Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-265-530/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-10
Bylos Nr.
1-265-530/2014
Teisminio proceso Nr.
1-06-1-01015-11-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
T. M.
Advokatai
Danius Svirinavičius
Baudžiamoji byla Nr. 1-265-530/2014Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01015-11-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4; 1.2.18.10; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 10 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant A. G., dalyvaujant prokurorui M. V., kaltinamajai T. M., gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, specialistei A. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1984-10-06, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti Kauno A. Puškino gimnazijoje, raštvedės pareigose, netekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 222 str. 1 d.,Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2011-02-11 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą bendrovėje, laikotarpiais nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 ir nuo 2010-03-01 iki 2010-08-31, siekdama nuslėpti dalį gaunamų pajamų, organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdama 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus, nurodančius, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nurodančius, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus arba įvykus.“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 punktą „į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas įkasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba kvitas“: Laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore sudarė ir savo parašu patvirtino rangos sutartis dėl langų pagaminimo ir sumontavimo su šiais fiziniais asmenimis: 1) V. V. 2009-10-06 sutartį KL Nr. 10/06-02, 2) J. S. 2009-10-02 sutartį KL Nr. 10/02-01, 3) R. S. 2009-10-05 sutartį KL Nr. 10/05-02, 4) D. V. 2009-10-02 sutartį KL Nr. 10/03-03 žinodama, kad pagal šias sutartis yra atlikti jose numatyti darbai ir už šiuos darbus atsiskaityta, taip pat su fiziniais asmenimis K. P. ir B. G. nesudarius su jais rangos sutarties, bet atlikus langų pagaminimo ir montavimo darbus, šių sutarčių bei atliktų darbų pagrindu neišrašė ir nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2009-05-05 iki 2010-10-08 tvarkiusiai ir nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusiai, L. V., PVM sąskaitų-faktūrų, pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių bendrai 9400 Lt sumai, bei neužtikrino, kad šie, iš užsakovų gauti pinigai, būtų apskaityti įmonės kasoje. Laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-08-31 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore sudarė ir savo parašu patvirtino rangos sutartis dėl langų pagaminimo ir montavimu su šiais fiziniais asmenimis: 1) Ž. D. 2010-06-18 sutartį be numerio, 2) R. D. 2010-05-07 sutartį Nr. 05/07-01, 3) D. M. 2010-05-05 sutartį Nr. 05/05-01, 4) G. C. 2010-05-14 sutartį Nr. 05/14-03, žinodama, kad pagal šias sutartis yra atlikti jose numatyti darbai ir už šiuos darbus atsiskaityta, taip pat su fiziniais asmenimis Č. Ž., R. V., A. G., D. R., D. K., J. Č., K. S., R. P., L. E., P. J. G., I. N., A. P., G. D. nesudarius su jais rangos sutarties, bet atlikus langų pagaminimo ir montavimo darbus, šių sutarčių bei atliktų darbų pagrindu neišrašė ir nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2009-05-05 iki 2010-10-08 tvarkiusiai ir nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusiai, L. V., PVM sąskaitų-faktūrų, pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių bendrai 25824 Lt sumai, bei neužtikrino, kad šie, iš užsakovų gauti pinigai, būtų apskaityti įmonės kasoje. Tokiu būdu T. M. organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingą apskaitos tvarkymą, dėl ko laikotarpiais nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 bei nuo 2010-03-01 iki 2010-08-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo.

K. T. M. neprisipažino ir teismui po visų proceso dalyvių apklausos paaiškino, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Organizavo įmonės veiklą, įdarbino kasininką, kuris buvo atsakingas už kasą ir kas vyko už jos nugaros, negali pasakyti. Ji buhalterinės apskaitos nevedė, nes buvo buhalteriai, kurie patvirtino, kad nieko apgaulingo nebuvo. Toks kaltinimas nepagrįstas, nes buvo atsakingi kiti žmonės, o ji kaltinama dėl to, kad buvo direktorė ir atsakinga. Ji nesutinka su kaltinimu, nes nevedė jokios apgaulingos buhalterijos. Nurodė, kad įmonės veikla – langų montavimas, darbuotojų dirbo nuo 7 iki 30. Langus atsiveždavo iš Lenkijos, juos montavo, veždavo į sandėlius ir parduodavo Lietuvoje, jie gamyba neužsiėmė. Negirdėjo, jog buhalteriai sakytų, jog langai neapskaityti. Ji labai dažnai važiuodavo į užsienį, todėl sutartys su jos parašu buvo sudėtos į stalčių ir todėl buvo šokiruota, kai kurių dalykų. Ji pasitikėjo buhalteriais. Ne kartą buvo tikrinta mokesčių inspekcijos, didelių pažeidimų nebuvo pastebėta. Daug ką darė V. T.. Jos atsakomybė, kad ji yra įmonės vadovė, bet ji už kasą nebuvo atsakinga ir už kitų veiksmus ji negali atsakyti. Mano, kad kasoje buvo viskas tvarkoje ir nesupranta, kas tie dideli neatitikimai. Su V. T. ji susipažino dirbdama kitoje įmonėje, kai ji sukūrė savo įmonę, paprašė V. T. pas ją dirbti, nes matė, kad jis turi sugebėjimų. Su V. T. sudarytoje sutartyje, jis buvo darbų vadovas ir vadybininkas, kasininkas. Su V. T. kartu negyveno. Sutarčių ji asmeniškai su niekuo nesudarinėjo, jos pasirašytos sutartys buvo stalčiuje ir V. T. visada galėdavo jas paimti, nuvažiuodavo pas žmones, gaudavo pinigus ir nuveždavo buhalterei. Apklausti liudytojai jos net nežino. V. T. turėjo įgaliojimą pasirašyti sutartis. Buvo priimtas įsakymas, kad jis galėjo pasirašyti. Ji nežinojo, niekam nesakė atlikti kokius veiksmus, teisme sužinojo daug naujo, kas buvo daroma, nes pagrinde visur vadovavo kasininkas. Ji visiškai pasitikėjo V. T., nebuvo kažkokių incidentų juo nepasitikėti. Kaltinime nurodytu laikotarpiu kasininku dirbo V. T..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji T. M. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodoma šiais žemiau išvardintais įrodymais:

Liudytojas D. R. parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį rado reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus skrajutėje, kuri buvo prisegta skelbimų lentoje prie prekybos centro „Norfa“ Šilainiuose. Norėjo įsistiklinti balkoną. Skrajutėje nurodytu telefonu susisiekė ir užsisakė langus, įmonės administracijos patalpose nebuvo. Bendravo su Vaidu, pavardės nežino. Dirbo du pagyvenę vyrai, kurių nei vardų, nei pavardžių neatsimena. Padarė išankstinį mokėjimą, apie 80 procentų. Pinigai buvo apskaityti. S. V., pas save namuose. Lyg tai rašė oficialią sutartį ir pajamų išlaidų orderį, kurių nerado. Skiria kasos išlaidų orderį nuo užsakymo lapo. Negali paneigti, kad buvo kasos pajamų orderis. Langai buvo pagaminti ir įstatyti, jis sumokėjo sutartą pinigų sumą grynais, apie 1500 Lt. Su kaltinamąja dėl langų nebendravo, jos nematė.

