Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų F. S., A. N., M. Š., D. G., A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „UNIGELA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bankroto byloje Nr. eB2-5439-275/2015 pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „UNIGELA“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Audata“ atstovo pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „UNIGELA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys byloje F. S., A. N., M. Š., D. G. ir A. N..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

BUAB „UNIGELA“ administratorė (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „UNIGELA“ bankrotą tyčiniu, esant visų Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalyje numatytų tyčinio bankroto požymių visetui.

Nurodė, kad BUAB „UNIGELA“ laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 įmonės darbuotojams išmokėjo 4 328 580,91 Lt, nors pagal darbo sutartis turėjo būti išmokėta ne daugiau kaip 368 736,96 Lt suma. Pareiškėjos nuomone, įmonės lėšos buvo švaistomos, nes dešimčiai darbuotojų buvo išmokėtos didesnės, nei darbo sutartyje nurodytos sumos. Šios lėšos buvo iššvaistytos sąmoningai, o bendrovė buvo privesta prie bankroto tyčia. Taip pat nurodė, kad bendrovė jau 2013 m. lapkričio mėnesį įmonės darbuotojams turėjo skolų, tačiau tuometinis bendrovės vadovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl savalaikio bankroto bylos iškėlimo, pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė atsiskaitymus su tais kreditoriais, kurie buvo susiję su BUAB „UNIGELA“ įmonėmis, t. y. UAB „AO Manufaktūra“, UAB „AF LEGAL“, tačiau šie kreditoriai neturėjo pirmumo teisės gauti atsiskaitymų. BUAB „UNIGELA“ neatsiskaitinėjo reguliariai su didžiausiu kreditoriumi UAB „Ferogama“, kuriai bendrovė yra skolinga 608 882,01 Eur. Bendrovės vadovai, vykdydami atsiskaitymus su įmonės kreditoriais, pirmenybę teikė su UAB „UNIGELA“ ir F. S. susijusiomis įmonėms, tokiu būdu pažeisdavo kitų kreditorių teises. Nuo 2008 m. UAB „UNIGELA“ buvo taikomi didelio mąsto turto areštai, bendrovės vadovai įvairių trišalių susitarimų pagrindu ir galbūt apgaulingai vesdami UAB „UNIGELA“ buhalterinę apskaitą, organizavo bendrovės veiklą taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos. Nurodė, jog iš byloje pateikto BUAB „UNIGELA“ balanso, sudaryto už 2009 metus, matyti, kad bendrovės įsipareigojimai buvo 2 916 826 Lt (844 771,20 Eur), o turtas 1 760 893 Lt (509 989,86 Eur), todėl, administratorės nuomone, akivaizdu, jog BUAB „UNIGELA“ buvo nemoki jau 2009 metais, tačiau įmonės vadovai nevykdė jiems įstatymo nustatytų pareigų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, o tik sąmoningai didino įmonės įsipareigojimus (įmonės įsipareigojimai išaugo nuo 844 771,20 Eur iki 1 344 494,82 Eur) ir tokiais savo veiksmais padarė žalą bendrovės kreditoriams.

Suinteresuoti asmenys F. S., A. N., M. Š., D. G. ir A. N. atsiliepime prašė pareiškimą dėl BUAB „UNIGELA“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą ir vadovaujantis CPK 95 straipsniu spręsti klausimą dėl baudos BUAB „UNIGELA“ bankroto administratoriui UAB „Audata“ skyrimo pagal CPK 95 str., 50 procentų šios baudos įpareigojant sumokėti suinteresuotiems asmenims, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 – 2012 m. bendrovei buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės pradėtose civilinėse byloje, dėl kurių įmonės veikla faktiškai tapo paralyžuota, įmonė negalėjo vykdyti eilinių mokėjimų kreditoriams bei kasdienės veiklos. Kadangi buvo tikėtasi, jog susidariusi situacija yra laikina, buvo nuspręsta laikinai atsikaitymą su bendrovės kreditoriais vykdyti per kitas bendroves ir pačios bendrovės darbuotojus.

