- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-02
- Bylos Nr.
- eI-3049-484/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovui A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja A. J. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 3R3-10 (AG3-10/25-2018); 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra, atsakovė) 2018 m. sausio 15 d. sprendimą Nr. BR6-392 ir 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. BR6-1545 bei įpareigoti minėtą viešojo administravimo subjektą tenkinti jos prašymą leisti keisti sandėlio statybos vietą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) priteisti iš atsakovo Agentūros A. J. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškino, kad vykdydama projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam skirta parama, 2017 m. spalio 11 d. kreipėsi į Agentūrą su prašymu leisti vykdyti statybos darbus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav. Agentūra 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. KK-1487 atsisakė leisti pakeisti projekto įgyvendinimo vietą. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 5 d. skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – ŽŪM). ŽŪM 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 31N-1737(8.1) įpareigojo Agentūrą priimti objektyviais duomenimis, teisės normomis pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą. Agentūra 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. 392, atsižvelgusi į ŽŪM 2017 m. gruodžio 15 d. rašte nurodytas aplinkybes, pakartotinai atsisakė leisti pakeisti projekto įgyvendinimo vietą. Pareiškėja 2018 m. sausio 30 d. skundu kreipėsi į Agentūrą, pakartotinai prašydama tenkinti jos 2017 m. spalio 11 d. prašymą. Agentūra 2018 vasario 21 d. raštu Nr. BR6-1545 atsisakė tenkinti jos skundą, nurodydama, kad 2018 m. sausio 15 d. sprendimas galioja ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes. Pareiškėja 2018 m. kovo 1 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – LAGK). LAGK priėmė sprendimą pareiškėjos skundą atmesti.
Pareiškėja nurodo, kad LAGK, atmesdama jos skundą, netinkamai nustatė faktines aplinkybes ir formaliai pritaikė materialinės teisės normas. Pareiškėjos manymu, LAGK sprendime nepagrįstai vadovavosi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-7337-789/2015 pateiktu faktinių aplinkybių vertinimu, kadangi jos skiriasi nuo ginčo atvejo. Teigia, kad LAGK nepagrįstai nustatė, jog trečiasis žemės sklypas, dėl kurio pareiškėja kreipėsi į Agentūrą dėl sutikimo leisti jame atlikti sandėlio statybos darbus, taip pat yra projekto įgyvendinimo vieta, nepaisant to, jog projekto įgyvendinimo vieta savo paskirtimi paraiškoje pateiktų duomenų atžvilgiu nėra susijusi su sandėlio statybos vieta. Sandėlio statyba yra laikoma investicija, priklausanti tinkamų išlaidų kategorijai, dėl kurio pareiškėja siekia gauti paramą projekto įgyvendinimo vietai nesikeičiant. Atkreipia dėmesį, jog LAGK sprendime teigiama, kad projekto įgyvendinimo vietos keitimas teisės aktuose nėra numatytas, tačiau taip pat prieštaringai pateikiama nuomonė, jog pareiškėjai įrodžius, jog projekto įgyvendinimas yra negalimas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo paramos gavėjo, pakeitimas būtų galimas. Pažymi, kad nors pareiškėjai pagal Administravimo taisykles nekyla pareiga įrodinėti šias aplinkybes, pateikta pakankamai duomenų, jog statybų vietos pakeitimo reikiamybė atsirado dėl: užsitęsusių griovimo darbų, organizuotų pirkimų sandėlio statybai, vėliau statyboms nepalankaus itin gausaus kritulių kiekio bei antrajam žemės sklypui, pagal inžinieriaus vertinimą, tapus netinkamu statyboms. Pažymi, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507, 180 punktas įpareigojo Agentūrą įvertinti, ar bus pasiekti projekto tikslai, suplanuoti priežiūros rodikliai, tačiau sandėlio statybos vietos pakeitimas iš antrojo į trečiąjį žemės sklypą ne tik nekeičia projekto esmės, neturi jokios neigiamos įtakos projekto įgyvendinimui, neprieštarauja reikalavimams paramai gauti, tačiau yra nulemtas vien tik apskaičiuotos ekonominės naudos projekto tikslų siekimui ir antrojo žemės sklypo netinkamumui šiems tikslams pasiekti. Savo ruožtu nei Agentūra, nei LAGK nesiaiškino ir nepagrindė, ar iš tiesų prašomas statybos vietos pakeitimas iš esmės yra reikšmingas, keičiantis projekto įgyvendinimo sąlygas. Be to, neįvertino, ar pareiškėjos siūlomu pakeitimu kokiu nors būdu bus sutrukdyta pasiekti projekto tikslus ir įvykdyti įsipareigojimus, kokioms projekto sąlygoms ir kokiu būdu, sandėlio statybų vietos pakeitimas prieštarautų ir (ar) turėtų kitokios neigiamos įtakos.
