Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Santai Urbietytei, Linai Deržinskienei ir Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorams Sandžiui Povilauskui ir Violetai Rudžianskienei, kaltinamajam S. Ž., jo gynėjai – advokatei Dianai Balčiūnienei, nukentėjusiesiems J. G. ir I. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, gyvenamosios vietos Lietuvoje adresas – (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos Jungtinėje Karalystėje adresas – (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1985-09-17 Panevėžio rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m., BK 47¹ str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 1985-11-26 Palangos miesto teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m.; BK 43 str. pagrindu prijungta dalis bausmės pagal 1985-09-17 nuosprendį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 m.; 3) 1992-02-10 Panevėžio miesto teismo nuosprendžiu, pakeistu 1992-05-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimu, pagal BK 152 str., 250 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m.; nuteisimas pagal BK 246 str. 1 d. panaikintas ir byla grąžinta tardymui papildyti. 1992-09-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 246 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; remiantis BK 43 str. prijungta neatlikta bausmė pagal 1992-02-10 Panevėžio miesto teismo nuosprendį (pakeistą 1992-05-29 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimu), galutinė bausmė – 4 m. laisvės atėmimo, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 str., likusi bausmės dalis sumažinta 1/3, t.y. 4 mėn. 13 d.; 4) 1998-01-08 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 m. su turto konfiskavimu; 5) 1998-02-25 Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn. su turto konfiskavimu; bausmė BK 42 str. 3 d. pagrindu subendrinta su 1998-01-08 nuosprendžiu, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn. su turto konfiskavimu; 6) 1998-03-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn. su turto konfiskavimu; remiantis BK 42 str. bausmė subendrinta su 1998-02-25 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; 7) 1998-10-02 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. su turto konfiskavimu; pritaikius BK 42 str. 3 d. bausmė subendrinta su 1998-03-31 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo su turto konfiskavimu; Lietuvos Respublikos Prezidento 1999-11-30 dekretu suteikus malonę, nuo likusios bausmės atleistas; 8) 2008-03-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 291 str. 1 d., 300 str. 2 d. areštu 60 parų; 9) 2008-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 206 str. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn.; bausmė BK 63 str. 9 d. pagrindu subendrinta su 1998-10-02 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 6 mėn.; įskaičius sulaikymo, suėmimo laiką bei pagal 1998-10-02 atliktą bausmę, nuspręsta laikyti atlikusiu bausmę; 10) 2008-09-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 str. 2 d. areštu 50 parų; BK 63 str. 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2008-03-18 ir 2008-04-02 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 9 mėn. 20 d.

kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. 2001 m. gegužės 4 d., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apgaule – pasiskolindamas iš nukentėjusiosios I. J. 10000 litų apgaulingai nurodytam medienos verslo vystymui ir melagingai žadėdamas grąžinti 20000 litų, ir šiuos pinigus iš I. J. paimdamas 2001 m. gegužės 4 d. notarų biure Vytauto g. 127, Šiauliuose, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, I. J. priklausantį, turtą – 10000 litų.

Be to, S. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2001 m. kovo mėnesio pradžios iki 2001 m. balandžio 1 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, veikdamas vieninga tyčia, per kelis kartus, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apgaule – pasiskolindamas iš nukentėjusiojo J. G. 4000 litų apgaulingai nurodytam medienos verslo vystymui bei melagingai žadėdamas grąžinti 8000 litų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam J. G. priklausantį turtą – 4000 litų.

Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tada, kai kaltininkas, panaudodamas apgaulę, savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Pirmas svarbus sukčiavimo veikos požymis yra svetimo turto įgijimas (turtinės prievolės išvengimas). Kitas esminis sukčiavimo veikos sudėties objektyvusis požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus jo valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti su tuo susijusius sprendimus, suklaidinimas, nulėmęs tokio asmens apsisprendimą perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę. Toks suklaidinimas gali pasireikšti tuo, kad kaltininkas nuslepia arba priešingai – praneša neteisingas aplinkybes ir faktus, pateikia klaidingą informaciją ir tai yra reikšminga nukentėjusiajam. Sukčiavimo atveju kaltininkas gali piktnaudžiauti nukentėjusiojo pasitikėjimu, pasinaudodamas tuo įtikina jį perduoti turtą ar perleisti turtinę teisę kaltininkui, o nukentėjusysis taip ir pasielgia, manydamas, kad šis neturi nusikalstamų ketinimų. Tyčios turinį esant sukčiavimui rodo kaltininko suvokimas, jog apgaule suklaidinęs nukentėjusįjį jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, numato, kad dėl jį ar kitą asmenį neteisėtai praturtinančios veikos nukentėjusiajam atsiras turtinė žala, ir nori tokių padarinių (kasacinė nutartis Nr. 2K-353/2012).

S. Ž. inkriminuota nusikalstama veika dėl sukčiaujant užvaldyto I. J. turto padaryta galiojant 1961 m. BK. Kaltinimas S. Ž. dėl šio nusikaltimo pagal 1961 m. BK 274 straipsnio 2 dalį pareikštas 2001-11-07 (1 t., 147 b. l.). Pagal 1961 m. baudžiamąjį kodeksą S. Ž. veika buvo laikoma sukčiavimu, padarytu pakartotinai, nes S. Ž. anksčiau jau buvo padaręs nusikaltimus, numatytus 1961 m. BK 271 ir 272 straipsniuose. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai buvo perkvalifikuota ir jis atiduotas teismui pagal 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalį, nes 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalyje (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojusi 2003-05-01) neliko pakartotinumo požymio ir numatytos laisvės atėmimo bausmės sankcija yra švelnesnė nei 1961 m. BK 274 straipsnio 2 dalyje (veikos padarymo metu galiojusi 1961 m. BK 274 straipsnio 2 dalies sankcija už sukčiavimą, padarytą pakartotinai, numatė laisvės atėmimą iki penkerių metų su bauda ar be baudos, o 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų), be to, 2000 m. baudžiamojo įstatymo sankcijoje be laisvės atėmimo numatytos ir alternatyvios, su laisvės atėmimu nesusijusios, bausmių rūšys. 2000 m. baudžiamasis įstatymas kaltinamajam yra palankesnis ir pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. Pažymėtina, jog vėliau BK 182 straipsnio 1 dalis buvo pakeista 2004-07-05 įstatymu Nr. IX-2314 (pakeitimai įsigaliojo 2004-07-13). Ši įstatymo redakcija galioja ir nuosprendžio priėmimo metu. Minėtu įstatymu, lyginant su ankstesne BK 182 str. 1 d. 2000-09-26 įstatymo redakcija, padarytas vienas pakeitimas: numatyta dar viena alternatyvi bausmės rūšis – bauda. Kadangi nuo 2003-05-01 iki 2004-07-13 galiojusi tarpinė BK 182 straipsnio 1 dalies redakcija nėra švelnesnė, nei nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 182 straipsnio 1 dalies 2004-07-05 redakcija, ji netaikoma. S. Ž. padarytai nusikalstamai veikai (dėl sukčiavimo būdu užvaldyto I. J. turto, kurio vertė viršija 3 MGL) taikytina nuosprendžio priėmimo metu galiojanti 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalies 2004-07-05 įstatymo Nr. IX- 2314 redakcija.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas numatytas 2000 m. BK 95 straipsnyje, o 1961 m. BK šis institutas buvo įtvirtintas 49 straipsnyje. Ir pagal 1961 m. BK 49 straipsnį, ir pagal 2000 m. BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sąlygų visuma: a) suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; b) asmuo šio termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (tardymo) ar teismo; c) nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja. Senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Jeigu asmuo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padaryta nauja nusikalstama veika

Už sukčiavimą, numatytą 1961 m. BK 274 straipsnio 2 dalyje, nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Pagal 1961 m. BK 49 str., asmuo, padaręs nusikaltimą, už kurį pagal įstatymą gali būti skiriamas laisvės atėmimas ne daugiau kaip penkeriems metams, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nuo tokio nusikaltimo padarymo dienos suėjo penkeri metai. 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalyje, į kurią perkvalifikuota S. Ž. veika dėl sukčiaujant užvaldyto I. J. turto, numatytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, nes už jį numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Pagal 2000 m. BK 95 straipsnį, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, taikomas penkerių metų senaties terminas, t. y. toks pat, kaip ir 1961 m. BK. Kadangi senaties terminas už S. Ž. inkriminuotą veiką (sukčiaujant užvaldytą I. J. turtą) pagal naujojo BK nuostatas yra toks pat, kaip ir pagal 1961 m. BK, taip pat įvertinus tai, jog S. Ž. veika kvalifikuojama pagal 2000 m. BK Specialiosios dalies straipsnį, S. Ž. apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis nustatoma vadovaujantis naujojo BK taisyklėmis (kasacinė nutartis Nr. 2K-143/2008). Taikytina BK 95 straipsnio 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakcija (įsigaliojo 2004-07-13), pagal kurią buvo nustatytas penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas, kai padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktis), bei numatyta, kad jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią asmuo sulaikomas arba kurią jis pats atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikaltimą (BK 95 straipsnio 3 dalis), o jeigu asmuo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir šiuo atveju senaties eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padaryta nauja nusikalstama veika (BK 95 straipsnio 4 dalis). Vėliau BK 95 straipsnis buvo keistas dar du kartus (2010 m. birželio 15 d. ir 2011 m. kovo 22 d., pakeitimai įsigaliojo atitinkamai 2010 m. birželio 29 d. ir 2011 m. kovo 31 d.), tačiau padarytais pakeitimais buvo nustatytas ilgesnis – aštuonerių metų – apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas padarius nesunkų nusikaltimą, taigi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, jie sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl negali būti taikomi.

S. Ž. nukentėjusiosios I. J. turtą sukčiaujant užvaldė 2001 m. gegužės 4 d. Baudžiamoji byla dėl šios veikos S. Ž. buvo iškelta 2001-09-07 (1 t., 1 b. l.), 2001-11-07 S. Ž. buvo patrauktas kaltinamuoju (1 t., 147 b. l.), tos pačios dienos nutarimu parengtinis tardymas jo atžvilgiu buvo sustabdytas ir paskelbta pasislėpusio nuo ikiteisminio tyrimo S. Ž. paieška (1 t., 148 b. l.). Paskelbus S. Ž. paiešką, senaties termino eiga pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo S. Ž. sustojo 2001-11-07 ir atsinaujino 2006-05-07 kaltinamąjį sulaikius po to, kai jis, panaudodamas suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną (1 t., 153 b. l.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pasislėpimas yra sąmoningi asmens veiksmai, atliekami padarius nusikalstamą veiką, kuriais siekiama išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tai veiksmai, apsunkinantys kaltininko pristatymą prokurorui ar teismui, jo apklausą, kardomųjų priemonių taikymą. Šiems veiksmams gali būti priskirti gyvenamosios vietos pakeitimas, sistemingas persikėlimas iš vienos vietovės į kitą, išvykimas į užsienį, gyvenimas be dokumentų ar suklastotų dokumentų įgijimas, pavardės ar vardo, išvaizdos pakeitimas, kitokių aplinkybių, trukdančių nustatyti asmens tapatybę, sudarymas. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-9/2011, 2K-7-371/2011).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. Ž. netrukus po 2011-05-04 įvykdytos nusikalstamos veikos pakeitė gyvenamąją vietą išvykdamas iš Šiaulių, jo buvimo vieta net ir paskelbus paiešką nebuvo nustatyta. Kaltinamasis gyveno be asmens dokumentų, nes S. Ž. pasas buvo paliktas bute (duomenys neskelbtini) ir iš ten 2001-07-30 paimtas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. S. Ž. jokių veiksmų dėl asmens dokumento grąžinimo nuo paieškos paskelbimo 2001-11-07 iki sulaikymo 2006-05-07 nesiėmė, priešingai, įsigijo suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, išduotą kito asmens vardu, ir pasinaudodamas šiuo suklastotu dokumentu mėgino išvykti iš Lietuvos Respublikos. J. G., 2001-10-19 apklausta liudytoja (1 t., 90 b. l.), nurodė S. Ž. gyvenamosios vietos nežinanti, teigė iš S. Ž. skambučio telefonu supratusi, kad jis su draugu išvažiavo uždarbiauti ir kad skambina jai iš Rusijos Federacijos vietovės, esančios netoli Maskvos. Šios aplinkybės leidžia abejoti teisiamajame posėdyje išsakytais kaltinamojo S. Ž. ir liudytojos J. G. teiginiais, jog S. Ž. nuo išvykimo iš Šiaulių iki sulaikymo 2006-05-07 gyveno (duomenys neskelbtini) Panevėžio mieste, pas J. G. tėvus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. G. teisme nepaneigė tos aplinkybės, jog 2001-10-19 apklausiama dėl S. Ž. buvimo vietos nežinojo, kur tuo metu S. Ž. yra, taip pat nepaneigė ir to, jog apie tai, kad S. Ž. ieško policijos pareigūnai, pranešė kaltinamajam, nes su juo buvo susitikusi. Taigi, galima manyti, kad S. Ž. žinojo apie tai, kad yra ieškomas pareigūnų, tačiau norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pasislėpė nuo baudžiamojo persekiojimo – pakeitė gyvenamąją vietą, įsigijo suklastotus asmens dokumentus (suklastotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą) ir jį panaudodamas siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos. Dėl to nuosprendžio priėmimo senaties termino eiga pasislėpusiam nuo baudžiamojo persekiojimo S. Ž. nuo 2001-11-07 iki 2006-05-07 buvo sustojusi ir tas tarpas nuo jo pasislėpimo iki suradimo (4 metai 6 mėnesiai) į senaties termino trukmę neįskaičiuotinas.

