Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. gruodžio 14 d. apie 23.17 val. ties reguliuojama nuvažiavimo iš degalinės „Circle K“ ir Laisvės prospekto sankryža, Vilniuje, ties pastatu, esančiu Laisvės pr. 43C, R. T. vairavo automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,85 promilės etilo alkoholio.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu R. T. parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. apie 18 val. jis pradėjo gerti alkoholinius gėrimus: išgėrė tris 0,5 litro talpos butelius alaus ir dar kažkiek degtinės. Jis nežino, kada tiksliai, nes į tai jis nekreipė dėmesio, pabaigęs gerti jis nutarė vykti į namus. Jis sėdo už savo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir vairuodamas minėtą automobilį bei važiuodamas nuo prekybos centro „Mada“ link reguliuojamos sankryžos su Laisvės prospektu jis atsitrenkė į prieš sankryžą stovėjusio automobilio „Volkswagen Sharan“ galinę dalį. Šio automobilio vairuotojas apie eismo įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrinę jo blaivumą nustatė 2,68 promilių girtumą. Su nustatytu girtumu jis sutiko, pareigūnų reikalavimus jis vykdė. Po to jis buvo pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas jo kraujas girtumo nustatymui. Pareigūnams savo vairuotojo pažymėjimo jis nepateikė, nes šį yra pametęs. Jis gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 58-60).

Ikiteisminio tyrimo metu E. Z. parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. apie 23.20 val. vairuodamas automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis važiavo nuo degalinės „Circle K“, esančios Laisvės prospekte, Vilniuje, ties prekybos centru „Mada“, link reguliuojamos sankryžos su Laisvės prospektu. Kartu su juo važiavo jo žmona, sėdėjusi priekinėje keleivio vietoje, ir nepilnametis sūnus, sėdėjęs galinėje sėdynėje. Buvo tamsus paros metas, bet gatvė buvo apšviesta. Privažiavęs reguliuojamą sankryžą su Laisvės prospektu jis sustabdė vairuojamą automobilį, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Praėjus gal 10 sekundžių staiga jis pajuto smūgį į galinę vairuojamo automobilio dalį. Jis iš karto išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam išlipus iš automobilio iš minėto automobilio „BMW“ taip pat išlipo vairuotojas, kuris automobilyje buvo vienas, daugiau jokių asmenų automobilyje „BMW“ nebuvo. Jis iš karto pradėjo eiti link automobilio „BMW“ vairuotojo, manydamas jog jie užsipildys eismo įvykio deklaraciją, nes nestipriai buvo apgadinta jo automobilio galinė dalis. Automobilio „BMW“ vairuotojas nelabai orientavosi, kas nutiko, nieko negalėjo pasakyti, nekalbėjo, judesiai buvo nekoordinuoti, taigi jis suprato, jog minėto automobilio „BMW“ vairuotojas yra neblaivus. Tuomet jis paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policijos pareigūnus, o automobilio „BMW“ vairuotojas pradėjo eiti nuo eismo įvykio vietos link degalinės „Circle K“. Tai pamatęs jis pradėjo eiti automobilio „BMW“ vairuotojui iš paskos link degalinės. Prie degalinės prie jo priėjo automobilio „Toyota“ vairuotojas ir pasiteiravo, ar reikia pagalbos. Jis atsakė, kad gal nereikia, nes pareigūnai jau iškviesti, bet automobilio „BMW“ vairuotojui užėjus į degalinės vidų minėtas vyriškis taip pat įėjo į degalinės vidų, o jis liko kieme laukti atvykstančių pareigūnų. Automobilio „BMW“ vairuotojas po kelių minučių išėjo iš degalinės, o minėtas vyriškis išėjo pastarajam iš paskos. Išėjęs iš degalinės automobilio „BMW“ vairuotojas nuo degalinės vėl pradėjo eiti link savo automobilio. Jis ėjo automobilio „BMW“ vairuotojui iš paskos, o minėtas vyriškis iš degalinės vairuodamas automobilį „Toyota“ važiavo paskui automobilio „BMW“ vairuotoją. Atėjęs iki savo automobilio „BMW“ pastarojo vairuotojas atsisėdo į priekinę keleivio vietą, kur ieškojo kažkokių daiktų, bet netrukus vėl išlipo iš automobilio „BMW“ ir pradėjo eiti degalinės „Circle K“ link. Tuomet jis vėl ėjo automobilio „BMW“ vairuotojui iš paskos, o automobilio „Toyota“ vairuotojas važiavo jam iš paskos. Jis automobilio „BMW“ vairuotojo klausė, kur šis eina, bet pastarasis nieko neatsakė, visą laiką tylėjo, kelis kartus kažkam skambino ir su kažkuo kalbėjosi. Automobilio „BMW“ vairuotojas vėl nuėjo prie degalinės, bet netrukus prie jų atvažiavo policijos pareigūnai, kurie sulaikė automobilio „BMW“ vairuotoją ir pasodino pastarąjį į tarnybinį automobilį. Jis pareigūnams papasakojo apie įvykio aplinkybes, parašė paaiškinimą. Nuo eismo įvykio momento, kai iš automobilio „BMW“ išlipo pastarojo vairuotojas, jis šį vairuotoją pastoviai matė, vaikščiojo pastarajam iš paskos, minėtas vairuotojas jokio alkoholinio gėrimo po eismo įvykio negėrė. Dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio „Volkswagen Sharan“ jam padaryta žala nėra didelė, dėl žalos atlyginimo jis kreipsis į draudimo bendrovę (b. l. 34-36).

Ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad 2018 m. gruodžio 14 d. apie 23.20 val. jis sėdėjo automobilyje, stovėjusiame Laisvės prospekte, Vilniuje, prie prekybos centro „Mada“ esančioje degalinėje „Circle K“. Sėdėdamas automobilyje jis atkreipė dėmesį į iš degalinės „Circle K“ išvažinėjantį automobilį „BMW“, kuris išvažiuodamas iš degalinės įvažiavo į priešingą eismo juostą ir vos nesusidūrė su pastarąja važiavusiu ir į degalinę įvažinėjusiu automobiliu. Išvažiavęs iš degalinės „Circle K“ automobilis „BMW“ nuvažiavo link reguliuojamos sankryžos su Laisvės prospektu. Po to jis šio automobilio nestebėjo, bet netrukus jis pamatė, jog prie minėtos reguliuojamos sankryžos su Laisvės prospektu kažkoks sujudimas. Dėl to jis pradėjo žiūrėti į sankryžą. Jis matė, kad iš pirmojo prie sankryžos stovėjusio automobilio išlipę žmonės, iš automobilio „BMW“ taip pat išlipo vairuotojas. Kaip įvyko eismo įvykis, jis nematė, trenksmo garso jis negirdėjo. Iš automobilio „BMW“ išlipęs vairuotojas svirduliuodamas pradėjo eiti nuo automobilio „BMW“ degalinės link, po to lyg vėl ketino grįžti atgal prie automobilio, blaškėsi. Po to automobilio „BMW“ vairuotojas pradėjo eiti degalinės „Circle K“ link, iš kurios ką tik buvo išvažiavęs, o minėtam vairuotojui iš paskos ėjo pirmojo prie sankryžos stovėjusio automobilio vairuotojas. Tai pamatęs jis suprato, kad automobilio „BMW“ vairuotojas bando pasišalinti iš įvykio vietos. Jis išvažiavo iš degalinės ir privažiavo prie einančio automobilio „BMW“ vairuotojo, sustojęs pastarojo jis paklausė, ar jis įvažiavo į kitą automobilį. Į tai automobilio „BMW“ vairuotojas kažką atsakė, bet ką tiksliai- jis nesuprato, nes dėl girtumo minėto automobilio vairuotojo kalba buvo nerišli. Tuo metu prie jų priėjo ir pirmojo prie sankryžos stovėjusio automobilio vairuotojas, kuris automobilio „BMW“ vairuotojo klausė, kur šis eina. Automobilio „BMW“ vairuotojas ėjo toliau degalinės „Circle K“ link. Atėjusio antrojo vairuotojo jis dar pasiteiravo, ar einantis degalinės link vaikinas atsitrenkė į šio automobilį- vyriškis patvirtino. Tuomet jis vairuodamas savo automobilį nuvažiavo paskui einantį ir svirduliuojantį automobilio „BMW“ vairuotoją iki degalinės ir paskui pastarąjį užėjo į degalinės vidų. Pradėjus kalbėti su automobilio „BMW“ vairuotoju jis pastebėjo, jog šis neblaivus, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, automobilio „BMW“ vairuotojas svirduliavo, pastarojo kalba buvo nerišli. Automobilio „BMW“ vairuotojas degalinės viduje trumpam (kelioms minutėms) užėjo į tualetą, po ko išėjęs iš degalinės „Circle K“ vėl nuėjo iki savo automobilio „BMW“ ir atsisėdo į pastarojo keleivio vietą. Jis savo automobiliu važiavo minėtam vaikinui iš paskos. Atsisėdęs į automobilio „BMW“ priekinę keleivio vietą vaikinas pareguliavo sėdynę, kažką perdėjo nuo vienos sėdynės ant kitos. Tuo metu jis buvo greta šio vaikino. Pasėdėjęs automobilio „BMW“ priekinėje keleivio vietoje vaikinas vėl išlipo iš automobilio ir pradėjo kažkam skambinti, po kelių minučių pokalbio vėl pradėjo eiti degalinės „Circle K“ link, o jis vėl savo automobiliu važiavo minėtam vaikinui iš paskos. Priėjęs prie degalinės minėtas vaikinas į degalinės vidų įeiti negalėjo, nes degalinė buvo uždaryta. Kalbėdamas telefonu minėtas vaikinas blaškėsi po degalinės teritoriją iki tol, kol atvažiavo policijos pareigūnai. Kadangi jis matė, kad po eismo įvykio prie sankryžos iš automobilio „BMW“ išlipo vienas vairuotojas, kuris visaip bandė pasišalinti iš įvykio vietos, jis pats visą laiką vairuodamas automobilį sekė paskui minėtą vaikiną ir pastarąjį stebėjo, todėl atvykusiems pareigūnams jis parašė paaiškinimą. Nuo eismo įvykio iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai, jis pastoviai stebėjo automobilio „BMW“ vairuotoją- šis su savimi jokio alkoholinio gėrimo neturėjo ir po eismo įvykio negėrė (b. l. 39-41).