Šalies argumentai
Teigia, kad įgyvendindama šį projektą, siekia padidinti savo ūkio gyvybingumą ir tokiu būdu padidinti savo žemės ūkio pajamas. Šių tikslų siekia savo ūkyje diegdama technologinio proceso inovacijas, įsigydama šiuolaikinę įrangą, didinančią žemės ūkio produktų gamybos ūkio efektyvumą ir tokiu būdu gerindama uogininkystės ūkio produkcijos savybes bei ūkio našumą. Projektu planuojama diegti inovatyvias technologijas. Viena iš jų – naujas uogų sandėlis, kuris įgalina visą veiklos organizavimo procesą bei užtikrina žemės ūkio produktų šaldymą ir produktų gyvavimo ciklo prailginimą. Ilgindama savo žemės ūkio produkcijos gyvavimo ciklą prisidės prie tvarios plėtros įgyvendinimo kuo efektyviau išnaudoti išteklius. Todėl modernaus sandėlio kuo palankesnėmis logistiniu, administraciniu požiūriu kūrimas pagrindžia ekonominį, konkurencinį poreikį sandėlio statybą organizuoti trečiajame žemės sklype.
Atsižvelgdama į skunde pateikiamus argumentus, pareiškėja daro išvadą, jog LAGK priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-926 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 18.2 papunktyje nustatyta, jog pareiškėjas prisiima įsipareigojimą „nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, vykdyti verslo plane numatytą žemės ūkio veiklą, neparduoti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto nuo paramos sutarties pasirašymo arba nuo sprendimo skirti paramą datos iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos“. Nurodo, kad pareiškėja buvo įsipareigojusi nekeisti projekto įgyvendinimo vietos, tačiau Agentūra jau vieną kartą buvo leidusi jai keisti projekto įgyvendinimo vietą. Pareiškėja antrą kartą prašė leisti keisti projekto įgyvendinimo vietą, tačiau šis prašymas neatitiko teisės aktuose nurodytų kriterijų, remiantis kuriais Agentūra gali leisti keisti projektą ar jo sąlygas.
Atsakovė mano, kad LAGK sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog pagal Administravimo taisykles projekto pakeitimai galimi tik išimtinais atvejais – tuomet, jeigu būtina pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo terminus, paramos sumas tarp projekto įgyvendinimo etapų ar tinkamas finansuoti išlaidas, tačiau pareiškėjos prašymas leisti keisti projekto įgyvendinimo vietą ir nurodytos priežastys neatitiko Administravimo taisyklėse įtvirtintų atvejų, kada Agentūra gali leisti keisti projektą.
Atsakovė pažymi, kad pareiškėjos išvardytos priežastys: sklypas yra patogesnis susisiekimo atžvilgiu, jame yra elektros tinklai, todėl sklypas yra ekonomiškai patrauklesnis nei pasirinktas sklypas, kuriame numatyta įgyvendinti projektą, o vietos pakeitimas įgalina gauti didesnę naudą ir efektyviau pasiekti projekte numatytų tikslų, nėra tos objektyvios aplinkybės, kurių pareiškėja negalėjo numatyti teikdama paramos paraišką. Taip pat pažymi, kad LAGK sprendime visiškai pagrįstai sutiko su Agentūros nuomone, jog žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame pareiškėja prašė leisti statyti uogų sandėlį, netenkina Taisyklių 17.10 papunktyje nustatytos tinkamumo gauti paramą sąlygos, jog „<...> Statiniai ir žemė po esamais ir (arba) numatomais statyti statiniais pareiškėjo gali būti nuomojami arba kitaip užtikrinamas teisėtas naudojimasis jais ne trumpesniam kaip 10 metų laikotarpiui nuo paramos paraiškos pateikimo datos“, nes šį sklypą pareiškėja įsigijo nuosavybės teise tik po paraiškos pateikimo.
Agentūra paaiškina ir tai, kad Taisyklių 17.18 papunktyje nurodyta, jog „jei projekte numatyti statybos (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas) ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paramos paraiška pateikiamas statinio techninis projektas arba projektiniai pasiūlymai su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimu. Statinių techninis projektas (pateikiamos statinio techninio projekto, bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos, aplinkos apsaugos, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalys) ir statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą leidžiantis dokumentas pateikiami iki pirmojo mokėjimo prašymo. Šiuo atveju, LAGK sprendime taip pat patvirtino, kad pareiškėja Agentūrai pirmąjį mokėjimo prašymą pateikė 2016 m. balandžio 27 d., o kartu su juo ir statybos leidimą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl akivaizdu, kad numatomo statyti uogų sandėlio statybos leidimas buvo pateiktas jau po pirmojo mokėjimo prašymo padavimo.
Pažymi, kad Agentūra negali turėti daugiau įgaliojimų, nei jai yra suteikta imperatyviomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovės nuomone, LAGK sprendime visiškai teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog galiojantys teisės aktai nenumato galimybės daryti tokius projekto pakeitimus, kurie turi esminės įtakos prisiimtiems įsipareigojimams ir tinkamumo gauti paramą reikalavimams. Todėl Agentūros sutikimas statyti uogų sandėlį žemės sklype, kurio teisėto naudojimo teisės paraiškos pateikimo metu pareiškėja neturėjo, reikštų ne tik tai, kad pareiškėjai leidžiama nevykdyti prisiimto įsipareigojimo nekeisti projekto sąlygų, bet ir tai, kad Agentūra iš esmės iš naujo turėtų atlikti paraiškos tinkamumo gauti paramą vertinimą, neatsižvelgdama į paraiškos teikimo metu buvusią faktinę situaciją.
Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjos pakartotiniame prašyme leisti keisti projekto įgyvendinimo vietą nurodytos aplinkybės neatitiko Administravimo taisyklių 174¹ („neužtikrinami atitiktis tinkamumo gauti paramą reikalavimams“) bei 181 („nenurodyta jokių aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti teikiant paraišką, taip pat nepriklausančių nuo pareiškėjos“) punktų reikalavimų, mano, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai 2018 m. sausio 15 d. raštu nepritarė pareiškėjos prašymui leisti keisti projekto įgyvendinimo vietą, o esant galiojančiam ir sukeliančiam teisines pasekmes Agentūros 2018 m. sausio 15 d. raštui, teisėtai ir pagrįstai 2018 m. vasario 21 d. raštu netenkino pareiškėjos 2018 m. sausio 30 d. skunde nurodyto prašymo leisti keisti projekto vietą, o LAGK teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjos 2018 m. kovo 22 d. skundą.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą nurodytus motyvus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis šios bylos ir LAGK bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja Agentūrai 2014 m. gruodžio 31 d. pateikė paraišką paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paraiška) gauti (LAGK byla, b. l. 179-217). Pareiškėja Paraiškoje deklaravo, kad uogų sandėlio statybos darbus vykdys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. 5247-0013-0147) (LAGK byla, b. l. 190).
Agentūra ir pareiškėja 2015 m. lapkričio 20 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis; LAGK byla, b. l. 173-178).
Pareiškėja 2016 m. balandžio 27 d. Agentūrai pateikė prašymą leisti pakeisti statybos darbų vietą, nurodydama žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nebuvo išduotas statybos leidimas vykdyti darbus Paraiškoje nurodytame sklype (LAGK byla, b. l. 146).
Agentūra 2016 m. birželio 14 d. raštu Nr. KK-1446 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ (toliau – 2016 m. birželio 14 d. raštas) nepritarė pareiškėjos 2016 m. balandžio 27 d. prašyme nurodytiems pakeitimams (LAGK byla, b. l. 147-148). Pareiškėja 2016 m. birželio 17 d. Agentūros direktoriui pateikė skundą dėl Agentūros 2016 m. birželio 14 d. rašto (LAGK byla, b. l. 150-153). Pakartotinai įvertinusi pareiškėjos prašymą, Agentūra nusprendė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl sandėlio statybos vietos keitimo ir leido atlikti statybos darbus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (LAGK byla, b. l. 144-145).
Pareiškėja 2017 m. spalio 11 d. pateikė naują prašymą dėl projekto įgyvendinimo vietos pakeitimo ir papildomus dokumentus, t. y. naują statybos leidimą (LAGK byla, b. l. 143). Pareiškėja nurodė, kad numatytus statybos darbus pageidauja vykdyti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini). Numatytų pakeitimų priežastys: sklypas yra patogesnis susisiekimo atžvilgiu, jame yra elektros tinklai, todėl sklypas yra ekonomiškai patrauklesnis.
Agentūra 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. KK-1487 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ (toliau – 2017 m. spalio 26 d. raštas) nepritarė pareiškėjos 2017 m. spalio 11 d. prašymui (LAGK byla. b. l. 140-142).
Pareiškėja 2017 m. lapkričio 5 d. ŽŪM pateikė skundą dėl Agentūros 2017 m. spalio 26 d. rašto. ŽŪM, įvertinusi skundo argumentus, 2017 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 31N-1737(8.1) „Dėl skundo“ paprašė Agentūros iš naujo įvertinti pareiškėjos 2017 m. spalio 11 d. prašyme nurodytas aplinkybes bei priimti objektyviais duomenimis, teisės normomis pagrįstą, teisėtą ir teisingą sprendimą (LAGK b. l. 138-139).
Atsižvelgdama į ŽŪM nurodymus, Agentūra pareiškėjos prašymą dėl projekto vietos keitimo svarstė pakartotinai ir jo netenkino. Apie tokio sprendimo motyvus pareiškėja buvo informuota 2018 m. sausio 15 d. raštu Nr. BR6-392 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ (toliau – 2018 m. sausio 15 d. raštas) (LAGK byla, b. l. 133-135).
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros 2018 m. sausio 15 d. raštu, 2018 m. sausio 30 d. Agentūrai pateikė skundą (reg. Nr. BR7-25), kuriuo prašė leisti keisti projekto vietą (LAGK byla, b. l. 121-122). Agentūra 2018 m. vasario 21 d. raštu Nr. BR6-1545 „Dėl atsakymo į skundą“ (toliau – 2018 m. vasario 21 d. raštas) informavo pareiškėją, jog atsižvelgdama į tai, kad Agentūros 2018 m. sausio 15 d. raštas yra galiojantis ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, netenkina pareiškėjos 2018 m. sausio 30 d. skunde nurodyto prašymo leisti keisti projekto vietą (LAGK byla, b. l. 119-120).
Pareiškėja, nesutikdama su Agentūros 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. vasario 21 d. raštais, 2018 m. kovo 22 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – LAGK) (VAGK byla, b. l. 1-3).
LAGK 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. Nr. 3R3-10 (AG-10/25-2018) (toliau – LAGK sprendimas) pareiškėjos 2018 m. kovo 22 d. skundą atmetė kaip nepagrįstą (LAGK byla, b. l. 241-247).
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, ar Agentūra teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti projektą, kuriam skirta finansinė parama, o būtent, pakeisti projekte numatyto uogų sandėlio statybų vietą.
Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – Administravimo taisyklės; redakcija galiojusi iki 2018 m. gegužės 9 d.), 174 punkte nustatyta, kad nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto tinkamas finansuoti išlaidas (išskyrus atvejus, kai keičiasi investicijos techniniai parametrai, pvz.: paramos gavėjas prašo mažesnio galingumo traktorių pakeisti didesnio galingumo traktoriumi ir pan.), pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Paramos gavėjas privalo raštu informuoti Mokėjimo agentūrą apie visus numatomus pakeitimus, susijusius su projekto įgyvendinimu.
