Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-02-05 · Administracinė byla Nr. I-134-583/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-02-05
Bylos Nr.
I-134-583/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
A. M.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-134-583/2009m.; Procesinio sprendimo kategorija 16.8, 74 (S)
Bylos kategorija 1.12KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. M., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės atstovams - Jolantai Bružaitei, Einarui Razmai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymo Nr. TE-263 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas A. M. teismui pateikė prašymą, kuriuo prašoma panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2008-11-19 įsakymą Nr.TE-263 “Dėl materialinės žalos atlyginimo išskaitymo iš A. M. darbo užmokesčio“. Pareiškėjo prašyme nurodoma, kad valstybės tarnybą reglamentuojantys teisės aktai atskirai neapibrėžia žalos atlyginimo sąlygų, o tik nurodo, kad žala atlyginama jeigu ji padaryta dėl tarnybinių pareigų atlikimo, tai taikomos bendrosios CK nuostatos dėl žalos atlyginimo sąlygų. Atsakovo patvirtintoje tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra nurodyta, kad būtent jis netinkamai eksploatavo sugadintą katerį, o nurodyta, kad jo kaltė pasireiškia tuo, kad neva netinkamai priėmė budėjimą, nepastebėjo skuterio gedimo, kuris akivaizdžiai matomas. Tarnybinėje išvadoje nenurodyta, kad jo neteisėta veika yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, todėl jo kaltė neįrodyta, todėl jis neprivalo atlyginti žalą. Šiais ir kitais prašyme išdėstytais argumentais pareiškėjas teismo prašo:

- panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2008-11-19 įsakymą Nr. TE-263 “Dėl materialinės žalos atlyginimo išskaitymo iš A. M. darbo užmokesčio“.

Pareiškėjo atstovas advokatas Vaidotas Rutavičius palaiko skundo reikalavimus jame išdėstytų motyvų pagrindu, bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ginčijamas įsakymas yra priimtas praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė (toliau – ir Pakrančių rinktinė) atsiliepime išdėstė nesutikimo su pareiškėjo prašymu argumentus. Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu, remiantis turimais dokumentais buvo nustatyta, A.M. priimant budėjimą laive, jokių pastabų dėl skuterio sugadinimo nebuvo, paskutinis skuterį vairavo pats laivo budėtojas A.M., kuris atsakingas už patikėto turto saugojimą ir tausojimą, todėl buvo konstatuota, kad A.M. netinkamai vykdė pakrančių apsaugos rinktinės vado 2008-02-28 įsakymu Nr.10-83 patvirtinto „Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos Patrulinių laivų būrio specialisto pareigybės aprašymo“ 19 ir 20 punktų reikalavimus. Žalos padarymo metu Pakrančių apsaugos rinktinę ir pareigūną A.M. siejo tarnybos santykiai, žala atsirado pareiškėjui vykdant tarnybines funkcijas, todėl žalos atlyginimo klausimas buvo spręstas pagal Statuto, Valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kurių pagrindu A.M. atsirado teisiniai pagrindai atlyginti turtinę žalą dėl katerio „Boomeranger C605-011“ apgadinimo. Pažymi, kad pareiškėjui buvo išaiškinta teisė kreiptis į darbdavį dėl atlygintinos žalos dydžio sumažinimo, tačiau pareigūnas šia teise nepasinaudojo.

Atsakovo atstovas E.Razma prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į prašymą išdėstytais motyvais.

Atsakovo atstovė J.Bružaitė prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tikslu nustatyti kaltą asmenį dėl katerio sugadinimo, vadovaujantis 2003-08-27 Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr.IV-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas. Vadovaujantis minimo akto 19 punktu, tarnybinio patikrinimo terminas pratęstas dar 30 dienų. Žalos paaiškėjimo diena atsakovo atstovės teigimu yra būtent tarnybinio patikrinimo išvados surašymo diena - 2008-11-04. Atsakovo atstovė prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja.

Skundas tenkintinas.

Iš byloje teikiamos tarnybinio patikrinimo medžiagos nustatyta, kad 2008-08-28 l.e. Neringos užkardos vado pareigas kapitonas A.R. tarnybiniu pranešimu informavo VSAT Pakarančių apsaugos rinktinės Techninio skyriaus viršininką R.G. apie skuterio „Boomeranger C605-011“ sugadinimą (b.l.32). 2008-08-29 UAB (duomenys neskelbtini), vykdant užsakovo – Pakrančių apsaugos rinktinės pavedimą, apžiūrėjo laivo „Boomeranger 605C-011“ variklį Yamaha 50 AG ir surašė defekacijos aktą Nr.070828, kuriame nurodė apžiūros metu nustatytus gedimus bei jiems pašalinti reikalingų detalių sąrašą bei gedimų šalinimo darbų sąmatą - 7871,81 litų (b.l.28-29). 2008-09-15 atsakovui (užsakovui) buvo pateikta variklio Yamaha 50 AG, 2006 m. modelio 07 „Boomeranger 605C-011“ darbų atlikimo sąmata 080828/1 (b.l.31), kurią pasirašė vykdytojo UAB (duomenys neskelbtini) atstovas V.K. ir užsakovo atstovas A. K. (b.l.31). Už servizo darbus pagal atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą užsakovui 2008-09-15 pateikta apmokėjimui PVM sąskaita faktūra serija GRT Nr. 841416 (b.l.39), kurią l.e. vado pareigas D. L. savo viza nurodė apmokėti (b.l.39).

VSAT Pakarančių apsaugos rinktinės Techninio skyriaus vyresnysis specialistas A.K. 2008-09-03 tarnybiniu pranešimu (b.l.27) informavo VSAT Pakarančių apsaugos rinktinės vado pavaduotoją pulkininką R.T. apie skuterio „Boomeranger C605-011“ apgadinimą, o pastarasis rezoliucija pavedė E.R. atlikti tarnybinį patikrinimą. VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės 2008-11-04 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr.42-28 „Dėl Neringos užkardos katerio „Boomeranger C605-011“ sugadinimo“ nurodoma, kad 2008-08-26, 9.00 val. Kopgalio užkardos Patrulinių laivų būrio specialistas R. B. perdavė, o pareigūnas A. M. priėmė budėjimą bei tarnybai skirtas priemones, tarp jų ir laivą „Madeleine“ ir skuterį „Boomeranger C605 - 011“ techniškai tvarkingus. Perdavimo metu priimančioji pamaina pastabų perduodančiajai pamainai neturėjo, todėl darytina išvada, kad skuteris „Boomeranger C605-011“ perdavimo metu buvo techniškai tvarkingas. Pagal laivo žurnalo įrašus matyti, kad 2008-09-26/27 (laivo budėtojo A.M. tarnybos metu) skuteris buvo naudojamas 3 kartus, paskutinis skuterį vairavo pats laivo budėtojas A.M.. 2008-08-27 09.00 val. pamainos perdavimo/priėmimo metu pareigūnas D. P., apžiūrėdamas skuterį „Boomeranger C605-011“ pastebėjo apgadinimus ir tai pažymėjo laivo žurnale. Atsižvelgiant į šias aplinkybes atsakovas padarė išvadas, kad pareigūnas A.M. 2008-09-26 dėl savo neatsargumo netinkamai eksploatavo skuterį „Boomeranger C605-011“ ir dėl to apgadino. Dėl A.M. neteisėtų veiksmų (skuterio „Boomeranger C605-011“ eksploatavimo) ir su tuo susijusių Pakrančių rinktinės išlaidų skuterio variklio remonto (tiesioginis priežastinis ryšys), atsakovas patyrė 7872,83 Lt tiesioginę materialinę žalą (nuostolius). Remiantis šia išvada VSAT Pakrančių rinktinės vadas 2008-11-19 priėmė įsakymą Nr.TE-263 „Dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš A. M. darbo užmokesčio“

Taigi iš aukščiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad tarnybinis ginčas kilo dėl teisės normų, reglamentuojančių pareigūno materialinę atsakomybę, aiškinimo ir taikymo. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003-04-29 įstatymu Nr.IX-1538 (toliau – Statutas), 25 straipsnio 2 dalis numato, kad už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Valstybės tarnybos įstatymas) 32 straipsnio nuostatų. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Šio straipsnio 4 dalis numato valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens teisę nuspręsti dėl padarytos žalos atlyginimo išskaitymo iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio (neviršijant vidutinio darbo užmokesčio), jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais. Sprendimui dėl žalos atlyginimo priimti nustatytas vieno mėnesio terminas nuo žalos paaiškėjimo dienos. Praleidus šį terminą, priimti tokio pobūdžio sprendimo galimybės įstatymas nenumato, todėl reikalavimo priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo per 1 mėnesį nuo žalos fakto ir dydžio aplinkybių paaiškėjimo, nesilaikymas, sprendimą, kuris priimtas praleidus nustatytą terminą, daro neteisėtu ir naikintinu (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d.nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-304/2008)

Atsakovas, kaip teisminio nagrinėjimo metu nurodė ir atsakovo atstovė J.B., atliko tarnybinį patikrinimą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr.1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka, kurio metu siekė nustatyti kaltus asmenis dėl kurių veiksmų buvo padaryta turtinė žala. Būtent tyrimo metu nustatyta, kad pareigūnas A.M. savo neteisėta veika padarė žalą ir tik patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinės vado įsakymu, pareigūnas A.M. buvo patrauktas materialinėn atsakomybėn. Tačiau nežiūrint atsakovo atstovų išdėstyto teisinio vertinimo, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą atsakovui iš vis nenumatyta pareiga atlikti tarnybinį patikrinimą materialinės žalos padarymo atveju. Kaip jau minėta, Statute nėra tiesiogiai reglamentuota vidaus tarnybos sistemos pareigūno atsakomybės klausimas dėl materialinės atsakomybės už žalą, padarytą vidaus reikalų statutinėms įstaigoms, todėl statutiniams valstybės tarnautojams kaip bendrasis teisės aktas Statuto atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas, jo 32 straipsnio nuostatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. A-502-304-08 pasisakydamas dėl analogiško ginčo taip pat yra konstatavęs, jog nėra pagrindo teiginiui, jog ginčo teisiniai santykiai nesureguliuoti ir reikalinga taikyti kitą, žemesnės galios teisės aktą pagal analogiją, t.y. pareiškėjo minimą aktą - Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Juolab, kad Statuto 25 straipsnio 2 dalis reikalauja, jog materialinėn atsakomybėn pareigūnai būtų traukiami įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to teismas konstatuoja, kad atsakovas klaidingai pripažino tarnybinio patikrinimo išvados surašymo dieną žalos paaiškėjimo momentu. Žalos paaiškėjimu turi būti laikomas momentas, kuomet atsakovui tapo žinoma visuma aplinkybių apie žalos padarymo faktą ir dydį.

Kaip jau nurodyta teismo sprendime, atsakovui skuterio „Boomeranger C605-011“ apgadinimo, žalos padarymo, žalos dydį patvirtinančių aplinkybių visuma galutinai tapo žinoma 2008-09-15 atsakovo įgaliotam atstovui pasirašius darbų atlikimo sąmatą (b.l.31), bei l.e. vado pareigas D. L. vizavus UAB (duomenys neskelbtini) 2008-09-15 pateiktą apmokėjimui sąskaitą (b.l.39). Šie duomenys patvirtina, kad teisinės prielaidos spręsti klausimą dėl pareigūnų materialinės atsakomybės atsirado būtent paaiškėjus šioms aplinkybėms apie žalos padarymo faktą ir dydį. Taigi, nuo šio momento pareiškėjas ir turėjo realizuoti jam suteiktą teisę spręsti klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nėra pagrindo abejoti, jog atsakovas galėjo atlikti tarnybinį patikrinimą siekiant nustatyti ar nebuvo padarytas tarnybinis nusižengimas, kai paaiškėjo jog buvo sugadintas pareigūnams tarnybai patikėtas turtas. Būtent šio tarnybinio patikrinimo metu gali būti tiriamas pareigūnų veiksmų teisėtumas ir nustatoma kokie ir kokių pareigūnų veiksmai įtakojo žalos atsiradimą. Tarnybinio patikrinimo išvada gali būti pakankamas teisinis pagrindas tiek spręsti klausimui dėl tarnybinio nusižengimo buvimo ar nebuvimo, tiek spręsti klausimui dėl konkretaus pareigūno materialinės atsakomybės pagrindų buvimo ar nebuvimo. Tačiau šiuo atveju, kaip yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas cituojamoje teismo nutartyje, tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo momentas negali būti laikomas žalos paaiškėjimo momentu, jeigu yra kitų duomenų, liudijančių apie žalos dydį ir jos aplinkybes. Taipogi pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas nuo žalos paaiškėjimo dienos yra laiko tarpas, per kurį atsakovas vadovaudamasis taisyklėmis, reglamentuojančiomis tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką bei tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką, gali atlikti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti žalą padariusį asmenį. Praleidus teisės akte numatytą vieno mėnesio terminą, atsakovas žalos atlyginimo turi teisę reikalauti vadovaujantis bendraisiais deliktinės atsakomybės pagrindais.

Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog ginčijamas 2008-11-19 įsakymas dėl materialinės žalos išskaitymo iš pareiškėjo darbo užmokesčio yra priimtas praleidus Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatytą vieno mėnesio terminą, skaičiuojamą nuo žalos paaiškėjimo dienos ir tai yra pagrindas ginčijamą įsakymą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo A. M. prašymą patenkinti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės vado 2008 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. TE-263 „Dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš A. M. darbo užmokesčio“ panaikinti.

Įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinę grąžinti pareiškėjui iš jo darbo užmokesčio išskaičiuotą sumą materialinei žalai atlyginti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas