojusio 1964 m. CK 43, 44 ir 128 straipsniai nenumatė bendraturčių sutikimo formos. Bendraturčių sutikimo galiojimui taip pat neturėjo jokios reikšmės gatvių komitetų pirmininkų kompetencija ir jų naudoti anspaudai, nes toks rašytine forma išreikštas ir bendraturčio pasirašytas sutikimas galiotų ir be jokio patvirtinimo. Be to, gatvių komiteto pirmininkas tvirtino ne sandorį, o tik nustatė asmenų tapatybes ir patvirtino jų parašų tikrumą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus dėl M. B. parašo suklastojimo, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad parašas yra suklastotas, o ikiteisminis tyrimas dėl parašo suklastojimo buvo nutrauktas nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar nusižengimo požymių. Teismas, palyginęs M. B. parašus, nustatė, kad ji visuose dokumentuose pasirašinėjo trumpu parašu, kas atitiko ir parašą ginčijamame sutikime, kuris yra panašus. Testamente M. B. pasirašė pilną vardą ir pavardę, o ne parašu, todėl jų lyginti su parašu negalima. Teismas pažymėjo, kad sulyginti rašysenos ar braižo ypatumus yra reikalingos specialios žinios, tačiau ieškovas neprašė skirti rašysenos ekspertizę. Teismas sprendė, kad pagrindo išvadai, jog sutikimą pasirašė ne M. B., nėra, todėl nenuginčijus M. B. parašo, ieškovo argumentus, kad patalpas I. M. užėmė savavališkai, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas aplinkybę, kad ginčijamą sutikimą pasirašė O. P., kuri 1990 m. kovo 15 d. jau nebebuvo bendraturtė, laikė neturinčia jokios reikšmės kitų bendraturčių duotam sutikimui. Nurodė, kad pagal tuometinį, o taip pat ir šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, nebuvo ir nėra įtvirtinto reikalavimo, kad bendraturčių sutikimas būtų bendras, t.y. surašytas viename lape ir visų pasirašytas (1964 m. CK 128 str., CK 4.77 str.). Tai, kad savo sutikimą dėl namo mansardos įrengimo išreiškė namo gyventoja, jau nebeturinti nuosavybės dalies, nesudaro pagrindo laikyti, kad kitų bendraturčių (M. B. ir A. G.) sutikimai yra negaliojantys. Teismas įvertino tai, jog ieškovas perėmė visas M. B. teises ir tai, jog pati M. B. nenuginčijo 1990 m. kovo 15 d. sutikimo per 3 metų įstatymo nustatytą terminą, todėl sprendė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti (1964 m. CK 84 str.).

Dėl bendraturčių gyvenamojo namo bendro ploto

Teismas nustatė, kad pagal išrašą iš nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko ginčo bendras plotas nustatytas 1998 m. gruodžio 4 d. yra 162,28 kv. m. bendro ploto. VĮ Registrų centro 2009 m. vasario 26 d. išvadoje nurodyta, kad 2006 m. balandžio 26 d. atliktas ginčo namo kadastro duomenų tikslinimas, perskaičiuoti mansardos patalpų plotai ir gyvenamojo namo bendras plotas yra 157,00 kv. m. . Atsižvelgęs į tai teismas tenkino tiek ieškovo, tiek atsakovės I. M. reikalavimų dalis dėl gyvenamojo namo ploto pakeitimo, ir nustatė, kad ginčo namo bendras plotas yra 157 kv. m.

Dėl ieškovo ir atsakovų teisių padidinus namo plotą

Teismas nurodė, kad nebuvo bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi neįrengta palėpe ir dėl jos priskyrimo vienam iš bendraturčių. Atsižvelgiant į tai, kad I. M. įrengtai mansardai buvo suteiktas atskiras indeksas – M 2, nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, ji apskaityta kaip atskira namo dalis, ir naujai įrengtas plotas buvo priskirtas atsakovės gyvenamam 7 butui, kurio plotas padidėjo iki 61,11 kv. m., todėl, teismo vertinimu, I. M. atlikta rekonstrukcija faktiškai panaikino anksčiau buvusią namo dalies – neinventorizuotos pagalbinės patalpos - neįrengtos pastogės paskirtį ir ji tapo gyvenamąja patalpa. Teismas šių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad I. M. atliktos rekonstrukcijos pagrindu faktiškai buvo pagamintas naujas daiktas. Teismas nurodė, kad atsakovė atliko pagerinimus be bendraturčių sutikimo, todėl ji įgijo teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Teismas nustatė, kad ieškovas, teigdamas, jog atsakovės I. M. įrengtų mansardos patalpų negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, todėl visų bendraturčių dalys turi būti padidintos proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims, rėmėsi 2012 m. rugsėjo 10 d. antstolio M. P. atliktu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei UAB „Skena“ 2012 m. spalio 8 d. atlikto tyrimo išvada. Teismas ieškovo argumentus laikė nepagrįstais, o specialisto išvadą nepakankamai motyvuota ir pagrįsta. Išvadoje nenurodyta, kokie reikalavimai taikomi dūmtraukio įrengimui, neįvertinta, ar ieškovo dūmtraukis šiuos reikalavimus atitinka, nenurodyta, kokie reikalavimai taikomi jo priežiūrai, kaip dažnai ir kokiu būdu turi būti tikrinama dūmtraukio būklė, ar tam būtina dūmtraukį apžiūrėti iš išorės. Teismas nustatė, kad pagrindinis išvadoje išdėstytas argumentas yra tas, kad paskyrus atsakovei mansardoje įrengtas patalpas, ieškovas negalės prieiti prie dūmtraukio ir tuo bus pažeidžiamos jo teisės tinkamai prižiūrėti dūmtraukį ir juo naudotis. Teismas, nesutikdamas su šiuo argumentu, nurodė, kad dūmtraukis skirtas pirmame namo aukšte įrengtų dviejų viryklių dūmams, tačiau antrame aukšte prie jo nėra prijungta jokių ieškovui priklausančių šildymo įrengimų (židinio, krosnies, katilo ar pan.), taip pat antrame aukšte esančioje dūmtraukio dalyje nėra dūmtraukio valymui skirtos angos, tokia anga įrengta pirmame aukšte esančioje dūmtraukio dalyje. Be to, namas suprojektuotas su dviem iš pirmo aukšto einančiais kaminais, kurie abu eina per I. M. butui priskirtas patalpas, tačiau ankstesniems bendraturčiams tai nebuvo kliūtis įrengti mansardoje atskirą butą, o pirmame aukšte gyvenantiems bendraturčiams naudotis jų patalpose įrengtais ir per 7 buto patalpas 7-2 ir 7-1 einančiais kaminais. Teismas nurodė, kad specialistas savo išvadoje nevertino, ar nuotraukoje patalpoje 7-7 užfiksuotas šildymo sistemos išsiplėtimo bakelis yra susijęs su ieškovo buto šildymu, nevertino jo iškėlimo galimybės, todėl teismas sprendė, kad ieškovo argumentai, jog mansardos patalpų negalima atskirti dėl patalpoje 7-7 esančio bakelio, yra nepagrįsti. Teismas nustatė, kad į I. M. paskirtas patalpas yra įrengti atskiri laiptai, ji nesinaudoja kitų bendraturčių patalpomis. Atsižvelgdamas į tai, bei į aplinkybę, kad kiti bendraturčiai prie mansardos įrengimo savo lėšomis ar darbu neprisidėjo, teismo vertinimu rekonstrukcijos metu įrengtos patalpos gali būti atskirtos nesužalojus bendro daikto ir turi atitekti jų statytojai (jos teisių perėmėjui). Teismas laikė reikšminga ir tai, kad M. B. 1990 m. kovo 15 d. sutikimu išreiškusi savo valią I. M. tuščioje mansardoje įsirengti ir naudotis gyvenamąja patalpa iki savo mirties neturėjo jai jokių pretenzijų dėl mansardoje įsirengtų patalpų. Teismo nuomone, tai reiškė, kad jos turtą paveldėjus testamentiniam įpėdiniui ieškovui, perėjo ir M. B. tiek raštu, tiek konkliudentiniais veiksmais išreikšta valia (CK 5.1 str. 1 d.). Teismas, remdamasis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, sprendė, kad yra pagrindas taikyti CK 4.77 straipsnio 2 dalį ir pripažinti atsakovės I. M. turtinių ir procesinių teisių perėmėjui nuosavybės teisę į jo motinos įrengtą mansardos dalį, t.y. patalpas 7-4 (2,25 kv. m.), 7-5 (4,22 kv. m.), 7-6 (3,24 kv. m.), 7-7 (16,67 kv. m.) ir 7-8 (5,83 kv. m.), kurių bendras plotas 32,15 kv. m. ir kurios sudaro 0,204 dalį nuo 157 kv. m. gyvenamojo namo bendro ploto ir tai yra pagrindas padidinti I. M. dalį iki 0,338. Teismas sprendė, kad ir kitų bendraturčių idealios namo dalys turi būti pakoreguotos, atitinkamai J. B. - 0,402 namo dalis, H. S. - 0,134 namo dalis, A. E. G. - 0,134 namo dalis.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Teismas laikė tikslinga ieškovui bei atsakovams paskirti naudotis tas patalpas, kuriomis naudotis jos buvo jiems paskirtos ankstesniais savininkų susitarimais ar pirkimo – pardavimo sutartimis ir kuriomis jie naudojasi iki šiol, o atsakovės I. M. teisių perėmėjui taip pat paskirti naudotis I. M. įrengtus mansardos M2 patalpas.

Dėl žalos atlyginimo

Teismas nustatė, ieškovo buto apliejimo faktą patvirtina antstolio S. U. 2006 m. vasario 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 7, taip pat atsakovė ar jos teisių perėmėjas neginčijo, jog ieškovas aplietas patalpas suremontavo, todėl sprendė, kad ieškovas patyrė nuostolių. Teismas nurodė, kad UAB „Skena“ 2009 m. kovo 30 d. žalos apskaičiavimo aktu Nr. 09-03/12 nurodyta 2 093,90 Lt nuostolių suma yra per didelė, kadangi į lokalinę sąmatą įtrauktos soc. draudimo išlaidos, statybvietės išlaidos, pridėtines išlaidos, pelnas, papildomų mechanizmų vertė, papildomas darbo užmokestis, 18 proc. PVM yra nepagrįstos ir realiai jų ieškovas nepatyrė. Teismas sprendė, kad ieškovo patirti nuostoliai (jam padaryta žala) yra ne didesni, nei UAB „Skena“ apskaičiuota remontui reikalingų medžiagų ir darbų vertė, t.y. 937,26 Lt.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. papildomu sprendimu išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė tokia tvarka: priteisė iš ieškovo atsakovės I. M. teisių perėmėjui A. M. 830 Lt bylinėjimosi išlaidoms, valstybei 943,50 Lt Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidoms ir 58,82 Lt išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėti.

Teismas nustatė, kad patenkinta 10 proc. ieškinio reikalavimų, o 90 proc. atmesta. Ieškovas, turėjo sumokėti 861 Lt žyminio mokesčio, už tris pradinius ieškinio reikalavimus sumokėjo 115 Lt, nuo likusios dalies buvo atleistas. Nuo trijų ieškinio reikalavimų atsisakė. Už keturis patikslintame ieškinyje pareikštus naujus ieškinio reikalavimus ieškovas sumokėjo 447 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad iš atsakovės teisių perėmėjo turi būti priteista ieškovui 44,70 Lt . Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas patyrė 5 115 Lt advokato atstovavimo išlaidų, kurias sudaro 2 000 Lt išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 1 300 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme ir 1 815 Lt išlaidų bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme. Teismas priteisė iš atsakovės teisių perėmėjo 381 Lt advokato atstovavimo išlaidų ieškovui nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Ieškovo išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme teismas nepriteisė, nes buvo panaikintas atsakovės skundžiamas teismo sprendimas. Teismas nustatė, kad bylos eigoje ieškovas taip pat turėjo 932,05 Lt kitų išlaidų. Kitų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dalies iš atsakovės I. M. teisių perėmėjo nepriteisė, kadangi reikalavimai, dėl kurių buvo patirtos išlaidos, buvo atmesti. Ieškovas patyrė 557 Lt išlaidų už žalos konstatavimą ir jos dydžio apskaičiavimą Teismas atsižvelgė, kad šias išlaidas ieškovas patyrė dėl ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo, kuris iš dalies buvo tenkintas, jam iš atsakovės priteisė 287,50 Lt (½ 557,00 Lt).

Teismas nustatė, kad atsakovė I. M. byloje patyrė tokias išlaidas: sumokėjo 278Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kuris iš esmės buvo patenkintas, sumokėjo iš viso 266 Lt žyminio mokesčio, 1 000 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų. Tenkinus atsakovės reikalavimus pilnai, jos teisių perėmėjui A. M. iš ieškovo priteistina suma sudarė 1 544 Lt, po priteistų iš šalių bylinėjimosi išlaidų įskaitymo, iš ieškovo teismas priteisė atsakovės I. M. teisių perėmėjui 830 Lt (1 544 Lt -714 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei byloje buvo teikiama Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalba, todėl valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (943,50 Lt) teismas priteisė iš ieškovo valstybei.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 123-132) ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo, o patenkinti atsakovės I. M. priešieškinio reikalavimai ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – ieškinio reikalavimus patenkinti, o atsakovės reikalavimus atmesti; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014m. vasario 13 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, ir priteisti ieškovui iš atsakovės I. M. procesinių teisių perėmėjo atsakovo A. M. visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Ieškovas prašė prijungti papildomus dokumentus - advokatų kontoros 2014 m. kovo 3 d. raštą Nr. 03-02/14 ir 2014m. kovo 4 d. UAB „Skena“ atsakymą Nr. 05. Nurodė, kad šie dokumentai paneigia teismo išvadas ir jų būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas nurodė tokius motyvus:

1. Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia 1990 m. kovo 15 d. bendraturčių sutikimą

Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas sprendime nenurodė, kad nutraukiant ikiteisminį tyrimą nutarime nurodyta, kad ginčijamo dokumento originalo nebuvo gauta. Įrašų ir parašų rankraštiniai tyrimai iš kopijų neatliekami. Nesant 1990 m. kovo 15 d. bendraturčių sutikimo originalo nėra galimybės atlikti šio dokumento rašysenos (parašo) tyrimą. Teismas šių prokuratūros nutarime nurodytų argumentų visiškai netyrė ir dėl jų nepasisakė. Teismas nevertino papildomų įrodymų - Ministrų tarybos 1984 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 212 patvirtintų Gatvės komiteto miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatų, kurių 14 p. nurodyta, kad Gatvės komitetas turi antspaudą su vietinės Tarybos pavadinimu ir gatvės komiteto numeriu, šį antspaudą išduoda vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas. Apklausti liudytojais A. A., R. M. ir R. S., dirbę Gatvių komitetų pirmininkais, patvirtino, kad Gatvių komitetų spaudai buvo apvalūs ir lietuvių kalba ir kad gyventojų parašų niekas iš Gatvių komitetų pirmininkų niekada netvirtino, todėl 1990 m. kovo 15 d. Sutartyje uždėtas rusų kalba trikampis antspaudas taip pat rodo šio dokumento suklastojimą. 1990m. kovo 15 d. Sutartyje įrašyti ne tie asmenys, kurie tuo metu buvo ginčo namo bendraturčiais, taip pat papildomai patvirtina apie šio dokumento suklastojimą. Sutartyje M. B. parašas, raidės yra visiškai nepanašūs į M. B. pasirašytą tekstą nei testamente, nei rašytame pareiškime.

Pastogės dalis, kurioje I. M. įsirengė patalpas, nebuvo tuščia. Joje jau buvo M. B. priklausantis kaminas ir šildymo mechanizmas, kurie yra ir šiuo metu aptarnauja jau ieškovui priklausančias patalpas. Teismas netyrė aplinkybės, kad I. M., žinodama apie ginčijamo dokumento suklastojimą, dokumento originalo nepateikė nei vienai institucijai, nagrinėjusiai rekonstrukcijos klausimus. M. B. mirė nesužinojusi apie dokumento bei jos parašo suklastojimą. Senaties terminas yra skaičiuojamas nuo sužinojimo momento. Apie šį ginčijamą dokumentą ieškovas sužinojo iš 2007 m. kovo 20 d. VĮ Registrų centro rašto Nr. 1838211 dėl kadastro duomenų tikslinimo. Tuo metu ir paaiškėjo, kad gyvenamojo namo rekonstrukcija atlikta I. M. ir prie jos projektinės medžiagos buvo pridėta ginčijamos Sutarties kopija.