Liudytojas A. P. parodė, kad jis dirbo UAB „GTG Vitrum“ langų montuotoju nuo 2009 metų. Įmonės direktorė buvo T. M., tačiau viskam vadovavo V. T.. Apie užsakymus jis paskambindavo arba žinute pranešdavo ir nurodytu adresu važiuodavo montuoti langus. Kartais pildydavo užsakymus, grynus pinigus imdavo, būdavo pinigų priėmimo važtaraštis. Žmogus pasirašydavo ant to lapo, kad langai įstatyti, pretenzijų neturi. Vienas dokumentas lieka žmogui, kitą pristatydavo į ofisą. Jis įmonei turėjo vieną pretenziją, kad už atliktus darbus neatsiskaitė, apie 4000 Lt, norėjo atlyginimo už savo atliktus darbus. Šis ginčas neišspręstas, ir kiti žmonės išėjo, nes neatsiskaitė. Kad jis atleistas iš darbo sužinojo iš FNTT, o sutartį pasirašė su direktore T. M.. Kai gaudavo pinigus, dokumentą dažniausiai duodavo V. T., retkarčiais direktorė. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 16-25), liudytojas juos patvirtino ir prašė jais remtis. Nurodė, kad montuodavo langus kartu su kitais įmonėje nelegaliai dirbančiais asmenimis - R. P., A. M.. Sumontuodavo langus ir, kartais būdavo atvejų, kad V. T. nurodymu paimdavo iš asmenų (klientų) likusią pinigų sumą už langus, kuri nurodyta montavimo grafikų stulpelyje „Likutis“, tačiau tai būdavo retais atvejais, dažniausiai kada klientai gyvendavo toli, tais atvejais visą V. T. nurodymu iš klientų paimtą sumą perduodavo pačiam V. T.. Šiais aukščiau minimais atvejais, V. T. jam niekada nėra liepęs klientams išrašyti pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų. Tačiau dažniausiai visas pinigų sumas iš užsakovų (klientų) už langus ir jų montavimą pasiimdavo V. T.. Žino, kad V. T. dažniausiai neišrašydavo asmenims pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų. V. T. pinigų priėmimą patvirtinančius dokumentus išrašydavo klientams tik tais atvejais, kuomet jie griežtai to reikalaudavo, arba užsakovai atsiskaitydavo pagal lizingo sutartis. Montavimo grafikuose stulpelyje „Uždarbis“ yra nurodyta pinigų suma, kuri (visiems montavusiems tuo atveju langus) turėjo būti išmokėta kaip uždarbis už montavimą, tačiau tikrai ne visais atvejais jiems V. T. išmokėdavo šiame stulpelyje nurodytas pinigų sumas, kuriais konkrečiai atvejais jis, kartu su langus montavusiais asmenimis, gavo šiame stulpelyje nurodytas pinigų sumas, ir kuriais atvejais negavo, dabar tiksliai pasakyti negali. Atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose kelis kartus pasirašė už gaunamą atlyginimą, kokios tiksliai pinigų sumos juose buvo nurodytos tiksliai neprisimena, bet kiek pamena, tikrai mažesnės negu realiai gaudavo. Kokie tiksliai duomenys buvo nurodyti jo darbo sutartyje (ar mokamas atlyginimas už darbo valandas, ar už atliktą darbą) tiksliai pasakyti negali, bet gali patvirtinti, kad realiai gaudavo pinigus už atliktą darbą. Kiek dirbant realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso gavo pinigų už atliktus montavimo darbus, tiksliai pasakyti negali. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydavo tik langų pirkimo sutartis su užsakovais, realiai montavimo darbų jose nenurodydavo. Dažniausiai tos sutartys nebūdavo su visais įmonės rekvizitais, o buvo surašomos laisva forma, be parašų, vėliau jos būdavo sunaikinamos ir neįtraukiamos į įmonės apskaitą. Kas tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nežino.

Liudytojas A. G. parodė, kad reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus rado namo skelbimų lentoje 2010 m. vasarą. Paskambino telefonu ir padarė užsakymą. Atvažiavo žmogus, kurio pavardės nežino, išmatavo, pasirašė sutartį. Sumokėjo avansą, paskui įdėjo langus. Jam atrodo, kad atlikus darbus, jokio dokumento nepaliko. Jis turėjo tik vieną dokumentą – sutartį. Avansą ir likusius pinigus sumokėjo tam pačiam atstovui. Galėjo būti, kad sumokėjo 2000 Lt. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, kad buvo dokumentas, patvirtinantis pinigų sumokėjimą. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 31-32), liudytojas juos patvirtino ir prašė jais remtis.

L. S. P. parodė, kad reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus rado pašto dėžutėje 2010 m. birželio mėnesį. Įmonės pavadinimo neprisimena. Pasiskambino reklamoje nurodytu telefonu ir sutarė, atvažiavo vadybininkas V. T.. Užsakė langus, pasakė sumą. Pinigus sumokėjo tam pačiam asmeniui. Vėlavo su terminais, bet langus įstatė, davė visas garantijas, pinigų priėmimo kvitą. Visus dokumentus turi. Sutartį pasirašė vadybininkas su ja dėl langų gaminimo, jo parašas buvo. Su kaltinamąja neteko bendrauti.

L. V. T. parodė, kad kaltinamoji, kuri buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, jį priėmė į darbą. Nurodė, kad yra atliekamas kitas ikiteisminis tyrimas, kuriame jam pareikštas įtarimas, todėl nuo išsamių parodymų susilaiko. Nurodytoje įmonėje dirbo kasininku ir vadybininku, sutartyje taip parašyta. Jis buvo atsakingas už kasą (visus finansus), tiesiogiai pateikdavo dokumentus buhalteriai. Kas dirbo buhalteriu, neprisimena, buvo Aivaras, pavardės neprisimena. Bendravo su juo, kas liečia finansus, sutartis. L. V. asmeniškai nepažįsta. Negali pasakyti, ar ji dirbo buhaltere. Jam buvo išduodami sutarčių su klientais šablonai, tušti, su direktorės parašais. Jis važiuodavo pas klientus, išmatuodavo, kartais važiuodavo ir montuotojai. T. M. sekė įmonės pelningumą, ji to reikalavo, jis pateikdavo ataskaitą apie sutartis. Ji nežinojo konkrečių objektų skaičiaus, gamyba ji neužsiėmė. Nežino, kuo yra kaltinama T. M.. Bendraujant su buhalteriu, jokių problemų dėl buhalterijos iškilę nebuvo, iškilę problemos su A. P..

Liudytoja I. P. parodė, kad 2010 m. pavasarį, reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus, rado vyras A. P. skelbimų lentoje. A. P. paskambino reklaminėje skrajutėje nurodytu telefonu ir kalbėdamas su vadybininku (V. T., kurį atpažino ir nurodė posėdžių salėje) sutarė, kad tas vadybininkas atvyks apžiūrėti norimą įstiklinti balkoną. Atvažiavo tą pačią dieną, išmatavo ir pasirašė sutartį, paėmė avansą 900 Lt. Pažadėjo, kad už 3 savaičių bus langai. Firmoje nebuvo. Vėlavo su terminais, bet langus įstatė, jie sumokėjo likusius pinigus, 600 Lt. Neprisimena, ar buvo dokumentas, patvirtinantis sumokėtus pinigus.

Liudytojas D. K. parodė, kad reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus rado pašto dėžutėje 2010 m. balandžio mėnesį. Įmonės pavadinimo minėtoje skrajutėje nebuvo nurodyta. Pasiskambino nurodytu telefonu, susitarė, atvažiavęs vyriškis išmatavo. Sudarius užsakymą, sumokėjo rankpinigius, vėliau sumokėjo likusią sumą. Jam atrodo, kad likusius pinigus sumokėjo meistrams, kai įdėjo langus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas jam nieko nesako. Dokumentų nerado. Tyrimo metu nurodė, kad avansą 1300 Lt padavė V., bet dabar neprisimena. Kai įstatė langus, kažkokį dokumentą galėjo būti atvežęs.

Liudytojas A. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo buhalteriu. Dirbo apie metus ar pusantrų metų. Nežino, kas įmonei realiai vadovavo, bendravo vienodai su T. M. ir V. T.. V. T. buvo direktorius ar komercijos direktorius, paskui lyg vadybininkas. Vieną, du kartus susitikdavo su T. M. ir V. T. pas jį ar mieste, pateikdavo pirminius dokumentus ir jis sutvarkydavo juos buhalteriškai. D. V. pirminius dokumentus (kvitus, faktūras, įsigijimo, perdavimo, banko) pateikdavo. Yra visi pirminiai dokumentai, jei ko trūkdavo, paprašydavo. Nėra tokios įmonės, kuri iš karto visus dokumentus pateiktų, nebuvo ir jie išskirtiniai. Jam pradėjus dirbti, jis tęsė pradėtą darbą, pirminius dokumentus rado, perėmė likučius ir nesigilino apie trūkumus, nes dirbo su kita programa. Jis dirbo namuose, administracinių patalpų neturėjo. Pati įmonė, ar turėjo, nežino, įmonėje nebuvo. Įmonė pirko langus ir montavo pagal klientų užsakymus. Jis kasininku nebuvo, jis tvarkė buhalteriją, ką pateikdavo, tą sutvarkydavo. Nebuvo tokių dalykų, kad neduoda jokių dokumentų ir liepia padaryti, buvo pirminiai dokumentai. Kasininkas, jam atrodo, buvo V.. Jis nematė nei sąskaitų, nei jokių pinigų judėjimo, matė tik išrašus. Ar dokumentas suklastotas, jis negali pasakyti. Sutartys jam nebuvo teikiamos, jos būdavo pas V. ar T., jam jų nereikėjo. Pinigų užfiksavimas apskaitoje yra pinigų priėmimo kvitas arba pavedimas, o ne pagal sutartis. Jo niekas neprašė apgaulingai vesti buhalteriją.

