Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. U., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

jis, 2016 m. rugpjūčio 8 d., apie 17:30 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, rankomis suėmė savo sugyventinei D. K. už žastų, juos stipriai suspausdamas, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios – savo sugyventinės D. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais R. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, kaltinamasis R. U., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent:

2016 m. rugpjūčio 14 d., apie 15:00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, kumščiu sudavė savo sugyventinei D. K. į nugarą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, o vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, apie 23:00 val., rankomis pastūmė nukentėjusiąją, nuo ko ji nukrito ant kelių ir atsitrenkė dešinės rankos dilbiu į vonią, o nukentėjusiajai D. K. nuėjus į kambarį, ją pastūmė ant lovos ir odiniu diržu trenkė nemažiau kaip penkis kartus nukentėjusiajai per rankas, nugarą ir kojas, taip padarydamas nukentėjusiajai poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje ir odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiosios – savo sugyventinės D. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam R. U. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. U. savo kaltę jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2016 m. rugpjūčio 8 ir 14 d.d., smurtavo prieš savo sugyventinę – nukentėjusiąją D. K.. Kaltinamojo R. U. teigimu, jis būdamas neblaivus, tampa agresyvus, dėl ko kyla konfliktai tarp jo ir sugyventinės. Dėl panaudoto smurto prieš sugyventinę gailisi ir teigia, kad ateityje tokie faktai nepasikartos (b.l. 37).

Kad būtent kaltinamasis – jos sugyventinis R. U. nukentėjusiosios D. K. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji D. K., kuri teigė, kad jos sugyventinis prieš ją smurtavo dėl to, kad buvo neblaivus, o būdamas girtas, kaltinamasis nuolat ieško priekabių, dėl ko tarp jų kyla konfliktai (b.l. 12)

Smurto nukentėjusiosios D. K. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b.l. 5) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, o taip pat specialisto 2016 m. rugpjūčio 16 d. išvada (b.l. 10), kurioje konstatuota, kad nukentėjusiajai D. K. padarytos poodinės kraujosruvos žastuose, kairėje šlaunyje, nubrozdinimas dešiniame dilbyje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais). Poodinės kraujosruvos dešinio žasto užpakaliniame paviršiuje ir kairio žasto išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, padarytos 6-12 parų laikotarpyje iki apžiūros. Kitos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai padaryti 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip septyniais trauminiais poveikiais ir nebūdingi savęs žalojimui.

Teisėjas mano, kad kaltinamojo R. U. padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia suduodamas smūgius ranka į nugarą ir diržu savo sugyventinei (šeimos narei) - nukentėjusiajai D. K. į įvairias jos kūno vietas (ją mušdamas), bei kitaip smurtaudamas (stumdydamas, stipriai suspausdamas žastus), sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nors kaltinamasis R. U. ir nukentėjusioji D. K. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek nukentėjusioji D. K., tiek kaltinamasis R. U., todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji D. K., kaip kaltinamojo R. U. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Kaltinamojo R. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką 2016 m. rugpjūčio 14 d. jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 38), ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. U., teisėjas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, tačiau niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, o taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir taikomi prokuroro pareiškime teismui pasiūlyti įpareigojimai (b.l. 58), ir mano, kad kaltinamajam R. U. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad R. U. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam paskirtos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam R. U. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

R. U. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir jam paskirti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajai 2016-08-08 padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, - laisvės apribojimą šešiems mėnesiams;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajai 2016-08-14 padarytą nežymų sveikatos sutrikdymą, - laisvės apribojimą devyniems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, R. U. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu R. U. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 23 val. iki 06 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi gydymo įstaigose, ir per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį R. U. per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į R. U. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. rugpjūčio 15 d. 22:05 val. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d. 14:38 val. (dvi dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

R. U. paskirtą kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam R. U. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.