2. Dėl ieškovo ir atsakovės teisių padidinus namo plotą

Teismas netinkamai taikė CK 4.77 straipsnio nuostatas. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, atsakovei atliekant rekonstrukciją buvo būtinos abi sąlygos: bendraturčių sutikimas ir ar naujai padidintą dalį galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Visų bendraturčių sutikimo atsakovė neturėjo. Antrai būtinai sąlygai paneigti dėl galimybės atskirti naujai padidintą dalį nesužalojant bendro daikto, buvo pateikti rašytiniai įrodymai: M. P. 2012 m. rugsėjo 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su nuotraukomis bei UAB „Skena“ atliktas tyrimas. Teismo išvada yra visiškai nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė I. M., nei jos teisių perėmėjas neginčijo eksperto išvadų. Ekspertas 2014 m. kovo 3 d. raštu Nr. 05 papildomai nurodė, kad namo pastogės patalpoje 7-7 šalia dūmtraukio yra sumontuotas J. B. patalpų šildymo sistemos išsiplėtimo indas. Šildymo sistemos išsiplėtimo indą naudotojas privalo prižiūrėti nuolat stebint vandens lygį inde ir papildant indą vandeniu iki reikiamo lygio. Šildymo sistemos išsiplėtimo indą techniškai įmanoma perkelti į erdvę, esančią virš pastogės patalpų, t.y. virš patalpos 7-7 perdengimo, tačiau tai pareikalautų tam tikru finansinių išlaidų. Perkėlus šildymo sistemos išsiplėtimo indą virš patalpos 7-7 perdangos, jo ir dūmtraukio aptarnavimui galima būtų prieiti tik per pastogės patalpoje 7-6 lubose įrengtą liuką. Dūmtraukių techninį stovį privaloma stebėti nuolat, dūmtraukius būtina valyti prieš kūrenimo sezono pradžią ir kas trys mėnesiai šildymo sezono metu;

3. Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo

Atitinkamai perskaičiavus nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, turi būti keičiama ir naudojimosi patalpomis tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė palaikė apeliacinio skundo reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (t. 8, b. l. 4-5) trečiasis asmuo VĮ Registrų centras prašė panaikinti 2014m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje teismas pakeitė gyvenamojo namo, 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kurio bendras plotas 157 kv. m., bendrosios nuosavybės dalis ir pripažino atsakovės I. M. teisių perėmėjui A. M. nuosavybės teisę į 0,338 namo dalis, ieškovui J. B. nuosavybės teisę į 0,402 namo dalis, H. S. į 0,134 namo dalis, A. E. G. į 0,134 namo dalis, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, t. y. tenkinti ieškovo ar atsakovės reikalavimus dėl nuosavybės teisių dalių pakeitimo ir nuosavybės teisių pripažinimo taip, kad sudėjus visiems bendraturčiams tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis išreikštas arba šimtųjų, arba dešimtųjų, arba tūkstantųjų tikslumu gautųsi trupmena, kurios vardiklis ir skaitiklis idealiai sutampa; priteisti VĮ Registrų centrui turėtas bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį už apeliacinį skundą).

Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo nurodė, kad sudėjus visas ginčo namo bendraturčiams nustatytas namo dalis, gaunama netaisyklinga trupmena, t.y. 1008/1000, o turi būti 1000/1000. Pavertus teismo sprendimu nustatytas nuosavybes dalis namo bendruoju plotu gaunasi, kad I. M. teisių perėmėjui A. M. nustatytos 338/1000 dalys atitinka ginčo namo 53,06 kv. m bendrojo ploto, J. B. 402/1000 dalys - 63,11 kv. m, H. S. 134/1000 dalys - 21,04 kv. m, A. E. G. 134/1000 dalys - 21,04 kv. m. Sudėjus visas šias dalis namo plotas gaunasi 158,25 kv. m, o ne 157 kv. m. . Teismas turėjo nustatyti ir pripažinti nuosavybės teises asmenims į tokias dalis, kad sudėjus visų bendraturčių valdomas dalis gautųsi 1000/1000 dalių bei 157 kv. m bendras namo plotas. Toks teismo sprendimas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 8 punktu, negali būti teisiniu pagrindu daiktinių teisių registracijai nekilnojamojo turto registre. Teismo sprendimu yra pažeistas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VĮ Registrų centro atstovė palaikė apeliacinio skundo reikalavimus.

Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė A. E. G. nurodė, kad ji 1990 m. kovo 15 d. sutartyje nepasirašė. Teismo prašė palikti jos dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Apeliacinio skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas materialinės teisės normų, reglamentuojančių bendraturčių dalių pasikeitimą, padidinus bendrą daiktą, naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymą bei procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą taikymo požiūriu.

Dėl papildomų įrodymų

Apeliacinės instancijos teismas 2014 m. spalio 2 d. posėdyje protokoline nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl papildomų įrodymų - advokatų kontoros 2014 m. kovo 3 d. rašto Nr. 03-02/14 ir 2014 m. kovo 4 d. UAB „Skena“ atsakymo Nr. 05 – prijungimo prie bylos (t. 8, b. l. 45).

Faktinės bylos aplinkybės

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovai yra gyvenamojo namo 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau-ginčo namas), bendraturčiai. Ieškovui J. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis, A. E. G. – 1/6 dalis, H. S. – 1/6 dalis, I. M. – 1/6 dalis ginčo namo. Ieškovas yra ankstesnės turto dalies savininkės M. B., mirusios 2004 m. balandžio 28 d., testamentinis įpėdinis, kuriam 2006 m. vasario 27 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas visą jos turtą. Ieškovas naudojasi patalpomis 4-1, 4-2, 5-1, 5-2, 5-3, 5-4; atsakovė I. M. patalpomis 7-1, 7-2, 7-3, 7-4, 7-5, 7-6, 7-7 ir 7-8, A. E. G. patalpomis 6-1, 6-2,6-3, H. S. patalpomis – 3-1, 3-2, 3-3. Ieškovas pretenduoja naudotis atsakovės I. M. įrengtomis mansardos patalpomis 7-4, 7-5, 7-6, 7-7 ir 7-8, kitų bendraturčių atžvilgiu naudojimosi patalpomis tvarkos siūlo nekeisti. Atsakovė I. M. reikalavo padidinti jos idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kadangi patalpas 7-4,7-5,7-6,7-7,7-8 mansardoje ji įsirengė savo lėšomis, laikydamasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir turėdama tam reikalingą leidimą.