Liudytoja L. V. parodė, kad ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere pagal darbo sutartį nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio. Įmonės direktorė buvo T. M., V. T. – kasininkas, gal pradžioje vadybininkas. Prieš tai ji dirbo kitoje įmonėje, kurioje V. T. ir T. M. buvo akcininkai. Ji buvo įdarbinta buhaltere, jos darbo vieta buvo „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, po to namuose. Pagrinde bendravo su V. T., bet dokumentus atveždavo įvairiai ir V., ir T.. Gaunamus dokumentus suvesdavo į apskaitą. Jeigu pagal banko dokumentus matydavo, kad ko trūksta, pasakydavo pagal numerių eiliškumą ko trūksta. Atveždavo tai, ko paprašydavo, nebuvo nesusipratimų. Prieš ją dirbo kita moteris, buhalterija nebuvo tvarkingai vesta. Ji iš darbo buvo atleista pačiai prašant, nors prašymo nerašė. Dokumentus atidavė tvarkingai. Nuvykusi pas T. M. nebuvo, nematė kur ir su kuo ji gyvena. Jos niekas neprašė apgaulingai vesti buhalteriją. Kėlė įtarimą tik dideli užsakymai, buhalteriškai matydavosi jog daug užsakoma gaminių, tačiau kur jie panaudojami buvo neaišku. Apie tai ji buvo minėjusi direktorei, tačiau ji jai nieko neatsakė. Galimai gaminiai būdavo sandėliuojami, bet ji to nematė. Buhalterinėje apskaitoje klaidų pasitaiko pas visus. Pinigų priėmimo kvitai, banko išrašai, sąskaitos faktūros būdavo tvarkingi.

Liudytoja G. D. parodė, kad ji keitė langus, bet kas kaip buvo ir kada, kiek mokėjo neprisimena, jai 81 metai. Iš pagarsintų liudytojos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 str. 1 d. 2 p.) matyti, kad ji 2009 m. ar 2010 m. pavasarį, rado skrajutę apie langų gamybos ir montavimo darbus. Paskambinus nurodytu telefonu, kas atsiliepė tiksliai neprisimena, susitarė, kad atvyktų į namus ir išmatuotų ketinamus pakeisti langus bei pateiktų pasiūlymą. Po kelių dienų į namus atvyko vyriškis apie 30-40 metų amžiaus, daugiau jokių bruožų nepamena, kuris prisistatė, tačiau kokios tiksliai įmonės atstovu nepamena. Jis apžiūrėjo langus ir pasakė, kad galutinė kaina už langų pagaminimo, ir montavimo darbus bus virš 1000 Lt. Tas pats vyriškis sudarė kažkokią sutartį ar kokį kitą dokumentą, dabar tiksliai įvardinti negali. Tačiau tiksliai pamena, kad jis nurodė sumokėti 1000 Lt avanso, šią pinigų sumą jam ir sumokėjo. Pamena, kad jis neišrašė jokio avanso priėmimą (1000 Lt sumai) patvirtinančio dokumento. Maždaug po poros mėnesių į namus atvyko du montuotojai, atliko montavimo darbus. Atlikus šiuos darbus, montuotojai pasakė, kad likutį turi sumokėti jiems, tačiau tikrai dabar sumos, kurią sumokėjo montuotojams, pasakyti negali, nes nepamena. Montuotojai neišrašė jokio pinigų priėmimą patvirtinančio dokumento (2 t., b. l. 168-169).

L. O. J. parodė, kad 2010 m. pavasarį, reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus, rado pašto dėžutėje. Kadangi reklamuojama langų gamybos kaina pasirodė patraukli, tai paskambino nurodytu telefonu, kuriuo atsiliepė vyras ir su juo sutarė, kad atvažiuos į namus ir išmatuos ketinamą įstiklinti balkoną, bei pateiks pasiūlymą. Atvažiavo kažkoks vyrukas, išmatavo, pasakė sumą, iš anksto atsiskaitymo neprašė. Surašė sutartį. Įstatė langus, sumokėjo 1500 Lt. Paliko patvirtinančius dokumentus – pinigų priėmimo kvitą, atliktų darbų pridavimo aktą, garantinį lapą ir sąskaitą faktūrą. Šie dokumentai buvo apžiūrėti posėdžio metu.

Liudytojas K. S. parodė, kad minėtai firmai jis pretenzijų neturi. Išsikvietė vadybininką, išmatavo ir įstatė langus, jis atsiskaitė. Sudarė sutartį dėl langų įdėjimo, kokiai sumai neatsimena. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 105), liudytojas juos patvirtino ir prašė jais remtis.

Liudytojas A. J. parodė, kad konkursas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų buvo paskelbtas 2011 m. vasario pradžioje. Atranką vykdė V. T.. Laimėjus konkursą, prašymą tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi parašė 2011-02-15. Nuo 2011-02-16 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Prieš jį įmonės direktorė buvo T. M.. Dokumentus pasirašyti atnešė V. T.. Jis perskaitė, kas buvo direktorius ir pasirašė. Buvo akcininkų susirinkimas. Jis tik V. T. ir Z. A. matydavo. Turėjo antspaudą, dėl kurio buvo išrašytas raštas, dokumentų perdavimo priėmimo aktas nebuvo išrašytas. Jis tik girdėdavo iš V. T. ir Z. A. „ne tavo reikalas, tau nebūtina žinoti“. Jis prašė buhalterio, bet per tris savo darbo mėnesius jo nematė, jam sakė tai atostogose, tai serga. Su buhalteriu nesusitiko, neturėjo jo kontaktų. Tuomet jis parašė pareiškimą atleisti jį iš darbo, bet dokumento nepriėmė, tada nunešė per antstolę, galvojo pateiks, viskas bus gerai. Būdamas direktoriumi parašė vienintelį įsakymą dėl inventorizacijos. Reikalavo inventorizacijai užrakinamo sandėlio su plomba, to nebuvo padaryta. Pradžioje reikalavo iš V. T., po to iš Z. A.. Savaitę jo iš darbo neatleido. Jis sudarydavo tik sutartis su žmonėmis, gaudavo jų adresus. Išėjo iš darbo dėl to, kad tris mėnesius negavo atlyginimo. Neturėjo nei darbo vietos, nei sekretorės, atėjęs į darbą, kur rasdavo vietą, ten atsisėsdavo.

Liudytoja I. N. parodė, kad 2010 m. vasarą, reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus rado skelbimų lentoje. Pasiskambinus nurodytu telefonu, atsiliepė asmuo vyrišku balsu ir ji susitarė su juo, kad atvyktų į namus dėl langų apdailos darbų atlikimo. Su atvykusiu į namus vadybininku sudarė sutartį, sumokėjo 500 Lt avansą. Kai atvažiavę meistrai sudėjo langą, pats vadybininkas neužėjo, paskambino savo darbuotojams ir paprašė, kad pinigus jam paduotų, ji nusileidus žemyn, pinigus atidavė vadybininkui. Kvito neparašė, kad sumokėjo pinigus, tik sutartyje ranka buvo parašyta, kad sumokėjo 500 Lt avansą.

L. R. S. parodė, kad 2009 m. rudenį, reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus, rado laikraštyje „Kauno diena“. Pasiskambinus nurodytu telefonu atsiliepė asmuo vyrišku balsu ir ji jo paprašė, kad jis atvyktų į namus, išmatuotų langus, bei pateiktų pasiūlymą. Buvo sudaryta sutartis, kad langus įdės per 3 savaites, sumokėjo 200 Lt avansą, bet kvito neišrašė. Laukė 2 mėnesius, vieną langą įstatė blogai. Sumokėjo likusią sumą. Apie garantinį nebuvo jokios kalbos.

L. P. J. G. parodė, kad prieš keletą metų užsisakė langus, iš kur neatsimena. Neturi pretenzijų dėl įdėtų langų. Išmatuoti langus atvyko vyriškis. Išrašė raštą, 200-300 Lt avansą sumokėjo. Į sutartį įrašė apie avanso sumokėjimą. Kai langą įdėjo, sumokėjo likusią sumą vietoje ar darbininkui, ar tam, kuris užsakė, neatsimena. Parašė, kad sumokėta.

Liudytojas K. P. parodė, kad 2010 m. pavasarį reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus, rado reklaminėje skrajutėje. Atėjęs žmogus išmatavo, sutarė kainą, aptarė avansą ir likusią sumą po darbų įvykdymo. Kai sudėjo langus, atsiskaitė. Darbus atliko gerai, pretenzijų neturi. Ar išrašė dokumentą dėl priimtų pinigų, negali pasakyti. Sutartis buvo sudaryta. Garantijos nebuvo, pasitikėjo žodžiu. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 152-153), liudytojas juos patvirtino ir prašė jais remtis. Nurodė, kad sutartyje už lango ir durų pagaminimo, ir sumontavimo darbus buvo nurodyta galutinė suma tikrai ne mažesnė kaip 900 Lt. Tas pats vyriškis nurodė sumokėti avansą 200 Lt ar 300 Lt, tikslios sumos neprisimena, šią pinigų sumą jam sumokėjo. Jis neišrašė jokio avanso priėmimą patvirtinančio dokumento, tik šią jam sumokėtą sumą įrašė į sutartį. Į namus atvyko du montuotojai, atliko montavimo darbus. Atlikus šiuos darbus, montuotojai pasakė, kad likutį turi sumokėti jiems. Tada jis montuotojams sumokėjo likusią pinigų sumą 600 Lt ar 700 Lt, dabar tiksliai nepamena, jie neišrašė jokio šios pinigų sumos priėmimą patvirtinančio dokumento. Tačiau gali dar kartą patvirtinti, kad bendra suma už lango ir balkono pagaminimo ir sumontavimo darbus tikrai iš viso buvo ne mažesnė kaip 900 Lt.

L. R. V. parodė, kad pagal reklamą užsakė langus sumontuoti savo būste. Atvyko vaikinas, pamatavo, sudarė sąmatą ir pasakė sumą, jį tenkino ir užsakė. Į įmonę nevažiavo, viskas vyko namuose. Neatsimena vaikino vardo ir pavardės. Negali pasakyti, ar sudarė sutartį. Sumokėjo avansą, ar išrašė dokumentą, negali pasakyti. Likusi suma buvo sumokėta montuotojams, kurie jokio dokumento neišdavė. Mano, kad neturi jokių garantinių dokumentų. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 28-30), liudytojas juos patvirtino ir prašė jais remtis.

Liudytoja G. C. parodė, kad stiklino balkoną. 2010 m. gegužės mėnesį, reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus, rado internete. Atvažiavęs vyras labai greitai išmatavo, apskaičiavo, sumokėjo avansą, išrašė kažkokią sąskaitėlę ir labai ilgai laukė, kol įdėjo. Tuomet ji susirado direktorės telefoną ir kalbėjo su moterimi, kuri žadėdavo sutvarkyti. Vietoje žadėto vieno mėnesio teko laukti du. Davė kažkokius dokumentus, ieškojo, bet jų nerado. Buvo sutartis, kažkokia garantija.

L. Ž. D. parodė, kad 2010 m. birželio mėn. apie langų gamybos ir montavimo darbus rado skrajutėje. Paskambino reklaminėje skrajutėje nurodytu telefonu, atsiliepė asmuo vyrišku balsu ir jo paprašė, kad jis atvyktų į namus, išmatuotų ketinamus pakeisti langus bei pateiktų pasiūlymą. Surašė sutartį, sumokėjo atvykusiam vyrui 700 Lt. nurodytu sutartyje terminu langų neįstatė, įstatė vėliau. Sumokėjo likusią sumą 950 Lt meistrams. Dėl langų pretenzijų neturi. Joks dokumentas išrašytas nebuvo.

Liudytoja J. Č. parodė, kad 2010 m. vasarą, reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus, rado pašto dėžutėje. Kadangi reklamuojama langų gamybos kaina pasirodė patraukli, paskambino nurodytu telefonu, buvo pažadėta greitai pagaminti ir sumontuoti langus, su telefonu atsiliepusiu vyriškiu sutarė, kad atvažiuos į namus ir išmatuos ketinamus pakeisti tris langus bei pateiks pasiūlymą. Įdėjo langus per 2 savaites. Atlikus darbus sumokėjo 300 Lt, kažkokį išdavė lapą, ji sumokėjo nurodytą sumą, kasos pajamų čekio nebuvo.

L. R. D. parodė, kad 2010 m. gegužės mėn. internete rado reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus ir paskambino reklamoje nurodytu telefono numeriu. Paskambinus atsiliepė vyriškis ir jis jo paprašė, kad atvyktų į namus apžiūrėtų langą bei pateiktų pasiūlymus. Vėlavo su terminais, bet langus įstatė, pretenzijų neturi. Kažkokie dokumentai buvo, bet neprisimena. Pagarsinus liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 99-103), liudytojas juos patvirtino ir prašė jais remtis.

Liudytoja D. M. parodė, kad 2010 m. balandžio mėn., reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus, rado reklaminėje skrajutėje. Paskambino nurodytu numeriu ir susitarė dėl langų montavimo. Atvažiavo jaunas vyras, išmatavo, sumokėjo avansą. Ar išrašė dokumentą, neprisimena. Po mėnesio langus įdėjo. Sumokėjo pinigus vietoje, niekur nevažiavo. Langas kainavo 600 Lt ar 650 Lt. Buvo surašyta sutartis, kurioje buvo įrašytas sumokėtas avansas, sumokėta suma atitiko įrašytai sumai. Pagarsinus liudytojos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 106-109), liudytoja juos patvirtino ir prašė jais remtis. Nurodė, kad ginčo, kiek mokėti nebuvo. Galėjo būti sumokėta suma – 800 Lt.

Liudytoja L. E. parodė, kad 2010 m. pavasarį, reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus, rado reklaminėje skrajutėje. Paskambinus nurodytu telefonu susitarė dėl langų keitimo. Langai buvo pakeisti. Bendravo su vyru, kiek sumokėjo pinigų, neatsimena, dokumento neturi.

Liudytojas A. P. parodė, kad 2010 m. vasarą rado reklamą apie langų gamybos ir montavimo darbus. Paskambinęs nurodytu telefonu sutarė dėl langų keitimo. Atvažiavo vyras, išmatavo, surašė sutartį, sumokėjo avansą. Po mėnesio įdėjo langą. Sutartyje buvo įrašyta avanso suma, čekio nebuvo. Likusią sumą po darbų atlikimo sumokėjo darbininkams, jokio dokumento negavo. Bendravo tik su vyru, su moterim iš įmonės nebendravo.

Liudytoja G. C. parodė, kad dėl langų dėjimo bendravo su Vaidu. Pastarasis organizavo visą langų statymą, davė sutartį, vilkino statymą. Po kiek laiko langus sudėjo, sumokėjo pinigus, garantinio lapo nedavė, teigė jog sutartis yra garantas. Buvo sutarta suma 1000 Lt, tačiau suma neatitiko su sutartyje nurodyta. Sutartyje suma buvo didesnė, sakė ji tipinė. Ji sumokėjo sutartą sumą.

Specialistė A. K. paaiškino, kad ji atliko tyrimą byloje, savo išvadą tvirtina. Nurodė, kad klausimas, ko kaltinamoji nepadarė, jai nebuvo užduotas. Atsakė į užduotus klausimus, paminėjo, kad buhalterija buvo tvarkoma nesivadovaujant buhalterinės apskaitos įstatymu, kasos taisyklėmis, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti įmonės ūkinės finansinės veiklos. Rašė pagal FNTT tyrėjos dvi užduotis. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. numatyta atsakomybė, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2009-05-04 iki 2011-02-11 dirbo T. M., tai ir 2010 m. lapkričio mėnesį buvo ta pati direktorė. Jos vadovavimo laikotarpiu buvo įdarbinta buhalterė nuo 2009-05-05 iki 2010-10-08 L. V., nuo 2010-09-03 iki 2011-04-29 A. J., kasininkas buvo V. T.. Jis buvo ir vadybininkas, ir kasininkas, su juo buvo sudaryta darbo sutartis 2009-01-01 Nr. 1 kasininko pareigoms. Ji šią sutartį matė rašydama tik trečią išvadą, sutartis yra iš kitos bylos, šiuo atveju jai nebuvo pateikta. Direktorės vadovavimo laikotarpiu buvo įdarbintas kasininkas. Buhalterinė apskaita apima trijų pakopų pirminių suvestinių ir finansinių ataskaitų sudarymą, ir, kad ji būtų vedama tinkamai, turi būti tinkamai organizuojama. Bendrovės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą turi organizuoti, kaip to reikalauja buhalterinės apskaitos įstatymas, kasos taisyklės, kiti norminiai aktai. Tas buhalterinės apskaitos organizavimas nėra vien buhalterio priėmimas į darbą, turi būti ir nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, paskirti asmenys, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, tvirtina jų sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Direktorius deleguoja pareigas ir atsakomybę šiems asmenims, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą – Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str.. LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse taip pat nurodyta, kad vadovas paskiria asmenis, kurie turi mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su įmonės veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, ūkininkais arba gyventojais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas – 9 p.. 10 p. nurodyta, kad į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba kvitas. Šitoje situacijoje atsakingas asmuo perduoda į kasą kas buvo gauta, tai yra pagal sutartis. Tokio raštiško dokumento nematė, kam iš asmenų vadovas pavedė priimi grynus pinigus iš asmenų, ar ūkio subjektų, kam pavedė surašyti ir pasirašyti pirminius dokumentus, tai PVM sąskaitos-faktūros, grynųjų pinigų priėmimo kvitai, orderiai. Kasininko pareigos nurodytos kasos taisyklėse. Jis privalo priimti pinigus pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus, turi vesti kasos knygą. Kam vadovas paveda išrašyti, rašytinio dokumento nebuvo. Nematė dokumento, kad tvirtina sąrašą asmenų. O buhalteris atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Tai reglamentuoja buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str.. Vadovas buhalterinę apskaitą turi organizuoti taip, kad ta apskaita būtų tinkama, tiksli, laiku sutvarkyta, kaip numatyta įstatymo 4 str.. Priiminėjo grynuosius pinigus iš gyventojų V. T., net montavimą atlikę darbuotojai. Vienu atveju pagal pinigų priėmimo kvitą priėmė pinigus D. M., kitais atvejais grynuosius pinigus priiminėdavo V. T.. Atsižvelgiant į liudytojų apklausų protokolus, matosi, kad nebuvo išrašomi pinigų priėmimo kvitai, tie pinigai nebuvo apskaityti, bendrovė neteko turto, bendrovei buvo padarytas nuostolis. Todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo. Buvo neteisinga finansinė apskaita, nes pirko langus, sąnaudas patyrė, o pajamų neapskaitė. Kas pasirašė sutartis, ji nenustatinėjo, tik parašė, kad sutartis sudaroma tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktorės T. M., pavardė ir vardas atspausdinti ir parašas, kas pasirašė, negali pasakyti. Suderinta vietoje ir rašyta V. T. su M. ir kitose sutartyse yra su Ž. D., C.. Kad sutartį būtų sudaręs V. T., neatsimena ar tokią matė.

Avansas apskaitomas kaip ir bet kuri operacija, pinigų priėmimo kvitas išrašomas, kai gaunami pinigai tuo pačiu metu. Atskaitingas asmuo, gavęs pinigus iš gyventojo, ar ūkio subjekto, iš karto išrašo pinigų priėmimo kvitą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. ūkinių operacijų ir įvykių forminimams, surašomos ūkinės operacijos ar įvykio metu, tai turėjo būti išrašytas ir pinigų priėmimo kvitas. Jeigu ne administracijos patalpose, tai kvitas. Sutartys nėra buhalterinės apskaitos dokumentas ir pagal šią sutartį, jeigu bus įrašyta avansas sumokėtas, ši suma nėra įtraukiama į apskaitą, tai ne pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas. Tokio įrašo nerado. Kasininku dirbo V. T., bet pagal kitus dokumentus nustatyta, kad grynuosius pinigus iš gyventojų priimdavo V. T. ir Klaipėdoje D. M.. Už rangovą pasirašydavo V. T. ir nurodydavo, kad V. T.. V. T. buvo išduodami pinigų priėmimo kvitai pagal sąrašus, bet dalis Klaipėdoje buvo užpildyta D. M.. Iš viso 6 pinigų priėmimo kvitai, nors išduoti V. T., bet užpildė D. M. Klaipėdoje.

Konkrečius buhalterinės apskaitos pažeidimus nurodė savo išvadose. Direktorius privalo organizuoti tinkamai buhalterinę apskaitą, samdyti buhalterį, nustatyti apskaitos dokumentų saugojimo tvarką. Turėjo būti paskirtas atsakingas asmuo, turintis teisę priimti iš gyventojų grynuosius pinigus, turintis teisę surašyti ir pasirašyti ir surašyti apskaitos dokumentus. Jai toks patvirtintas atskaitingų asmenų sąrašas nebuvo pateiktas. Kasininkas buvo paskirtas. Negali atsakyti, kiek to sąrašo nebuvimas turi įtakos pasekmėms. Nežino, ar buvo pavesta imti pinigus iš žmonių V. T. ir D. M., tiems, kurie montavo langus, nes ne bet kas galėjo priimti pinigus. Pinigų priėmimo kvituose pasirašo pinigus paėmęs asmuo, tas asmuo, kuriam yra pavesta. Pinigus gavus, gavėjas pasirašo, o pinigus davus, davęs asmuo. To ir pakanka. Ir pinigus priėmęs asmuo, privalo surašyti pinigų priėmimo kvitą, turi įrašyti ir įnešti į kasą, nežino, kur jie yra, bet kasoje jie nėra apskaityti. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. irgi labai svarbus šitoje situacijoje, nebuvo užpildyti, todėl negalima nustatyti, kur jie buvo panaudoti, jie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje. Kasos taisyklių 22 str. – kasininkas atsako už priimtų pinigų saugumą ir jis yra materialiai atsakingas. Neatsimena, ar matė materialinės atsakomybės sutartį sudarytą su V. T.. Visose trijose išvadose kalbama apie buhalterinę apskaitą, visose trijose ta pati situacija, tik ten ekonominė, o čia finansinė dalis.

Kaltė įrodoma ir rašytine medžiaga:

2011-09-30 Specialisto išvada Nr. 5-2/152 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų (1 t., b. l. 188-198). 2012-01-21 Specialisto išvada Nr. 5-2/09 (2 t., b. l. 34-43).

2011-08-22 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo D. V. pateiktos šių dokumentų kopijos: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-11-06 garantinis lapas Nr. 06/01, pasirašytas V. T.; 2009-11-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų pridavimo aktas, pasirašytas direktorės T. M., 2009-10-02 Rangos sutartis Nr. KL 10/02-03, pasirašyta direktorės T. M., rangovo parašas (kas pasirašė nenurodyta). Sutartyje nurodyta: gaminių ir darbų kaina – 2500 Lt; užsakovas avansu sumoka 1500 Lt iš karto po sutarties pasirašymo; užsakovas likusią sumą – 1000 Lt sumoka iš karto po darbų pridavimo. Montavimas: darbų pradžia 2009-10-28, pabaiga – 2009-10-29 (2 t., b. l. 124-128).

2011-07-28 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo V. V. pateikta 2009-10-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutarties Nr. KL 10/06-02, pasirašytos direktorės T. M. rangovo parašas (kas pasirašė nenurodyta), kopija. Sutartyje nurodyta: gaminių ir darbų kaina – 1900 Lt; užsakovas avansu sumoka 1100 Lt iš karto po sutarties pasirašymo; užsakovas likusią sumą – 800 Lt sumoka iš karto po darbų pridavimo. Montavimas: darbų pradžia 2009-10-10, pabaiga – 2009-10-12 (2 t., b. l. 131-133).

2011-08-05 Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo J. S. pateiktos šių dokumentų kopijos: 2009-10-26 Pinigų priėmimo kvitas Nr. KLP -09/24, pasirašytas D. M., priėmė 2500 Lt; 2009-10-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartis Nr. KL 10/00-01, pasirašyta direktorės T. M., rangovo parašas (kas pasirašė nenurodyta). Sutartyje nurodyta: gaminių ir darbų kaina – 4000 Lt; užsakovas avansu sumoka 4000 Lt iš karto po sutarties pasirašymo, prierašas – 1500 Lt 2009-10-08; užsakovas likusią sumą – (neįvardyta) Lt sumoka iš karto po darbų pridavimo. Montavimas: darbų pradžia 2009-10-23, pabaiga – 2009-10-27 (2 t., b. l. 138-141).

2010-05-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartis Nr. 05/14-02, pasirašyta direktorės T. M., rangovo V. T.. Sutartis sudaryta su užsakove G. C. (2 t., b. l. 2-3, 158-159). 2010-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartis, pasirašyta direktorės T. M., rangovo V. T.. Sutartis sudaryta su užsakove Ž. D. (2 t., b. l. 4-5, 95-96). 2010-05-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartis Nr. 05/07-01, pasirašyta direktorės T. M., rangovo V. T.. Sutartis sudaryta su užsakovu R. D. (2 t., b. l. 6-7, 102-103). 2010-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartis, pasirašyta direktorės T. M., rangovo V. T.. Sutartis sudaryta su užsakove D. M. (2 t., b. l. 8-9, 108-109). 2009-06-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartis Nr. 10/05-02, pasirašyta direktorės T. M., rangovo parašas (kas pasirašė nenurodyta). Sutartis sudaryta su užsakove R. S.. 2009-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartis KL Nr. 10/06-02, pasirašyta direktorės T. M., rangovo parašas (kas pasirašė nenurodyta). Sutartis sudaryta su užsakovu V. V.. 2010-06-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ Rangos sutartis, pasirašyta direktorės T. M., rangovo V. T.. Sutartis sudaryta su užsakove S. P. (2 t., b. l. 46-47, 51-52, 79-80, 132-133, 162-163). Sutartyse nurodytas darbų grafikas, nurodytos avansu sumokamos sumos ir mokėtinos sumos po darbų pridavimo, taip pat nurodoma darbų pradžia ir pabaiga.

Montavimo grafikai kuriuos pateikė Liudytojas A. P., kuriuose nurodyta užsakovo pavardė, adresas, telefono numeris, sutarties numeris, montuojamų langų kiekis, montavimo datos, kt. duomenys (1 t., b. l. 19-25, 2 t., 64-65, 149). Šie grafikai patvirtina liudytojų V. V., R. S., J. S., B. G., K. P. ir kt. parodymus, nes grafikuose yra nurodytos šių liudytojų pavardės ir vardai, kurie teigė mokėję už langus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje tai nebuvo fiksuota.

Pinigų priėmimo kvitų registras 2010 m., kuriame suregistruoti pinigų priėmimo kvitai, nurodant jų išrašymo datą, numerį, kam išrašyta, sumą. Visi pinigų priėmimo kvitai buvo išduoti kasininkui V. T., tačiau byloje esančiame kvite nurodyta, kad pinigus priėmė D. M. (2 t., b. l. 14-16).

Išrašomų PVM sąskaitų faktų registru nustatyta, kad sąskaitos faktūros išrašytos užsakovams G. C., O. J. (2 t., b. l. 19-20). Atliktų darbų pridavimo aktas ir PVM sąskaita faktūra išrašyti S. P. (2 t., b. l. 76, 77).

2013-04-09 UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų perdavimo – priėmimo aktas, apskaitos dokumentai: segtuvas „Įvairūs kiti buhalteriniai dokumentai“, 98 lapai; segtuvas „Gaunamų faktūrų registras 2010 m. 01-07 mėn., išrašytų faktūrų registras 2009-04 mėn. iki 2010-01-07“, 263 lapai; segtuvas „Pirkimai“ „Lenkija“, 319 lapų; įsakymas dėl L. V. priėmimo į darbą 2009-05-04 Nr. 09-19, 1 lapas; segtuvas „Darbo užmokestis 2010, 2011“, 100 lapų; segtuvas su užrašu „2009, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Bankas, pardavimai, DU ir tabeliai, asmens kortelės, pirkimai Lenkijoje“ 241 lapas; segtuvas „2010-01-06 Avansinė, 2009 m. Apyvartos žiniaraščiai“, 155 lapai; segtuvas „Mokėjimai lenkų tiekėjams“, 30 lapų; segtuvas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-06 Apyvartos žiniaraščiai, kasa, balansai“, 61 lapas; segtuvas „Pardavimai 2010“, 241 lapas; segtuvas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ avansinės apyskaitos 2009 m.“, 750 lapų; segtuvas „2009 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkimai, PVM sąskaitų registras, inventorizacija“, 238 lapai; segtuvas „VMI, VSD deklaravimas“, 185 lapai; segtuvas „ Kasa, bankas GTG“, 284 lapai; segtuvas „UAB (duomenys neskelbtini)“ avansinės apyskaitos“, 830 lapų, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (3 t., b. l. 79, 4 t., b. l. 24).

V. T. 2009-01-05 darbo sutartis Nr. 1 kasininko, saugos ir sveikatos specialisto, vadybininko pareigoms (1 t., b. l. 163-165, 3 t., b. l. 46-48). UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo pareiginė instrukcija, kurioje viena iš funkcijų rengti ir pildyti reikiamus dokumentus, susijusius su vykdomais projektais (1 t., b. l. 166, 3 t., b. l. 49). Kasininko pagrindinė instrukcija, kurioje kelios iš pareigų privalo priimti pinigus pagal išrašytus pinigų priėmimo kvitus, turi vesti kasos knygą (1 t., b. l. 167-168, 3 t., b. l. 50-51). 2009-01-05 visiškos materialinės atsakomybės sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės T. M. ir kasininko V. T. (1 t., b. l. 174-175, 3 t., b. l. 52-53). Saugos ir sveikatos specialisto pareiginė instrukcija (1 t., b. l. 169-173, 3 t., b. l. 54-58).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios T. M. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 222 str. 1 d.. Kvalifikacija teisinga. LR BK 222 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (ar) finansinei atskaitomybei sudaryti (BAĮ 2 straipsnio 5 punktas).

BK 222 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už kelių alternatyvių veikų padarymą. K. T. M. kaltinama už apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą. LR BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ir šiuo konkrečiu atveju ištyrus bei įvertinus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d..

Pagal teismų suformuotą praktiką apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus, tai dažniausiai pasireiškia dvigubos buhalterinės apskaitos vedimu, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimu apskaitos dokumentuose ir pan.. Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl nusikalstamos veikos požymiai nustatomi remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo( toliau BAĮ) ir kitų buhalterinės apskaitos tvarką nustatančių teisės aktų nuostatomis. Minėto įstatymo nuostatos įpareigoja įmonės vadovą kaip atsakingą asmenį ( BAĮ 21str.1d.) apskaitą tvarkyti taip kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“( ABĮ 4str.), 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nurodančius, į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis); visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę.

Šioje byloje buvo nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamoji T. M. buvo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, bet ir savininkė kartu su savo motina, ir ginčo dėl to byloje nėra. Byloje ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad įmonė vadovaujama kaltinamosios vykdė langų ir durų gamybos bei montavimo darbus. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad T. M. laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore sudarė ir savo parašu patvirtino rangos sutartis dėl langų pagaminimo ir sumontavimo su šiais fiziniais asmenimis: V. V. 2009-10-06 sutartį KL Nr. 10/06-02 ( t.2.b.l. 131-133), J. S. 2009-10-02 sutartį KL Nr. 10/02-01( t.2.b.l. 138-141), R. S. 2009-10-05 sutartį KL Nr. 10/05-02( t.2. b.l. 162-163) bei D. V. 2009-10-02 sutartį KL Nr. 10/03-03( b.l. 124-127, t.2). Parašų autentiškumo šiose sutartyse kaltinamoji neginčijo, todėl akivaizdu žinodama, kad pagal šias sutartis yra atlikti jose numatyti darbai ir už šiuos darbus atsiskaityta, taip pat su fiziniais asmenimis K. P. ir B. G. nesudarius su jais rangos sutarties, bet atlikus langų pagaminimo ir montavimo darbus, šių sutarčių bei atliktų darbų pagrindu neišrašė ir nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2009-05-05 iki 2010-10-08 tvarkiusiai buhalterei L. V., PVM sąskaitų-faktūrų, pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių bendrai 9400 Lt sumai, bei neužtikrino, kad šie, iš užsakovų gauti pinigai, būtų apskaityti įmonės kasoje. Šias aplinkybes teisme patvirtino apklausti liudytojai R. S. bei K. P.. Specialistė A. K. atlikusi patikrinimą šioje įmonėje patvirtino specialisto išvadoje duotas išvadas, iš kurių matyti, kad ūkinės operacijos (fiziniams asmenims V. V., J. S., B. G., R. S., K. P. suteiktos langų gamybos ir montavimo paslaugos ir už tai gauti grynieji pinigai) nefiksuotos apskaitos dokumentuose ir neapskaitytos 2009 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose, tuo nesivadovaujant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d., 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d.. Todėl pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio (2009-09-01 – 2009-12-31) veiklos, turto, nuosavo kapitalo. 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnyje “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu (JAR duomenimis nuo 2009-05-04 iki 2011-02-11) dirbo T. M.. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalyje nurodyta: „Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka“ 2 dalyje nurodyta: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Tyrimui nebuvo pateiktas direktorės patvirtintas sąrašas asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, tačiau tyrimui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jas išrašė direktorė T. M., atliktų darbų pridavimo aktuose nurodyta „rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. M.“, yra parašas. Liudytojų V. V., J. S. ir R. S. pateiktose rangos sutartyse nurodyta, kad sutartys sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktorės T. M., yra parašas (2 t., b. l. 34-43). Šios aplinkybės rodo, jog direktorė sudarinėjo sutartis su užsakovais, tačiau gauti pinigai pagal šias sutartis nebuvo apskaityti bendrovės kasoje.

Nustatyta ir tai, kad kaltinamoji laikotarpiu nuo 2010-03-01 iki 2010-08-31 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore sudarė ir savo parašu patvirtino rangos sutartis dėl langų pagaminimo ir montavimu su fiziniais asmenimis Ž. D. 2010-06-18 sutartį be numerio( t.2.b.l. 95), R. D. 2010-05-07 sutartį Nr. 05/07-01( t.2.b.l. 102-103), D. M. 2010-05-05 sutartį Nr. 05/05-01 ( t. 108-109, t.2), G. C. 2010-05-14 sutartį Nr. 05/14-03( t.2.b.l.158-159), žinodama, kad pagal šias sutartis yra atlikti jose numatyti darbai ir už šiuos darbus atsiskaityta, taip pat su fiziniais asmenimis Č. Ž., R. V., A. G., D. R., D. K., J. Č., K. S., R. P., L. E., P. J. G., I. N., A. P., G. D. nesudarius su jais rangos sutarties, bet atlikus langų pagaminimo ir montavimo darbus, šių sutarčių bei atliktų darbų pagrindu neišrašė ir nepateikė bendrovės buhalterinę apskaitą nuo 2009-05-05 iki 2010-10-08 tvarkiusiai ir nieko apie nusikalstamą veiką nežinojusiai, L. V., PVM sąskaitų-faktūrų, pinigų priėmimo kvitų, kasos pajamų orderių bendrai 25824 Lt sumai, bei neužtikrino, kad šie, iš užsakovų gauti pinigai, būtų apskaityti įmonės kasoje. Aukščiau nurodytos aplinkybės nustatytos specialisto išvada , Pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, įvertinus ir apibendrinus tyrimui pateiktus apklausų protokolus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje tiriamuoju laikotarpiu (2010 m. sausio – rugpjūčio mėnesiais) neapskaitė už langų pagaminimą ir sumontavimą iš fizinių asmenų priimtų 25824 Lt grynųjų pinigų, 21342 Lt apmokestinamųjų pajamų ir 4482 Lt PVM. Neišrašydama apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir grynųjų pinigų priėmimo kvitų – liudytojų apklausų protokoluose nurodytoms pardavimo operacijoms ir grynųjų pinigų priėmimui (Č. Ž., R. V., A. G., D. R., D. K., I. P., Ž. D., J. Č., R. D., K. S., D. M., R. P., L. E., Petrui J. G., G. C., I. N., A. P., G. D. už 25824 Lt sumą) ir ūkinių operacijų nefiksuodama buhalterinės apskaitos registruose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimais: - 12 str. 1 d.: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; - 6 str. 1 d.: „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; - 4 str.: „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“ ir LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 p.: „Į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi tiriamuoju laikotarpiu (JAR duomenimis nuo 2009-05-04 iki 2011-02-11) dirbo T. M.. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 1 dalyje nurodyta: „Ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Apskaitos dokumentai pasirašomi asmeniškai arba Elektroninio parašo įstatymo nustatyta tvarka“ 2 dalyje nurodyta: „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. Tyrimui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jas išrašė direktorė T. M. arba V. T., nurodant „įgaliotas asmuo“, yra parašai. Atliktų darbų aktuose už rangovą pasirašinėjo T. M. arba vadybininkas V. T.. Įvertinus tyrimui pateiktus apklausų protokolus nustatyta, kad juose nurodytos ūkinės operacijos (fiziniams asmenims suteiktos langų gamybos ir montavimo paslaugos ir už tai gauti grynieji pinigai) nefiksuotos apskaitos dokumentuose ir neapskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose, tuo nesivadovaujant 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. „Reikalavimai apskaitos informacijai“, 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 d., 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d.. Todėl pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, nuosavo kapitalo (1 t., b. l. 188-198). Specialistės išvadas patvirtino teisme apklausti liudytojais : Ž. D., R. D., D. M., G. C. , kurie teigė jog buvo sudaryta sutartis, kurioje buvo nurodyta kiek avanso sumokėti, tiek ir sumokėjo. L. R. V., A. G., D. R., D. K., J. Č., L. E., P. J. G., I. N., A. P., G. D. kurie iš esmės patvirtino specialistės išvadose nurodytas aplinkybes, kad jų užsakymu buvo atliekami darbai, iš anksto paimant avansą, tačiau grynuosius pinigus sumokėjus, jokių dokumentų išrašoma nebuvo. Apklausta liudytoja L. V. teisme patvirtino, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere pagal darbo sutartį nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio. Įmonės direktorė buvo T. M., V. T. – kasininkas, gal pradžioje vadybininkas. Prieš tai ji dirbo kitoje įmonėje, kurioje V. T. ir T. M. buvo akcininkai. Pirminius dokumentus jai perduodavo arba V., arba T.. Kėlė įtarimą tik dideli užsakymai, buhalteriškai matydavosi jog daug užsakoma gaminių iš Lenkijos, o pardavimų tiek nėra. Pastabas buvo išreiškusi tiek direktorei tiek vadybininkui V. T.. Pinigų priėmimo kvitai, banko išrašai, sąskaitos faktūros būdavo tvarkingi. Liudytojas A. J., patvirtino, jog jis dirbo buhalteriu nuo 2010-09-03 iki 2011- 04-29. Jam pirminius dokumentus perduodavo arba V. T. arba T. M.. Jo darbas buvo tvarkyti bendrovės apskaitą, nesikišant į įmonės veiklą. Liudytojas A. J. teisme nurodė, laimėjęs konkursą, nuo 2011-02-16 pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Prieš jį įmonės direktorė buvo T. M.. Dokumentus pasirašyti atnešė V. T.. Turėjo antspaudą, dėl kurio buvo išrašytas raštas, dokumentų perdavimo priėmimo aktas nebuvo išrašytas. Jis tik girdėdavo iš V. T. ir Z. A. „ne tavo reikalas, tau nebūtina žinoti“. Reikalavo inventorizacijai užrakinamo sandėlio su plomba, to nebuvo padaryta. Jis sudarydavo tik sutartis su žmonėmis, gaudavo jų adresus. Išėjo iš darbo dėl to, kad tris mėnesius negavo atlyginimo. Neturėjo nei darbo vietos, nei sekretorės, atėjęs į darbą, kur rasdavo vietą, ten atsisėsdavo. Liudytojas A. P. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ langų montuotoju nuo 2009 metų. Įmonės direktorė buvo T. M., tačiau viskam vadovavo V. T.. Apie užsakymus jis paskambindavo arba žinute pranešdavo ir nurodytu adresu važiuodavo montuoti langus. Vykdavo kartu su kitais įmonėje nelegaliai dirbančiais asmenimis - R. P., A. M.. Sumontuodavo langus ir, kartais būdavo atvejų, kad V. T. nurodymu paimdavo iš asmenų (klientų) likusią pinigų sumą už langus, kuri nurodyta montavimo grafikų stulpelyje „Likutis“, tačiau tai būdavo retais atvejais, dažniausiai kada klientai gyvendavo toli, tais atvejais visą V. T. nurodymu iš klientų paimtą sumą perduodavo pačiam V. T.. Šiais aukščiau minimais atvejais, V. T. jam niekada nėra liepęs klientams išrašyti pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų. Tačiau dažniausiai visas pinigų sumas iš užsakovų (klientų) už langus ir jų montavimą pasiimdavo V. T.. Žino, kad V. T. dažniausiai neišrašydavo asmenims pinigų priėmimą patvirtinančių dokumentų. V. T. pinigų priėmimą patvirtinančius dokumentus išrašydavo klientams tik tais atvejais, kuomet jie griežtai to reikalaudavo, arba užsakovai atsiskaitydavo pagal lizingo sutartis. Montavimo grafikuose stulpelyje „Uždarbis“ yra nurodyta pinigų suma, kuri (visiems montavusiems tuo atveju langus) turėjo būti išmokėta kaip uždarbis už montavimą. Atlyginimo išmokėjimo žiniaraščiuose kelis kartus pasirašė už gaunamą atlyginimą, kokios tiksliai pinigų sumos juose buvo nurodytos tiksliai neprisimena, bet kiek pamena, tikrai mažesnės negu realiai gaudavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarydavo tik langų pirkimo sutartis su užsakovais, realiai montavimo darbų jose nenurodydavo. Dažniausiai tos sutartys nebūdavo su visais įmonės rekvizitais, o buvo surašomos laisva forma, be parašų, vėliau jos būdavo sunaikinamos ir neįtraukiamos į įmonės apskaitą. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu pateikė montavimo grafikus, kuriuose nurodyta užsakovo pavardė, adresas, telefono numeris, sutarties numeris, montuojamų langų kiekis, montavimo datos, kt. duomenys (1 t., b. l. 19-25, 2 t., 64-65, 149). Šie grafikai patvirtina liudytojų V. V., R. S., J. S., B. G., K. P. ir kt. parodymus, nes grafikuose yra nurodytos šių liudytojų pavardės ir vardai, kurie teigė mokėję už langus, UAB (duomenys neskelbtini)“ apskaitoje tai nebuvo fiksuota.