Administravimo taisyklių 177 punkte numatyti atvejai, kuriems esant Agentūra gali leisti keisti projektą, t. y.: kai būtina pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo terminus; kai keičiasi paramos sumos tarp paramos dalių (projekto įgyvendinimo etapų); kitais Programos priemonės įgyvendinimo taisyklėse numatytais atvejais. Mokėjimo agentūra, gavusi motyvuotą paramos gavėjo prašymą pakeisti projektą, įvertina prašymo aplinkybes ir priima sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo. Pagal Administravimo taisyklių 175 punktą, Mokėjimo agentūra, įvertinusi paramos gavėjo prašymą leisti keisti projektą ir (arba) paramos sutartį, gali tokį prašymą: atmesti; patenkinti; patenkinti iš dalies.
Administravimo taisyklių 181 punkte nustatyta, kad priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą, Mokėjimo agentūra įvertina, ar atlikus tokį pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte bei Programoje nustatytų tikslų. Priimdama sprendimą dėl paramos gavėjo prašymo keisti projektą, Mokėjimo agentūra taip pat atsižvelgia į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo. Jeigu Mokėjimo agentūra nustato, kad dėl projekto pakeitimo paramos gavėjas negalės pasiekti projekte nustatytų tikslų ir projekto priežiūros rodiklių bei tolesnis projekto įgyvendinimas būtų neefektyvus, Mokėjimo agentūra gali neleisti keisti projekto.
Vertinant nurodytą reglamentavimą, darytina išvada, jog projekto pakeitimai galimi tik išimtiniais atvejais – tuomet, jeigu būtina pakeisti (pratęsti) projekto įgyvendinimo terminus, paramos sumas tarp projekto įgyvendinimo etapų ar tinkamas finansuoti išlaidas, ir tik su Agentūros sutikimu. Administravimo taisyklės nenustato Agentūros pareigos kiekvienu konkrečiu atveju pritarti projekto pakeitimams. Agentūrai teisės aktais yra suteikta kompetencija kiekvienu konkrečiu atveju spręsti dėl projekto keitimo, įvertinant, ar atlikus tokį pakeitimą projektas duos didesnę naudą ir efektyviau sieks projekte nustatytų tikslų, taip pat atsižvelgiant į tas aplinkybes, kurių paramos gavėjas negalėjo numatyti teikdamas paramos paraišką, ir aplinkybes, nepriklausančias nuo paramos gavėjo.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja, naudodamasi jai suteikta teise, 2017 m. spalio 11 d. kreipėsi į Agentūrą dėl leidimo pakeisti Projektą. Agentūra, įvertinusi pareiškėjos prašymo argumentus ir pateiktus įrodymus, atsisakė pakeisti Projektą. Atsisakymo pakeisti Projekto įgyvendinimo vietą motyvus Agentūra išdėstė 2018 m. sausio 15 d. rašte. Agentūra konstatavo, kad: pareiškėjos 2017 m. spalio 11 d. prašyme nurodytos žemės sklypo keitimo priežastys (naujasis žemės sklypas yra patogesnis susisiekimo atžvilgiu, jame yra elektros tinklai, jis yra ekonomiškai patrauklesnis, vietos pakeitimas įgalina gauti didesnę naudą ir efektyviau pasiekti projekte numatytus tikslus) yra neobjektyvios, sandėlio statybų bei projekto įgyvendinimo vietą buvo galima numatyti teikiant paramos paraišką; 2) Trečiasis žemės sklypas, kuriame pareiškėja prašo leisti statyti uogų sandėlį, netenkina Taisyklių 17.10 papunktyje nustatytos tinkamumo gauti paramą sąlygos, nes Trečiasis žemės sklypas buvo įsigytas po Paraiškos pateikimo; 3) Statybų vietos keitimas į Trečiąjį žemės sklypą prieštarautų Taisyklių 17.18 punktui, kuris numato, kad jeigu projekte numatyta vykdyti statybos darbus, leidimas vykdyti statybos darbus turi būti pateiktas iki pirmojo mokėjimo prašymo (pareiškėja pirmąjį mokėjimo prašymą pateikė 2016 m. balandžio 27 d., o pakeisti statybų vietą prašė 2017 m. spalio 11 d.).
Nustatyta, kad pagal Paramos sutartį pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą, nepažeisdama Paramos sutartimi ir Paraiška prisiimtų įsipareigojimų, o Agentūra įsipareigojo Paramos sutartyje ir teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti pareiškėjai paramą (LAGK byla, b. l. 173-178). Šalys susitarė, kad parama pareiškėjai bus teikiama trimis etapais: pirmuoju ir antruoju etapu buvo nutarta skirti paramos lėšas žemės ūkio technikai įsigyti, trečiuoju etapu – uogų sandėlio statybai. Visą pareiškėjos projekto finansavimą sudaro trys etapai, iš kurių pirmojo bei antrojo etapų lėšos buvo skirtos projekto įgyvendinimo vietoje (žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.) esančio pareiškėjos ūkio našumo gerinimui. Trečiojo etapo lėšos buvo skirtos pagalbiniam ūkio pastatui – uogų sandėliui statyti Paraiškos XII skyriaus 8 punkte nurodytoje vietoje (žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja tiek skunde LAGK, tiek skunde teismui nesutinka su Agentūros vertinimu, kad 2017 m. spalio 11 d. prašymu ji siekia pakeisti projekto įgyvendinimo vietą. Nurodo, kad uogų sandėlis yra investicija, o projekto vieta išlieka ta pati – uogų sandėlis būtų statomas tame pačiame rajone, toje pačioje seniūnijoje ir toje pačioje gatvėje, kaip ir nurodyta projekto paraiškoje.
Kaip matyti iš Paraiškos IV skyriuje „Informacija apie projektą“ (LAGK byla, b. 1. 183) pareiškėja, gavusi paramą siekia padidinti savo ūkio gyvybingumą ir tokiu būdu padidinti savo žemės ūkio pajamas. Šių tikslų pareiškėja planavo siekti savo ūkyje diegdama technologinio proceso inovacijas, įsigydama šiuolaikinę įrangą, didinančią žemės ūkio produktų gamybos ūkio efektyvumą ir tokiu būdu gerindama uogininkystės ūkio produkcijos savybes bei ūkio našumą. Kadangi paramos projekto tikslas buvo ne tik pastatyti uogų sandėlį, bet ir pagerinti viso pareiškėjos ūkio, kuris susideda iš daugelio žemės sklypų, našumą, teismas sutinka su LAGK vertinimu, jog projektas šios bylos atveju buvo įgyvendinamas keliose vietose, t. y. žemės sklype, kuriame įsikūręs pareiškėjos ūkis ir Paraiškoje deklaruotame žemės sklype, kuriame buvo planuojama atlikti statybos darbus - statyti uogų sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjos 2017 m. spalio 11 d. prašymas pagrįstai laikomas prašymu pakeisti projekto įgyvendinimo vietą, todėl jo nagrinėjimui taikytina aukščiau paminėta Administracinėse taisyklėse nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Administravimo taisyklių 177 punktas nenumato galimybės keisti projekte numatytos statybų vietos (ar projekto įgyvendinimo vietos) po paramos paraiškos patvirtinimo. Projekte numatytos statybų vietos (ar projekto įgyvendinimo vietos) pakeitimas būtų galimas tik tuo atveju, jei pareiškėjas įvardintų aplinkybes (ir pateiktų tai pagrindžiančius įrodymus), jog projekto įgyvendinimas numatytoje vietoje yra negalimas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo paramos gavėjo (force majeure).
Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėja jau buvo kartą teikusi prašymą dėl projekto įgyvendinimo vietos keitimo. Nors paraiška jau buvo patvirtina, tą kartą prašymas buvo patenkintas, kadangi buvo atsižvelgta į tai, jog Kauno rajono savivaldybės administracija atsisakė pakeisti žemės sklypo, nurodyto paraiškoje, paskirtį. Taigi, buvo iškilusi grėsmė projekto įgyvendinimui. Tačiau ši aplinkybė pati savaime nėra pagrindas duoti Agentūrai antrą sutikimą pakeisti projekto vietą. Remiantis Administracinių taisyklių nuostatomis, Agentūra pareiškėjos 2017 m. spalio 11 d. prašymą turėjo vertinti individualiai, ištirdama ir pasverdama kiekvieną šiame prašyme nurodytą argumentą, bei laikydamasi Administravimo taisyklių 181 punkto nuostatų.
Susipažinęs su pareiškėjos 2017 m. spalio 11 d. prašymo motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškėja nenurodė jokių išskirtinių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad projekto įgyvendinimas numatytoje vietoje yra negalimas.
Kaip matyti, pareiškėjai pirmą kartą leidus pakeisti projekto įgyvendinimo vietą, ji pati pasirinko ir Agentūrai nurodė žemės sklypą, kuriame bus statomas uogų sandėlis. Pažymėtina, kad paramos gavėjui keičiant projekto įgyvendinimo vietą kyla pareiga užtikrinti, kad nauja projekto įgyvendinimo vieta neturės įtakos pradiniams projekto tikslams ir atitiks tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, nurodytus Taisyklių 17 punkte. Pareiškėjos argumentai dėl patrauklesnės trečiojo sklypo vietos, elektros tinklų sklype pagrįstai laikyti subjektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių projektas negali būti keičiamas. Pareiškėjos 2017 m. sausio 30 d. skunde nurodytos aplinkybės, kad antrame sklype dėl nepalankių meteorologinių sąlygų buvo būtina įrengti drenažinę sistemą, pakeisti netinkamą gruntą žvyru, pareiškėjos turėjo būti įvertintos renkantis antrąjį sklypą.
Be to, Agentūra pagrįstai konstatavo, kad trečiasis sklypas neatitinka Taisyklių 17.10. punkto reikalavimų. Šis punktas numato, kad nekilnojamasis turtas (statinys), į kurį investuojama, paramos paraiškos pateikimo dieną turi priklausyti pareiškėjui, pareiškėjo sutuoktiniui arba pareiškėjui ir jo sutuoktiniui nuosavybės teise, arba pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise, kai teisė į nekilnojamąjį turtą nustatyta notariškai patvirtintoje sutartyje ir pareiškėjas investuoja į savo dalį. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. balandžio 10 d. išrašas patvirtina, kad trečiąjį žemės sklypą pareiškėja įgijo 2017 m. kovo 10 d., dovanojimo sutarties Nr. 1337 pagrindu, tuo tarpu paraiška dėl paramos skyrimo buvo pateikta 2014 m. gruodžio 31 d. Taigi, trečiasis žemės sklypas neatitinka Taisyklių 17.10 p. sąlygos, nes įgytas po Paraiškos pateikimo.
Taisyklių 17.18. punktas numato, kad jei projekte numatyti statybos (naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio kapitalinis remontas) ar infrastruktūros įrengimo darbai, kartu su paramos paraiška pateikiamas statinio techninis projektas arba projektiniai pasiūlymai su statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto vertės skaičiavimu. Statinių techninis projektas (pateikiamos statinio techninio projekto, bendroji, sklypo sutvarkymo (sklypo plano), architektūros, technologijos, aplinkos apsaugos, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalys) ir statybą, rekonstravimą ar kapitalinį remontą leidžiantis dokumentas pateikiami iki pirmojo mokėjimo prašymo. Pareiškėja pirmąjį mokėjimo prašymą pateikė 2016 m. balandžio 27 d., o statybos leidimą vykdyti statybos darbus trečiajame sklype pateikė kartu su 2017 m. spalio 11 d. prašymu, kas neatitinka Taisyklių 17.18 punkto reikalavimo.
Nesutiktina su pareiškėjos argumentais, kad projekto atitikimas Taisyklių 17.10 ir 17.18 punktų reikalavimams vertinamas tik tinkamumo gauti paramą procedūros metu. Pažymėtina, kad tinkamumo gauti paramą vertinimo metu yra vertinimas konkretus projektas ir jam skiriama parama. Kaip minėta, keičiant projekto įgyvendinimo vietą, turi būti paisoma šių Taisyklių reikalavimų, nes priešingu atveju būtų pažeistos tinkamumo gauti paramą sąlygos. Galiojantys teisės aktai nenumato galimybės daryti tokius projekto pakeitimus, kurie turi esminės įtakos prisiimtiems įsipareigojimams ir tinkamumo gauti paramą reikalavimams. Priešingu atveju būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti skirta parama.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad Agentūra, įgyvendindama jai Administravimo taisyklių 177 punkte nustatytą kompetenciją, pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo pakeisti projekto įgyvendinimo vietą, kadangi pareiškėjos 2017 m. spalio 11 d. prašyme nurodyti motyvai neatitinka Administravimo taisyklių 177 punkte nustatytų atvejų, kuomet gali būti keičiamas projektas, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurių pareiškėja negalėjo numatyti teikdama paramos paraišką, ir aplinkybių, nepriklausančių nuo jos. Be to, konstatavus, kad trečiasis sklypas neatitinka Taisyklių 17.10 ir 17.18 punkto reikalavimams, jame nustačius projekto įgyvendinimo vietą, projektas neatitiktų paramos gavimo sąlygų, o tai reiškia, kad įgyvendinus projektą šiame sklype gali būti keliamas klausimas dėl projekto įgyvendinimo pažeidimo.
Agentūros 2018 m. sausio 15 d. sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra išsamus ir motyvuotas, jame pateiktos nustatytos faktinės aplinkybės ir pateiktas teisinis jų vertinimas. Panaikinti šį sprendimą pareiškėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas.
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Agentūros 2018 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. BR6-1545, kuriuo Agentūra atsisakė tenkinti pareiškėjos 2018 m. sausio 30 d. skundą dėl Agentūros 2018 m. sausio 15 d. sprendimo, nurodydama, kad skundžiamas aktas yra galiojantis ir sukelia pareiškėjai teisines pasekmes ir kad, pareiškėja turi galimybę jį apskųsti Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad pareiškėja jokių nesutikimo su šiuo sprendimu motyvų nei teismui, nei LAGK nenurodė. Pareiškėjos ginčo esmė, gauti Agentūros sutikimą pakeisti projekto įgyvendinimo vietą. Agentūros 2018 m. vasario 21 d. sprendimas priimtas 2018 m. sausio 15 d. sprendimo pagrindu, kuriame nurodyti nesutikimo keisti projekto įgyvendinimo vietą motyvai. Atsižvelgiant į tai, Agentūra nekartojo savo argumentų, dėl kurių ji netenkina pareiškėjos prašymo pakeisti projekto įgyvendinimo vietą, o išaiškino teisę 2018 m. sausio 15 d. sprendimą ginčyti ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijai. Teismui konstatavus, kad Agentūros 2018 m. sausio 15 d. sprendimas atsisakyti tenkinti pareiškėjos 2017 m. spalio 11 d. prašymą teisėtas ir pagrįstas, bei įvertinus kitas išdėstytas aplinkybes dėl 2018 m. vasario 21 d. sprendimo priėmimo, nėra pagrindo pastarojo sprendimo panaikinti.
Netenkinus pareiškėjos skundo dėl Agentūros 2018 m. sausio 15 d. sprendimo, atmestinas ir išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Agentūrą atlikti veiksmus – tenkinti jos prašymą leisti keisti sandėlio statybos vietą pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Bylos duomenys taip pat rodo, kad LAGK atliko išsamų ir objektyvų pareiškėjos skundo aplinkybių tyrimą, teisingai taikė teisės aktus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą pareiškėjos skundą atmesti. Pagrindo panaikinti LAGK 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą nėra. Pareiškėjos skundas šioje dalyje taip pat atmestinas.
Netenkinus skundo, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 3R3-10 (AG3-10/25-2018) palikti nepakeistą.
Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.