Dėl bendraturčių dalių pasikeitimo, padidinus bendrą daiktą

Bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuoja CK 4.77 straipsnis. Aiškindamas minėtą kodekso straipsnį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs kad bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimas, padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, reiškia teisių apimties pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006). Taip pat šios kategorijos bylose kasacinis teismas formuoja praktiką, kad pagal CK 4.77 straipsnio 1 dalį yra pagrindas padidinti bendraturčio dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir atitinkamai pakeisti naudojimosi tvarką, jei bendras daiktas yra padidinamas tokiomis sąlygomis: 1) turint kitų bendraturčių sutikimą; 2) laikantis įstatymų nustatytų taisyklių; 3) bendraturčio lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2003). Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalį, jeigu bendraturtis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto. Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir 1964 m. CK 128 straipsnyje, galiojusiame ginčo namo rekonstrukcijos metu. Taigi nagrinėjamoje byloje buvo svarbu nustatyti ir įvertinti ginčo namo pagerinimo sąlygas, nes nuo jų priklauso šalių ir trečiųjų asmenų, kaip namo bendraturčių, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalių pasikeitimas Byloje nustatyta, kad atsakovė I. M. laikotarpiu nuo 1990 m. balandžio 26 d. iki 1990 m. lapkričio 6 d. padidino bendros dalinės nuosavybės objektą – rekonstravo ginčo namą, namo mansardoje įrengdama patalpas 7-4, 7-5, 7-6, 7-7 ir 7-8. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė I. M. namo rekonstrukciją atliko neturėdama visų tuo metu buvusių namo bendraturčių sutikimo. Pasitvirtinus minėtam faktui, ieškovo apeliacinio skundo argumentai dėl 1990 m. kovo 15d. bendraturčių sutikimo pripažinimo negaliojančiu neturi jokios teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų nepasisako. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei I. M. ginčo namo mansardos rekonstrukcijai atlikti Kauno miesto savivaldybė 1990 m. balandžio 26 d. išdavė leidimą Nr. R-271 (t. 2, b. l. 113-116). 1990 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto valdybos architektūros ir urbanistikos skyrius išdavė pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovės įrengta mansarda pagal Kauno miesto Požėlos rajono architekto patvirtintą projektą ir 1990 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. R-271 tinkama eksploatuoti (t.1, b. l. 171). Byloje nėra paneigta, jog atsakovė ginčo namo mansardos patalpas įsirengė už savo lėšas. Minėtų įrodymų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė rekonstrukciją mansardoje atliko laikydamasi įstatymų nustatytų taisyklių ir už savo lėšas. Apeliaciniame skunde ieškovas, remdamasis 2012 m. rugsėjo 10 d. antstolio M. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, UAB „Skena“ 2012 m. spalio 8 d. tyrimo išvada bei 2014 m. kovo 4 d. UAB „Skena“ atsakymu į ieškovo paklausimą Nr. 5, teigia, jog atsakovės mansardoje esančių patalpų (nuo 7-4 iki 7-8) negalima atskirti nesužalojus bendrojo daikto, motyvuodamas tuo, jog ieškovas privalo nuolat tikrinti šildymo sistemos išsiplėtimo indo, esančio atsakovės patalpose, vandens lygį bei dūmtraukio, einančio per patalpas 7-7 ir 7-8 būklę. Teisėjų kolegija šiuos ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš prie 2012 m. rugsėjo 10 d. antstolio M. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo pridėtų nuotraukų (t. 6, b. l. 133-134) matyti, kad atsakovės naudojamose patalpose 7-7 ir 7-8 prie dūmtraukio (kamino) nėra prijungta jokių šildymo įrengimų, dūmtraukis atsakovės patalpose yra nutinkuotas ir jokių valymui skirtų angų neturi. Dūmtraukio valymui skirtos angos yra pirmame aukšte ieškovo naudojamose patalpose, prie pat viryklės. Dūmtraukis (kaminas) gali būti valomas per jo angą nuo namo stogo, ant kurio patenkama ne per atsakovės naudojamas patalpas. 2014 m. kovo 4 d. UAB „Skena“ rašte Nr. 5 nurodė, kad šildymo sistemos išsiplėtimo indą techniškai galima perkelti virš atsakovės naudojamos patalpos. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovas taip pat turi galimybę įsirengti šildymo sistemą su uždarojo tipo išsiplėtimo indu. Pažymėtina, kad šildymo sistemos išsiplėtimo indo perkėlimo ar pakeitimo išlaidas ieškovas turi teisę pareikalauti apmokėti atsakovės teisių perėmėją arba kreiptis į teismą dėl minėtų išlaidų prisiteisimo. Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės po rekonstrukcijos įrengtas patalpas galima atskirti nuo bendrojo daikto be žalos šiam daiktui padarymo, todėl remiantis CK 4.77 straipsnio 2 dalimi, net ir be kitų ginčo namo bendraturčių sutikimo, atsakovė I. M. įgijo nuosavybės teisę į ginčo namo padidintą dalį, t.y. į patalpas mansardoje nuo 7-4 iki 7-8. Atsakovei nuosavybės teise priskyrus įrengtas mansardos patalpas, atsirado pagrindas pakeisti ginčo namo bendraturčių idealiąsias nuosavybės dalis.