Iš bendrovių UAB „Askila“, UAB „Elainė“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad darbuotojai gautas sumas, skirtas mokėti kreditoriams, pervesdavo į jų sąskaitas. UAB „Askila“, UAB „Elainė“ gautas iš darbuotojų sumas, skirtas kreditoriams, pagal atskirus bendrovės nurodymus pervesdavo kreditoriams ir tokiu būdu padengdavo bendrovės einamąsias išlaidas bei kitas sumas pagal bendrovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Per visą 2011 - 2012 m. laikotarpį, kai bendrovei buvo taikomi atsiskaitymo apribojimai dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių skirtingose bylose, bendrovė nuolat atsiskaitinėjo ir vykdė įsipareigojimus visiems kreditoriams proporcingai. Šį faktą patvirtina pridedamos išklotinės už 2011 – 2013 m., iš kurių matyti, kokios sumos ir kokiems kreditoriams konkrečiais laikotarpiais (mėnesiais) buvo apmokamos ir, kokia procentinė dalis iš tą mėnesį bendrovės turimų piniginių lėšų tekdavo konkrečiam kreditoriui. Iš pateikiamų duomenų matyti, jog per 2012 metus, iš bendros 2 695 184,63 Lt sumos, pagrindiniams kreditoriams buvo išmokėta: UAB „Ferogama“ buvo sumokėta 397 851,16 Lt (skirta 14,76 proc. piniginių lėšų), AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sumokėta 822 217,21 Lt (skirta 30,51 proc. piniginių lėšų), UAB „Lastra“ sumokėta 386 641,17 Lt (skirta 14,35 proc. piniginių lėšų). Bendra didžiausiems kreditoriams išmokėtų lėšų suma sudarė 59,62 proc. visų per 2012 m. gautų pajamų. Per 2013 m. - iš bendros 3 243 162,36 Lt sumos išmokėtos kreditoriams UAB „Ferogama“ buvo sumokėta 1 225 123,24 Lt (skirta 37,78 proc. piniginių lėšų), AB „Lietuvos geležinkeliai“ buvo sumokėta 702 452,70 Lt (skirta 21,66 proc. piniginių lėšų), UAB „Lastra“ sumokėta 323 226,05 Lt (skirta 9,97 proc. piniginių lėšų). Bendra didžiausiems kreditoriams išmokėtų lėšų suma sudarė 69,41 proc. visų per 2013 m. gautų pajamų. Nurodė, jog su visais kreditoriais bendrovė atsiskaitymus vykdė tinkamai, nepažeisdama proporcijų, kiekvieną mėnesį pagal esančias finansines galimybes. Iš pateikiamos atsiskaitymų su UAB „Ferogama“ istorijos matyti, kad 2011 m. buvo gauta sąskaitų už 1 197 400,79 Lt, apmokėta 778 332,80 Lt; 2012 m. gauta sąskaitų už 847 486,77 Lt, apmokėta 397 851,16 Lt, 2013 m. gauta sąskaitų už 835 908,24 Lt, apmokėta 1 225 123,24 Lt, 2014 m. gauta sąskaitų už 395 374,35 Lt, apmokėta 122 526,54 Lt. Neteisėti UAB „Ferogama“ ir jos vadovų veiksmai bendrovę privedė prie bankroto, o UAB „Ferogama“ tiesiog perėmė bendrovės veiklą. Tuomet, kai UAB „Ferogama“ vadovu 2013-10-01 tapo J. V., buvo pradėta sąmoninga ataka prieš bendrovę išimtinai tam, kad perimti jos veiklą, t. y. tiek klientus, tiek darbuotojus, tiek sukauptą patirtį. Bankroto administratorė, turėdama visus bendrovės buhalterinius dokumentus, neteisėtai ir nepagrįstai teigia, jog piniginės lėšos buvo pasisavintos ar iššvaistytos per neva padidinto darbo užmokesčio mokėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 8 d. nutartimi BUAB „UNIGELA“ bankrotą pripažino tyčiniu.

Teismas nurodė, kad pareiškėja reikalavimą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu grindė visais aukščiau nurodytais pagrindais, tačiau teismas bankrotas pripažino tyčiniu nustatęs du ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytus tyčinio bankroto pažymius, t. y. jog įmonės vadovai netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, bei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos; ir išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir buvo mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p., 4 p., 3 d. 2 p.).

Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 įmonės darbuotojams išmokėta 4 328 580,91 Lt, nors pagal darbo sutartis turėjo būti išmokėta apytiksliai 368 736,96 Lt suma. Atsakovo gaunamų pajamų perleidimas su pagrindiniu UAB „Unigela“ akcininku ir vadovu - F. S. giminystės ar artimais ryšiais susijusių asmenų formaliai valdomoms bendrovėms, sudarė sąlygas išvengti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo eiliškumo tvarka. Tai, kad dalis šių lėšų buvo skiriama atsiskaityti su kreditoriais, kurie nėra susiję su bendrove, nepaneigė aplinkybės, kad buvo teikiama pirmenybė atsiskaityti su kreditoriais, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir buvo mažiau pradelsti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai pateikus duomenis, jog susijusių su bendrove įmonių bendras kreditorinis reikalavimas sudaro 39 673,68 Lt (11 490,29 Eur), t. y., kad susijusioms įmonėms buvo padengta 96,1 procento visų jų turėtų reikalavimo sumos, kai kitiems kreditoriams liko nepadengti įsipareigojimai, kurie sudaro 1 344 494,82 Eur , yra pagrindas daryti išvadą apie pirmenybės suteikimą su bendrove susijusioms įmonėms. Tai, kad darbuotojų pervedamos lėšos į susijusias įmones visų pirma buvo skiriamos ne nesusijusių kreditorių skoloms padengti, o susijusių įmonių sąskaitoms apmokėti, yra akivaizdus CK 6.930¹ straipsnio 2 dalies pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų, jog su bendrove susijusioms įmonės finansiniai įsiskolinimai buvo atsiradę anksčiau, nei kitoms įmonėms, todėl padarė išvadą, jog bendrovė mokėjimus vykdė nesilaikydama kalendorinio eiliškumo.

Teismas taip pat konstatavo, kad UAB „UNIGELA“ nemoki jau buvo ilgą laiką, tačiau suinteresuoti asmenys nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas sutiko su pareiškėjos administratorės argumentais, kad UAB „UNIGELA“ faktiškai nemoki jau buvo 2009 metais, tačiau bendrovės vadovai nevykdė savo pareigos laiko kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė kitų kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantai (suinteresuoti asmenys) atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują nutartį, kuria pareiškėjo pareiškimą dėl BUAB „UNIGELA“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti kaip nepagrįstą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į priežastinį ryšį tarp suinteresuotų asmenų tyčinių veiksmų ir aplinkybių, kurios lėmė bankroto bylos iškėlimą bendrovei. Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Teismas nevertino aplinkybių visumos ir rėmėsi ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto prezumpcija, kurios viena iš sąlygų skundžiamoje nutartyje buvo nustatyta netinkamai.

2. Teismas nesilaikė pareigos vertinti visas aplinkybės dėl įmonės nemokumo būklės atsiradimo, kuri lėmė bendrovės vadovų pareigą kreiptis dėl bankroto bylos inicijavimo. Teismas formaliai vertino byloje esančius duomenis ir atsižvelgdamas į UAB „UNIGELA“ balanse nurodytus duomenis sprendė dėl pareigos kreiptis į teismą atsiradimo. Vien tik formalus nemokumo ribos peržengimas, kaip besąlyginės pareigos nedelsiant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradimo, vertinimas neatsižvelgiant į kitas aplinkybes, nebūtų pagrįstas nei verslo, nei teisingumo prasme.

3. Teismas neteisingai vertino 2011-2012 m. atliktus mokėjimus kreditoriams, kai mokėjimai kreditoriams buvo atliekami per susijusias įmones, todėl klaidingai konstatavo, kad buvo teikiama pirmenybė su bendrove susijusiems kreditoriams prieš kitus bendrovės kreditorius. Byloje pateikti duomenys rodo, kad bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo didžiąją dalį lėšų skyrė kitų kreditorių sąskaitoms apmokėti, o ne susijusių kreditorių reikalavimams padengti.

4. Teismas nevertino aplinkybių, kad būtent neteisėti UAB „Ferogama“ ir jos vadovų veiksmai privedė bendrovę prie bankroto, o UAB „Ferogama“ tiesiog perėmė bendrovės veiklą. UAB „Ferogama“ vadovas perviliojo didelę dalį įmonės darbuotojų, taip pat perviliojo ir įmonės klientus (UAB „MB idėja“, UAB „Dangera“, UAB „Lavisma“, UAB „Kadujos vėžė“, UAB „Forlit“, UAB „Lastra“, UAB „LitMet“, UAB „Litnaglis“, UAB „B Group“, UAB „MB Grupė“, UAB „Nitransa“, UAB „Prekybos namai BMZ Baltija“, UAB „Ekata ir ko“, UAB „Feco“, UAB „Uni-steel Baltija“). Taip pat įvedė naujus mokesčius įmonei. Šios aplinkybės rodo, kad bankroto bylos iškėlimą bendrovei lėmė su suinteresuotų asmenų veiksmai, o pagrindinio UAB „UNIGELA“ kreditoriaus UAB „Ferogama“.

Pareiškėja atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Nagrinėjamoje byloje priežastinis ryšys tarp vadovų veiksmų (neveikimo) ir bankroto bylos iškėlimo bei su tuo susijusių pasekmių neabejotinai buvo nustatytas. Taip pat nustatytas priežastinis ryšys tarp bendrovės vadovų veiksmų, organizuojant bendrovės veiklą taip, kad visų pirma būtų padengtos skolos susijusioms įmonėms, kai tuo tarpu bankrutuojanti bendrovė turėjo daug senesnių ir nepadengtų skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams.

2. Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad UAB „UNIGELA“ 2009 metais dar buvo moki. Iš byloje esančių 2010 ir 2011 metų BUAB „UNIGELA“ balansų matyti, kad bendrovės turtas mažėjo, o jos įsipareigojimai kreditoriams augo. Suinteresuotiems asmenims laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, sąmoningai buvo didinami įmonės įsipareigojimai (2009 metų iki 2014 metų įmonės įsipareigojimai išaugo nuo 844 771,20 Eur išaugo iki 1 344 494,82 Eur), todėl suinteresuoti asmenys tokiais veiksmais padarė žalą bendrovės kreditoriams.

3. Suinteresuoti asmenys neturėjo teisės įmonės veiklos organizuoti taip, kad per darbuotojus būtų vykdomi atsikaitymai su kreditoriais, jeigu BUAB „UNIGELA“ turimo turto nepakako pritaikytam turto arešto masto padengimui. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad BUAB „UNIGELA“ vadovai protegavo tik su F. S. susijusias įmones, o darbuotojų pervedamos lėšos į susijusias įmonės visų pirma buvo skiriamos ne nesusijusių kreditorių skoloms padengti, o susijusių įmonių sąskaitoms apmokėti, todėl tokie suinteresuotų asmenų veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

4. Byloje yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad UAB „UNIGELA“ turėdama įsipareigojimų pirmosios eilės kreditoriams, vykdė atsiskaitymus su trečiosios eilės kreditoriais, nors remiantis CK 6.930 ¹ straipsniu to daryti negalėjo.

5 . Apeliantų nurodyti argumentai, kad būtent UAB „Ferogama“ yra atsakinga už BUAB „UNIGELA“ bankrotą, administratorei nėra žinomi, o be to, tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.

Kreditorius UAB „Ferogama“ atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti galioti, o apeliantų atskirąjį skundą atmesti bei priteisti kreditoriui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

1. Faktiškai įmonė buvo nemoki jau 2009 metais, tačiau suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonės įsiskolinimai nuolat augo ir nuo 2009 metų iki 2014 m. išaugo nuo 844 771,20 Eur iki 1 344 494,82 Eur.

2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad BUAB „UNIGELA“ vadovai, sąmoningai vykdydami netesėtą veiklą – neleistiną įmonės lėšų perleidimą ir darbo užmokesčio išmokėjimą kitiems asmenims, tokiu būdu protegavo su įmonės vadovu susijusias kitas įmones. Tokiu būdu buvo pažeisti CK 6.930¹ straipsnio 2 dalyje nustatyti reikalavimai vykdyti mokėjimus pagal mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarką.

3. Kreditoriaus nuomone, BUAB „UNIGELA“ vadovai sąmoningai vykdė tokį įmonės valdymą, siekiant tik pabloginti įmonės finansinę padėtį ir tokiu būdu ją privesti prie bankroto. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl tyčinio bankroto prezumpcijos, nes suinteresuoti asmenys neįrodė, jog buvo laikomasi kalendorinio eiliškumo atsiskaitymams su visais kreditoriais.

4. Apeliantų kaltinimai UAB „Ferogama“ vadovui dėl BUAB „UNIGELA“ darbuotojų ir klientų perviliojimo yra visiškai nepagrįsti ir neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „UNIGELA“ bankrotą pripažino tyčiniu. Teismas, įmonės bankrotą pripažino tyčiniu, iš esmės nustatęs, kad įmonės vadovai nevykdė savo pareigos ir nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nesilaikė įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius duomenis ir padarė pagrįstą išvadą BUAB „UNIGELA“ bankrotą pripažindamas tyčiniu. Tai patvirtina ir toliau išdėstyti teismo argumentai.

Dėl BUAB „UNIGELA“ buvusių vadovų neveikimo

Galiojančios ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

Kaip jau buvo minėta, vienu iš pagrindu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, pareiškėjas nurodė netinkamą buvusių įmonės vadovų pareigų vykdymą. Pažymėtina, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui tenka tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, įmonės vadovas, esant šios teisės normos dispozicijoje nurodytoms sąlygoms, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, jog kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Pareiškėja pareiškime dėl BUAB „UNIGELA“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodė, kad realiai bendrovė jau 2009 metais buvo nemoki, nes turėjo didelių finansinių sunkumų. Su šia pareiškėjos išvada sutiko ir pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliantai atskirajame skunde teigė, jog teismas klaidingai nustatė įmonės nemokumą ir pabrėžė, jog konstatuojant įmonės nemokumo būseną, neužtenka vien tik nustatyti, jog bendrovė nevykdo savo įsipareigojimų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantų argumentais, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad bendrovė dar 2009 metais buvo nemoki. Iš UAB „UNIGELA“ balanso, sudaryto 2009 metais matyti, kad bendrovės įsipareigojimai sudarė 844 771,20 Eur (2 916 826 Lt), o turtas – 509 989,86 Eur (1 760 893 Lt) (t. 1, b. l. 94). 2010 metų balanse įmonės turtas sudarė 565 014,77 Eur (1 950 883 Lt), o įsipareigojimai per vienerius metus išaugo iki 1 046 124,30 Eur (3 612 058 Lt) (t. 1 , b. l. 96). Iš 2011 metų balanso matyti, kad įmonės finansinė padėtis nepagerėjo, turtas buvo 547 656,68 Eur (1 890 949 Lt), iš kurio nuosavas kapitalas buvo minus 841 041,76 Eur, o įmonės turimi įsipareigojimai per vienerius metus buvo 1 026 835,32 Eur (3 545 457 Lt). Šie balanso duomenys patvirtina, kad įmonė jau nuo 2009 metų buvo nemoki. Bankroto byla BUAB „UNIGELA“ buvo iškelta tik 2014 m. rugpjūčio 12 d. ir tik po to, kai į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi bendrovės kreditoriai. Bendrovės vadovais laikotarpiu nuo 2009 metų iki 2014 metų (bankroto bylos iškėlimo), buvo F. S. (nuo 1997-12-02 iki 2011-01-10), A. N. (nuo 2011-01-10 iki 2011-12-23), A. N. (nuo 2011-12-23 iki 2012-09-17), M. Š. (nuo 2012-09-17 iki 2014-03-20), D. G. (nuo 2014-03-20 iki 2014-06-16) ir F. S. (nuo 2014-06-16 iki 2014-11-04), tačiau nei vienas iš buvusių įmonės vadovų nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors per visą laikotarpį nuo 2009 metų iki 2014 metų, įmonės įsipareigojimai kreditoriams stipriai augo (nuo 844 771,20 Eur iki 1 334 494,82 Eur). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtent bendrovės vadovai geriausiai žino ir gali įvertinti įmonės finansinę situaciją, todėl jiems ĮBĮ numato pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuo 2009 metų bendrovės įsipareigojimai kreditoriams išaugo apytiksliai apie 500 000 Eur, o tai rodo, jog visi buvę vadovai netinkama vykdė savo pareigas ir toliau didino įmonės skolas kreditoriams. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įmonė jau nuo 2009 metų buvo nemoki, tačiau buvę įmonės vadovai netinkamai organizavo įmonės veiklą, nesistengė sumažinti įsiskolinimų kreditoriams ir nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o tai yra pakankamas pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.).

Dėl BUAB „UNIGELA“ vykdytų atsiskaitymų eiliškumo

Apeliantai atskirajame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog bendrovė UAB „UNIGELA“ atsiskaitydama su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymo su jais eiliškumo. Apeliantų nuomone, teismas neįsigilino į aplinkybę, kad bendrovėje atsiskaitymai buvo organizuojami kita tvarka, nes dėl 2011-2012 metais bendrovei taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais buvo suvaržytos. Bendrovė vykdė atsiskaitymus per savo darbuotojus su visais kreditoriais proporcingai. Su tokia apeliantų pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl toliau išdėstytų motyvų.

ĮBĮ 20 straipsnyje įstatymų leidėjas nustatė bankroto kilimo požymius, kurių bent vienam esant teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti tam tikri požymiai, kuriems esant preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, būtent, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu (CPK 3 str. 8 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Taigi, jeigu įmonė nesilaiko eiliškumo, atsiskaitinėdama su kreditoriais, tai yra ne tik tyčinio bankroto požymis, bet ir tyčinio bankroto prezumpcija.

Kai tam tikros aplinkybės priskiriamos prie prezumpcijų pagal įstatymą, jų įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 4 p.); šiuo atveju pareiga paneigti tokią prezumpciją tenka tai proceso šaliai, kuri atsikerta į atitinkamą aplinkybę. Nagrinėjamos bylos atveju tai reiškia, jog nustačius bet kurią iš ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje įvardytų aplinkybių, pareiškėjui (šiuo atveju BUAB „UNIGELA“ bankroto administratorei) nereikia įrodinėti, kad tai lėmė įmonės nemokumą; pareiga įrodyti, jog tam tikri veiksmai priežastiniu ryšiu nėra susiję su bankroto kilimu, tenka įmonės valdymo organams bei kitiems proceso dalyviams, kurie siekia paneigti tyčinio bankroto aplinkybę.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad bendrovės vadovai įmonės darbuotojams mokėjo didesnį atlyginimą, nei buvo numatyta darbo sutartyse, ir tokiu būdu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 įmonės darbuotojams išmokėjo 4 328 580, Lt, nors pagal darbo sutartis turėjo būti išmokėta apie 368 736,96 Lt. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad taip buvo daroma tam, jog paskui įmonės darbuotojai perteklines sumas galėtų pervesti įmonės kreditoriams, proporcingai esamiems įsiskolinimams. Įvertinęs šiuos apeliantų argumentus, apeliacinės instancijos teismas su jais nesutinka ir pažymi, kad įmonės veikla turėjo būti organizuota laikantis įstatymų reikalavimų, o ne savo sukurtos sistemos, siekiant išvengti turto areštu taikytų sankcijų ir išmokant darbuotojams nepagrįstai dideles sumas, kurias vėliau darbuotojai pervesdavo į kitas, su BUAB „UNIGELA“ akcininku ir vadovu F. S. susijusias įmones (UAB „ASKILA“, UAB „ELAINĖ“, UAB „AO MANUFAKTŪRA“, UAB „AF LEGAL“). Nors apeliantai nurodė, kad gautas lėšas šios įmonės BUAB „UNIGELA“ kreditoriams paskirstydavo proporcingai, tačiau byloje esantys duomenys paneigia šiuos apeliantų argumentus, nes šių įmonių bendras finansiniais reikalavimas BUAB „UNIGELA“ bankroto byloje yra 11 490,29 Eur, kai tuo metu kitų kreditorių (AB „Lietuvos geležinkeliai“, UAB „Ferogama“ ir kt.) yra 1 344 494,82 Eur. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog BUAB „UNIGELA“ vadovai protegavo su F. S. susijusias įmones, o darbuotojų pervedamos lėšos į susijusias įmones visų pirma buvo skiriamos ne nesusijusių kreditorių skoloms padengti, o susijusių įmonių sąskaitoms apmokėti, todėl nėra jokio pagrindo BUAB „UNIGELA“ vadovų veiksmus laikyti teisėtais bei pagrįstais.

ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą tyčinio bankroto prezumpciją patvirtina ir tai, kad bendrovė jau 2013 metais turėjo įsiskolinimų darbuotojams (pirmosios eilės kreditoriams), tačiau vis tiek vykdė atsiskaitymus su trečiosios eilės kreditoriais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad SODROS finansinis reikalavimas BUAB „UNIGELA“ bankroto byloje sudaro 36 460,44 Eur, be to, bendrovė 2014-07-15 turėjo 15 755,78 Eur pradelstą įsipareigojimą, tačiau iš 2014 metų rugpjūčio mėnesio BUAB „UNIGELA“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-07-15 iki 2014-08-24 BUAB „UNIGELA“ pirmumo teisės gauti atsiskaitymus neturėjusiems kreditoriams pervedė 10 775,70 Eur, iš kurių 6 190,62 Eur buvo pervesti į F. S. valdomas įmones UAB „ASKILA“, UAB „ELAINĖ“, UAB „AO MANUFAKTŪRA“ bei UAB „AF LEGAL“ (t. 1, b. l. 159-165). Todėl šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad priešingai nei nurodo apeliantai, byloje yra pakankamai įrodymų, kurie pagrindžia, jog buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, todėl esant šioms aplinkybės teismas teisingai pritaikė prezumpciją dėl bendrovės tyčinio bankroto. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šių išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp BUAB „UNIGELA“ vadovų tyčinių veiksmų ir aplinkybių, kurios nulėmė bendrovės tyčinį bankrotą. Tai, kad vadovai nesikreipė laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bei vykdė atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikydami CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, įrodo, jog yra priežastinis ryšys tarp suinteresuotų asmenų neteisėtų veiksmų ir BUAB „UNIGELA“ bankroto.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apeliantų argumentus, kad BUAB „UNIGELA“ tyčinį bankrotą lėmė kreditorės UAB „Ferogama“ veikla. Tai, kad BUAB „UNIGELA“ laiku nemokant darbuotojams darbo užmokesčio, pastarieji perėjo dirbti į UAB „Ferogama“, negali būti laikoma priežastimi, dėl kurios kilo BUAB „UNIGELA“ bankrotas. Tas pats pasakytina ir apie BUAB „UNIGELA“ klientus, kurie perėjo į UAB „Ferogama“. Šie apeliantų argumentai yra nepagrįsti ir neturi jokios reikšmės šioje byloje, vertinant pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako ir šių apelianto argumentų nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.).

CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą už suinteresuoto asmens paruoštą procesinį dokumentą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. antrąjį ketvirtį (atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2015 m. gruodžio 29 d.) sudarė 713,90 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą negali viršyti 285,56 Eur. Kadangi pareiškėjas prašė priteisti 260 Eur ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, šis jo prašymas yra tenkintinas ir iš kiekvieno suinteresuoto asmens priteistina po 52 Eur BUAB „UNIGELA“ naudai bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, teismui nustačius bent vieną iš tyčinio bankroto požymių, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Todėl įvertinęs išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „UNIGELA“ bankrotas pripažintas tyčiniu, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334 - 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų F. S., A. N., M. Š., D. G. ir A. N. bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „UNIGELA“ po 52 Eur (penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.