Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Aloyzo Kruopio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK ) 183 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimo bausme 3 metams;

- Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalį (už transporto priemonių draudimo liudijimo blanko pagaminimą) - 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už transporto priemonių draudimo liudijimo suklastojimą) - 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimą G. K. atžvilgiu) - 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalį (už draudimo nuo nelaimingų atsitikimų poliso blanko pagaminimą) - 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už draudimo nuo nelaimingų atsitikimų poliso suklastojimą) - 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda;

- Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimą D. V. atžvilgiu) - 15 MGL – 1875 Lt. dydžio baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, ši bausmė subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 18 d. nusprendžiu paskirta subendrinta bausme, su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. vasario 28 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta subendrinta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 metams.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 kovo 6 d. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė bausmė pagal visus nuosprendžius nustatyta laisvės atėmimas 3 metams bei 120 MGL (15 000 Lt) dydžio bauda. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Į bausmę įskaityta išieškota 15 MGL (1875 Lt) dydžio bauda.

E. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį dėl (duomenys neskelbtini) 1723,53 Lt pasisavinimo, nes nenustatyta, kad padarė veiką, turinčią nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš E. P. (duomenys neskelbtini) priteistas 269135,71 Lt, (duomenys neskelbtini) – 125177, 47 Lt, AB (duomenys neskelbtini) – 70391,97 Lt, ADB (duomenys neskelbtini) – 510,38 Lt žalos atlyginimas.

DUAB (duomenys neskelbtini) ieškinio dalis dėl delspinigių priteisimo palikta nenagrinėta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius (adr. (duomenys neskelbtini), rejestro Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini)), pagal 2001 m. kovo 9 d. sutartį Nr.18/141-PV-C-2001 su UADB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas teisę pastarojo draudiko vardu sudaryti draudimo sutartis su draudėjais ir gauti draudimo įmokas, priklausančias UADB “(duomenys neskelbtini)”, 2004 m. sausio 1 d. – 2005 m. balandžio 20 d. laikotarpiu pagal sudarytas draudimo sutartis su draudėjais gautų 510,38 Lt draudimo įmokų nei į UADB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke, nei į kasą neįnešė. Taip E. P. pasisavino jam patikėtą UADB „(duomenys neskelbtini)“ 510,38 Lt turtą.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal 2001 m. kovo 27 d. bendradarbiavimo sutartį Nr.L/B-150/2001 su ADB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas teisę pastarojo draudiko vardu sudaryti draudimo sutartis su draudėjais ir gauti draudimo įmokas, priklausančias ADB “(duomenys neskelbtini)”, 2001 m. kovo 27 d. – 2002 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiu pagal sudarytas draudimo sutartis su draudėjais gautų 104923,90 Lt draudimo įmokų nei į ADB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2003 m. spalio 23 d. reorganizuojamos UADB “(duomenys neskelbtini)” turtas, teisės ir prievolės perdavimo-priėmimo aktu perduotos UAB “(duomenys neskelbtini)”) sąskaitą banke, nei į kasą neįnešė. Taip E. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės ADB “(duomenys neskelbtini)” 104 923,90 Lt turtą.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius, pagal 2001 m. kovo 30 d. bendradarbiavimo sutartį Nr.B-21 su UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas teisę pastarojo draudiko vardu sudaryti draudimo sutartis su draudėjais ir gauti draudimo įmokas, priklausančias UAB DK “(duomenys neskelbtini)”, 2001 m. kovo 30 d. – 2005 m. balandžio 20d. laikotarpiu pagal sudarytas draudimo sutartis gautų 19 972,34 Lt draudimo įmokų nei į UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2004 m. lapkričio 2 d. pavadinimas pakeistas į UAB DK „(duomenys neskelbtini)”) sąskaitą banke, nei į kasą neįnešė. Taip E. P. pasisavino jam patikėtą UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ 19 972,34 Lt turtą.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal 2001 m. balandžio 6 d. bendradarbiavimo sutartį Nr.06/B-01-026 su DUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas teisę pastarojo draudiko vardu sudaryti draudimo sutartis su draudėjais ir gauti draudimo įmokas, priklausančias DUAB „(duomenys neskelbtini)”, 2001m. balandžio 6 d. – 2005 m. balandžio 20 d. laikotarpiu pagal sudarytas draudimo sutartis gautų 59463,19 Lt draudimo įmokų nei į DUAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke, nei į kasą neįnešė. Taip E. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės DUAB „(duomenys neskelbtini)“ 59 463,19 Lt turtą.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal 2001 m. gegužės 31 d. bendradarbiavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas teisę pastarojo draudiko vardu sudaryti draudimo sutartis su draudėjais ir gauti draudimo įmokas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)”, 2001 m. gegužės 31d. – 2005 m. balandžio 4 d. laikotarpiu pagal sudarytas draudimo sutartis gautų 54684,69 Lt draudimo įmokų nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2005 m. spalio 3 d. turtas, teisės ir prievolės priėmimo-perdavimo aktu perduotos UAB DK “(duomenys neskelbtini)” sąskaitą banke, nei į kasą neįnešė. Taip E. P. pasisavino patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 54 684,69 Lt turtą.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal 2002 m. liepos 30 d. bendradarbiavimo sutartį Nr.2002-96 su AB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu turėdamas teisę pastarojo draudiko vardu sudaryti draudimo sutartis su draudėjais ir gauti draudimo įmokas, priklausančias AB „(duomenys neskelbtini)”, 2002 m. liepos 30 d. – 2005 m. balandžio 20 d. laikotarpiu pagal sudarytas draudimo sutartis gautų 70391,97 Lt draudimo įmokų nei į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke, nei į kasą neįnešė. Taip E. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės AB „(duomenys neskelbtini)“ 70 391,97 Lt turtą.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal 2003 m. balandžio 8 d. bendradarbiavimo sutartį Nr.BG-03/04/08 su DUAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas teisę pastarojo draudiko vardu sudaryti draudimo sutartis su draudėjais ir gauti draudimo įmokas, priklausančias UADB „(duomenys neskelbtini)”, 2003 m. balandžio 8 d. – 2005 m. balandžio 20 d. laikotarpiu pagal sudarytas draudimo sutartis gautų 269135,71 Lt draudimo įmokų nei į DUAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2005 m. kovo 15 d. pavadinimas pakeistas į DUAB „(duomenys neskelbtini)”) sąskaitą banke, nei į kasą neįnešė. Taip E. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės DUAB „(duomenys neskelbtini)“ 269 135,71 Lt turtą.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „Draudimo tikslas“ direktorius, pagal 2003 m. spalio 31 d. bendradarbiavimo sutartį Nr.48/2003PA su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas teisę pastarojo draudiko vardu sudaryti draudimo sutartis su draudėjais ir gauti draudimo įmokas, priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)”, 2003 m. spalio 31 d. – 2005 m. balandžio 20 d. laikotarpiu pagal sudarytas draudimo sutartis gautų 128734,27 Lt draudimo įmokų nei į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke, nei į kasą neįnešė. Taip E. P. pasisavino jam patikėtą didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 128 734,27 Lt turtą.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, 2003 m. gruodžio 15 d. bendradarbiavimo sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) su ADB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu turėdamas teisę pastarojo draudiko vardu sudaryti draudimo sutartis su draudėjais ir gauti draudimo įmokas, priklausančias ADB „(duomenys neskelbtini)”, 2003 m. gruodžio 15 d. – 2005 m. balandžio 20 d. laikotarpiu pagal sudarytas draudimo sutartis gautų 10487,55 Lt draudimo įmokų nei į ADB „(duomenys neskelbtini)“ (nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. pavadinimas pakeistas į ADB „(duomenys neskelbtini)”) sąskaitą banke, nei į kasą neįnešė. Taip E. P. pasisavino jam patikėtą ADB „(duomenys neskelbtini)“ 10 487, 55 Lt turtą.

2001 m. kovo 27 d. – 2005 m. balandžio 20 d. laikotarpiu E. P. iš draudimo bendrovių iš viso pasisavino 718 304 Lt.

Be to E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, 2005 m. sausio mėn. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), spalviniu elektrografiniu būdu pagamino netikrą griežtos atskaitomybės blanką - transporto priemonių draudimo liudijimą ((duomenys neskelbtini), kai tikrasis draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išrašytas 2005 m. balandžio 29 d. kito draudiko - UAB „(duomenys neskelbtini)” vardu

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB DB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, po to, kai pagamino minėtą netikrą griežtos atskaitomybės blanką - transporto priemonių draudimo liudijimą, 2005 m. sausio 28 d., Vilniuje, Ukmergės gatvėje (tikslus adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas) jį užpildė draudėjos G. K. vardu.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą užvaldyti G. K. priklausančius 675,75 Lt, 2005 m. sausio 28 d., pateikdamas G. K. savo paties pagamintą netikrą draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, kad realiai neapdraudžia G. K. priklausančio automobilio, iš pastarosios paėmė pirmą 675,75 Lt draudimo įmoką ir išrašė pinigų priėmimo kvitą (serija (duomenys neskelbtini), kurį perdavė G. K. .

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, 2005 m. balandžio mėn. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), bendrovės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), spalviniu elektrografiniu būdu pagamino netikrą griežtos atskaitomybės blanką - sausumos transporto priemonės, išskyrus geležinkelio transporto priemonės, draudimo/draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą ((duomenys neskelbtini)), kai tikrasis draudimo polisas ((duomenys neskelbtini)) niekada išrašytas nebuvo.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius, po to kai pagamino netikrą griežtos atskaitomybės blanką - sausumos transporto priemonės, išskyrus geležinkelio transporto priemonės, draudimo/draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisą, jį 2005 m. balandžio 4 d. draudimo brokerio firmoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), užpildė draudėjo D. V. vardu.

Be to, E. P. nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą užvaldyti D. V. priklausančius 6073,38 Lt, 2005 m. balandžio 4 d., pateikdamas D. V. savo paties pagamintą netikrą draudimo polisą Nr. (duomenys neskelbtini) ir žinodamas, kad realiai neapdraudžia D. V. priklausančio automobilio, iš pastarojo paėmė 6073,38 Lt draudimo įmoką, nuskaitydamas juos nuo D. V. priklausančios mokėjimo kortelės „Maestro“.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino liudytojų parodymus. Liudytojas T. B. (DUAB „(duomenys neskelbtini)") teisme parodė, kad iki 2004 m. balandžio mėn. E. P. vadovaujama bendrovė veikė normaliai, o dėl vėliau atsiradusio įsiskolinimo raštu buvo suderintas grafikas, pagal kurį apeliantas pasižadėjo padengti įsiskolinimą, tai yra, patvirtinto savo ketinimą grąžinti skolą. Liudytojas M. P. (UAB DB „(duomenys neskelbtini)") teisme parodė, kad UAB DB „(duomenys neskelbtini)" delsė atsiskaityti už draudimo įmokas, tačiau paragintas E. P. dalį skolos grąžino, išskyrus 510 Lt. Liudytoja S. N. (DUAB „(duomenys neskelbtini)") teisme taip pat parodė, kad po raginimų E. P. grąžino dalį pinigų, tačiau visos skolos nepadengė. Kiti liudytojai - J. S. K. (AB „(duomenys neskelbtini)"), R. M. (UAB DK „(duomenys neskelbtini)") – pirmosios instancijos teisme davė analogiškus parodymus. Apelianto manymu, iš šių parodymų matyti, kad tam tikrą laiką jo vadovaujama bendrovė laiku vykdė įsipareigojimus, o sutrikus veiklai, jis nevengė atsakomybės, pripažino klaidas ir siekė tinkamai vykdyti sutartis ir atsiskaityti su draudimo bendrovėmis. Prasidėjus patikrinimams ir sustabdžius bendrovės veiklą, nuteistasis teigia negalėjęs įvykdyti įsipareigojimų dėl objektyvių priežasčių. Pažymi, kad tikslo pasisavinti svetimus pinigus neturėjo, juos paėmė norėdamas laikinai pasinaudoti, tačiau vėliau ketino pinigus grąžinti. Nepalankiai susiklosčiusios aplinkybės E. P. sutrukdė laiku atiduoti paimtus pinigus, o pradėtas ikiteisminis tyrimas dar labiau apribojo ir beveik visiškai atėmė galimybę grąžinti trūkstamas sumas draudimo bendrovėms.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad, kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnį, būtina nustatyti, jog dėl neteisėtos veikos kilo padarinių, o tarp veikos ir šių padarinių yra priežastinis ryšys. Skundžiamajame nuosprendyje teismas netinkamai nustatė subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę, nes jis (E. P. ) nesiekė neteisėtai pasinaudoti jo žinioje esančiais svetimais pinigais ir tuo padaryti žalos draudimo bendrovėms, tik norėjo užtikrinti stabilią savo bendrovės veiklą ir, laikinai pasinaudojęs pinigais, gautais kaip draudiminės įmokos, vėliau juos grąžinti draudimo bendrovėms. Tokią nuteistojo versiją patvirtina ir bylos medžiaga.

E. P. nuomone, teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino, kad tik palyginti nedideles pinigų sumas, kurios neviršijo darbo užmokesčio dydžio, pastarasis panaudojo savo asmeninėms reikmėms. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina liudytojos K. C. parodymai, kad bendrovė dirbo pelningai bei specialistės V. J. paaiškinimai pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Priešingai nei nurodyta apkaltinamajame nuosprendyje, E. P. vadovaujamoje bendrovėje įsiskolinimai atsirado tik todėl, kad jis pasitikėjo kitais materialiai atsakingais asmenimis ir jam trūko patirties, tvarkant dokumentus.

Apeliantas atkreipia dėmesį, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad, veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio l dalies 4 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegijos nuomone, E. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismo išvados padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

Apeliantas neginčija jo veikų kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalį (už transporto priemonių draudimo liudijimo blanko pagaminimą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už transporto priemonių draudimo liudijimo suklastojimą), Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimą G. K. atžvilgiu) bei Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalį (už draudimo nuo nelaimingų atsitikimų poliso blanko pagaminimą), Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį (už draudimo nuo nelaimingų atsitikimų poliso suklastojimą), Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį (už sukčiavimą D. V. atžvilgiu), tačiau neigia padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad E. P. pasinaudojo savo, kaip UAB DB “Draudimo tikslas“ direktoriaus įgaliojimais ir pasisavino draudimo bendrovių turtą – 718 304 Lt. Pasisavinimas pagal teismų praktiką yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, tai yra, ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu, ir taip padaro žalos turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 2K–733/2007).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad 2001 m. vasario 1 d. E. P. išrinktas bendrovės „Draudimo tikslas“ direktoriumi. Pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad 2002 m. tapo bendrovės savininku, buvo atsakingas už pinigus. Ši teiginį patvirtino ir bendrovėje dirbę asmenys (b. l. 138-151, t. 10). Be to, apeliantas pripažino, kad gautas draudimines įmokas darbuotojai kartu su polisais perduodavo jam (b. l. 73, t. 10), atvejų, kad darbuotojai neperduotų gautų pinigų – nebuvo (b. l. 74, t. 10), todėl sutinka, kad skola draudimo bendrovėms susidarė todėl, kad jis (E. P. ) ne viską pateikdavo buhalterijai (b. l. 76, t. 10). Bendrovėje dirbusi buhalterė K. C. parodė, kad grynieji pinigai buvo pas E. P. (b. l. 146, t. 10). Ji ne kartą jam buvo sakiusi, kad reikia grąžinti skolą draudimo bendrovėms, tačiau apeliantas jai liepdavo nesikišti ne į savo reikalus (b. l. 148, t. 10). Išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad žala atsirado dėl nuteistojo, o ne dėl jo įmonėje dirbusių asmenų kaltės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. P. veika, pasisavinant draudimo bendrovėms priklausantį turtą, pasireiškė tuo, kad pagal draudimo sutartis gautus pinigus draudimo bendrovėms tyčia nepervesdavo, o naudodavo savo reikmėms – būdavo, kad per savaitę paimdavo 3000 - 4000 Lt (b. l. 72-82, t. 10). Pažymėtina, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių apeliacinio skundo argumentą, kad pasisavinti pinigai buvo naudojami bendrovės reikmėms. Tokio teiginio negalėjo pagrįsti ir pats nuteistasis (b. l. 74-75, t. 10). Pastarosios aplinkybės patvirtina, kad nepervesdamas bendrovėms priklausančiu pinigų, E. P. turėjo tikslą juos pasisavint, paversdamas minėtus pinigus savo nuosavybe. Taigi, tarp E. P. veikos bei atsiradusių padarinių - žalos - yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog skundžiamajame nuosprendyje nenustatyta, jog svetimas turtas buvo pasisavintas neatlygintinai. Įvertinus byloje apklaustų liudytojų parodymus, darytina išvada, kad žalos patyrusios bendrovės jokios naudos iš to, kad E. P. naudojosi joms priklausančiais pinigais, neturėjo. Priešingai, negavusios surinktų įmokų jos patyrė turtinės žalos.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pinigus E. P. paėmė norėdamas laikinai pasinaudoti, kad būtų užtikrinta stabili bendrovės veikla, tačiau vėliau ketino pinigus grąžinti. Laiko tarpas, kurį apeliantas pasisavintą svetimą turtą naudojo savo reikmėms, nėra reikšmingas kvalifikuojant šią veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nusikaltimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 2K-330/2006). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstami E. P. veiksmai tęsėsi ketverius metus, tai yra 2001 m. kovo 27 d. – 2005 m. balandžio 20 d. laikotarpiu, o tyčia, kaip jau minėta, buvo nukreipta į negrįžtamą pinigų užvaldymą.

Pirmosios instancijos teisme apeliantas parodė, kad bendrovė veikė pelningai, metinė apyvarta siekė 3 milijonus Lt (b. l. 73, t. 10), todėl apeliacinio skundo teiginys, kad pinigus naudojo, siekdamas užtikrinti stabilią bendrovės veiklą, yra nepagrįstas.

Nors byloje apklausti nukentėjusiųjų bendrovių atstovai patvirtino, kad E. P. padengė dalį įsiskolinimo, tačiau tai nepaneigia nusikalstamos veikos padarymo fakto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šioje byloje E. P. yra nuteistas ne už įsipareigojimų nevykdymą, o už svetimo turto pasisavinimą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad įsipareigojimų draudimo bendrovėms E. P. nevykdė dėl objektyvių priežasčių yra nepagrįstas, nes skola susidarė ne dėl prasidėjusio ikiteisminio tyrimo, o dėl E. P. veikų pasisavinant svetimus pinigus.

Atsižvelgiant į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes (E. P. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs; nukentėjusiesiems D. V. ir G. U. (K.) atlygino žalą, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 301 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 1 dalyje paskirtos teisingai. Jų pagrįstumo apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis.

Skundžiamu nuosprendžiu už draudimo bendrovėms priklausančių pinigų pasisavinimą E. P. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri nulėmė ir galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės paskyrimą. Nuteistasis padarė sunkų tyčinį turtinio pobūdžio nusikaltimą, dėl ko nukentėjusiosios bendrovės patyrė turtinės žalos. E. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, kad nuteistojo veika pasisavinant svetimą turtą, yra tęstinio pobūdžio. Požymiai, pagal kuriuos nusikalstama veika pripažįstama tęstine, apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tačiau tai nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nustatyta, kad atsakomybę dėl svetimo turto pasisavinimo lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs šią baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės padėties) nustatoma tada, kai susiklosčiusios objektyvios sąlygos (priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga) nulemia nusikalstamą kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje E. P. finansinių sunkumų patyrė dėl savo paties padarytos veikos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad jis svetimą turtą pasisavino dėl sunkios turtinės padėties. Skiriant bausmę, taip pat buvo atsižvelgta, į šeiminę nuteistojo padėtį – jis turi du nepilnamečius vaikus, neįgalius tėvus.

Nuteistasis nepagrįstai prašo vadovautis Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 4 dalimi ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Ši prašoma bausmės rūšis gali būti skiriama tik tada, kai ji numatyta Lietuvos Respublikos BK straipsnio, pagal kurį asmuo teisiamas, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę iki 10 metų, todėl skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, galima tik nustačius švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindus (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnis) arba, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje, kaip to prašo E. P. , nėra pagrindo taikyti ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį bei 2 dalies 1 bei 2 punktą. Skundžiamajame nuosprendyje nėra nustatyta, kad nuteistasis savo noru atvyko ir pranešė apie padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis), o to nesant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalis netaikoma. Nesant bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, E. P. netaikytina ir minėto straipsnio 2 dalis, nes mažiausiai dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas yra būtina šios teisės normos taikymo sąlyga. Taip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2007; 2005 m. spalio 4 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-552/2005. Kaip minėta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nuteistajam pripažinta dėl kitų nusikalstamų veikų padarymo, bet ne dėl turto pasisavinimo, nes draudimo bendrovėms atlyginta tik nedidelė dalis padarytos žalos. Šioje veikoje, pasisavinant svetimą turtą, nėra dviejų apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktas jam netaikytinas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokių išimtinių aplinkybių šioje baudžiamojoje byloje nėra.

Nors E. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, neįgalius tėvus, tačiau šios aplinkybės negali būti prioritetinės ir nulemti bausmės skyrimą ar nuvertinti kitų įstatymo reikalavimų bei visuomenės intereso reikšmę teisingumo vykdyme. Visos baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, konkrečioje baudžiamojoje byloje yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, o taip pat ir bendrą jų visumą. Pažymėtina, kad pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip sumenkinami žalą patyrusių asmenų interesai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, E. P. už turto pasisavinimą paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, kitoms reikšmingoms bausmės paskyrimui aplinkybėms bei neprieštarauja teisingumo principui. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.