Po 2006 m. balandžio 26 d. atlikto ginčo namo kadastro duomenų patikslinimo, nustatyti tokie ginčo namo kadastriniai duomenys: bendras plotas 157,00 m² ; patalpos su tokiais plotais: 3-1 (9,69 m²), 3-2 (13,52 m²), 3-3 (2,91 m²), 4-1 (9,52 m²). 4-2 (2,09 m²), 5-1 (9,63 m²), 5-2 (13,00 m²), 5-3 (13,6 m²), 5-4 (1,92 m²), 6-1 (9,77 m²), 6-2 (13,53 m²), 6-3 (1,99 m²), 7-1 (7,06 m²), 7-2 (5,37 m²), 7-3 (11,25 m²), 7-4 (2,25 m²), 7-5 (4,22 m²), 7-6 (3,24 m²), 7-7 (16,61 m²), 7-8 (5,83 m²) (t.2, b. l. 54-55). Po atsakovės I. M. atliktos mansardos rekonstrukcijos, įrengus patalpas 7-4 (2,25 m²), 7-5 (4,22 m²), 7-6 (3,24 m²), 7-7 (16,61 m²), 7-8 (5,83 m²), ginčo namo plotas padidėjo 32,15 m². Vadinasi iki mansardos rekonstrukcijos, ginčo namo bendras plotas buvo 124,85 m², kur J. B. priklausė ½ dalis arba 62,42 m² realioji dalis, I. M., H. S., A. E. G. po 1/6 dalį arba 20,81 m² realią dalį ginčo namo ploto. Po mansardos rekonstrukcijos ginčo namo plotas padidėjo iki 157 m² , kur J. B. priklausanti realioji ginčo namo dalis yra 62,42 m² arba 0,397 (62,42/157) idealios dalys, I. M. – 52,96 m² arba 0,337 (52,96/157) idealios dalys, H. S. ir A. E. G. po 20,81 m² arba po 0,133 (20,81/157) idealias dalis.

Dėl naudojimosi patalpomis tvarkos pakeitimo

Apeliaciniame skunde ieškovas siekia, kad jam būtų priskirtos naudotis atsakovės I. M. patalpos 7-4, 7-6, 7-7, ir ½ dalis 7-5 patalpų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi ginčo namu tvarkos pakeitimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovo nurodytos naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymas prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, sąžiningumo principams. Ieškovui negali būti suteiktos po rekonstrukcijos atsakovės įrengtos patalpos, prie kurių įrengimo nei lėšomis nei darbu ieškovas neprisidėjo. Be to, ieškovui negali būti suteikta teisė naudotis patalpomis, kurių plotas ženkliai didesnis nei jam priklausanti dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.81 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė naudojimosi ginčo patalpomis tvarką, paskyręs bendraturčiams naudotis tas patalpas, kuriomis jie naudojosi iki ginčo ir kurios jiems buvo paskirtos naudotis ankstesnių savininkų susitarimais ar pirkimo pardavimo sutartimis ir atitinka jiems tenkančias idealines dalis.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teisių pasikeitimą padidinus bendrąją dalinę nuosavybę. Atsižvelgiant į tai, jog dėl padarytos matematinės klaidos buvo netinkamai apskaičiuotos ginčo namo bendraturčių dalys, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimas pakeistinas, nurodant, jog nuosavybės teisė pripažįstama atsakovės I. M. teisių perėmėjui A. M. į 0,337 namo dalis, ieškovui J. B. į 0,397 namo dalis, atsakovui H. S. į 0,133 namo dalis ir atsakovei A. E. G. į 0,133 namo dalis (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo pakeitimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymui neturi jokios esminės reikšmės, 2014 m. vasario 13 d. papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme

Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo apeliacinis skundas atmestas, o trečiojo asmens VĮ Registrų centro apeliacinis skundas patenkintas, esant trečiojo asmens prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiajam asmeniui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos - 144 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (t. 8, b. l. 8), priteistinas iš ieškovo (CPK 93 str.1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas

nutaria:

Ieškovo J. B. apeliacinį skundą atmesti, trečiojo asmens valstybės įmonės Registrų centro apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. sprendimo dalį dėl nuosavybės teisės bendraturčiams pripažinimo pakeisti ir šią dalį išdėstyti tokia tvarka:

„Pakeisti gyvenamojo namo, 1A1m, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 157 m² bendrosios nuosavybės dalis ir pripažinti atsakovės I. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisių perėmėjui A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 0,337 namo dalis, ieškovui J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 0,397 namo dalis, H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į 0,133 namo dalis, A. E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) į 0,133 namo dalis.“ Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiajam asmeniui valstybės įmonei Registrų centrui (į. k. 124110246) iš ieškovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasRūta PalubinskaitėAlbina Rimdeikaitė