Kaip minėta, jeigu asmuo iki BK 95 straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta (BK 95 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento.

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. Ž. senaties termino eigos laikotarpiu, t. y. 2006-05-06, padarė naujas nusikalstamas veikas (2 t., 82-83 b. l.), kurios nutraukė senaties eigą dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – sukčiavimo būdu užvaldyto I. J. turto, dėl to nuo minėto nusikaltimo padarymo (2001-05-04) iki 2001-11-07 paskelbtos S. Ž. paieškos praėjusi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino dalis (6 mėnesiai ir 3 dienos) anuliuojama ir skaičiuojama iš naujo nuo 2006-05-06. Antrą kartą paskelbus S. Ž. paiešką, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga buvo sustojusi nuo 2006-08-29 iki 2008-02-10 (1 t., 172-173 b. l., 2 t., 1 b. l.). Vėliau S. Ž. per senaties terminą įvykdė dar vieną nusikalstamą veiką (padaryta tęstinė veika, kuri baigta 2008-02-10, 3 t., 123-128 b. l.). Ši nusikalstama veika vėl nutraukė nuo 2006-05-06 iki 2006-08-29 praėjusį senaties terminą dėl sukčiaujant užvaldyto I. J. turto ir senatis dėl šio nusikaltimo skaičiuojama iš naujo nuo 2008-02-10. S. Ž. vengiant atvykti į teismo posėdžius, nerandant jo namuose teismas dar kartą paskelbė S. Ž. paiešką. Nuo Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-02-05 nutarties, kuria buvo paskelbta S. Ž. paieška (3 t., b. l. 113), paskelbimo iki 2012-04-11 (4 t., 3, 4 b. l.), kai S. Ž. buvo surastas ir pagal Europos arešto orderį pargabentas iš Jungtinės Karalystės į Lietuvą, senaties termino eiga buvo sustojusi 3 metams 2 mėnesiams ir 6 dienoms. Atsižvelgiant į tai, jog senaties eiga dėl 2001-05-04 įvykdyto nusikaltimo buvo net du kartus nutraukta ir skaičiuojama iš naujo nuo 2008-02-10, t. y. nuo tada, kai buvo baigta nusikalstama veika, antrą kartą nutraukusi senaties eigą dėl sukčiaujant užvaldyto I. J. turto, o nuo 2009-02-05 iki 2012-04-11 senaties termino eiga pasislėpusiam nuo teismo S. Ž. buvo sustojusi, daroma išvada, jog apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl I. J. turto užvaldymo sukčiavimo būdu nėra suėjęs.

S. Ž. kaltinamas dar vienos nusikalstamos veikos padarymu, t. y. dėl sukčiaujant užvaldyto J. G. turto. Ši veika galimai padaryta galiojant 1961 m. BK. Įtarimas dėl minėto nusikaltimo S. Ž. pareikštas 2008-07-24. S. Ž. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuoti ne pagal 1961 m. baudžiamojo įstatymo redakciją, o pagal 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalį, nes, kaip minėta, 2000 m. baudžiamasis įstatymas kaltinamajam yra palankesnis ir pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią. S. Ž. galimai padarytai nusikalstamai veikai (dėl sukčiavimo būdu užvaldyto J. G. turto) taikytina 2000 m. BK 182 straipsnio 1 dalies 2004-07-05 įstatymo Nr. IX- 2314 redakcija. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis dėl šios veikos taip pat nustatoma vadovaujantis naujojo BK taisyklėmis, taikant BK 95 straipsnio 2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 redakciją.

Iš S. Ž. pateiktos kaltinimo formuluotės dėl sukčiaujant užvaldyto J. G. turto matyti, kad galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymo Nr. IX- 2314 redakcija), sudarė keli veiksmai, iš kurių paskutinis buvo atliktas 2001 m. balandžio 1 d. Dėl to penkerių metų senaties termino eiga dėl šio S. Ž. inkriminuoto nusikaltimo skaičiuojama nuo 2001 m. balandžio 1 d. Šią penkerių metų senaties termino eigą nutraukė 2001-05-04 įvykdytas sukčiavimo nusikaltimas iš I. J., todėl nuo 2001-04-01 iki 2001-05-04 praėjusi senaties termino dalis anuliuojama ir skaičiuojama iš naujo nuo 2001-05-04. Penkerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl nusikalstamos veikos, įvykdytos J. G., suėjo 2006-05-04. Šiuo laikotarpiu senaties eigos nauja nusikalstama veika nenutraukė. Pagrindo pripažinti, jog senaties terminas minėtu laikotarpiu buvo sustojęs, nėra, nes S. Ž. dėl šio nusikaltimo minėtu laikotarpiu net nebuvo persekiojamas: nukentėjusiojo J. G. pareiškimas gautas tik 2008-07-23 ( 1 t., 10 b. l.), įtarimas S. Ž. dėl sukčiaujant įgyto J. G. turto pareikštas 2008-07-24 (2 t., 137 b. l.). Dėl to teismas daro išvadą, jog senaties eiga dėl S. Ž. inkriminuoto J. G. turto užvaldymo sukčiavimo būdu pasibaigė 2006-05-04, t. y. iki S. Ž. atžvilgiu pradėto baudžiamojo persekiojimo. Tokiu būdu, aiškiai nustatyta Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios buvimo baudžiamasis procesas negalimas – baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas, todėl baudžiamasis procesas S. Ž. atžvilgiu dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (J. G. turto užvaldymo sukčiavimo būdu) nutraukiamas.

Skirdamas S. Ž. bausmę už nusikalstamą veiką, įvykdytą I. J., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. S. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimą, veika baigta, nes svetimą turtą kaltinamasis užvaldė ir galėjo juo disponuoti pagal savo valią. S. Ž. nusikalto būdamas teistas septynis kartus (2 t., 26-29 b. l., 32-35 b. l., 36-41 b. l., 43-50 b. l.), teistumui neišnykus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Po nusikaltimo, už kurį teisiamas šioje byloje, padarymo įvykdė dar dvi nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas 2008-03-18 ir 2008-09-29 nuosprendžiais. S. Ž. teisiamas jau vienuoliktą kartą, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta, dėl to S. Ž., kaip anksčiau ne vieną kartą teistam asmeniui ir recidyvistui, už padarytą nusikaltimą skiriama griežčiausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas (BK 56 straipsnio 1 dalis). Bausmės dydis, nesant nei kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nustatytinas kaip artimas sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, tačiau nežymiai už jį mažesnis (BK 61 straipsnis).

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu subendrintina su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžiu paskirta bausme, nes nusikaltimas, už kurį S. Ž. teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarytas iki 2008-09-29 nuosprendžio priėmimo.

S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 13400 litų turtinės žalos atlyginimo (1 t., 64 b. l.). Pagrįsdama reikalaujamos atlyginti žalos dydį, I. J. teisiamajame posėdyje nurodė, jog atlygintiną žalą sudaro 12400 Lt, kuriuos ji turėjo grąžinti K. P. pagal paskolos sutartį (10000 litų paskola ir 2400 litų palūkanų), taip pat 700 litų, kuriuos ji taip pat buvo paskolinusi S. Ž., ir 300 Lt, kuriuos sudaro S. Ž. pasisavintos auksinės apyrankės vertė. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. I. J. iš kaltinamojo priteistina 12400 litų, t.y. suma, kurią nukentėjusioji turėjo grąžinti K. P. pagal paskolos sutartį. Šią sumą teismas vertina kaip tiesioginius materialinius nuostolius, kuriuos patyrė I. J. dėl padarytos nusikalstamos veikos. Reikalaujami atlyginti 700 litų, kuriuos I. J., jos teigimu, paskolino S. Ž. ir kurių šis jai negrąžino, bei 300 litų už, kaip nurodė I. J., pasisavintą apyrankę, nukentėjusiajai nepriteistini, nes 700 litų piniginių lėšų bei 300 litų vertės auksinės apyrankės užvaldymas S. Ž. nėra inkriminuoti.

Nukentėjusiojo J. G. civilinis ieškinys dėl 4000 Lt turtinės žalos atlyginimo (1 t., 78 b. l.), teismui nutraukus procesą dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, paliekamas nenagrinėtas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog paskelbus pasislėpusio nuo teismo S. Ž. paiešką (3 t., 113 b. l.) ir skyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą (3 t., 114-115 b. l.), buvo išduotas S. Ž. Europos arešto orderis (3 t., 140-149 b. l.). Sulaikius S. Ž. Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos pareigūnai vyko jo parsigabenti ir patyrė 6202,76 Lt išlaidų ( 4 t., 48 b. l.). Kadangi ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats S. Ž. ir šios išlaidos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir priteistinos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

nusprendė:

S. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX- 2314 redakcija) dėl J. G. turto užvaldymo sukčiavimo būdu nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

S. Ž. pripažinti kaltu dėl I. J. turto užvaldymo sukčiavimo būdu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2004-07-05 įstatymo Nr. IX- 2314 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nagrinėjamoje byloje pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžiu paskirta 4 metų 9 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę S. Ž. paskirti laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į bausmę įskaityti S. Ž. laikinojo sulaikymo ir suėmimo nuo 2012-04-11 iki 2012-08-03 laiką, taip pat pagal 2008-03-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo ir 2008-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius įskaitytą laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką bei laiką, įskaitytą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-29 nuosprendžiu (bausmę, visiškai atliktą pagal 2008-03-18 Pasvalio rajono apylinkės teismo ir 2008-04-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžius).

Laisvės atėmimo bausmę S. Ž. paskirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo taikyti S. Ž. tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Priteisti I. J. iš S. Ž. 12400 (dvylika tūkstančių keturis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo.

J. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš S. Ž. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 6202,76 Lt (šešis tūkstančius du šimtus du litus 76 ct) ekstradicijos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.