Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Archstudija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu, civilinėje byloje Nr. 2-4841-656/2015 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Archstudija” ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Litgrid“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nutartyje klaidingai teigiama, kad prašymas atidėti posėdį pateiktas posėdžio dieną, nes šis prašymas pateiktas 2015 m. rugpjūčio 28 d. Prašymas atidėti posėdį buvo grindžiamas aplinkybe, kad apeliantas negalės būti tinkamai ir kompetentingai atstovaujamas, nes nepavyko surasti kompetentingo atstovo tinkamam ieškovo interesų atstovavimui per itin trumpą laikotarpį. 2015 m. rugpjūčio 14 d. parengiamajame posėdyje apeliantą atstovavęs darbuotojas, turintis teisinį universitetinį išsilavinimą, likus porai dienų iki antrojo parengiamojo posėdžio dienos, kuris buvo numatytas 2015 m. rugpjūčio 31 d., išėjo iš darbo, todėl apeliantui teko skubiai ieškoti kito atstovo. Taigi, susirasti kitą atstovą apeliantas turėjo tik keletą dienų. Nepavykus jo rasti, buvo pateiktas teismui prašymas, kuris teismo įvertintas kaip nepakankamas pagrindas atidėti parengiamojo posėdžio datą. Bylos nagrinėjimas vyksta nuo 2015 m. gegužės 18 d. (beveik 4 mėnesius), todėl apelianto prašymas atidėti antrojo parengiamojo posėdžio datą dešimčiai dienų iš esmės nevilkintų bylos nagrinėjimo terminų. Apeliantas neatvyko į antrąjį parengiamąjį posėdį ne dėl savo neapdairumo, o dėl to kad siekė skubiai susirasi naują atstovą. Neradus tinkamo atstovo, jis atsidurtų nelygiavertėje procesinėje padėtyje kitos bylos šalies atžvilgiu, dėl ko teisingo, sąžiningo ir tinkamo bylos išnagrinėjimo tikslas gali likti neįgyvendintas.

Skundžiama nutartis priimta parengiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl ji skundžiama per septynias dienas nuo priėmimo (CPK 335 str. 1 d.). Nutarties apskundimo terminas baigėsi 2015 m. rugsėjo 7 d., o skundas teismui pateiktas 2015 m. rugsėjo 14 d. Apeliantui neprašant atnaujinti praleisto procesinio termino ir pirmosios instancijos teismui šio klausimo neišsprendus, atskirasis skundas negalėjo būti priimtas (CPK 75 str.). Nėra jokios svarbios priežasties, dėl kurios praleistas atskirojo skundo padavimo terminas. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu ir kt., o tinkamo atstovo neradimas (nuo ieškovo valios ir pastangų priklausanti aplinkybė) negali būti laikoma svarbia nutarties apskundimo termino praleidimo priežastimi (CPK 246 str. 1 d.). Todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.Skundo argumentas įpareigoti Vilniaus apygardos teismą paskirti naują antrojo parengiamojo posėdžio datą yra neteisėtas kaip neatitinkantis CPK 337 straipsnyje įtvirtintų apeliacinės instancijos teismo teisių, todėl atmestinas. Skundas iš esmės grindžiamas vieninteliu argumentu, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo atleistas iš darbo apelianto teisininkas, tačiau šis atstovavo apeliantą 2015 m. rugpjūčio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje, nors jam nebuvo suteikti įgaliojimai atstovauti apeliantą bylos nagrinėjimo iš esmės metu, dėl ko teismas negalėjo išspręsti bylos iš esmės. Minėtame posėdyje apelianto atstovas patvirtino, kad apeliantą atstovauja advokatas (nors duomenų apie tokį faktą byloje nėra), kuris 2015 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje dalyvaus. Todėl minėto teisininko atleidimas jokios įtakos tolesniam apelianto atstovavimui negalėjo turėti. Iš apelianto teisininko prašymo dėl atleidimo iš darbo nuo kitos dienos matyti, kad darbo santykiai pasibaigė šalių susitarimu, kurį sudarant darbdavys privalo įvertinti visas su tuo susijusias aplinkybes.Pasirūpinti tinkamu atstovavimu yra kiekvienos šalies pareiga, o šios pareigos nevykdymo pasekmės tenka pačiai jos nevykdančiai šaliai. Be to, teisiniai argumentai, kuriais šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, buvo išsamiai išdėstyti teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o apeliantas nei vykdė pareigos pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme, nei pats į jį atvyko. Iš skundo matyti, kad apeliantas ir iki šiol nėra pasirūpinęs tinkamu atstovavimu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus apeliantui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė civilinio proceso normas (CPK 329 str.) arba netinkamai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas (CPK 330 str.). Tos pačios taisyklės taikomos ir nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 str.). Taigi, skundžiama nutartis gali būti panaikinama tik tokiu atveju, jeigu yra pagrindas konstatuoti konkretų civilinio proceso teisės normų pažeidimą.

Pasisakant dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog apeliantas praleido septynių dienų terminą nuo nutarties, priimtos žodiniame bylos nagrinėjime, priėmimo tokios nutarties apskundimui (CPK 335 str. 1 d.). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, sprendžiantis atskirojo skundo priėmimo klausimus, apelianto paduotą atskirąjį skundą priėmė, galima preziumuoti, jog teismas sutiko šį terminą atnaujinti, nepaisant to, jog rezoliucijos tuo klausimu nėra (CPK 315 str. 1 d., 2 d. 1 p., 338 str.). Juo labiau, kad ir apeliacinės instancijos teismo vertinimu apskundimo terminas gali būti atnaujintas. Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo jos priėmimo, dėl ko apeliantas, neturėdamas kvalifikuoto atstovo, galėjo sąžiningai klysti dėl termino skaičiavimo pradžios, skundžiamos nutarties kopiją apeliantas gavo jau pasibaigus jos apskundimo terminui (2015 m, rugsėjo 9 d.), atskirąjį skundą pateikė per septynias dienas nuo jos gavimo. Dėl paminėto nėra pakankamo pagrindo manymui, kad apeliantas būtų elgęsis itin aplaidžiai ar, juo labiau, piktnaudžiauja savo teise į apeliaciją. Įvertintina ir tai, kad skundžiama nutartimi išspręstas ne tarpinis procesinis klausimas byloje, o bylos baigtis. Todėl, siekiant neužkirsti apeliantui teisės į apeliaciją, terminą tikslinga atnaujinti (CPK 78 str.), o atsakovo prašymo nutraukti apeliacinį procesą netenkinti.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apelianto argumentus iš esmės, neturi pagrindo konstatuoti procesinių teisės normų pažeidimų priimant skundžiamą nutartį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

Parengiamasis teismo posėdis vyksta pagal bendrąsias bylų nagrinėjimo pirmojoje instancijoje taisykles (CPK 230 str. 4 d.). Pagal CPK bendrąsias nuostatas, neatvykus į teismo posėdį ieškovui, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, teismas gali priimti vieną iš šių procesinių sprendimų - arba atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 155 str. 1 d., 156 str. 1 d.), arba palikti ieškinį nenagrinėtą, jei nebuvo ieškovo prašymo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, arba priimti sprendimą už akių (CPK 246 str. 1 d., 296 str. 1 d. 5 p.).

Byloje nustatyta, kad teismas parengiamąjį teismo posėdį paskyrė 2015 m. birželio 15 d., tačiau dėl teisėjo ligos bylos nagrinėjimas atidėtas 2015 m. rugpjūčio 14 d. (b.l. 70, 136). 2015 m. rugpjūčio 14 d. parengiamajame teismo posėdyje apeliantas, atstovaujamas teisininko L. T., dalyvavo (b.l. 145-146). Kaip matyti iš bylos duomenų, minėtame parengiamajame teismo posėdyje nė viena iš šalių nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų ar prašymų, dėl kurių būtų reikalingi papildomi pasirengimo bylą nagrinėti teisme veiksmai, tačiau pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio pirmosios instancijos teismas negalėjo apelianto atstovui pareiškus, kad jis įgaliotas atstovauti apeliantą tik parengiamajame teismo posėdyje, apeliantą atstovaujantis advokatas į posėdį atvykti negalėjo, o jis nėra pasirengęs bylą nagrinėti iš esmės. Šiame kontekste pastebėtina, kad įstatymas numato, jog teismas turi teisę, nesant reikalingumo atlikti papildomus pasirengimo veiksmus, pradėti bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje tiesiogiai (ir be šalių sutikimo) iš parengiamojo teismo posėdžio (CPK 231 str. 4 d.), ir nėra numatyta, kad tokią teismo teisę eliminuoja kokios nors, juo labiau - dirbtinai kuriamos, aplinkybės inter alia tai, kad vienos iš šalių atstovas nėra ar blogai pasirengęs bylos nagrinėjimui arba atstovaujamasis atstovui suteikė ribotą įgaliojimą atstovauti tik viename konkrečiame parengiamajame teismo posėdyje (kaip nagrinėjamu atveju). Šiuo atveju, nors ir nesant pateiktos atstovavimo sutarties su advokatu, pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą atidėjo 2015 m. rugpjūčio 31 d., kitaip tariant, teismas, net ir nesant pakankamai svarbių priežasčių bylos atidėjimui, sudarė apeliantui galimybes tinkamai pasiruošti kitam posėdžiui. Tačiau į šį posėdį apeliantas, prieš posėdį pateikęs prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, neatvyko nurodydamas, kad nepavyko surasti kompetentingo juridinio asmens atstovo (advokato) tinkamam atstovavimui (b.l. 151-152).

Pagal CPK 246 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimas neatvykusio ieškovo prašymu gali būti atidedamas, jeigu ieškovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose. Turint galvoje tokį įstatymo leidėjo svarbių priežasčių vertinimą, apelianto teisininko, beje, kaip minėta, ir nepasirengusio bylos nagrinėjimui pirmajame parengiamajame teismo posėdyje, atleidimas iš darbo juo labiau negali būti laikomas svarbia priežastimi pačiam apeliantui - jo vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui - neatvykti į teismo posėdį. Šiuo atveju su prašymu atidėti parengiamąjį teismo posėdį ne tik nepateikta jokių dokumentų, dėl kokių priežasčių pats apelianto vadovas ar kitas jo įgaliotas asmuo (darbuotojas) negalėjo į jį atvykti, bet jokios tokio pobūdžio priežastys net ir nenurodytos. Advokato neturėjimas per se taip pat negali būti pateisinama priežastimi nedalyvauti posėdyje. Be to, į bylą net ir nėra pateikti įrodymai, jog apeliantas būtų ėmęsis aktyvių veiksmų atstovo (advokato) paieškai bei būtų susidūręs su kliūtimi jį turėti (pvz. atsisakymas teikti atstovavimo paslaugas). Todėl apelianto nurodytą neatvykimo priežastį – kompetentingo atstovo inter alia advokato neradimą per daugiau nei tris mėnesius nuo ieškinio pateikimo ir netgi po to, kai pirmajame parengiamajame teismo posėdyje buvo specialiai sudarytos galimybės kitam posėdžiui jį surasti arba dalyvauti advokatui, kurį apelianto atstovas tame posėdyje nurodė turįs apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nesvarbia. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal įstatymą apskritai antras parengiamasis posėdis gali būti skiriamas tik išimtinais atvejais, o tokių posėdžių apskritai negali būti daugiau kaip du (CPK 229 str.).

Civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis tinkamu atstovavimu ir greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d., 42 str. 5 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus, o ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis yra, be kita ko, ir užkirsti galimybę neatsakingai besielgiantiems asmenims vilkinti procesą.

Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apelianto neatvykimo į posėdį priežastis nėra svarbi, o jis turėjo ir daugiau kaip tris mėnesius galimybę susirasti advokatą, pagrįstai, nesant atsakovo prašymo priimti sprendimą už akių, paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 246 str. 1 d.). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.