Pažymėtina, kad apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, tiek už apskaitos organizavimą, tiek už apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako įmonės vadovas. Buhalterinės apskaitos organizavimas nėra vien buhalterio priėmimas į darbą, privalo būti nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, paskirti asmenys, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, tvirtina jų sąrašą ir jų parašų pavyzdžius. Direktorius deleguoja pareigas ir atsakomybę šiems asmenims, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą – Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str.. Vadovės kaltės nepaneigia ir tas faktas, kad bendrovėje kasininku buvo paskirtas V. T., su kuriuo buvo sudaryta darbo bei materialinės atsakomybės sutartis ir pastarasis buvo priimtas kasininko pareigoms, tai jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 punkte nustatyta kad „į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris ūkio subjekto vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu teisės aktuose nenustatyta kitaip, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Pirmas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, antras atiduodamas pinigų mokėtojui. Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba kvitas“. Įmonės vadovė privalėjo paskirti atsakingą asmenį, turintį teisę priimti iš gyventojų grynuosius pinigus, turintį teisę surašyti ir pasirašyti ir surašyti apskaitos dokumentus. Atskaitingų asmenų sąrašo įmonėje nebuvo, todėl nebuvo galimas pinigų priėmimas iš gyventojų nesurašant pinigų priėmimo kvitų. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. irgi labai svarbus šitoje situacijoje, nebuvo užpildyti pirminiai dokumentai, todėl negalima nustatyti, kur pinigai buvo panaudoti, nes jie nebuvo apskaityti buhalterinėje apskaitoje.

Aukščiau aptarti įrodymai leidžia pagrįstai teigti, kad įmonės vadovė kaltinamoji T. M. būdama įmonės vadovė ir sudarydama sutartis su rangovais, atliko pastariesiems paslaugas, šie už tai sumokėjo pinigus grynaisiais, tačiau gautos pajamos bendrovės apskaitoje nebuvo apskaitytos, ne dėl buhalterio kaltės, o dėl to, kad pirminiai dokumentai nebuvo pildomi priimant pinigus iš užsakovų, atskaitingi asmenys bendrovėje paskirti nebuvo ir tuo pačiu pirminiai buhalteriniai dokumentai nebuvo teikiami buhalteriui. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog įmonės vadovė veikė tyčia, norėjo nusikalstamų padarinių ir juos sukėlė. Kaltinamoji siekdama nuslėpti dalį gaunamų pajamų, organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą. Gi liudytoja L. V. dirbdama buhaltere buvo įspėjusi direktorę apie tai, kad produkcijos vežama daug iš Lenkijos, o kur ji panaudota duomenų nėra. Tai parodo, kad kaltinamoji sąmoningai slėpė dalį pajamų ir taip organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada. Specialistė tiek posėdžio metu, tiek specialisto išvadose nurodė, kad laikotarpiais nuo 2009-09-01 iki 2009-12-31 bei nuo 2010-03-01 iki 2010-08-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo (1 t., b. l. 188-198; 2 t., b. l. 34-43). Taigi, teismas įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė nusikalstamą veiką – apgaulingą apskaitos tvarkymą, veikė tyčia, siekdama nusikalstamų pasekmių ir jas sukėlė, todėl privalo atsakyti baudžiamąją tvarka už apgaulingą apskaitos tvarkymą pagal LR BK 222 str. 1 d..

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, paimti pagal 2011-05-20 Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą iš buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterio A. J. (1 t., b. l. 39), bei gauti pagal 2011-11-09 Reikalaujamų dokumentų pateikimo raštą Nr. 25-2/11-3263 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. C. yra saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje (3 t., b. l. 79, 4 t., b. l. 24). Atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai yra kitos baudžiamosios bylos įrodymais, jie palikti saugojimui iki bus išnagrinėta kita baudžiamoji byla ir dėl jų priimtas procesinis sprendimas.

T. M. kardomoji priemonė nepaskirta.

T. M. neteista (3 t., b. l. 33), administracine tvarka nebausta (3 t., b. l. 34), psichinėmis ligomis nesirgo, priklausomybės ligų centre neregistruota (3 t., b. l. 36, 38, 40).

Skiriant bausmę kaltinamajai T. M. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamosios T. M. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.4d.), veika tyčinė, sukelti padariniai. T. M. dirba, neteista. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jai už nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmė – piniginė bauda. Jos dydis parinktinas atsižvelgiant į prokuroro siūlymą, į tai, kad ji nusikalto pirmąjį kartą, surinktais duomenimis ji nėra linkusi nusižengti įstatymams, į tai, kad jos veiksmai nesukėlė sunkių pasekmių, todėl baudos dydis parinktinas arčiau minimumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 303 str., 305 str., 306 str., 307 str., 308 str., 310 str., 313 str.,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir paskirti 25 ( dvidešimt penkių ) MGL tai yra 3250 Lt( trijų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.

T. M. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė