Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Valošinaitė, susipažinusi su E. V. skundu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-04-04 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas E. V. skundas, kuriuo prašoma privataus kaltinimo tvarka iškelti baudžiamąją bylą R. B., kaltinant jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d.

Teismui pateiktame E. V. skunde nurodoma, kad 2011-01-25, apie 13.15 val., Klaipėdos apygardos administracinio teismo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo teismo posėdžio metu, pareiškėjas R. B., atsakydamas į atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovės D. Z. klausimus, žodžiu paskleidė apie jį, E. V., trečiųjų asmenų D. Z., T. B. akivaizdoje tikrovės neatitinkančią ir žeminančią jį informaciją, teigdamas, kad „...apie išduotą statybos leidimą sužinojau, kai kreipėsi su projektu, kad jį suderinti. Išsityčiojo, pagrasino, kad susidoros. Tai daro kiekvieną mėnesį pateikdamas vis naujus siurprizus ir gąsdinimus...“

Kadangi pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 1 d. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir yra grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Nukentėjusiojo skundas yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises.

Vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, nusikaltimas yra pavojinga, priešinga teisei, baudžiamajame kodekse uždrausta veika, už kurios padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta atitinkama sankcija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsniu, šmeižimas – tai tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t.y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonė nelaikoma žinia, tačiau ji turi remtis faktais. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Analizuojant E. V. teismui pateiktą skundą, matyti, kad jis paduotas iš esmės dėl to, jog 2011-01-25, apie 13.15 val., Klaipėdos apygardos administracinio teismo posėdžio metu, R. B., atsakydamas į atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovės D. Z. klausimus, pasakė, kad „...apie išduotą statybos leidimą sužinojau, kai kreipėsi su projektu, kad jį suderinti. Išsityčiojo, pagrasino, kad susidoros. Tai daro kiekvieną mėnesį pateikdamas vis naujus siurprizus ir gąsdinimus...“. Pareiškėjo nuomone, šie teiginiai buvo išsakyti jo, E. V., atžvilgiu ir tokiu būdu trečiųjų asmenų akivaizdoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti ir žeminanti informacija. Pareiškėjo E. V. skundas dėl jame nurodomų motyvų negali būti tenkintinas. Konstatuotina, kad nei baudžiamosios teisės teorijos, nei praktikos prasme 2011-01-25 teismo posėdžio metu R. B. nurodomos aplinkybės, atsakant į jam pateiktą klausimą, nelaikytinos duomenimis, galinčiais paniekinti ar pažeminti kitą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo. Tai, jog 2011-01-25 teismo posėdžio metu R. B. pasakytas teiginys yra apšmeižiantis, yra vertinamojo pobūdžio ir išreiškia pareiškėjos asmeninį požiūrį į R. B. veiksmus ir jų vertinimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą, darytina išvada, jog 2011-01-25 teismo posėdžio metu R. B. pasakytas teiginys: „...apie išduotą statybos leidimą sužinojau, kai kreipėsi su projektu, kad jį suderinti. Išsityčiojo, pagrasino, kad susidoros. Tai daro kiekvieną mėnesį pateikdamas vis naujus siurprizus ir gąsdinimus...“ negali sukelti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nei 154 str. dispozicijoje numatytų pavojingų pasekmių, be to, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės, kadangi skunde įvardinta veika neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Iš byloj esančios medžiagos matyti, kad administracinės bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu R. B. nesiekė paskleisti tikrovės neatitinkančią informaciją apie kitą asmenį, turėdamas tikslą jį paniekinti, pažeminti ar pakirsti pasitikinėjimą juo, tai yra R. B. veiksmuose akivaizdžiai nėra būtino nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., subjektyvinės pusės elemento – tiesioginės tyčios. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokiu būdu, teismui nenustačius nei nusikaltimo, nei baudžiamojo nusižengimo požymių, privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Be to, teismas pažymi tai, kad baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ str.

nutarė:

Atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą dėl E. V. skundo, kuriuo prašoma iškelti baudžiamąją bylą R. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.