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini)vyriausiuoju patruliu. 2018 m. gruodžio 14 d. apie 23.25 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad Laisvės prospekte, Vilniuje, ties pastatu Nr. 43C netoli degalinės „Circle K“ automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „BMW“ vairuotojas pėsčias bando šalintis iš įvykio vietos degalinės link. Reaguodamas į šį pranešimą jis nuvyko į įvykio vietą, kur išvažiavime iš degalinės ties reguliuojama sankryža su Laisvės prospektu jis rado stovintį automobilį „Volkswagen Sharan“ ir už pastarojo stovintį automobilį „BMW“. Tarp automobilio „Volkswagen Sharan“ galinės dalies ir automobilio „BMW“ priekinės dalies mėtėsi detalių nuolaužos, matėsi, jog automobilis „BMW“ buvo atsitrenkęs į automobilio „Volkswagen Sharan“ galinę dalį. Prie automobilio „Volkswagen Sharan“ stovėjo J. Z., kuri nurodė, jog sėdėdama priekinėje keleivio vietoje ji važiavo sutuoktinio E. Z. vairuojamu automobiliu „Volkswagen Sharan“. Nuo išvažiavimo iš degalinės „Circle K“ privažiavus reguliuojamą sankryžą su Laisvės prospektu E. Z. sustabdė vairuojamą automobilį, nes degė raudonas šviesoforo signalas, ir netrukus ji su sutuoktiniu pajuto smūgį į automobilio „Volkswagen Sharan“ galinę dalį. Po smūgio ji su sutuoktiniu iš karto išlipo iš automobilio ir pamatė, kaip iš į jų automobilį atsitrenkusio automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos išlipo vyriškis. Pastarajam išlipus iš automobilio ji su sutuoktiniu iš karto pamatė, jog minėtas vairuotojas yra girtas. Automobilio „BMW“ vairuotojas išlipęs iš automobilio iš karto pradėjo eiti netoliese esančios degalinės „Circle K“ link, šalindamasis iš įvykio vietos. Eidamas degalinės link automobilio „BMW“ vairuotojas svirduliavo. Tai pamatęs jos sutuoktinis iš karto nuėjo paskui bandantį pasišalinti iš įvykio vietos automobilio „BMW“ vairuotoją. Tuomet jis nuvyko iki netoliese esančios degalinės „Circle K“, kur jį pasitiko automobilio „Volkswagen Sharan“ vairuotojas E. Z.. Pastarasis nurodė į iš eismo įvykio bandantį pasišalinti automobilio „BMW“ vairuotoją. Priėjus prie nurodyto automobilio „BMW“ vairuotojo pastarasis prisistatė R. T., pastarojo asmenybė buvo patvirtinta pateikta asmens tapatybės kortele. Pasiteiravus R. T., ar prie sankryžos stovintis automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo, R. T. atsakė, jog automobilis yra jo, bet jis šio automobilio nevairavo, kas vairavo automobilį, R. T. nurodyti negalėjo. Bendraujant su R. T. buvo juntamas nuo pastarojo sklindantis stiprus alkoholio kvapas, R. T. kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, akivaizdžiai matėsi, jog R. T. yra neblaivus. R. T. buvo įsodintas į tarnybinį automobilį ir jie sugrįžo į įvykio vietą. Grįžus į eismo įvykio vietą prie jų priėjo J. D., kuris paaiškino galintis paliudyti matęs, kad automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo būtent R. T.. J. D. įvykio vietoje parašė paaiškinimą. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą R. T. sutiko, alkotesteriu R. T. buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas. Jis R. T. pristatė į Priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas R. T. kraujas girtumo nustatymui (b. l. 43-45).

Specialistas, ištyręs R. T. kraują, paimtą 2018 m. gruodžio 15 d 00.20 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,85 promilės etilo alkoholio (b. l. 55).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. gruodžio 14 d. apie 23.17 val. ties reguliuojama nuvažiavimo iš degalinės „Circle K“ ir Laisvės prospekto sankryža, Vilniuje, ties pastatu, esančiu Laisvės pr. 43C, R. T. vairavo automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,85 promilės etilo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281 straipsnio 7 dalis.

Tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio,

baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

R. T. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,85 promilės etilo alkoholio), taigi R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir R. T. skirti 57 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 2 850 eurų dydžio baudą, kurios dydį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu. Taip pat prokuroras siūlo R. T. skirti BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejus metus bei BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- konfiskuoti automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

R. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Šia nusikalstama veika padaryta žala atlyginta. R. T. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, kadangi jis turi finansinių įsipareigojimų [R. T. pridėjo tai pagrindžiančių dokumentų kopijas] (b. l. 74-79, 92-95). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 41 straipsnis.

1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui.

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 55 straipsnis.

Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Spręsdamas dėl R. T. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. T. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo kraujyje daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad R. T., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. R. T. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. R. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), R. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. T. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, R. T. laisvės atėmimo bausmė neskirtina. R. T. dirba, kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, anksčiau jam skirtas baudas už padarytus administracinius nusižengimus R. T. yra sumokėjęs (b. l. 81-84), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti R. T. skyrus švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę- baudą. Prokuroro siūlomas skirti baudos dydis yra adekvatus BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, taigi už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą R. T. skirtina 57 MGL, t. y. 2 850 eurų dydžio bauda.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, R. T. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. T. skirtinos 57 MGL, t. y. 2 850 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu- 19 MGL, t. y. 950 eurų ir R. T. skirtina galutinė 38 MGL, t. y. 1 900 eurų dydžio bauda, įpareigojant R. T. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 190 eurų.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnio 1-3 dalys.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

Uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme.

BK 67 straipsnio 6 dalis.

Kai skiriamos dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, atsižvelgiama į jų suderinamumą ir galimybes taisomai veikti nuteistąjį.

BK 68 straipsnis.

1. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

2. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

3. Teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, konkrečiai nurodo, kokia teise ar teisėmis naudotis uždrausta, ir šio draudimo terminą.

BK 72 straipsnis.

1. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

2. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

3. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

4. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu:

1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti;

2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;

3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

5. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

6. Teismas, skirdamas turto konfiskavimą, turi nurodyti konfiskuojamus daiktus arba konfiskuojamo turto vertę pinigais.

Minėta, kad R. T., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad R. T. nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones- transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga R. T. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs R. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kita vertus R. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Volkswagen Sharan“. Teismas pažymi, kad už analogišką veiką, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, kuriems nustatytas neblaivumas neviršija 1,5 promilės, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė- teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trejų iki penkerių metų, tuo tarpu minėta, kad R. T. eismo įvykį sukėlė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio koncentracija R. T. kraujyje (2,85 promilės) daugiau nei septynis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) ir beveik du kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi akivaizdu, kad baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis pagal jam taikomas poveikio priemones negali būti lengvesnė už administracinį nusižengimą padariusio asmens, kuriam privalomos skirti administracinio poveikio priemonės trumpiausias terminas yra treji metai, teisinę atsakomybę. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nutarimu R. T. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje (transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo), ir jam buvo skirta 2 000 litų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Po šios administracinės nuobaudos praėjus dvejiems metams R. T. dar kartą- 2011 m. gegužės 14 d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,83 promilės girtumas, dėl ko Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarimu jis buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, ir jam buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams su transporto priemonės konfiskavimu. Nepaisydamas ir šios administracinės nuobaudos R. T. vėl vairavo transporto priemonę būdamas dar girtesnis- minėta, kad alkoholio koncentracija R. T. kraujyje siekė 2,85 promilės- ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė- automobilis „Volkswagen Sharan“, taigi nustatytinas maksimalus R. T. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismas taip pat pažymi, kad R. T. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone- automobiliu „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio R. T. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso R. T. (b. l. 8). Minėta, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, dėl ko R. T. priklausantis automobilis „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

VI. Procesinės prievartos priemonės

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

BPK 151 straipsnio 8 dalis.

8. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga.

Ikiteisminio tyrimo metu laikinai apribotos R. T. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto saugotoju paskiriant R. T. (b. l. 24-25). Atsižvelgiant į tai, kad R. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- automobilio „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, laikinas R. T. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- naikintinas.

Ikiteisminio tyrimo metu R. T. skirta kardomoji priemonė- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimas (b. 1. 85), kuri paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- naikintina ir asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma baudžiamojoje byloje, grąžintina R. T..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 64¹, 68, 72 straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti R. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 57 MGL, t. y. 2 850 eurų dydžio baudą.

Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- 19 MGL, t. y. 950 eurų ir R. T. skirti galutinę 38 MGL, t. y. 1 900 eurų dydžio baudą, įpareigojant R. T. šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 190 eurų. Bauda mokama į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.

Įspėti R. T., kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Skirti R. T. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bei konfiskuoti R. T. priklausantį automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Laikiną R. T. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW 523“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės- turto konfiskavimo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę- panaikinti.

R. T. skirtą kardomąją priemonę- dokumento- asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)paėmimą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus- panaikinti ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. T..

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

7. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

8. Jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis.