Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. apgaule savo naudai įgijo svetimus pinigus, o būtent: jis, 2021 m. liepos 11 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini), už neva nuomojamą jo tetai priklausantį gyvenamąjį būstą Anglijoje, kaip užstatą paėmė iš S. M. 140 svarų ir 250 eurų, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo S. M. priklausantį turtą – pinigus, padarydamas bendrą 400 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat, kad D. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, 2022 m. rugsėjo 12 d., 02:22 val. parašė pranešimą J. S. su prašymu paskolinti 200 eurų, nurodydamas, kad grąžins jam 300 eurų. Nukentėjusysis J. S. iš savo banko sąskaitos, kurios numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugsėjo 22 d., 03.47 val. į banko sąskaitą, kurios numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią M. P., kuris nesuprato, kad dalyvauja nusikalstamos veikos padaryme pervedė 200 eurų ir tą pačią dieną šiuos pinigus išgryninęs bankomate perdavė D. K., po ko jis D. K. J. S. išsiuntė suklastotą ekrano kopijos nuotrauką, kurioje buvo nurodyta, kad pervedė 300 eurų skolos, nors iš tikrųjų skolos negražino, todėl J. S. būdamas suklaidintas, neatgavo skolintų pinigų t. y. 200 eurų. Tokiu būdu D. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą - pinigus 200 Eur, tuo padarydamas J. S. bendrą 200 eurų turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. K. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, į narkologo/psichiatro įskaitą neįrašytas. Neteistas, dirba. Dėl jam pareikšto įtarimo nori parodyti, kad S. M. pažįsta nuo 2021 m. vasaros pradžios, kai kartu su ja dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Palaikė draugiškus santykius. Ji jam buvo užsiminusi, kad ketina važiuoti į Angliją studijuoti ir ieškosi, kur gyventi. Tada jam kilo mintis, kad galėtų pasipelnyti iš S. Pasakė, kad turi pažįstamą Anglijoje, Kembridže, kuri nuomoja kambarius ir ji galėtų gyventi dar su trimis asmenimis. Pasakė jai, kad reikalingas 400 eurų užstatas, o kas mėnesį reiktų mokėti po 250 eurų, pirmą ir paskutinį mėn. po 500 eurų. Pasakė, kad bus sudaryta oficiali būsto nuomos sutartis ir sutartį jis S. pateiks. Ji sutiko. Bendravo su S. per „Messenger“ programėlę. 2021 m. liepos mėn. tiksliai datos neatsimena, bet galimai kaip nurodyta pranešime apie įtarimą – 2021 m. liepos 11 dienos metu, laiko nebeatsimena, susitiko su S. prie „Mc Donald's“ restorano, (duomenys neskelbtini), kuri jam perdavė 140 svarų (atrodo, kupiūromis 50, 50, 20, 20), paskui nuėjusi į bankomatą, prie stoties, išsigrynino ir jam perdavė 250 eurai (kupiūromis po 50). Tuo pačiu ji jam nurodė savo duomenis – vardą ir pavardę, kad būtų galima įrašyti į sutartį. Jis jai nuomotojos duomenų nepateikė, nes tiesiog jų neturėjo. Susitarė, kad susitiks kitą dieną prie (duomenys neskelbtini) mokyklos ir atneš jai nuomos sutartį. Kadangi neketino surašyti jokios nuomos sutarties, sutartu laiku su S. nesusitiko. Galimai rašė, kad važiuoja pas notarą, bet nesakė, kad dėl nuomos sutarties klausimo. Galimai ji klaidingai suprato. Kitą dieną tarėsi susitikti Rotušės aikštėje, bet irgi neatvažiavo. Tiksliai įvykio aplinkybių nebeatsimena. Galimai S. jau reikalavo grąžinti jai pinigus, kadangi jai nepateikė nuomos sutarties, todėl, ir vengė susitikti, o pinigų neketino grąžinti. Dar kartą lyg tarėsi susitikti stotyje, kur jis turėtų arba grąžinti pinigus arba pateikti sutartį, bet jis vėl neatvyko. Vėliau pasakė S., kad jos duoti pinigai kaip užstatas yra pervesti būsimam būsto nuomotojui ir todėl negali jų atgauti ir grąžinti. Ji pagrasino, kad kreipsis į policiją, tačiau jis galvojo išsisukti iš tos situacijos ir pinigų jai negrąžino. Pinigus išleido savo reikmėms. 2022 m. pavasarį kai dėl minėto buvo kviečiamas į policiją, vengė atvykti, nes „bėgo nuo problemos“. Melavo S. ir dėl nuomos sutarties ir dėl iš jos gautų pinigų pervedimo būsto nuomotojui. Savo veiksmų nepateisina. Pasielgė labai lengvabūdiškai. Pasižada grąžinti S. 400 eurų ir, jei reikės, kitas jos patirtas išlaidas. Pinigus perves į jos pačios nurodytą banko sąskaitą Swedbank sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią ji prašė grąžinti jam sumokėtus 400 eurų. Jis nuoširdžiai apgailestauja dėl padarytos nusikalstamos veikos, jos atsiprašys, prašys susitaikyti.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas D. K. nurodė, kad 2022 m. gegužės 2 d. atlygino S. M. turtinę žalą - viso 600 eurų (2022 m. gegužės 2 d. buvo padarytas bankinis pavedimas su paskirtimi „Grąžinimas“ į jos Sweedbank banko sąskaitą), ji patvirtino, kad pinigus gavo. Jis S. atsiprašė dėl šios apgaulės ir jie susitaikė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai apgailestauja, pasižada daugiau nusikalstamų veikų nedaryti. Prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. K. nurodė, kad lietuvių kalbą supranta, skaityti, rašyti moka, vertėjas jam nereikalingas. Teisės ir pareigos jam išaiškintos, teisės dėl gynėjo jam taip pat išaiškintos, gynėjo dalyvavimo nepageidauja. Pranešimas apie įtarimą jam įteiktas, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažįsta pilnai. Psichinėmis ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, į narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. Neteistas. Šiuo metu nedirba, bet yra susiradęs darbą ir nuo kitos savaitės turėtų pradėti dirbti. Dėl jam pareikšto įtarimo nori parodyti, kad dėl S. M. pasisavintų pinigų jis pasilieka prie savo ankščiau duotų parodymų, juos patvirtina ir jų laikosi. Savo veiksmų nepateisina. Pasielgė labai lengvabūdiškai. 2022 m. gegužės 4 d. jie su nukentėjusiąją S. M. susitaikė, atlygino jai padarytą turtinę žalą 600 eurų, jis jos atsiprašė. 2022 m. rugsėjo 12 d. jis paprašė „diskordo“ kanalo įkūrėjo – pažįstamo J. S., kurį turi savo drauguose „Facebook“ platformoje per „Mesenger“ programą, parašydamas žinutę, kad jam paskolintų 200 eurų, nurodydamas, kad jam grąžins 300 eurų už pagalbą. Tuo metu jam tiesiog reikėjo pinigų nusipirkti rūkalams. Tuo laikotarpiu jis nedirbo ir neturėjo pajamų, buvo sunkus laikotarpis. J. S. sutiko pervesti jam pinigus, bet jis jam nurodė, kad pinigus pervestų į jo pažįstamo M. P. banko sąskaitą, kokia tai banko sąskaita buvo neprisimena, bet J., tą pačią dieną, jo pažįstamui pervedė iš savo banko sąskaitos M. 200 eurų. Po ko, M. bankomate tą pačią dieną išgrynino pinigus. Jeigu gerai prisimena, jie su M. kartu tuo metu nebuvo, neprisimena ar jis jam atvežė išgrynintus pinigus, ar jis nuvyko pas jį pasiimti pinigų, galimai jis pas jį nuvyko pasiimti minėtų pinigų. Su J. jeigu gerai prisimena nebuvo susitarę kada grąžins pinigus. Maždaug po savaitės laiko J. jo prašė, kad jis jam grąžintų jo paskolintus pinigus. Galimai jis jam buvo per „paysera“ padaręs J. pavedimą, bet jie nespėjo iki jo nukeliauti, o jis kitą dieną išsigrynino sąskaitoje esančius pinigus, o J. pinigų iš jo taip ir neatgavo. 200 Eurų iki šiol nėra J. grąžinęs. Tuo metu jam tiesiog reikėjo pinigų ir taip pasielgė nepagalvojęs apie pasekmes. Kaltę dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra įtariamas prisipažįsta visiškai pilnai. Dėl padaryto labai gailisi. Sutinka žalą atlyginti. Šiuo metu gyvena kartu su drauge I. P., adresu (duomenys neskelbtini), su kuria draugauja apie 10 mėnesių. Šiuo metu jo banko sąskaita yra užblokuota. Todėl negali iš savo banko sąskaitos J. atlyginti žalos. Todėl pinigus J. S. į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), 2023 m. spalio 18 d. pervedė jo minėta draugė I. P., viso 200 eurų iš savo banko sąskaitos (duomenys neskelbtini). Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip jam išaiškinta, rašytinio proceso tvarka, jam teisme nedalyvaujant.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. M. nurodė, kad kelis mėnesius atgal dirbant (duomenys neskelbtini). Susipažino su bendradarbiu D. K.. Po darbo kelis kartus buvo susitikę ir ji jam užsiminė, kad žada išvykti į Angliją studijuoti. Bendravimo metu papasakojo, kad neturi Anglijoje kur gyventi D. užsiminė, kad Anglijoje turi tetą ir galima būtu pas ja gyventi su keliais kitais žmonėmis, bet neatsakė su kokiais, nes tuo metu ieškojo dar kelių žmonių apsigyventi Anglijoje. Vėliau ji D. paskambino per programėlę ,,Messenger“, kur jis užsivadinęs kaip „D. K.“ ir paprašė, kad atsiųstų namo nuotraukas, paklausinėjo, kiek žmonių gyvens, koks depozitas. Susitiko 2021 m. liepos 11 d., maždaug 14.00 val., (duomenys neskelbtini), prie greito maisto restorano ,,McDonalds“. Ji D. davė 140 svarų ir nuėjusi viena į ,,Swedbank“, išsigrynino 250 eurų. Nuėjo su D. į keityklą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ten ji D. davė dar 250 eurų. Iš viso D. davė 140 svarų, ir 250 eurų. Susitarė, kad kitą dieną Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) mokyklos susitiks ir pasirašys sutartį dėl nuomos. Po kelių valandų D. per ,,Messenger“ jai parašė, kad užtruko pas notarą. Galutinai susitarė su D. susitikti Vilniuje, prie autobusų stoties 20.00 val. Tą pačia dieną ji D. parašė maždaug 19.40 val., jis sakė, kad ateina, bet po to D. vėl paprašė perkelti susitikimą dar kitai dienai, nes šiuo metu jis buvo su mergina. Supratusi, kad D. sukčiauja, vengia susitikimo su ja, paprašė D. grąžinti depozitą. Iš pokalbio suprato, kad D. supyko, bet sakė, kad parašys tetai į Angliją, kad grąžintu depozitą. Kelis kartus ji D. rašė, D. jai rašė, kad pinigų grąžinimas užtruks, o vėliau išvis ignoravo žinutes ir neatrašydavo jai. Po kelių dienų ji kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl įvykusios situacijos.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai apklausta S. M. nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. per „Messenger“ D. buvo išsiuntusi savo banko rekvizitus, kur D. turėtų jai pervesti 400 eurų, ir nurodė 2 savaičių terminą, nes priešingu atveju kreipsis į teismą. D. atsisakė pervesti pinigus, pasakydamas, kad tarp jų buvo žodinis susitarimas, nors, kaip sakė, buvo sutarta, kad bus pasirašyta oficiali nuomos sutartis. Jai dėl šio įvykio padaryta 400 eurų turtinė žala, todėl prašo pripažinti ją civiline ieškove 400 eurų sumai. Sutiktų taikytis su D. K., jei jis pilnai atlygintų jos patirtą turtinę žalą - D. K. sumokėtą depozitą 400 eurų ir 200 eurų už advokato konsultacijų paslaugas. Dėl šio įvykio jai padaryta 600 eurų turtinė žala, todėl prašo pripažinti ją civiline ieškove 600 eurų sumai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja papildomai apklausta S. M. nurodė, kad D. K. atlygino jai turtinę žalą pilnai (2022 m. gegužės 2 d. į jos banko sąskaitą pervedė 600 eurų), turtinių ir neturtinių pretenzijų jam neturiu, civilinio ieškinio atsisako, su D. K. susitaikė, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas J. S. nurodė, kad 2022 metais žaidė žaidimą „League of Legends: Wild Rift“ per mobilųjį telefoną, bei buvo sukūręs bendrą lietuvių bendruomenės forumą discord'e. Joje bendraudavo tiek apie žaidimą, tiek įvairiomis temomis. Discord'o platformoje galima keisti savo slapyvardį, bei pasivadinti kaip nori. Daugelį grupės narių turi ir Facebook platformoje, kur taip pat bendrauja. 2022 m. rugsėjo 12 d., 02:22 val., sulaukė žinutės iš D. K. per Discord platformą su prašymu skubiai paskolinti 200€, nes mirė jo mama, o jo visi pinigai yra Jungtinės Karalystės sąskaitoje, todėl jis negali jų greitai išsiimti. Už pagalbą kaltininkas pažadėjo pervesti šimtu eurų daugiau, t. y. 300€. Iš pradžių turėjo įtarimų ir prieš išsiunčiant pinigus bandė gauti kuo daugiau įrodymų, kad kaltininkas jau atliko žadėtą pavedimą ir po kelių minučių jis jam atsiuntė „screenshot'us“, kuriuos pamačius atrodė, kad pinigai buvo išsiųsti. Galiausiai kaltininkas dar kartą užtikrino, kad viską išsiuntė ir kad pinigus gaus kitą dieną, o taip pat pabrėžė, kad tai mamos mirtis ir tokiais dalykais jis tikrai nejuokautų, tuomet jis galiausiai sutiko jam padėti. Pinigus kaltininkas paprašė pervesti savo kaimynui M. P. (duomenys neskelbtini), kuris pasak kaltininko tuo metu buvo šalia, kad padėtų pinigus išsigryninti, kadangi kaltininkas teigė, jog lietuviškos banko sąskaitos neturi. Pavedimą atliko 03:47 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini) (butą nuomojasi pagal ilgalaikę nuomos sutartį), o 04:14 val. kaltininkas pasakė, jog gautus pinigus jau sėkmingai išsigrynino. Atrodė, kad viskas baigsis gerai, tačiau kitą dieną jokių įplaukų į savo banko sąskaitą taip ir nesulaukė ir pradėjo nerimauti bei paprašė kaltininko pažiūrėti ar tikrai pinigai išsisiuntė, ir tuomet jis ėmė teigti, kad bankas atmetė mokėjimą ir kad jis jam išsiųs iš naujo 300€ + papildomus 250€ už tai, kad jis jam vėl pervestų 200€ bei atsiuntė dar vieną „screenshot'ą“, kad pinigus jau išsiuntė, būtent tuomet jam kilo įtarimas, kad kažkas čia negerai ir šįkart pinigus pervedinėti atsisakė iki tol, kol sulauks jo išsiųstų pinigų, kurių, deja, praėjus kelioms dienoms, taip ir nesulaukė, o kai iš kaltininko pažįstamų sužinojo, kad jo mama yra gyva, tuomet suprato, kad buvo apgautas ir kaltininkas įvykdė sukčiavimą. Šio asmens gyvai nepažinojo, su juo susipažino per internetinio žaidimo „League of Legends: Wild Rift“ Lietuvos bendruomenę „Discord“ platformoje, taip pat bendraudavo Facebook'e. Pabendravęs su kitais grupės nariais išsiaiškino, kad jis galimai gyvena (duomenys neskelbtini). D. K. gyvai nėra matęs, nors jis norėjo, kad pinigus jam paskolintų grynais pinigais. Tačiau jo Facebook yra tikras, su nuotraukomis, tikrais bendrais draugais. Patyrė 200 eurų turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. P. nurodė, kad D. K. pažįsta virš 10 metų. Gyveno kažkada netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, ten ir susipažino. Jis nuo vaikystės melavo. Mėgdavo prisiskolinti pinigų ir neatiduoti. Jis ir jam yra skolingas 300 eurų, bet jis jau jam tą skolą padovanojo. Po to jis jį visur užblokavo, kad jam nerašytų, bet jis jam 2022 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai dienos neprisimena, paskambino paprašė pagalbos, paklausė, ar jo dėdė gali pervesti jam pinigus į jo kortelę. Paaiškino, kad jo kortelę yra atėmusi mama, todėl nenori, kad pinigai patektų į mamos rankas. Jis nieko blogo neįtarė, sutiko. Padiktavo jam savo SWED banko sąskaitos numerį. D. K. žadėjo atvažiuoti vakare. Skambino jis iš telefono. Kažkur tai po 15 minučių į jo sąskaitą J. S. pervedė 200 eurų. Vardą, pavardę žino, nes matė banko pavedėja. Jis nuėjo nuimti pinigų prie Maximos bankomato esančio (duomenys neskelbtini), ten nuėmė pinigus. Nuėjo namo ir po valandos jau atvažiavo D. K., paėmė tuos pinigus iš jo. Jis jį po to įvykio matė gal vieną kartą, pasisveikino ir viskas. Po kurio laiko jam bankas užblokavo sąskaitą. Nuvyko į banką išsiaiškinti kodėl. Ten jam pranešė, kad sąskaita užblokuota, nes iš J. S. buvo pervesti jam pinigai. Jis tada socialiniame tinkle Facebook surado J. S., jam parašė, vėliau jie susiskambino, J. S. jam pasakė, kad D. K. 200 eurų iš jo pasiskolino mamos laidotuvėms, jam pasakė, kad pinigus jam perves dėdė. Viskas buvo aišku, kad D. K. apgavo J. S.. Žino, kad jis gyvena su tėvais kažkur (duomenys neskelbtini). Jam retkarčiais paskambina, bet jis su juo jau nelinkęs bendrauti. Ar grąžins pinigus D. K., nežino. Įtaria, kad jis yra prisiskolinęs pinigų ir iš kitų.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos O. L. 2022 m. sausio 25 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2021 m. liepos 10 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), asmuo prisistatęs vardu D. K. apgaulės būdų išviliojo iš S. M. 400 eurų depozitą už būto nuoma Didžiojoje Britanijoje, tačiau sutarties pasirašymo dieną į susitikimą neatvyko, S. M. paprašytas grąžinti sumokėtus pinigus, prašymą ignoravo, į skambučius ir žinutes neatsakinėja. Padaryta 400 eurų turtinė žala.

2022 m. gegužės 4 d. susitaikymo protokolas, kuriame nurodyta, kad D. K. ir nukentėjusioji S. M. susitaikė.

2023 m. birželio 21 d. nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gegužės 9 d. prokuroras ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-2999-22 atliktame pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu, BK 38 straipsniu, BPK 214 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 139 straipsniu, 170 straipsniu priėmė nutarimą nutraukti šį ikiteisminį tyrimą kaltininkui D. K. ir nukentėjusiajai S. M. susitaikius. Šį nutarimą 2022 m. gegužės 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja patvirtino. BK 38 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. BK 38 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-37629-22 pagal BK 182 straipsnio 4 dalį dėl to, kad D. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą nedidelės vertės turtą, o būtent, jog 2022 m. rugsėjo 12 d. parašė pranešimą J. S. su prašymu paskolinti 200 eurų, nurodydamas, kad grąžins jam 300 eurų, nukentėjusysis J. S. iš savo banko sąskaitos kurios numeris (duomenys neskelbtini) į banko sąskaitą kurios numeris (duomenys neskelbtini) priklausančią M. P. pervedė 200 eurų, po ko jis J. S. išsiuntė suklastotą ekrano kopijos nuotrauką, kurioje buvo nurodyta, kad pervedė 300 eurų skolos, ko pasėkoje J. S. būdamas suklaidintas, neatgavo skolintų pinigų t. y. 200 eurų, tokiu būdu jis D. K. apgaule savo naudai įgijo 200 eurų vertės svetimą turtą - pinigus, padarydamas J. S. 200 eurų turtinę žalą. D. K. suteiktas įtariamojo statusas, paskelbta jo paieška. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. spalio 3 d., tokiu būdu D. K. nesuėjus vienerių metų terminui įtariama, kad jis padarė naują tyčinį nusikaltimą. BPK 217 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 3–9 punktuose numatytais atvejais, atnaujinamas, kai ikiteisminio tyrimo teisėjas patvirtina prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis atsisakyti patvirtinti prokuroro nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiama šio Kodekso X dalyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Atsižvelgiant į tai priimtinas sprendimas atnaujinti nutrauktą šį ikiteisminį tyrimą.

2023 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrint UAB „Revolut Bank“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sąskaitų išklotines, nustatyta, kad „Revolut“ sąskaitų savininkas yra D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Sąskaitą aktyvi nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. Laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 22 d. iki 2023 m. lapkričio 1 d. bandyta daryti pinigų pridėjimą prie paskyros, jog būtų pakankamai balanso būsimiems mokėjimams padengti. Pervedimų suma 69,95 Eur. Pridėjimai visi nesėkmingi, atmesti. Apžiūrint UAB „Paysera“ (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini), LT (duomenys neskelbtini) sąskaitų išklotines, nustatyta, kad klientas D. K. yra nurodęs adresą (duomenys neskelbtini). Laikotarpyje nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. vasario 2 d. nustatyta, kad nurodytose sąskaitose jokių pavedimų, mokėjimų, grynųjų įnešimo nevykdyta.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdina dvi veikos: apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas. Taigi sukčiavimui reikalinga nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktą, nepaliekant nukentėjusiajam tolygaus užvaldytam turtui piniginio ar daiktinio ekvivalento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-620/2010, 2K-507/2012, 2K-309/2013, 2K-7-322/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-385-942/2017).

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), visiškai įrodyta.

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino. Dėl pirmos veikos parodė, kad jam kilo mintis, kad galėtų pasipelnyti iš S.. Pasakė, kad turi pažįstamą Anglijoje, Kembridže, kuri nuomoja kambarius ir ji galėtų gyventi dar su trimis asmenimis. Pasakė jai, kad reikalingas 400 eurų užstatas, o kas mėnesį reiktų mokėti po 250 eurų, pirmą ir paskutinį mėnesį po 500 eurų. 2021 m. liepos 11 dienos metu, susitiko su S. prie „Mc Donald's“ restorano, (duomenys neskelbtini), kuri jam perdavė 140 svarų (atrodo, kupiūromis 50, 50, 20, 20), paskui nuėjusi į bankomatą, prie stoties, išsigrynino ir jam perdavė 250 eurai (kupiūromis po 50). Pinigus išleido savo reikmėms. Dėl antros veikos parodė, kad 2022 m. rugsėjo 12 d. jis paprašė „diskordo“ kanalo įkūrėjo - pažįstamo J. S., kad jam paskolintų 200 eurų, nurodydamas, kad jam grąžins 300 eurų už pagalbą. Tuo metu jam tiesiog reikėjo pinigų nusipirkti rūkalams. J., tą pačią dieną, jo pažįstamui pervedė iš savo banko sąskaitos M. 200 eurų. Po ko, M. bankomate tą pačią dieną išgrynino pinigus. 200 Eurų iki šiol nėra J. grąžinęs. Tuo metu jam tiesiog reikėjo pinigų ir taip pasielgė nepagalvojęs apie pasekmes. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų S. M., J. S. bei liudytojo M. P. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas bei kita byloje esanti rašytinė medžiaga.

Taigi ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis D. K. padarė tyčinius, baigtus baudžiamuosius nusižengimus, nustatytus BK 182 straipsnio 4 dalyje (2 veikos), kuomet, panaudojus apgaulę, savo naudai įgijo svetimą S. M. ir J. S. turtą – pinigus, atitinkamai 400 Eur ir 200 Eur, t. y. didesnius nei 3 MGL, bet mažesnius nei 10 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padaryti du baudžiamieji nusižengimai (BK 12 straipsnis). D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. K. – neteistas (atleistas nuo bausmės, taikant laidavimo institutą), vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, nedirbantis. Byloje nėra duomenų, kad D. K. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, o būtent: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (sukčiavimas S. M. atžvilgiu), paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje (sukčiavimas J. S. atžvilgiu), paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu ir skirtina galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 71 straipsnio 1 dalimi, kartu su bausme kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje (sukčiavimas S. M. atžvilgiu), ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje (sukčiavimas J. S. atžvilgiu), ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir skirti galutinę subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnio 1 dalimi, D. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Luminor banke LT144040063610000390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui;

3. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį. Jeigu asmuo vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – sumokėti įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, Teisingumo ministerija ar jos įgaliota institucija privalo kreiptis į teisėsaugos institucijas su prašymu pradėti baudžiamąjį procesą pagal BK 243 straipsnį, už kurio padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu. Šiuo atveju, nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

4. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.