Marijampolės apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam J. Š., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei,

institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, Marijampolės apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei A. Č.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. skundą dėl Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. gruodžio 4 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose gautas iš Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. skundas dėl skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2024 m. lapkričio 13 d. priimto nutarimo Nr. 64-ANR_N-6165-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24254731334.

J. Š. skundžiamu nutarimu buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo mėn. 10 d. 12 val. 30 min. būdamas blaivus, agresyvus, nevykdė Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK pareigūnų reikalavimų, t. y. ,,prieiti prie tarnybinio automobilio", ,,nesipriešinti sulaikant", ,,nešūkauti", ,,nusiraminti", ,,nestangrinti rankų" ir tokiais savo tokiais veiksmais, asmuo nevykdė statutinių valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų. Jam paskirta 115 Eur bauda (e. b. l. 5 - 8).

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Š. (toliau - pareiškėjas) teigia, kad su skundu visiškai nesutinka, su policijos nurodytais argumentais protokoluose ir medžiagoje kategoriškai nesutinku. Teismo proceso metu pateiks papildomų duomenų (e. b. l. 32).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Š. teismo posėdyje savo skundą palaikė, bei paaiškino, kad viso pažeidimo galėjo nebūti, nes vartai buvo užrakinti, buvo spyna, jie galėjo prisistatyti, paaiškinti situaciją, aiškintis visą situaciją, o ne pulti jį. Ten policijos pareigūnai dažnai važiuoja, bet jam jie nieko nepaaiškino, nes ten daug tokių situacijų turėjęs. Tarkim jam buvo žinoma, dėl ko policija atvažiavo. Šalia yra mokyklos stadionas, pas jį per tvorą buvo įspirtas piktybiškai kamuolys, jis buvo po automobiliu. Buvo kelios mokytojos ir 60 mokinių, bet vaizdo įrašuose jų nėra. Jis diskutavęs su policijos pareigūnai prie vartų, nesakęs, kad jų neleisiąs, vėliau pasakęs, kad eina atsinešti raktą. Policijos pareigūnai jam uždavė tokius klausimus, lyg jam būtų pavažiavęs protas, sakė žiurėkit kaip išprotėjęs. Jis per visus trijų metų įvykius buvo kaltas. Kas tokie pareigūnai buvo nežinantis, nes jam jie neprisistatė. Jis už vartų matęs du policijos ekipažus, o už vartų buvo moteris ir vyras. Jis nuėjęs atsinešti vartų raktą, kad jie galėtų visi bendrauti, įvertinę situaciją, kad reikia atrakinti vartus. Jis nuėjęs į kambarį, pasiėmęs raktą, iš namo ėjęs per duris, ir jai išeinant jam trenkė su durimis, ir jį prispaudė prie sienos, toliau spaudė. Šios esminės detalės nėra vaizdo įraše, kodėl dingo neaišku. Kitas pareigūnas apėjo iš kitos namo pusės. Visą šitą incidentą išprovokavo patys pareigūnai. Kai jį suspaudė, jis jiems aiškinęs, kad jam yra ostechondrozė, hipertenzija, išoperuota tulžis. Jis manantis, kad ką privalėjęs, tą vykdęs. Nėjęs prie automobilio, nes buvo vartai užrakinti, raktas kambaryje, aiškiai pasakęs, kad einantis paimti raktą ir atrakinsiąs vartus. Jis pats nefilmavęs, nes telefonas buvo kambaryje. Prie vartų jis neturėjęs telefono. Jeigu įlipo policijos pareigūnai per tvorą, tai jau kitaip nebus. Ginčijantis jų veiksmų teisėtumą, nes būtų nuėjęs pasiimti raktus, atrakinęs vartus ir jie būtų bendravę. Jis nesantis koks pažeidėjas, bet tik buvo susijaudinęs, susinervinęs. Jis tikrai nesipriešinęs, kai jam paėmė policijos pareigūnas ir pasakė, kad einam, jis pasakęs jiems kokia jo sveikatos būklė. Jis policijos pareigūnų veiksmų neapskundęs. Jis ginklo namuose neturintis (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 4 min. 40 sek. – 15 min. 36 sek..). Peržiūrint vaizdo įrašus,- dar buvo pokalbiai su policijos pareigūnais prieš vaizdo įrašą, vaizdo įrašas sumontuotas, nes nesimato vaikų ir mokytojų, kažkur paslėpti. Jis dėl šios situacijos, kad mokyklos sporto aikštelė nėra aptverta kalbėjo ne vienus metus su įvairiomis situacijomis, tačiau niekas nebuvo daroma. Raktas buvo jo kelnių kišenėje. Labai daug detalių nėra vaizdo įraše, nėra mokytojos balso, minios žmonių. Šiame vaizdo įraše gali būti detalių iš ankstesnių policijos iškvietimų, nes visą laiką figūravo daug žmonių. Jis viską galintis įtarti, nes tuo adresu 40 metų virė samagoną, policija dengė. Jis vienas ten gyvenantis, vaikų neturintis. Jis anksčiau dirbęs policijoje apylinkės inspektoriumi Kaune. Vaizdo įraše nėra daug detalių, kurios yra svarbios. Vaizdo įraše nėra detalės, kada jis išėjo iš namo per duris ir buvo suspaustas durimis vieno ir kito pareigūno. Kai tarpduryje nuginklavo, jau buvo pasiėmę raktą iš kišenės, jį vedė toliau, kas matyti vaizdo įraše, kai jam pripurškė dujų tada, kai antrankiai buvo susisukę, jis buvo surakintas. Jam buvo didžiausios mėlynės. Po to jį nuvedė į mašiną ir buvo spektaklis, įgrūdo į mašiną, buvo plojimas. Tarpduryje, kur jam buvo suvaryta kakta, buvo esmė, bet to nėra vaizdo įraše. Tarpdurys buvo nufilmuotas, kai jis buvo jau surakintas (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 25 min. 00 sek. – 58 min. 45 sek..). Kai jis buvo surakintas, tai policijos pareigūnai klausė kur raktas, išėmė iš kišenės ir tada ėjo atsirakinti vartų. Po to namuose darė kratą (2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 4 min. 46 sek. –1 val. 5 min. 42 sek..). Jis neneigiantis, kad įvykio metu buvo susinervinęs, nes 4 metai vyksta konfliktai. Jis tokioje situacijoje tikrai neperžengęs jokių ribų. Jo kakta buvo nuvaryta, kai spaudė su durimis, medikai to nematė. To nėra vaizdo įraše, bet stebuklingai atsiranda, kaip jis stovi šalia klozeto ir laiko telefoną. Kaip per duris jį sugebėjo nufotografuoti. Iškarto jam išėjus per duris, vienas griebė už galvos, trenkė į žemę. Tas momentas, kai jis guli ant žemės, ir tas policininkas aiškiai rėkia ,,rankas, panaudosim dujas“. Ši įraše esanti kombinacija garantuotai, kai rezgė medžiagą prie jį, kad būtų aiškiau, yra padėta ant viršaus. Tą padaryti labai nesunku, pastatyti jį kažkur reikiamoje vietoje, ir viskas. Jam gulint ant žemės, policininkai galėjo vaikščioti po namus, filmuoti kas jiems reikalinga, ir tinkamu momentu pateikti vaizdo įrašą sufalsifikuotą. Prieš dujų papurškimą tikrai to nebuvo, būtų jis atsiminęs. Jis įtariantis suklastojimu. Kakta buvo sumušta, niekas nieko nematė, vienas kalba. Vienas jis nekalbėjo, jį kalbino policijos pareigūnas su kokiu šautuvu jis vaikėsi vaikus, jis atsakęs, kad į kvailą klausimą ir atsakymas toks. Jam gulint, policininkai diskutavo kaip jiems pavyko jam rankas surakinti. Rankos ir sprandas yra sukaulėję, po to policininkė net pasakė, kad jis tikrai yra vieno kaulo (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 13 min. 50 sek. – 22 min. 10 sek..).

Liudytojas P. B. teismo posėdyje parodė, kad jis dirbantis Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono PK reagavimo skyriuje vyresniuoju tyrėju. Rugsėjo 10 d. dirbo su G. N.. Pas J. Š. anksčiau nebuvęs. Buvo pranešimas, kad vyras puola vaikus. Atvažiavę prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, ten prie pareiškėjo namo buvo daug vaikų, kurie aiškino, kad vyras juos užpuolinėja. Jo kūno kamera buvo įjungta. Su pareiškėju bendravę per tvorą, su juo aiškinęsi aplinkybes ir dėl ko atvažiavę, kaip konkrečiai sakę, nepamenantis. Š. viską neigė, lyg sakė, kad vaikai jį užkabinėja, mėto į jo teritoriją kamuolį. Jis nekaip reagavo į pareigūnus, neįsileido per tvorą, nors prašę leisti įeiti ir pabendrauti, labai nesileido į kalbas. Pareiškėjo nėjo nuraminti. Vartai buvo užrakinti. Buvo pradėtas tyrimas, kad jis vaikus apipylė neaiškiu skysčiu, tai išsiaiškinę prieš kalbant su liudytojais. Pas jį reikėjo įeiti paimti paaiškinimą, nustatyti blaivumą. Galėję jam įteikti šaukimą, tačiau buvo pradėta administracinė teisena dėl viešos tvarkos pažeidimo, jie surenkantys visą medžiagą, buvo paimti paaiškinimai iš įvykio vietoje buvusių liudytojų. Buvo ir antras ekipažas, dėl ko nepamenantis, bet kuris pirmas atvažiavo, nepamenantis. Įvykis buvo žemiausios trečios kategorijos. Pareiškėjas kėlė pavojų, buvo agresyvus, neadekvačiai elgėsi, dėl ko neįsivaizduojantis. Jis nežinojęs, kad pareiškėjas jau seniai konfliktuoja su mokykla. Jis kėlė pavojų, nes užkabinėjo vaikus, apipylė juos neaiškiais skysčiais. Pirmiausia norėję, kad jį apžiūrėtų medikai dėl jo psichikos būklės. Jis dirbantis penkis metus. Jiems atrodė jis per daug susinervinęs. Retas atvejis būna, kai neįsileidžia žmonės. Kad jis buvęs policijos pareigūnas nežinojęs. Jam iškvietę medikus po sulaikymo, ar prieš, nepamenantis. Lipti per tvorą nusprendę bendrai. Ar buvo informacija apie ginklą, ar pareiškėjo klausę to, nepamenantis. Po to pareiškėjas nuėjo į kiemą, pagalvoję, kad jis juos taip ignoruoja. Lipę nes pagalvoję, kad jis neateis, nes kėlė pavojų. Būna, kad lipantys per tvoras. Tuo metu taip gavosi, kad nepakankamai oficialiai kalbėję. Pareiškėjas labai neramiai elgėsi, būna ramiai, ir neramiai elgiasi. Perlipęs per tvorą, nubėgęs iki namo, ir tada sulaikinėję. Lipę nuraminti ir kažkaip pabendrauti. Kaip įvyko sulaikinėjimas nepamenantis, viskas iš to kilo. Jie būtų vedę pareiškėją iki automobilio. Sulaikę, iškvietę medikus. Purškę dujų. Dažniausiai keikiasi sulaikomi, kai dedantys antrankius, šiuo atveju nekeikė. Dviese sulaikinėję, merginos tik po to priėjo. Dujas purškė K.. Pareiškėjas pagulėjo, ko atvyko medikai, kurie jį turėjo apžiūrėti. Jis buvo vežamas pas psichiatrus, kas nusprendė nepamenantis. Jie elgęsi visiškai teisėtai. Kad būtų pareiškėją spaudę tarpduryje nepamenantis. Tai buvo vienas lipimas ir vienas momentas. Nemalonus bendravimas pasireiškė šaukimu, rėkimu, varė monologu, buvo įsiaudrinęs, necenzūrinių žodžių nevartojo. Su vaikais, mokytojomis bendravo kolega. Atvykus pareiškėjas buvo už tvoros, su jais kalbėjo, nesislėpė. Prieš atvažiuojant neturėję duomenų apie pareiškėjo psichikos sveikatos būklę. Jis pats jam davęs nurodymus nesipriešinti, tiksliai nepamenantis, bet jis po to stangino rankas, neleido uždėti antrankių. Pamenantis, kad rankos nesilenkė, jis lyg ir minėjo, tad stengęsi gražiai antrankius uždėti. Vartėsi, muistėsi, todėl nevykdė nurodymų. Reikėjo lipti per vartus, nes jis kėlė sau pavojų, vaikams, aplinkiniams. Nepamenantis, ar kamuolį matę. Turintys instrukcijas dėl spec. priemonių naudojimo, su ja supažindintas. Turėjo vėliau būti atrakinti vartai. Kas kur rado raktą nuo vartų ir atrakino nepamenantis (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 11 min. 10 sek. – 48 min. 58 sek.).

Liudytoja G. N. teismo posėdyje parodė, kad Š. mačiusi anksčiau vieną kartą. Dirbanti Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio PK reagavimo skyriuje vyriausiąja patrule. Su kolega P. B. dirbusi, bet kolegos keičiasi. Buvo gautas budėtojo radijo ryšiu pranešimas, kad pareiškėjas apipylė vaiką neaiškiu skysčiu, bei kad galimai turi ginklą. Atvykę iš Vilkaviškio PK, tiksliai nepamenanti. Du ekipažai buvos, nes pranešime buvo minimas ginklas, dėl saugumo. Jie pirmi buvo. Po to atvažiavo S. Ž. ir K. A.. Kiek pamenanti kartu atvažiavę. (duomenys neskelbtini) už tvoros juos pasitiko pareiškėjas, kuris buvo piktybiškai nusiteikęs, nelinkęs aiškintis įvykio aplinkybių, iš karto piktybiškai rėkė. Ji buvusi su įjungta kūno vaizdo kamera. Pirmiausiai aiškinęsi su pareiškėju. Prie namo kiemo buvo atvykę (duomenys neskelbtini) mokyklos darbuotojai, kurie taip pat bandė paaiškinti aplinkybes. Ar prieš kalbėdama su pareiškėju, jau buvo pasikalbėjusi su kitais įvykio dalyviais, nepamenanti. Kurioje jie vietoje ar prie namo, ar kitoje gatvės pusėje buvo, nepamenanti. Su kitais asmenimis aiškinęsi dėl ginklo. Š. buvo paklausta apie ginklą, po to buvo ieškota jo name, bet negalinti pasakyti kuriuo momentu buvo klausta. Ji asmeniškai pati bendravusi su mokyklos darbuotojais, kažkas minėjo, kad pareiškėjas turėjo ginklą. Jie lipo per tvorą, nes pareiškėjas nenorėjo aiškintis aplinkybių, ir nieko nesakęs nuėjo į savo namus. Kadangi buvo pranešime nurodytas ginklas ir kilo grėsmė, kad jis gali atsinešti ginklą, nes tada jie nežinoję, ar jis jį turi, bet duomenų bazėse buvo patikrinta. Ginklo neradę. Kas lipo pirmas, nepamenanti, bet ji pati taip pat per tvorą perlipusi. Kas tiksliai sulaikinėjo, ar ji pati dalyvavusi, negalinti pasakyti. Perlipus per tvorą, Š. elgėsi agresyviai, bandė išvengti sulaikymo. Ji tikriausiai laikiusi jo ranką, kas purškė dujas nemačiusi, pati nepurškusi, ar antrankius dėjusi nepamenanti. Jis buvo blaivus. Jį reikėjo sulaikinėti, nes nevykdė visų pareigūnų nurodymų. Pirmiausia prašė Š. neiti į namo vidų, kai pradėjo eiti link namo, kad grįžtų atgal ir aiškintųsi įvykio aplinkybes, tačiau jis šių reikalavimų nevykdė. Ji dirbanti pusę metų. Buvo žinoma, kad pas jį ne pirmas iškvietimas, jis elgiasi neadekvačiai, buvo manoma, kad jam tiesiog galėjo sutrikti psichika. Buvo informuoti, kad anksčiau buvo kvietimų tokio pobūdžio. Kokius jam nurodymus pati davusi, nepamenanti. Yra instrukcija, kada galima panaudoti spec. priemones: kai asmuo aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, kai agresyvus. Agresija pasireiškė rėkimu, muistymusi, vengimu. Prie vartų bandę su juo kalbėti gražiai, bet jis ištisai rėkė. Ar vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, ar grasino nepamenanti. Baigusi policijos mokyklą 10 mėnesių kursus, dirbanti nuo liepos mėn. (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 47 min. 40 sek. – 1 val. 1 min. 33 sek..).

Liudytojas K. A. parodė, kad dirbantis Vilkaviškio PK reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu beveik penkis metus. Su Š. anksčiau teko susidurti tik dėl rasto telefono gal tų pačių kamuolių. Jis buvo minėjęs, kad buvęs policijos pareigūnas. Kiek pamenantis tą dieną buvo pranešimas, kad Š. vaikui grasino ginklu ir apipylė neaiškiu skysčiu. Pirmi atvažiavo kolegų N. ir B. ekipažas, o jis su S. Ž. atvykę į pagalbą, kadangi pranešime buvo paminėtas ginklas, nurodė vykti budėtojas. Sistemoje registruotų ginklų nerodė. Kiemo vartai buvo uždaryti, Š. su jais nenorėjo bendrauti. Mokyklos teritorijoje daug vaikų stovėjo, socialiniai darbuotojai buvo. Su jais kalbėjęs, pasakojo, kad su Š. nuolat vyksta konfliktai, kadangi kamuoliai į kiemą įskrenda, nuolatos puldinėja vaikus. Jam ši situacija nėra normali. Tą dieną vyko mokymai, jie atvykę padėję kolegoms susitvarkyti ir iš karto išvykę į mokymus. Visi sakė apie šaunamą ginklą, kas konkrečiai nepamenantis. Po to ėję pas pareiškėją. Kūno vaizdo kameros buvo visą laiką įjungtos. Pareiškėjas atsisakė atidaryti vartus ir įsileisti, o kadangi gavę informaciją apie šaunamą ginklą, šalia mokykla, grasinama vaikams, tai turėję patikrinti informaciją. Kadangi vartų neatidarė, lipę per tvorą. Bendrauti su jais irgi atsisakė. Jam išdėstę teisėtus reikalavimus, kad jis neitų, jis vis tiek nuėjo į savo namus. Stovėjo prie durų, bandę kalbinti, jis toliau atsisakė su jais bendrauti. Kiek atsimenantis pareiškėjui viską paaiškinę ko atvažiavo, kalbėję apie ginklą, tiksliai nepamenantis, atrodo, kad kalbėję. Iš pradžių jie norėję su juo pakalbėti, nes žinojęs, kad jis nuolat kalba monologu, ir neįmanoma įsiterpti, į klausimus jokius neatsakinėja. Iš pradžių bandę užmegzti ryšį, kad su juo žmogiškai be jokių fizinių prievartų būtų galima išspręsti konfliktą. Jis taip ir bendravęs, nes ne pirmą kartą, jis elgėsi kaip visada, jo tiesa ir kitų tiesų nepripažįstantis. Manantis, kad kai būna iškvietimas pareiškėjas būna sudirgęs, susinervinęs, todėl jis jo kitokios būsenos ir nematęs. Pats žinojęs, kad ten nuolat vyksta konfliktas dėl kamuolių. Kadangi buvo minimi ginklai, jis nežinojęs ką pareiškėjas turi namie ar pas save kišenėje, todėl dėl savo ir aplinkinių saugumo, jis turi įsitikinti tokius dalykus, gal žmogus išsitrauks tą šaunamąjį ginklą, į juos ar į ką nors šaus, galų gale sau pradės ką nors daryti, todėl taip jo vaikščioti negalėję palikti. Valandą irgi nestovėsiantys. Ką jis pagalvojęs, pareiškėjui nueinant nuo vartų, nepamenantis tiksliai, bet turbūt, kad reikia imtis veiksmų. Jie pareiškėją su kolega pradėję kalbinti prie jo namo durų įėjimo. Jis lyg dar norėjo eiti į kambarį ar kur, ir pradėjo rakinti duris. Jie jam nebuvo dar padarę dalinės apžiūros. Ar jie buvo įėję į vidų nepamenantis. Prieš sulaikymą nebuvo įėjęs į namus. Jis parodė pareiškėjui einam ten, todėl manantis, kad jis tikrai supras, kad paeinam nuo durų. Jis nėra priešiškai nusiteikęs prieš pareiškėją, tačiau ne visi elgiasi kaip jis taip. Jie prašę nestangrinti rankų, tai jis nevykdė teisėtų nurodymų, pasipriešinimo jam netaikę, užtai tik yra baudžiamoji atsakomybė. Toje situacijoje, jeigu jie sulaikinėję, matyt taip ir reikėjo. Pareiškėjas ant žemės muistėsi, rankas stangino, todėl kad mažiau naudoti fizinės jėgos, galimybę labiau nukentėti jam besimuistanti, panaudojęs spec. priemonę dujas, tada jis mažiau priešinosi. Iš praktikos matęs, kad ginklą galima daug kur užsikišti, ir kol neatlikęs dalinės apžiūros, neįsitikinęs, jis niekada nesprendžiantis, ar gali, ar negali turėti. Neturintys galimybės pasitikrinti informacijos apie asmens psichinę būklę. Atvykus medikams, jis su kolege išvykę į mokymus. Asmuo turėjo suprasti kur eiti, nes ji stovėjo šalia ir ranka rodė. Taip pat nurodęs nestangrink rankų, atpalaiduok rankas sulaikymo metu. Jis pareiškėjo ligų nežinantis, jam jis vizualiai atrodo sveikas žmogus. Ar jis sakė apie jas nepamenantis, bet sakyti visi daug ką gali. Šiuo atveju galėję naudoti ir tazerį, nes nėjo uždėti antrankių, kiek pajėgė tiek priešinosi, nedavė rankų, stangrino rankas, panaudoję tik dujas. Iš C kategorijos dažnai pavirsta ir į A. Kieme kamuolių gal devyni buvo, kuris tos dienos buvo nežinantis. Jis neatiduodavo kamuolių, vaikai pas jį jau bijojo eiti. Jis neatsimenantis kurioje vietoje matęs kamuolius, bet buvo kieme, ar visus paėmę nepamenantis. Sulaikymo pagrindas buvo teisėtų reikalavimų nevykdymas, dėl administracinio nusižengimo. Jam atrodo asmuo nebuvo pristatytas į PK surašyti protokolo, todėl nėra administracinio sulaikymo protokolo. Kolegos vežė į gydymo įstaigą apžiūrai (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 3 min. 2 sek. – 1 val. 25 min. 43 sek.).

Liudytoja S. Ž. teismo posėdyje parodė, kad ji dirbanti Vilkaviškio rajono PK reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja 4,5 metų. Jos išsilavinimas teisės bakalauras. Ji pas Š. buvusi ne kartą. Detaliai įvykio neatsimenanti, bet pamenantis mananti gerai. Buvę pranešimas, kad jį kaimynai persekioja stebi, norinti tai susieti su nagrinėjamu įvykiu. Ir šio įvykio metu atvykusi pamačiusi lyg iš statybinių medžiagų įpakavimų, pledų padarytas atitvaras nuo kaimynų, siena padaryta. Iš ankstesnio įvykio žinanti, kad jį persekioja, stebi kaimynai, lyg paranoja pas jį buvo; kitą kartą atvykusi mačiusi, kad ta tvora nenudengta; kitą kartą buvo iškvietimas, kad jis triukšmauja, konfliktuoja su mokyklos mokiniais, buvę kamuolys į kiemą įskriejęs, kad vaikai per garsiai kamuoliu žaidžia. Mažiausiai tris kartus buvusi. Jis visą laiką taip elgėsi kaip ir dabar, tačiau dabar buvo pranešimas dėl ginklo. Jis savo elgesiu, mačiusi, kad labai stipriai susijaudinęs, ir pagal liudytojų parodymus, su kuriais ji bendravusi, t. y. ne vienu mokyklos administracijos darbuotoju. Taip pat telefonu bendravusi su fekalijomis apipilto nepilnamečio mokytoja. Visi patvirtino, kad vaikas tikrai buvo apipiltas. Administracijos darbuotojos patvirtino, kad pareiškėjas yra labai agresyvus, dėl ko bijo dėl savo ir mokinių saugumo. Pirmo ekipažo pareigūnai nuėjo bendrauti su pareiškėju, o ji iš karto nuėjusi į mokyklos teritoriją pabendrauti su vaikais ir mokyklos darbuotojais. Ji turėjusi kūno kamerą, filmavo, ne jie teikia vaizdo įrašus, bet patys persižiūrėti gali. Pranešime buvo nurodyta, kad jis turi šaunamąjį ginklą arba panašų į ginklą daiktą. Jai vietoje mokyklos administracijos darbuotojos papasakojo, kad joms vaikai pasakojo, jog pareiškėjas turėjo panašų į šaunamąjį ginklą. Iš ankstesnių pranešimų žinojusi, kad jis buvęs pareigūnas, dėl ko informacija buvo realesnė, nes pareigūnai susipažinę su ginklais, juos moka naudoti. Atvykus į iškvietimą radijo ryšiu susiekusi su budėtojais ar asmuo turi leidimą ginklui, buvo pasakyta, kad ne. Tačiau ta informacija, kad asmuo buvo susijęs su ginklais praeityje, informaciją darė realesnę, kad gali būti ginklas. Kol šios informacijos nepasitikrinę, jie privalo elgtis taip, lyg tas ginklas būtų realus, tikras, galimai net užtaisytas. Tiksliai nepamenanti, ar klausiusi, ar jis turi ginklą, bet mananti, kad privalėjusi klausti, mananti, kad tikrai klausiusi. Jie gražiai jo prašę įleisti į teritoriją, turėję jį apžiūrėti ar jis prie savęs neturi ginklo, ar kažkur teritorijoje nepaslėpęs. Ji klausiusi administracijos darbuotojų, ar jis buvo pasitraukęs jiems iš akiračio, nes tada galėjo nunešti ir paslėpti ginklą, sakė, kad tikrai buvo. Todėl jie turėjo patekti į teritoriją ir apžiūrėti. Iš taktinės pusės, kai asmuo pasitraukė nuo tvoros, jo nepavyko įkalbėti įsileisti į teritoriją, matę, kad jis tikrai nenorėjo jų įsileisti į teritoriją ir bendradarbiauti. Kai jis pasitraukė nuo tvoros, jie turėjo įeiti į teritoriją, kadangi jis galėjo ir atsinešti tą ginklą, tai buvo būtina dėl saugumo (pareiškėjas teigia, kad nebuvo bent menkiausios užuominos apie ginklus). Kai jis pradėjo eiti, tai jie pradėjo lipti. Gal ir buvo negerai pasirinkta taktika, bet jie negali žmogaus tąsyti ir tempti. Asmuo nesileido į kalbas, nuolat kalbėjo monologu, virpėjo, akys buvo paklaikę. Kitus kartus būdavo ramesnis, tokios didelės agresijos nemačiusi, jam ir medikus iškvietę. Anksčiau iškvietimuose jam niekada nėra prireikę medikų, nebuvo sukėlęs įtarimų, kad būtų neadekvatus, keltų aplinkiniams grėsmę ir sau. Jei neklystanti, medikus ji iškvietusi pati radijo ryšiu dar prie tvoros. Girdėjusi, kaip pareiškėjas skundėsi ligomis. Medikus iškvietusi dėl pareiškėjo sutrikusios psichikos, taip jai atrodė ir iš mokyklos administracijos darbuotojų paaiškinimo, pareiškėjo kūno kalbos. Ji ne medikė, todėl jo būklę turėjo įvertinti atvykusi GMP. Atvykusiai felčerei taip pat sukėlė įtarimą jo būklė. Dažnai kviečiantys medikus, jeigu asmuo įsiaudrinęs, bet ne visada veža į ligoninę, tik kai sukelia ir medikams įtarimą. Jie neturi galimybės patikrinti, ar jis turi psichikos ligų, tai gali padaryti tik atvykę medikai. Kas nusprendė sulaikyti, lipti per tvorą, ji nepamenanti. Ji lipusi gal paskutinė, todėl kai atbėgusi buvo pats įvykių įkarštis, dėl ko visko negalinti gerai pasakyti. Buvo pats jau sulaikymas, dėl ko padėjusi kolegoms, kaip viskas išsirituliojo negalinti pasakyti. Vaizdo įrašė ji šaukianti ,,duok rankas“. Agresija nereiškia keiksmus ar įžeidinėjimus, tai pasireiškė kalbėjimu pakeltu balsu ir monologu, asmens visas kūnas virpėjo, akys išpūstos paklaikę, klaidžiojo. Tą patį patvirtino mokyklos administracija. Laikę surakintą, kol atvyko medikai. Tą laiką jis gulėjo, ir pasodintas buvo. Jie prašę pareiškėjo rakto, jis davė raktą. Vartai nebuvo paprastai užrakinti, o apsukti didele grandine, ir užrakinti spyna. Jei neklystanti jie raktą radę prie asmens, gal ir kišenėje. Neatsimenanti, kad asmuo būtų ėjęs į namus rakto jiems atrakinti vartus, jis to jiems nesakė, nesileido į kalbas, kalbėjo monologu. Jie nežinojo kur jis eina, todėl ir lipę per tvorą, kad neatsineštų ginklų. Gavę tokį pranešimą jie turi imtis visų saugumo priemonių. Jie visą laiką būnantis su neperšaunamomis liemenėmis. Prie tvoros buvo pasakyta, kad jis vykdytų reikalavimus ir įsileistų į teritoriją. Paaiškinti aiškiau galima tik asmeniui, kuris yra adekvatus ir adekvačiai elgiasi. Pas psichiatrą vežė GMP medikė, ne policija tai sprendžia. Kažkuris kolega lydėjo į ligoninę, po to jis buvo vežtas pas psichiatrą. Su policija vežami asmenys į ligoninę, jeigu kelia grėsmę, jie nerizikuojantys medikų sveikata, jų įranga. Jos nurodymų nevykdė, nes neįsileido į teritoriją, sulaikinėjant jis nuolat muistėsi, turėtų jos nurodymai būti užfiksuoti, tačiau tiksliai nepamenanti. Sulaikymo metu ji sakiusi gultis ant žemės, nesipriešinti sulaikymo metu. Jis buvo sulaikomas dėl to, kad kėlė grėsmę tiek jiems, tiek aplinkiniams. Jie turėję jį apžiūrėti, kad kol atvažiuos medikai jis nekeltų pavojaus kitiems. Sutrikusios psichikos asmenys kelia grėsmę ir sau, ir jiems, ir aplinkiniams. Be to buvo šalia vaikų, jie privalėję suvaržyti jo laisvę, užtikrinant jų ir aplinkinių saugumą, kad nieko nesužalotų, neatsineštų ginklo. Antrankius galintys dėti visiems keliantiems grėsmę asmenims, arba įtariant grėsmės kėlimu. Neatsimenanti, ar pareiškėjas jiems sakė apie savo fizines ligas. Jei 20 kartų sakantys tą patį, tai jis turėjo suprasti ko reikalaujantys ir iš abstrakčių nurodymų, šiuo atveju mananti, kad užteko tokių abstrakčių. Jis suprato ko jie norintys, mananti iš jo atsakymų, jis kalbėjo į savo pusę, kad išvengtų atsakomybės. Ką jis atsakė į nurodymą prieiti prie automobilio, nesipriešinti sulaikant, nepamenanti. Reikia įspėti, kad bus panaudotos spec. priemonės, uždėti antrankiai. Užtenka pasakyti tik, kad bus naudojamos spec. priemonės. Apie fizinės jėgos panaudojimą taip pat būtina pasakyti. Stresinėje situacijoje, kai kyla pavojus, jie neturi kada viską pasakyti, imasi iš karto veiksmų, o ne kalbų. Mananti, kad tikrai grėsė pavojus sulaikymo metu, nes asmuo buvo fiziškai stiprus, negalintys aplaidžiai žiūrėti. Įsiaudrinę žmonės, jeigu jiems sutrikusi psichika kartais turi antgamtines jėgas ir labai fiziškai stiprūs, ir skausmo nejaučia. Sulaikymo metu grėsmė buvo jiems keturiems pareigūnams (2025 m. sausio 30 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 1 val. 25 min. 55 sek. – 1 val. 49 min. 8 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). ANK 618 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės.

ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo (toliau – asmuo), jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK, požymių buvimą. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrą visumą. ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Valinis tyčinės kaltės elementas ANK 8 straipsnyje apibūdinamas atsižvelgiant į tyčios rūšis ir administracinio nusižengimo, kurio tyčinė kaltė konstatuojama, sudėties ypatumus (formalioji ar materialioji sudėtis). Veikų, ANK aprašytų formaliąja sudėtimi, valinis tiesioginės tyčios elementas, pagal ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Psichinis santykis su pavojingos veikos padariniais įstatyme nenurodomas. Apibūdinant tiesioginę veikų, aprašytų materialiosiomis sudėtimis, tyčią (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), valinis elementas reiškia ne tik kaltininko psichinį santykį su padaryta veika, bet ir jo psichinį santykį su ANK numatyto nusižengimo padariniais.

Pareiškėjas J. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą: statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės apsaugos tarnyba) ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Savo kaltės pareiškėjas visiškai nepripažįsta.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad jame nurodyta, jog J. Š. nevykdė Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio r. PK pareigūnų reikalavimų ,,prieiti prie tarnybinio automobilio", ,,nesipriešinti sulaikant", ,,nešūkauti", ,,nusiraminti", ,,nestangrinti rankų". Skundžiamame nutarime jo kaltė grindžiama šiais faktiniais duomenimis: policijos pareigūnų kūno kamerų įrašas, kuriuose fiksuota, kaip policijos pareigūnai bendrauja su J. Š.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20240910-122647UTC-0300.MP4“ ir vaizdo įrašo laike 08:26 s. policijos pareigūnė nueinančiam J. Š. nurodo, kad ateitų prie pareigūnų, bet vaizdo įraše matyti, kad J. Š. numoja ranka ir eina link namų, bet apsisukęs grįžta ir prašo pakvitavimo. Policijos pareigūnė klausia kokio J. Š. nori pakvitavimo. Paaiškina, kad kamuolį atiduos tik su pakvitavimu. J. Š. tuoj apsisuka ir eina link namų, policijos pareigūnė vėl reikalauja, kad ateitų prie tvoros, bet J. Š. nueina. Policijos pareigūnai priima sprendimą įlipti per tvorą į J. Š. kiemą. Vaizdo įrašo laike 10:22 s. matosi kaip policijos pareigūnai sulaiko J. Š. ir duoda nurodymus kaip: „gulti ant žemės“, „ramiai“, „rankas už nugaros“, „rankas į šalis“, o vienas iš policijos pareigūnų įspėja, kad naudos dujas. J. Š. pradeda rėkti, matyti iš policijos pareigūnų, kad J. Š. priešinasi ir duodami tolimesni nurodymai „atpalaiduok rankas“, „ramiai“. Vaizdo įraše pavadinimu "kūno kamera 1 K. A..mp4" 00.38 s. matyti kaip policijos pareigūnas prieina prie J. Š. gyvenamojo namo durų. Duris atidaro J. Š., kuris paklausia: „kaip jūs čia įlipote, per tvorą“, policijos pareigūnas atsako: „tikriausiai, nes neina su jumis susišnekėti, lakstote“. J. Š. klausia policijos pareigūno: „kokią jūs turite sankciją“ ir nebaigia minties, nes pareigūnas pertraukia ir pareikalauja eiti kartu, suima už rankos nukreipiant kuria kryptimi eiti. Girdisi kaip policijos pareigūnas duoda nurodymus J. Š. „nestandink rankų, vykdyk teisėtus reikalavimus, ant žemės“. Į pagalbą prisijungia kitas policijos pareigūnas, o vėliau dar kiti. J. Š. uždedami ant rankų antrankiai. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje įgyvendino policijai priskirtas funkcijas, nes į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą, kuris registruotas policijos registruojamų įvykių registre ROIK:0124000568664. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą bandė išsiaiškinti įvykio aplinkybes, kai tuo tarpu J. Š. trukdė aiškintis aplinkybes, esant reikalui nedelsiant nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Žodinio bylos nagrinėjimo metu nurodytos J. Š. aplinkybės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo paneigiamos policijos pareigūnų kūno kamerų „Body Cam“ įrašais. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų J. Š. policijos pareigūnams neminėjo tokių aplinkybių, kad nueis pasiimti vartų raktą, kurio pagalba atrakins vartus, jis tiesiog policijos pareigūnų reikalavimą „prieiti“ ignoravo. Taip pat vaizdo įrašuose nematyti J. Š. nurodytos aplinkybės, kad policijos pareigūnas jį su durimis prispaudė tarp durų, bei tai, kad policijos pareigūnams, sulaikymo metu, nurodė, kad nuo vartų raktas yra jo kišenėje. Administracinio nusižengimo byloje esantys vaizdo įrašai, patvirtina, jog J. Š. nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų. Iš surinktos bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Š. jam inkriminuojamą nusižengimą padarė ir jo kaltė pilnai yra įrodyta.

Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Pagal Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalį policijos uždaviniai yra: 1) žmogaus teisių ir laisvių apsauga; 2) asmens, visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimas; 3) neatidėliotinos pagalbos teikimas asmenims, kai ji būtina dėl jų fizinio ar psichinio bejėgiškumo, taip pat asmenims, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų), ekstremaliųjų situacijų ar panašių veiksnių; 4) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevencija; 5) nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas; 6) eismo automobilių keliais priežiūra. Policijos įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant; teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Policijos pareigūnų įgaliojimai, prievartos panaudojimo sąlygos apibrėžti Policijos įstatymo 23, 27 straipsniuose, pagal kuriuos policijos pareigūnas turi teisę, be kita ko, tikrinti asmenų dokumentus, nustatyti asmens tapatybę (Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punktas), naudoti fizinę prievartą kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi) (Policijos įstatymo 27 straipsnio 3 dalies 2 punktas), naudoti antrankius prieš agresyvius asmenis (Policijos įstatymo 27 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pirmiau aptartų normų sisteminis aiškinimas suponuoja, kad policijos pareigūnai, įgyvendindami policijai priskirtus uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, asmenys tokius nurodymus (reikalavimus) privalo nedelsdami vykdyti, o jų nevykdant – policijos pareigūnai turi teisę taikyti Policijos įstatyme numatytas priemones.

Siekiant objektyviai išsiaiškinti įvykio aplinkybes, pirmiausia pradėtina nuo pareiškimo policijai. Teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad buvo gauta informacija, jog pareiškėjas puldinėja vaikus: P. B. nurodė, kad buvo pranešimas, kad vyras puola vaikus; G. N. nurodė, kad budėtojas pranešė, jog pareiškėjas apipylė vaiką neaiškiu skysčiu, bei kad galimai turi ginklą; K. A. nurodė, kad buvo pranešimas, kad pareiškėjas vaikui grasino ginklu ir apipylė neaiškiu skysčiu; S. Ž. parodė, kad buvo pranešimas dėl šaunamojo ginklo, dėl apipilto fekalijomis vaiko. Liudytoja G. N. teigė, kad tikrino pirminę informaciją dėl galimai pareiškėjo turimo šaunamojo ginklo, tvirtino kad asmeniškai pati bendravusi su mokyklos darbuotojais, kažkas minėjo, kad pareiškėjas turėjo ginklą. Taip pat tą patį patvirtino ir liudytoja S. Ž., teigdama, kad asmeniškai pati bendravusi su mokyklos darbuotojais, kažkas minėjo, kad pareiškėjas turėjo ginklą, Tai, kad policijos pareigūnai turėjo informacijos apie galimai turimą šaunamąjį ginklą patvirtina ir tai, kad buvo budėtojo pasiųsti į įvykę net du policijos ekipažai.

Nors liudytojai policijos pareigūnai buvo apklausti teismo posėdyje, tačiau teismas pirmiausiai remsis vaizdo įrašais, išimtais iš jų kūno vaizdo kamerų, kadangi jie yra objektyvesni įrodymai. Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „PSS-20240910-122647UTC-0300.MP4“ nustatyta, kad jis prasideda policijos pareigūnui P. B. išlipant iš automobilio, tai jo kūno kameros vaizdo įrašas. Pro šoną praeina policijos pareigūnė S. Ž., priekyje matosi kitas policijos automobilis, prie pareiškėjo namo vartų stovi policijos pareigūnas K. A., bei prieinanti policijos pareigūnė G. N.. Kieme matyti automobilis pakeltu variklio dangčiu. Iš kiemo ateina pareiškėjas su rankoje laikomu telefonu. K. A. jam sako prieiti, klausia kas čia įvyko, prašo nekalbėti per vartus, o prieiti. Pareiškėjas laikydamas telefoną aiškina, kad jo nepultų, kad prieš valandą grįžo, darėsi baisus dalykas visą valandą, sako parodys telefone, riksmas, keiksmai, kad atlėkė kamuolys iš mokyklos, pagrūdo toliau po mašina, kad vėjas nenupūstų. Pareiškėjas paaiškino, kad vaikas keikdamasis pareikalavo atiduoti kamuolį, sakė, kad ateitų mokytoja ir atiduos, tačiau niekas per valandą neatėjo. K. A. klausia, ar jis ką nors vaikams sakė, ar grasino, pareiškėjas tai neigia, sako, kad kai ateis mokytoja, jai atiduos. Sako, kad jam lupo vartus, daužė dėl kamuolio. Matosi, kad prie vartų stovim pareigūnė G. N.. Pareiškėjas sako, kad jį aną kartą pareigūnas K. A. puolė. G. N. klausia, ar buvo apipilta vaikai fekalijomis, pareiškėjas neigia. Priėjusi S. Ž. klausia, ar jis gerai jaučiasi, sako, kad jai atrodo, jog jis jaučiasi sutrikęs. Pareiškėjas į tai atsako, kad jam sutrikęs spaudimas, hipertenzija, vartoja vaistus. S. Ž. jam sako nusiraminti, jis atsako, kad nenusiramins, jis nusiramins tik tada. S. Ž. sako P. B., kad vaikai sakė, jog matė šautuvą, P. B. sako iš kur, sako, kad iš pranešimo girdėjusi. S. Ž. neina, sako, kad su pareiškėju nebus gerai, kad pirma reikia išklausyti vaikus ir nueina. P. B. grįžta prie vartų kur su pareiškėju kalba K. A. ir G. N.. K. A. klausia pareiškėjo, ar nereikia, kad medikai apžiūrėtų, pareiškėjas atsako, kad išsikvies pats, sako, jeigu jam negali padėti, tegul eina su jais ir aiškinasi, kad negalima spardyti į tvoras, negali kamuolys į važiuojamą dalį patekti, dėl ko negali vykti užsiėmimai, taip yra metų metai. Pareiškėjas pasako nekalbėk K. A., kai kalbama, kaip buvo su mokyklos stadionu anksčiau, o K. A. jam atsako, kad nevadovauk. P. B. nueina prie pareigūnės S. Ž., matyti, kad prie jos prieina K. A., po to atgal pasisuka, matosi nuo vartų palei tvorą ateinanti G. N., girdėti pareiškėjo balsas. Pareigūnas P. B. stovi prie tvoros, apaugusios gyvatvore, praeina pareiškėjas. Pareigūnas klausia kur yra, kad jei įsileistų, tai pažiūrėtų, į ką pareiškėjas atsako, kad niekas jo neleis. P. B. grįžta prie vartų, matyti toliau per tvorą kalbantys kiti policijos pareigūnai ir pareiškėjas, sako, kad nemėtytų šiukšlių, akmenų, nebus problemų. Pareigūnai nueina nuo tvoros. Girdimas pareigūnų pokalbis per raciją, klausiama, ar pažiūrėjo, ar neturi leidimų, atsakoma, kad jis ten jokio ginklo neturi pagal tą adresą, pareigūnė atsako, kad šiuo adresu gyvena pora tik metų. Pareigūnas P. B. stovi prie vartų, matyti, kaip pareiškėjas uždaro automobilio variklio gaubtą, bei nueina į namą, kur eina tiksliai nematyti per medžius, po 13 s. jis vėl pasirodo, nuo automobilio pamoja ranka, sako ačiū už dėmesį, sako jis eina, pareigūnas prašo palaukti, dar kamuolį paduoti, bet pareiškėjas moja ranka, nueina, bet vėl atsisuka ir prieina, sako kamuolį atiduos tik pagal pakvitavimą, eina prie tvoros. Prieina prie tvoros K. A.. Taip pat ateina kažkokia moteris, kurios nesimato jos, pareiškėjas prašo paklausti kur vaiką apliejo, moteris atsakė, kad jis viską filmuoja, tegul parodo policijai, neturi teisės filmuoti vaikų, daro labai negerai (matosi priekyje pareigūnė G. N.). Tada pareiškėjas nieko nesakęs apsisuka ir nueina, dešinėje rankoje laiko kažkokį daiktą panašų į rašiklį. Jam policijos pareigūnė šaukia ateiti. Matosi, kad pareiškėjas įeina į namą. Pareigūnai tada žiūri, kaip perlipti per tvorą. Per vartus lipa K. A., eina į kiemo vidų. Paskui perlipa ir P. B., kuris eina paskui K. A., bet apeina per kairę namo pusę. Girdėti per raciją, kad atvažiuoja medikas, kas reiškia, jog jis jau buvo iškviestas, pareigūnė atsakė, kad laukiam. P. B. apeina per kiemo pusę. Matyti, kad K. A. stovi prie namo kiemo, o pareiškėjas atidaręs namo duris žiūri tiesiai, stovėdamas jau už durų, kaire ranka jas laiko. K. A. teigia, kad reikė lipti per tvorą, ne su juo neina susikalbėti. Pareiškėjas klausia kokią jie turi sankciją, rankose neturi nieko, tačiau kiša ranką į kišenę, išsitraukia telefoną. K. A. sako, ,,viskas einam ten, nestangrink rankų, vykdyk teisėtus reikalavimus“. P. B. sako, kad einam link greitosios. Matyti K. A., laužiantis pareiškėjui ranką. Matyti, kad pareiškėjas turi rankoje telefoną, verčiamas pareigūnų ant žemės, sakoma - ant žemės. Įrašas baigiasi.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „kūno+kamera+K. A.“ nustatyta, kad K. A. prie vartų sako ,,Laba diena“, sako prieikit, matosi toli kieme pareiškėjas, kuris prieina su telefonu rankoje. K. A. jo klausia, kas čia įvyko, pareiškėjas atsako, kad pareigūnas šį terorą žino jau 4 metus laiko. K. A. sako, kad ne per vartus, o ateitų pasikalbėti, po ko pareiškėjas apsisuka ir nueina, sako parodys, ir renka visokius daiktus. K. A. sako, kad jis niekur neitų, su juo bendrautų, bet pareiškėjas renka daiktus. Po to pareiškėjas aiškiną tą patį kaip vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20240910-122647UTC-0300.MP4“. Matyti stovintis prie vartų pareigūnas P. B.. Pareiškėjas laiko telefoną, bet nefilmuoja, sako parodys telefone. Matosi, kad pareiškėjas stipriai susinervinęs, nes kalba pakeltu balsu, nervingai reaguoja į policijos pareigūnų, kurie kalba ramiai, pasakymus, tankiai mirksi, sako jam spaudimas, jis nenusiramins, prašo klausyti jo, sako nenori nieko klausyti, tai yra įsakinėja pareigūnams, matyti jo nerimastingi judesiai. K. A. sako, kad jis neturi kantrybės su pareiškėju. Tuo įrašas baigiasi.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „kūno+kamera+K. A.“ nustatyta, kad jis prasideda tuo, kad K. A. sako, kad čia ,,rakinam“ ir viskas, nes čia nesąmonė, matosi šalia S. Ž.. Po to K. A. perlipa per tvorą, praeina pareiškėjo kieme stovintį automobilį, ir pasuka į kairę, praeina namo sieną, ir už kairio kampo yra durys, jos uždarytos. Jis sustoja, tada atsidaro į lauką durys, ir išeina pareiškėjas, siekia kišenės, ir klausia, kodėl įlipo per tvorą, atitraukia ranką nuo kišenės. K. A. sako, kad lipo per tvorą, nes su juo neina susikalbėti. Pareiškėjas tada klausia kokią jie turi teisę sankciją, pareigūnas klausia kokią. Tada pareigūnas jam ima už dešinės rankos, pareiškėjas muisto rankas, pareigūnas sako einam ten, nestangrinti rankų, vykdyk teisėtus reikalavimus, sako ant žemės, tačiau pareiškėjas siekia išvengti sulaikymo, laikydamas rankoje telefoną. Yra paguldomas ant nugaros, pareigūnas užsėda jį, pareiškėjas laiko rankas prie krūtinės, neleidžia atplėšti. K. A. įspėja, kad bus panaudotos dujos, kad nesipriešintų. Pareiškėjas sako, kad nesipriešina, bet rankų nepaleidžia, jam tada sako gulti ant pilvo, jis verčiamas, sakoma gulti ant pilvo. Pareigūnė sako gulam, ramiai. Matyti pareiškėjas gulintis ant krūtinės, po ja laikantis rankas. Jam sako pareigūnai, kad paleistų rankas, nes naudos dujas (vyras ir moteris), jam bando atlenkti ir užlaužti rankas. Pareigūnė jam sako atpalaiduoti rankas, dešinę ranką. Pareiškėjas ako, kad suplyš ranka, operacija, dujų pripurškė. Pareigūnė sako palenk ranką, kad matai, kaip atsipalaidavo. Pareiškėjas rėkia, kad dujų pripurškė į akis. Girdėti, kaip segami antrankiai. Pareiškėjas šaukia viešpatį, gelbėti, iškviesti medikus, nes jam pakilo spaudimas, jam sako, kad iškvietė. Pareiškėjas šaukia viešpatį, Mariją, kad gelbėtų, dūsauja, kad spaudimas jam, vartoj vaistus. Jam pareigūnai deda antrankius sako nestangrinti rankų, gulėti ramiai. Pareiškėjas prašo atnešti vaistus iš mašinos. Pareigūnė prašo nesispardyti. Pareiškėjas sako, kad pirštas užlaužtas. Matosi gulintis ant pilvo su už nugaromis užrakintomis rankomis. Tuo vaizdo įrašas baigiasi.

Šiais teismo posėdyje iširtais vaizdo įrašais neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas J. Š. suprato, kad pareigūnai pas jį atvyko dėl to, kad pas jį į kiemą buvo įspirtas mokyklos stadione žaidusių vaikų kamuolys, kurio jis pas vaikams neatidavė, pats teigė, kad kamuolys yra po jo mašina, bet to apipylė vaiką neaiškiu skysčiu, ko pas jį klausė pareigūnė G. N., į ką jis atsakė, kad ne; taip pat pareigūno K. A. paklaustas, ar jis ką nors vaikams sakė, ar grasino, tai neigė; tai yra suvokė, kad policijos pareigūnai atvyko būtent dėl jo veiksmų, išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes. Jam kaip buvusiam policijos pareigūnus tikrai buvo žinomos policijos pareigūnų teisės ir pareigos, tiriant tokius įvykius, tuo labiau, kad jis ilgą laiką kaip teigė dirbo apylinkės inspektoriumi, bei budėtojų dalyje. Kad pareiškėjas apipylė skysčiu vaiką, patvirtina ir 2025 m. sausio 24 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuriame nurodyta kad buvo tiriamas įvykis J. Š. atžvilgiu, kad jis galimai savo namų kieme (duomenys neskelbtini) į kiemą atėjusį jaunuolį 2024 m. rugsėjo 10 d. apie 12 val. apipylė neaiškiu skysčiu, turinčiu nemalonų kvapą, dėl ko jo rūbai tapo netinkami naudoti, žala 50 Eur., t. y. buvo tiriamas ANK 115 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas. Iš šio nutarimo matyti, kad jo tyrimo metu pareiškėjas šį faktą pripažino. Administracinė teisena J. Š. atžvilgiu nutraukta remiantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, t. y. nors veika buvo padaryta, tačiau žalos nesukėlė (e. b. l. 85 - 86).

Lietuvos Policijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti; 3 dalyje nustatyta, kad siekdamas užtikrinti viešąją tvarką, sulaikyti asmenis, padariusius nusikalstamą veiką ar įtariamus jos padarymu, ar asmenis, kurie slepiasi nuo teisėsaugos institucijų, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, be patalpos savininko ar gyventojo sutikimo, be teismo sprendimo bet kuriuo paros metu įeiti į fiziniams ar juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams priklausančias gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, teritorijas, patekti į transporto priemones; atsisakius paklusti, pareigūnas turi teisę prievarta atidaryti patalpas ir transporto priemones; 4 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka panaudoti prievartą. Be to pagal 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą jis privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti; fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba neįmanoma arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui. 27 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi). 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis.

Kaip jau buvo minėta, Policijos įstatymo 21 straipsnis suteikia pareigūnams teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Asmuo gali atsisakyti vykdyti policijos pareigūno nurodymą tik tuo atveju, jeigu jis aiškiai neteisėtas, ir jo neteisėtumą suvokia tiek policijos pareigūnas, tiek asmuo, kuriam duotas nurodymas. Teismų praktikoje pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N-438-2538-10, N-442-637-08), o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-261-565/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-278-898/2018 ir kt.). Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, manydamas, kad jam policijos pareigūnų duoti nurodymai nebuvo teisėti, galėjo ginčyti pareigūnų veiksmus juos skųsdamas po įvykio, o ne įvykio metu ignoruoti jų reikalavimus ir trukdyti policijos pareigūnams atlikti savo funkcijas, tačiau kaip matyti jis to nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. iki dabar nepadarė.

Iš pateiktų vaizdo įrašų ir policijos pareigūnų parodymų teismo psoėdyje nustatyta, kad iš esmės pareiškėjas nevykdė jokių policijos pareigūnų nurodymų, o elgėsi savo nuožiūra kaip jam patinka. Tam teismo vertinimu galėjo turėti įtakos jos ankstesnis darbas policijos pareigūnu, to pagrindu susiformavęs charakteris, bei didelis susierzinimas ir susijaudinimas, sukeltas ne vienus metus trunkančio konflikto su mokykla, kurios stadionas yra šalia, neaptvertas, dėl ko kamuoliai nuolat įskrieja į jo kiemą, bei tokio pat konflikto prieš atvykstant pareigūnams buvimas. VŠĮ ,,Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centras“ 2025 m. vasario 3 d. medicinos dokumentų išrašu nustatyta, kad J. Š., atvežtam GMP 2024 m. rugsėjo 10 d. nustatyta F 43.0 ūminė stresinė reakcija (e. b. l. 105). Greitosios medicinos pagalbos kortele nustatyta, kad J. Š. GMP kviesta 12:38 val., ji atvyko 12:54 val..; transportuotas 13:12 val.; pristatytas į ligoninę 13:23 val.; 12:56 val. jam nustatytas spaudimas 150/80 (šiek tiek padidėjęs); pulsas 95 (padažnėjęs) (e. b. l. 106-107). Tai patvirtina vaizdo įrašuose užfiksuotą informaciją, kad atvykus policijos pareigūnams pareiškėjas buvo stipriai sudirgęs.

Vaizdo įrašu pavadinimu „PSS-20240910-122647UTC-0300.MP4“nustatyta, kad pareigūnas K. A. per vartus pareiškėjo ramiai paprašo nekalbėti per vartus, o prieiti, t. y. išeiti prie pareigūnų automobilio, į ką pareiškėjas atsako, kad jo nepultų; pareigūnei S. Ž. ramiai paprašius nusiraminti, jis pasakė, kad nenusiramins; pareigūnui K. A. paklausus, ar jam nereikia medikų, pareiškėjas atsakė, kad pats išsikvies pats, bei sako, jeigu jie jam negali padėti, tegul eina su jais ir aiškinasi; pareiškėjui pasakius, kad stadionas buvo aptvertas tarybiniais metais, o pareigūnui K. A. pasakius, kad prieš penkis metus, pareiškėjas pareigūną nutraukė, ir jam liepė nekalbėt; pareigūnui P. B. pareiškėjui kažką rodant, ir paprašius įsileisti pažiūrėti, jis atsakė, kad jis nieko neleis; pareigūnui P. B. stovint prie vartų pareiškėjas elgiasi savo nuožiūra, nueina prie savo automobilio, uždaro variklio gaubtą, pasako ačiū už dėmesį, pamoja ranka; o pareigūnui paprašius palaukti ir paduoti kamuolį, grįžta, atsisako paduoti kamuolį, teigdamas, kad atiduos tik pagal pakvitavimą; po to priėjęs prie vartų, priėjusiai vaizdo įraše nematomai moteriai pasakius, kad jis vaiką apliejo, jis nieko nesakęs nueina nuo tvoros namo; į policijos pareigūnės nurodymą ateiti, jis nereaguoja; policijos pareigūnams K. A. ir P. B. per tvorą įlipus į kiemą ir priėjus prie durų, jis išėjęs vėl reiškė pretenzijas, kaip jie pateko, ar turi sankciją. Visos šios aplinkybės rodo, kad nors pareigūnai elgėsi ramiai ir mandagiai su pareiškėju, tačiau pareiškėjas su jais bendravo pakeltu ir įsakmiu tonu, nepagarbiai beveik rėkdamas, sąmoningai trukdė jiems nustatyti įvykio aplinkybes, nereaguodamas į teisėtus pareigūnų reikalavimus, iš esmės ignoravo jų nurodymus išeiti iš kiemo ar įsileisti į vidų, nusiraminti, kelis kartus savo nuožiūra pasišalino nuo pareigūnų, tokiais savo pateis veiksmais jis pats kėlė konfliktinę situaciją su policijos pareigūnais. Dėl to policijos pareigūnams turint nepatikrintą informaciją, kad jis galėjo grasinti vaikams šaunamuoju ginklu, ir turėjusiems šią informaciją patikrinti, nebeliko nieko kito, kaip tik patekti į jo kiemą ir jį sulaikyti, panaudojant kovinius imtynių veiksmus bei spec. priemones antrankius. Tačiau kaip matyti ir sulaikant policijos pareigūnų jis iš esmės jiems priešinosi pasyviais veiksmais, siekdamas išvengti sulaikymo, ir sulaikymo metu nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, siekiant kuo mažiau jam padaryti fizinės žalos sulaikymo metu, dėl ko tokie policijos pareigūnų nurodymai sulaikymo metu akivaizdu buvo teisėti. Vaizdo įrašu pavadinimu „kūno+kamera+K. A.“ nustatyta, kad pareigūnui paėmus pareiškėjui už dešinės rankos, pareiškėjas muistosi siekdamas nusikratyti ranką rankas, pareigūnui pasakius einam ten, nestangrinti rankų, vykdyk teisėtus reikalavimus, gulk ant žemės jis aktyviais veiksmais stengiasi išvengti sulaikymo, paguldytas ant nugaros laiko prispaustas rankas prie krūtinės, neleidžia atplėšti; pareigūnui K. A. įspėjus, kad bus panaudotos dujos, kad nesipriešintų, nors pareiškėjas sako, kad nesipriešina, bet rankų neatpalaiduoja ir nepaleidžia, tada pareigūnui jam pasakius gulti ant pilvo, jis verčiamas, sakoma gulti ant pilvo, pareigūnė sako gulam, ramiai, pareigūnai sako, kad paleistų rankas, nes naudos dujas (vyras ir moteris), jam bando atlenkti ir užlaužti rankas; pareigūnė jam sako atpalaiduoti rankas, dešinę ranką, sako palenk ranką, kad matai, kaip atsipalaidavo; pareigūnai dėdami antrankius, jam sako nestangrinti rankų, gulėti ramiai, pareigūnė prašo nesispardyti.

Teismo vertinimu policijos pareigūnų duoti pareiškėjui nurodymai prieiti prie jų (ten stovėjo policijos automobiliai), kelis kartus pareiškėjui savavališkai savo nuožiūra pasišalinus nuo jų, nusiraminti ir nešūkauti buvo teisėti, kadangi jie vykdė savo tiesioginius uždavinius, numatytus Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte, t. y. nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų atskleidimas ir tyrimas, nes jie aiškinosi įvykio (vaiko apliejimo skysčiu) aplinkybes su pareiškėju. Be to jų nurodymai sulaikymo metu nesipriešinti, nestangrinti rankų taip pat buvo teisėti, nes jais buvo siekiama išvengti žalos pareiškėjui sulaikymo metu padarymo.

Pareiškėjas nurodė, kad neva pateikti ne visi įrašai, nes nėra to momento, kai jis buvo suspaustas su durimis, nėra pagrįstas. Pareigūno kūno kamerų vaizdo įrašai pateikti iki jo sulaikymo momento, kai jam buvo uždėti įrankiai. Neatmestina, kad pareiškėjo parodymai dėl jo prispaudimo durimis gali būti teisingi, galėjo jis būti vedamas į kambarį jau sulaikytas, tačiau vėlesni vaizdo įrašai nėra išsaugoti, pareigūnai to nepatvirtino, todėl teismo vertinimu to patikrinti nėra galimybės. Be to ši aplinkybė neturi jokios reikšmės priimti nutarimo pagrįstumui ir teisėtumui, nes iki sulaikymo esantys vaizdo įrašai yra vientisi, jie nepatvirtina šio fakto. Be to prieš sulaikymą išėjęs iš namo pareiškėjas nustemba, kaip pateko pareigūnai, to klausia, kas rodo, jog prieš tai jie kieme nebuvo. Be to vaizdo įrašai nepatvirtina, kad jis nuėjo nuo vartų pareigūnams pasakęs, kad jis eina atsinešti raktų, nes jis nuo vartų nusisuka nieko nepasakęs, eina net neatsisukdamas, o į pareigūnės žodžius ateikit, būkit geras, neatsako nieko.

Apibendrindamas aukščiau paminėtas bylos nagrinėjimo teisme nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pripažindama, kad J. Š. padarė 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, išsamiai ištyrė visas administracinio nusižengimo aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. J. Š. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo įrodyta ir abejonių nekelia, jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

J. Š. skundžiamu nutarimu už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 padarymą, skirta administracinė nuobauda 115 Eur bauda. ANK 506 straipsnio 4 dalies sankcija numato baudą nuo 90 iki 140 eurų, todėl jam skirtas baudos vidurkis. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad nustatant baudos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. Š. anksčiau baustas 2023 m. lapkričio 1 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (automobilio neapdraudimą) 30 Eur bauda, kurią sumokėjęs 2023 m. gruodžio 3 d.; 2023 m. spalio 30 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (automobilio neapdraudimą) 30 Eur bauda, kurią sumokėjęs 2023 m. lapkričio 22 d.; 2023 m. liepos 24 d. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (greičio viršijimas) 6 Eur bauda, kuri sumokėta 2023 m. liepos 27 d.; 2023 m. spalio 30 d. pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (automobilio neapdraudimą) 30 Eur bauda, kurią sumokėjęs 2023 m. lapkričio 22 d.; 2023 m. liepos 24 d. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį (greičio viršijimą) 6 Eur bauda, kurią sumokėjęs 2023 m. liepos 27 d.; šios administracinės nuobaudos galiojančios (e. b. l. 16 -25). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad J. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, į tai, kad jis policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdė pats buvęs anksčiau policijos pareigūnu, kas jo padėtį teismo vertinimu sunkina, nes taip parodė nepagarbą policijos profesijai, daro išvada, kad bausmė jam paskirta teisinga ir proporcinga, jos mažinti pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas atmestinas, o skundžiamas institucijos nutarimas paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 punktu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos L. S. 2024 m. lapkričio 13 d. priimtą nutarimą Nr. 64-ANR_N-6165-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK 24254731334 nepakeistu.

Nutarties nuorašą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui bei išsiųsti (įteikti) J. Š., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei.

Nutartis per 20 kalendorines dienas nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.