Kauno apylinkės teismo sprendimas

2013-03-19 · Civilinė byla Nr. 2-665-713/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
2-665-713/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-13794-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Ieškovas
J. R.
Atsakovas
Z. S.
Advokatai
Diana Višinskienė, Janina Dervinskienė
Civilinė byla Nr. 2-665-713/2013teisminio proceso Nr. 2-05-3-13794-2012-9procesinių sprendimų kategorija: 21.4.2.7; 24.1; 21.5; 24.4; 116.1.
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m.kovo 19 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, sekretoriaujant Sonatai Skučienei, dalyvaujant ieškovui J. R. ir jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovui Z. S. ir jo atstovei advokatei Janinai Dervinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. R. ieškinį atsakovui Z. S. dėl paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu, ir nustatė: Ieškovas J. R. ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu 2009-04-06 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 19000,00 Lt sumai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas J. R. ir jo atstovė advokatė Diana Višinskienė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovas paaiškino, kad jis nuo 2006 m. dirba UAB „Aitas“ šaltkalviu, šiai bendrovei vadovauja sūnus A. R.. 2009-04-06 ieškovas pasirašė vekselį 19 000,00 Lt sumai ir vekseliu įsipareigojo atsakovui Z. S. grąžinti pinigus iki 2009-07-31. Pinigus ieškovas atsakovui yra grąžinęs, tačiau ieškovas su pasirašytu vekseliu nesutinka, laiko, kad jis neteisėtas, įgytas nesąžiningai, todėl pripažintinas negaliojančiu. Ieškovas 2009-04-06 paprastąjį vekselį 19 000,00 Lt sumai pasirašė UAB „Laktopolis“ direktoriui atsakovui Z. S. ir 2009-07-01 paprastąjį vekselį 54 000,00 Lt sumai - UAB „Laktopolis“. Ieškovas buvo nurodytas kaip paprastųjų vekselių davėjas, kadangi bijojo prarasti darbą, be to, jam buvo teigiama, kad ieškovui jokių mokėjimų atlikti nereikės, kadangi įsiskolinimus padengs bendrovė UAB „Aitas“. Nurodo, kad vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, kadangi ieškovas, sudarydamas sandorį negalėjo išreikšti laisvos valios, UAB „Aitas“, pasinaudodamas savo kaip darbdavio stipresniąja padėtimi, įtikino ieškovą išduoti paprastąjį vekselį. Ieškovas, bijodamas prarasti ilgametę darbo vietą ir jausdamas nuolatinį darbdavio spaudimą, be savo laisvos valios, ekonomiškai priklausydamas nuo darbdavio, išdavė paprastąjį vekselį. Ieškovas jautė pareigą grąžinti pinigus, kadangi bendrovei vadovavo sūnus, iš atsakovo pusės prievartos pasirašyti vekselį nebuvo. Ieškovo nuomone, išduotas paprastasis vekselis laikytinas negaliojančiu dėl valios išraiškos trūkumo, pagal CK 1.91 straipsnį.

Atsakovas Z. S. yra pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškinio reikalavimais nesutiko (52-53 b.l.). Tokios pat pozicijos atsakovas ir jo atstovė advokatė J. Dervinskienė laikėsi ir teismo posėdžio metu. Atsakovas paaiškino, kad 2009 sausio mėnesio pradžioje be jokio skolos lapelio ar vekselio asmeniškai ieškovui J. R. paskolino 19000,00 Lt, pinigus ieškovas žadėjo grąžinti per keletą mėnesių. Ieškovas pinigų negrąžino, todėl atsakovas Z. S. 2009-04-06 išdavė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo nustatė skolos mokėtiną datą - 2009-07-01. Iki nustatytos datos ieškovas grąžino 10 000,00 Lt. Likusiai 9000,00 Lt skolos daliai, atsakovas pratęsė skolos gražinimo terminą iki 2009-09-20, tačiau negavęs likusios skolos dalies, kreipėsi į notarą, atsakovui 2019-10-21 buvo išduotas vykdomasis raštas ir antstolio kontoroje buvo pradėtas išieškojimas. Su atsakovu ieškovas galutinai atsiskaitė 2010 metų lapkričio mėnesį, pardavus ieškovo butą iš varžytinių, jokių pretenzijų ieškovas atsakovui nėra pareiškęs. Atsakovas nurodo, kad pinigus skolino ieškovui asmeniškai, gaisro padariniams ieškovo garaže likviduoti. Nurodė, kad UAB „Aitas“ 2009-07-01 išrašė UAB „Laktopolis“, kurios vadovu yra atsakovas, paprastąjį vekselį 54 000,00 Lt sumai. Dėl šio vekselio yra nagrinėjama kita byla, ir šis vekselis neturi nieko bendro su nagrinėjama byla. Paaiškino, jog ieškovas faktiškai buvo bendrovės UAB „Aitas“ direktoriumi, nors juo ir buvo nurodytas atsakovo sūnus; visus klausimus sprendė su ieškovu. Prašo ieškinio reikalavimui taikyti ieškinio senatį pagal „Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo“ 72 straipsnio 3 dalį. Taip pat prašo pagal CPK 95 straipsnio nuostatas skirti baudą už piktnaudžiavimą teise. Ieškinys atmestinas. Nustatyta, kad 2009-04-06 ieškovas J. R. išdavė atsakovui Z. S. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 19 000,00 Lt sumai. Pagal šį vekselį ieškovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2009-07-01 (75 b.l.). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas iki 2009-07-01 grąžino atsakovui dalį skolos - 10 000,00 Lt, ir liko skolingas 9000,00 Lt. Dėl nesumokėtos skolos dalies atsakovas kreipėsi į Kauno m. 17-ąjį notarų biurą ir pratęsė likusios sumos sumokėjimą iki 2009-09-20 (11 b.l.). Ieškovui negrąžinus skolos dalies, atsakovas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, atsakovo teigimu, vykdomasis įrašas buvo išduotas 2009-10-21, atsakovas dėl vykdymo kreipėsi į antstolį V.Zubiną, kuris areštavo ieškovo turtą ir iš varžytinių jį pardavęs atsiskaitė su atsakovu 2010-11-10 (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Ieškovas šių aplinkybių neginčijo. Ieškovas patvirtino, kad jokio ginčo tarp jo ir atsakovo dėl pinigų ir vekselio pasirašymo nebuvo, visa skola pagal 2009-04-06 vekselį yra grąžinta, ieškovas patvirtino, kad pasirašant vekselį jokios prievartos iš atsakovo pusės nebuvo (80 b.l.).

Ieškovas byloje yra pateikęs 2008-04-03 Sutartį, sudarytą tarp UAB „Laktopolis“ ir UAB „Aitas“ dėl automobilių pirkimo, sąskaitų išrašus, kitus dokumentus laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio mėn. iki 2008 m. pabaigos, tame tarpe ir 2009-07-01 ieškovo paprastąjį neprotestuotiną vekselį 39 000,00 Lt sumai išduotą UAB „Laktopolis“ (13-29, 33-38 b.l.), kurie neturi ryšio su nagrinėjama byla, ieškovas Kauno miesto apylinkės teisme yra iškėlęs dar vieną bylą Nr. 2-173-151/2013, kurioje ginčija paprastąjį neprotestuotiną vekselį 39 000,00 Lt sumai, todėl minėti dokumentai šioje byloje nenagrinėtini.

Ieškovas J. R. prašo pripažinti negaliojančiu 2009-04-06 išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 19 000,00 Lt pagal CK 1.91 straipsnį, nurodo, kad jis, sudarydamas sandorį negalėjo išreikšti laisvos valios, UAB „Aitas“, kurioje jis dirbo ir kuriai vadovavo ieškovo sūnus A. R., pasinaudodamas savo kaip darbdavio stipresniąja padėtimi, įtikino ieškovą išduoti paprastąjį vekselį. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (vekselio davėjas) išrašė atsakovui (vekselio turėtojui) paprastąjį vekselį. Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlyginę vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą teisėtam vekselio turėtojui. (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ straipsnio 4 punktas, 77 straipsnio 2 punktas). Lietuvos Aukščiausiais teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Byloje pateiktas 2009-04-06 paprastasis neprotestuotinas vekselis turi visus reikiamus rekvizitus, atitinka įstatymo reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis). Ieškovas įrodinėja, kad pasirašydamas vekselį buvo priklausomas nuo darbdavio. Byloje esanti Darbo sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir UAB „Aitas“ patvirtina, kad ieškovas vekselio pasirašymo metu dirbo savo sūnaus vadovaujamoje darbovietėje (30-32 b.l.), tačiau tik pati darbo sutartis savaime neįrodo, kad darbdavys reikalavo, kad ieškovas pasirašytų vekselį. ĮPVĮ 19 straipsnio nuostatos yra tokios, kad įsipareigoję pagal vekselį asmenys gynybai negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo santykiais, nebent įsigydamas vekselį tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai. Skolininkas pagal vekselį negali atsisakyti įvykdyti vekselyje įtvirtintą prievolę be išlygų teisėtam vekselio turėtojui, o, ją įvykdęs, turi teisę pareikšti ieškinį tam, dėl kurio veiksmų ši prievolė atsirado be pagrindo arba neteko savo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Pats ieškovas yra nurodęs, jog jokių grasinimų, prievartos pasirašant vekselį iš atsakovo jis nebuvo sulaukęs, byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų veikęs tyčia prieš ieškovą. Ieškovas pagal vekselį atsiskaitė 2009-10-11, o atsiskaitydamas pagal vekselį ir nereikšdamas jokių pretenzijų, ieškovas patvirtino sandorį (CK 1.79 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovas, įvykdęs savo prievolę pagal vekselį, turi teisę reikšti ieškinį darbdaviui UAB „Aitas“, dėl kurios vadovo veiksmų, kaip teigia ieškovas, jis pasirašė vekselį. Dėl ieškinio senaties. Paprastiesiems vekseliams yra taikomos įsakomųjų vekselių nuostatos (ĮPVĮ 79, 80 straipsniai). Minėto įstatymo ĮPVĮ 73 straipsnio 3 dalis nustato, kad reikalavimai gali būti pareikšti davėjui (atsakovui) per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai buvo apmokėtas vekselis, arba nuo tos dienos, kai jam pačiam pareikštas reikalavimas. Nagrinėjamu atveju, reikalavimas sumokėti skolą ieškovui buvo pateiktas 2009-09-07 per Kauno m. 17-ąją notarų kontorą (39 b.l.), ieškovas reikalavimus atsakovui turėjo pareikšti iki 2010-03-07, skaičiuojant 6 mėnesius nuo reikalavimo pateikimo, tačiau ieškiniu kreipėsi po dviejų su puse metų, tik 2012-10-17 (3 b.l.). Vekselį galima priskirti nuginčijamų sandorių grupei, pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiems sandoriams nuginčyti yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo sandorio sudarymo dienos, šiuo atveju nuo 2009-07-01. Taigi, ieškovas praleido terminą, per kurį galėjo ginčyti vekselį ir pagal specialųjį įstatymą – IPVĮ 73 straipsnio 3 dalį, ir pagal CK normas, ieškovas termino atnaujinti neprašė. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimui senatis netaikytina, kadangi ieškovas neįrodė ieškinio (CPK 178 straipsnis). Dėl piktnaudžiavimo teise. Ieškovui J. R. prašoma skirti maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesu, kadangi pareiškė nepagrįstą ieškinį. Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų teigti, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tai, kad ieškovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė ieškinį, negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip piktnaudžiavimas įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis ar nesąžiningas elgimasis. Nenustačius ieškovo nesąžiningumo, nėra pagrindo skirti jam baudą pagal CPK 95 straipsnį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovo Z. S. atstovė advokatė Janina Dervinskienė prašo priteisti atsakovui iš ieškovo 600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti(66-68 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vertindamas šių išlaidų kompensuojamosios dalies pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, prašomos priteisti išlaidos mažesnės, nei numato Rekomendacijos, todėl jos besąlygiškai priteistinos, o valstybei priteistina – 15,00 Lt pašto išlaidų (CPK 96 str.). Teismas, vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 265 - 270 straipsniais, 273 straipsniu, 307 straipsniu, nusprendžia :

Ieškinį atmesti.

Priteisti Z. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, iš J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 600,00 Lt (šešis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš J. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kaune, 15,00 Lt (penkiolika litų) pašto išlaidų (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. nr. LT 24 7300 0101 1239 4300 AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė