Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-1780-375/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Bylos Nr.
e2-1780-375/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19107-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Poderienė
Ieškovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Atsakovas
J. G., L. A., I. Š., J. S., UAB Statybų, UAB „Statybų dakaras“
Trečiasis asmuo
UAB „Baubilas“
Advokatai
Renata Vilčiauskienė, Daiva Markauskaitė

Civilinės bylos Nr.e2-1780-375/2016Procesinio sprendimo kategorija : 2.5.10.5.2.;2.5.10.5.2.8.; 3.2.6.; .; (S) Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19107-2015-6.;

;

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 2 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, dalyvaujant ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ atstovui K. S., nedalyvaujant atsakovams J. G., L. A., I. Š., dalyvaujant jų atstovei advokatei Renatai Vilčiauskienei, nedalyvaujant atsakovui J. S., dalyvaujant jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Markauskaitei, nedalyvaujant atsakovo UAB Statybų dakaras“ atstovui, nedalyvaujant trečiojo asmens UAB „Baubilas“ atstovui viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams J. G., L. A., I. Š., J. S., UAB „Statybų dakaras“, trečiajam asmeniui UAB „Baubilas“ dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas patikslintu ieškiniu (65-67 b.l.) prašo priteisti solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 9 996,42 Eur įpareigojant atsakovus pinigines lėšas pervesti į ieškovo atsiskaitmąją sąskaitą AAS Gjansidige Baltic Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr (DUOMENYS NESKELBTINI) AB SEB bankas.

Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, jog 2011-09-12 tarp ieškovo ir UAB „Baubilas“ buvo sudaryta įmonių turto draudimo sutartis. Šia sutartimi buvo apdraustos UAB „Baubilas“ priklausančios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). 2011-10-17 pastato, kuriame yra apdraustos patalpos, palėpėje kilo gaisras. UAB „Baubilas“ kreipėsi į ieškovą su prašymu išmokėti draudimo išmoką. Ieškovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, kadangi įvykį pripažino nedraudžiamuoju. UAB „Baubilas“ 2012 m. liepos mėnesį kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo. 2015-02-26 Vilniaus apygardos teismas sprendimu Nr.2-1657-105/2015 iš ieškovo UAB „Baubilas“ naudai priteisė 13 270,28 Eur draudimo išmoką. Ieškovas iš viso nukentėjusiajam išmokėjo 13 497,92 Eur.

CK 6.1015 str. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų lėšų iš atsakingo iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Išmokėjęs draudimo išmoką ieškovas įstojo į kreditoriaus UAB „Baubilas“ vietą žalos atlyginimo prievolėje (subrogacija).

2011-10-21 dalyvaujant Kauno apskrities VPK Kauno m. Centro PK KPS tyrėjai M. M., Kauno APVG, VPPS GTP vyr. specialistui D. P. buvo surašytas apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, jog kad gaisro pradžios žymės yra pastato ((duomenys neskelbtini)) palėpėje. Palėpėje yra du gaisro židiniai, o gaisro labiausiai tikėtina priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis pastato palėpėje.

Gaisro metu palėpė bendrosios nuosavybės teise priklausė 6 savininkams: J. S. (7 proc.), UAB“Statybų dakaras“ (7 proc.), I. Š. (20 proc.), J. G. (17 proc.), L. A. (21 proc.) ir UAB „Baubilas (18 proc.).

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o ją padaręs privalo visiškai ją atlyginti (CK 6.263 str. 1, 2 d.). Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ir kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas ( valdytojas), jeigu neįrodo šio kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės (CK 6.266 str.1 d.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių.

Kadangi atsakovai gaisro metu buvo palėpės savininkai, jie laikytini bendrais veiksmais (neveikimu) žalos padariusiais asmenimis. Ieškovas įgijo teisę išsireikalauti iš atsakovo dalį išmokėtos draudimo išmokos ( atskaičius 18 proc. dydžio UAB „Baubilas“ priklausančią palėpės dalį ir J. S. sumokėtą 1 071,87 Eur dydžio sumą) t.y. 9996,42 Eur. Atsakovai laikyti solidariaisiais skolininkais, kadangi žala padaryta jų bendrais veiksmais ( neveikimu) (CK 6.279 str. 1 d.).

Atsiliepimas

Atsakovas J. S. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka ( 74 -77 b.l.).

Nesutikimą grindžia tuo, jog ginčas dėl trečiajam asmeniui ieškovo mokėtinos išmokos yra išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1657-104/2015, kuriuo ieškovui nustatyta trečiajam asmeniui mokėtina suma – 13 270,28 Eur. CK 6.1015 str. 1 d. nustato draudikui teisę tik į išmokėtą draudimo išmoką. Pagrįstos ir teisėtos draudimo išmokos dydį yra nustatęs Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu teismo sprendimu mokėtina suma pripažindamas ne ieškovo patikslintu ieškiniu reikalaujamą iš atsakovų priteisti 13 497,92 Eur sumą, bet 13 270,28 Eur. Ieškovo reikalavimas 227,67 Eur viršijantis Vilniaus apygardos teismo priteistą trečiajam asmeniui mokėtiną sumą, yra nepagrįstas. Tai, kad ieškovas trečiajam asmeniui be teisinio pagrindo išmokėjo didesnę nei turėjo išmokėti piniginę išmoką, nesudaro pagrindo reikalauti iš atsakovų vykdyti nepagrįstą prievolę.

Atitinkamai, iš ieškovo prievolės išskaičius trečiajam asmeniui tenkančią 18/100 prievolės dalį ir 1 071,87 Eur sumokėtą iki bylos iškėlimo sumą šios bylos ginčo objektas viršyti 9 809,76 Eur neturi pagrindo.

Gyvenamajame name atsakovui nuosavybės teise priklausė vienintelis objektas- ženkliai mažiausia iš visų bendrasavininkų palėpės dalis (7/100), kurioje 2011-10-17 kilo gaisras. Jokių kitų patalpų šiame name atsakovas neturėjo, o šiuo metu ir pastarosios palėpės dalies nebeturi – perleido kitam atsakovui UAB „Statybų dakaras“. Elektros instaliacijos, šildymo sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos palėpėje nebuvo, todėl gaisrui kilti dėl tokio pobūdžio įrenginių neteisingo naudojimo ar priežiūros nebuvo galimybės.

Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą vertintinas ne tik gaisro kilimo faktas, bet ir gaisro kilimo vieta bei nukentėjusio asmens UAB „Baubilas“ , kuriam padarytos žalos atlyginimo subrogacija siekia ieškovas, turto ( nuosavybės teise valdomų patalpų ) vieta. Gaisras kilo palėpėje virš UAB „Baubilas“ nuosavybės teise 2 aukšte valdomų ieškovo draudimo bendrovėje apdraustų patalpų. Draudimo sutarties sudarymo metu palėpės naudojimosi tvarkos atsakovai ir trečiasis asmuo nustatę nebuvo. Jau vien faktas, kad ieškovas, būdamas atsakinga draudimo bendrove, apdraudė palėpės dalį, patvirtina faktą, kad palėpė buvo tvarkinga, prižiūrėta ir be kokių nors galimų rizikų. Prieš sudarydamas draudimo sutartį ieškovas privalėjo apžiūrėti draudžiamas patalpas ir įvertinti galimas rizikas, jeigu tokios būtų. Patalpose, įėjimas į kurias saugomas saugos tarnybos, žinomų pakeitimų, kurie galėtų lemti patalpų saugumo sumažėjimą ar galimybę atsirasti veikai, keliančiai grėsmę atsakovo ar kitų asmenų turtui, per laikotarpį nuo draudimo sutarties sudarymo iki gaisro dienos nebuvo. Bet kuris asmuo, turintis žinių apie tai, kad dėl kokių nors asmenų pažeistas ar gali būti pažeistas patalpų saugumas, būtų privalėjęs nedelsdamas informuoti bendraturčius ir nedelsiant bendrai, o esant neišvengiamybei, pats imtis priemonių palėpės saugumo pažeidimui pašalinti. Kadangi patalpos buvo rakinamos ir saugomos, atsakovas neturėjo jokių duomenų apie patalpų nesaugumą ar bent menkiausią grėsmę joms.

UAB „Baubilas“ jam nuosavybės teise priklausančias patalpas bei jam proporcingai priklausančią palėpės dalį apdraudė prieš gaisrą. Palėpė apdrausta tik vieno iš bendrasavininkių naudai, be kitų patalpų savininko žinios, nors tuo metu nebuvo nustatytos naudojimo tvarkos. Be palėpės patalpų nukentėjo tik vienintelio UAB „Baubilas“ patalpos, kurios buvo 2 aukšte po palėpės dalimi, kurioje kilo gaisras. Atsižvelgiant į patalpų po gaisravietės išdėstymą vertintina, ar šių patalpų savininkai buvo pakankamai atsakingi, rūpestingi ir apdairūs, kad per jų patalpas nebūtų galimybės tretiesiems asmenims sukelti gaisrą.

Byloje nėra jokių duomenų apie palėpės ar jos konstrukcijų iki gaisro sugriuvimą ar kokius nors kitokius konstrukcinius trūkumus, kurie būtų galėję įtakoti žalos dėl gaisro trečiojo asmens nuosavybei padarymą. Tokių duomenų nebuvimą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo sprendimas Nr.2-1657-105/2015, pagal kurį žalos atsiradimą nelėmė CK 6.266 str. nurodytos aplinkybės ir nukentėjusiam padaryta žala ne šioje teisės normoje nustatytu būdu. Minėtu Vilniaus apygardos teismo sprendimu nenustatyti neteisėti atsakovų veiksmai ar neveikimas, kuriais būtų pažeista pareiga elgtis atsargiai ir rūpestingai. Minimas teismo sprendimas priimtas nagrinėjant ginčą dėl ieškovo pareigos išmokėti draudimo išmoką UAB „Baubilas“ už žalą, patirtą dėl palėpėje kilusio gaisro ir dalyvaujant visiems atsakovams, todėl šis teismo sprendimas ir jame nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią priimant sprendimą šioje byloje.

Gaisro metu palėpės jokiai veiklai nebuvo naudojamos, nes patalpos nebuvo įrengtos. Į palėpę patekti buvo galima tik per vieną laiptinę iš kiemo pusės, vedančią tiesiai iš palėpę, esančią greta picerijos. Durys į palėpę buvo rakinamos, prižiūrimos ir saugomos. Įėjimas į šias patalpas buvo saugomas UAB „Ekskomisarų biuras“ pagal atsakovės I. Š. 2010-01-13 sudarytą sutartį, kuria UAB „Ekskomisarų biuras“ saugojo picerijos patalpas ir laiptinę. Nėra kokių nors duomenų, kad gaisro metu patekimas į palėpės patalpas būtų buvęs nerakintas, nesaugomas. Duomenų, kad būtų suveikusi signalizacija dėl bandymo neteisėtai patekti į patalpas taip pat nėra. Priešingai, tam, kad patektų į palėpės patalpas gaisrininkams teko išlaužti laiptinės duris. Tai patvirtina, kad palėpės bendrasavininkai buvo užtikrinę palėpės saugumą ir pašalinių asmenų nepatekimą į palėpę per laiptinę. Kiekvienam bendraturčiui atskirai sudarinėti sutarties dėl palėpės saugojimo nebuvo nei tikslinga, nei protinga, nes ji ir taip buvo nuolat ir nepertraukiamai saugoma UAB „Ekskomisarų biuras“.

Kalti asmenys dėl gaisro palėpės patalpose nenustatyti, todėl nėra jokio pagrindo atsakovų kaltei nustatyti. Pagal CK 6.266 str. 1 d. civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastatų ( statinių) savininkas atsako be kaltės. Kitais atvejais t.y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų pastato ( patalpų) savininkas atsako tik bendraisiais pagrindais – esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas tenka ieškovui.

Kadangi nėra pagrindų taikyti CK 6.266 str. nuostatų sprendžiant dėl bendrųjų atsakomybės pagrindų civilinei atsakomybei kilti vertintini kiekvieno atsakovo veiksmai, todėl šiam ginčui taikytina CK 6.6 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad solidarioji atsakomybė nepreziumuojama.

2015-06-26 ieškovas iš atsakovo pareikalavo atlyginti proporcingai draudimo bendrovės išlaidų atlyginant nuketėjusiojo ieškovo patirtą žalą – 1 071,87 Eur. Atsakovas, vengdamas bet kokių papildomų išlaidų, nepagalvodamas, kad ieškovas pretenziją galėtų pareikšti nepagrįstai, reikalaujamą sumą skubiai sumokėjo 2015-07-03 bankiniu pavedimu. 1071,87 Eur piniginę prievolę ieškovas apskaičiavo nuo 15 312,46 Eur sumos. Vilniaus apygardos teismas iš ieškovo UAB „Baubilas“ naudai buvo priteisęs 13 270,28 Eur draudimo išmoką ir procesines palūkanas. Tokiu būdu reikalautoji ieškovui sumokėti 15 312,46 Eur suma sudarė ne tik išmokėtą 13 270,28 Eur draudimo išmoką, bet ir 2 042,18 Eur procesinių palūkanų sumą, kuri absoliučiai nepriklausė nuo atsakovo veiksmų ir valios, bet tiesiogiai nuo ieškovo ir trečiojo asmens tarpusavio santykio, ieškovo valios ir/ar neveikimo.

Ieškovo 2015-06-26 pretenzija pagrindžia, kad pats ieškovas piniginę prievolę atsakovams laikė ne solidariąja, o subsidiarine atsakomybe.

Atsakovai J. G., I. Š., L. A. su ieškiniu nesutinka ( 23-30 b.l.).

Nesutikimą grindžia tuo, jog pastatas (duomenys neskelbtini)yra 2 aukštų su palėpe. Į pastato 2-ąjį aukštą iki gaisro kilimo buvo galima patekti per tris didžiąsias pagrindines laiptines, esančias (duomenys neskelbtini)., o į palėpę buvo galima patekti tik per vieną mažą laiptinę, esančią iš kiemo pusės. Ši mažoji laiptinė antrame aukšte ribojasi su patalpa, pažymėta indeksu Nr.21-7, tačiau su antru aukštu nesusisiekia, nes yra nuo jo atitverta siena. Palėpės planas patvirtina, kad į palėpę galima patekti tik per vieną laiptinę. Gaisro kilimo metu laiptinėje buvo įrengtas masyvus ventiliacinis vamzdis. Tuo metu laiptinė buvo rakinama ir prižiūrima. Pirmame aukšte, kur lokalizuojasi mažoji laiptinė, yra įsikūrusi picerija „(duomenys neskelbtini)“. Picerijos patalpos nuosavybės teise priklausė I. Š.. Patekimas į kavinės patalpas, o taip pat ir į laiptinę, vedančią į palėpę, visuomet buvo rakinamas ir saugomas. Dėl saugojimo 2010-01-13 buvo sudaryta neterminuota sutartis su UAB „Ekskomisarų biuras“. Nei į kavinės patalpas, nei į laiptinę, nei į palėpę niekuomet jokie pašaliniai asmenys patekti negalėjo, nes palėpės apsauga buvo užtikrinta pilnai.

Palėpėje niekuomet nebuvo pravesti jokie elektros laidai, nebuvo nei šildymo sistemos, nei vandentiekio, nei kanalizacijos, bei dujų. Po gaisro Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1403-773/2013 dėl palėpės naudojimosi tvarkos nustatymo. Buvo kilęs ginčas, nes racionaliai šia patalpa naudotis nebuvo galima būtent dėl tos priežasties, kad į ją faktiškai buvo tik vienas patekimas per mažąją laiptinę iš kiemo pusės, o patekti iš didžiųjų laiptinių iš (duomenys neskelbtini)nebuvo galimybės dėl to, kad jos nesijungė su palėpės patalpa, o baigėsi ties antruoju aukštu lubomis. Kultūros paveldo departamentas ilgą laiką nedavė leidimo kirsti lubas patekimui į palėpę dėl saugomų lipdinių. Bylą pavyko baigti taikos sutartimi, kadangi buvo gautas leidimas patekti į palėpę, nes gaisro metu sudegė saugotini lipdiniai.

Atsakovų kaltės dėl nesirūpinimo jiems priklausančia palėpe niekuomet nebuvo, nes palėpės patalpos visuomet buvo saugomos tinkamai, patekimas į ją rakinamas ir prižiūrimas. Elektros instaliacijos palėpėje nebuvo. Į patalpas niekuomet negalėjo patekti jokie pašaliniai asmenys ir šioje palėpėje niekuomet nesilankė jokie asocialūs asmenys. 2011-12-30 Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pažymoje Nr.13-2576 nurodoma, kad „ugniagesiai į gaisravietę pateko per laiptinę iš namo kiemo pusės, išlaužę palėpės duris“. Tai patvirtina, kad patekimas į palėpę buvo įmanomas tik per laiptinę iš kiemo pusės.

Gaisro kilimo židiniai nustatyti dviejose vietose ant medinės perdangos, skyrusios antrą aukštą ir palėpę. Ši perdanga vertintina kaip palėpės grindys arba antro aukšto lubos. O šiuo atveju pašalinis ugnies šaltinis galėjo atsirasti ne ant palėpės grindų, o ant antro aukšto lubų. 2011-10-17 Akte nurodoma, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra pašalinis atvirtos ugnies šaltinis, todėl laikytina, kad dėl kilusio gaisro kalti tretieji asmenys, o atsakovų kaltės visiškai jokios nėra.

Kasacinis teismas šiose bylose yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Jei gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisto kilimą ir imtis priemonių jam išvengti. Esant suformuotai teismų praktikai atsakovai ir įrodinėja, kad jiems priklausančios patalpos buvo prižiūrimos tinkamai, į jas buvo įmanomas tik vienas patekimas per laiptinę ir pastaroji buvo visiškai prižiūrėta ir atsakovų kaltės dėl netinkamos priežiūros nėra visiškai. Gaisro priežastis nepriklausė nuo atsakovų elgesio.

Palėpė nebuvo tinkama gyventi ir/ar lankytis, todėl joje niekuomet nesilankė ir nebuvo jokie pašaliniai asmenys. Tikėtina gaisro priežastis yra pašalinis atviros ugnies šaltinis į patalpas, patekęs dėl trečiųjų asmenų veiklos, tačiau už trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus atsakovai negali būti atsakingi.

Ieškovas gali pretenduoti tik į Vilniaus apygardos teismo sprendimu Nr. 2-1657-104/2015 priteistą 13 270,28 Eur draudimo išmoką, bet negali pretenduoti į procesinių palūkanų atlyginimą, nes šios sumos savo teisine prigimtimi nėra laikytinos draudimo išmoka. Ieškovas ilgą laiką bylinėjosi su UAB „Baubilas“, todėl prisiėmė riziką ir atsakomybė dėl susidariusių procesinių palūkanų.

Ieškovas reikia subrogacinį reikalavimą t.y. kai vietoje nukentėjusiojo kreditoriaus tam tikroje prievolėje vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nesibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis. Tokiu atveju ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 str. įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas , įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš delikto. Dėl to subrogacijos atveju ieškinio senaties skaičiavimas nesikeičia ir šio termino eiga skaičiuojama nuo dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Subrogacijos institutas draudimo santykiuose drausmina tiek draudiką, tiek draudėją. Draudikas turi stengtis kuo greičiau užbaigti draudžiamojo įvykio administravimą ir priimti sprendimą dėl draudimo išmokos. Draudėjas turi interesą kuo greičiau pranešti apie jam padarytą žalą savo draudikui, nes jei dėl delsimo pranešti subrogacija taps neįmanoma, draudikas turės teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Tai reiškia, kad nuo 2015-04-02 išmokos naudos gavėjui dienos yra skaičiuojama ne ieškinio senatis, o yra data, nuo kada atsiranda subrogacijos teisė – teisė draudikas įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį. Šiuo konkrečiu atveju ieškinio senatis prasidėjo nuo 2011-10-18 t.y. kitą dieną po to, kai įvyko gaisras ir šiuo metu jau yra pasibaigęs sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo, nustatytas CK 1.125 str. 8 d. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą.

Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1657-104/2015 buvo sprendžiamas draudimo išmokos priteisimo klausimas. Vienas pagrindinių ieškovo atsisakymo mokėti draudimo išmoką UAB „Baubilas“ motyvų buvo tas, kad UAB „Baubilas, būdamas tiek apdraustų pastatų, esančių pastato antrame aukšte, tiek patalpų, kuriose nustatyti gaisro kilimo židiniai, esančių palėpėje savininku, nesiėmė visų priemonių žalai išvengti ir tokiu būdu nevykdė draudimo sutarties sąlygų. Šioje byloje teismas išsamiai nagrinėjo palėpės patalpų priežiūros ir naudojimo klausimus ir nurodė, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, jog gaisras įvyko dėl patalpų nepriežiūros, saugos taisyklių nesilaikymo. Šias faktines Vilnaius apygardos teismo nustatytas aplinkybes yra būtina įvertinti kaip teismo nustatytas ir pakartotinai neįrodinėtinas bei turinčias res judicata galią. Vilniaus apygardos teismui pasisakius vieno iš savininkų t.y. UAB „Baubilas“ atžvilgiu, analogiškai turi būti vertinami ir visų kitų bendrasavininkų veiksmai. Priešingu atveju susidarytų teisingumo ir protingumo principų neatitinkanti situacija, kad dėl tų pačių patalpų priežiūros ir valdymo vieno savininko atžvilgiu būtų nustatyta tinkamai priežiūra ir kaltės dėl nepriežiūros nebuvimas, o kitų savininkų atžvilgiu visiškai priešingos aplinkybės.

Atsakovas UAB „Statybų dakaras“ su ieškiniu nesutinka ( 32-34 b.l.).

Atsiliepime nurodė, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2015-02-26 sprendimu Nr.2-1657-104/2015 nustatytos aplinkybės nenuginčijamai patvirtina, kad ieškovo nukentėjusiam asmeniui atlygintos žalos atsiradimą nelėmė CK 6.266 str. nurodytos aplinkybės ir nukentėjusiajam padaryta žala ne šioje teisės normoje nustatytu būdu ( žala atsirado dėl pastate kilusio gaisro, o ne dėl pastato trūkumų (senumo ir/ar techninės būkles nulemtų priežasčių). Minėtu teismo sprendimu nenustatyta nukentėjusio asmens ir/ar atsakovų neteisėti veiksmai (neveikimas), kuriais atsakovai būtų pažeidę bendrą pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, jog kitam asmeniui nebūtų padaryta žalos. Vilniaus apygardos teismo sprendime Nr.2-1657-104/20145 nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje, todėl jomis reiktų vadovautis.

Ieškovas neįrodė ( o būtent jam tokia pareiga tenka), kad žala padaryta dėl pastato trūkumų, dėl kurių galėjo kilti gaisras ir žalos bei pastato trūkumų priežastinio ryšio. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), kuriais atsakovas būtų pažeidęs pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai.

Trečiojo asmens UAB „Baubilas“ atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką` pranešta. Iki posėdžio pradžios jokių prašymų nebuvo gauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2011-10-17 pastato adresu (duomenys neskelbtini)palėpėje kilo gaisras. Atsakovai ir trečiasis asmuo UAB „Baubilas“ buvo šios palėpės bendrasavininkai. Naudojimosi palėpe tvarka tuo metu tarp bendrasavininkų nustatyta nebuvo ( naudojimosi tvarka nustatyta tik 2013-10-31 Kauno apylinkės teismo nutartimi Nr.2-1403-773/2013 , kuria buvo patvirtinta palėpės bendrasavininkų taikos sutartis). 2011-09-12 UAB „Baubilas“ ir ieškovas buvo sudarę Įmonių draudimo sutartį, kuria apdraudė ir palėpę. 2011-10-17 Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos akte nurodyta, jog labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis. Ieškovas atsisakė išmokėti UAB „Baubilas“ draudimo išmoką, nes įvykį pripažino nedraudžiamuoju. UAB „Baubilas“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš ieškovo draudimo išmoką. Pagal ieškovo poziciją UAB „Baubilas“, būdamas palėpės bendrosios dalinės nuosavybės savininkas ir žinodamas, kad į šią patalpą netrukdomai patekdavo asocialūs asmenys, nesiėmė visų prieinamų ir būtinų priemonių žalai išvengti. Tokia pozicija yra išdėstyta 2012-05-31 ieškovo rašte UAB „Baubilas“ bei atsiliepime į į UAB Baubilas“ ieškinį Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2-1657-104/2015 ( žr. prijungtą Vilniaus apygardos teismo civ. bylą Nr.2-1657-104/2015 1 t. 24, 39-42 b.l.). Šios bylos nagrinėjime trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti ir atsakovai. Vilniaus apygardos teismas 2015-02-26 UAB „Baubilas“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo13 270,28 Eur draudimo išmoką bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas, vykdydamas teismo sprendimą , išmokėjo draudimo išmoką UAB „Baubilas“ ir šioje byloje pareiškė ieškinį priteisti solidariai iš atsakovų, kaip patalpų savininkų, išmokėtą draudimo išmoką (atskaičius 18 proc. dydžio UAB „Baubilas“ priklausančią palėpės dalį ir ieškovo J. S. sumokėtą 1 071,87 Eur dydžio sumą.).

Pagal CK 6.1015 str. 1 d. draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (subrogacija). Tačiau subrogacija nėra absoliuti, nes teisė reikalauti atlyginti žalą gali būti nukreipiama tik į atsakingą už žalą asmenį t.y. į tokį asmenį, kuris yra kaltas dėl atsiradusios žalos. Ieškovas savo reikalavimą grindžia tuo, kad gaisro atveju atsakovams atsakomybė atsiranda be kaltės, kaip palėpės savininkams.

Pagal CK 6.266 str., reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jo trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas ( valdytojas), jei neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės ( nenugalima jėga arba nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 str. 1 d. (ne) taikymą lemia ar žala padaryta šioje teisės normoje išvardintais būdais: dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų. Tik už tokiu būdu padaryta žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Visais kitais atvejais pastatų savininkas ( valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais t.y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei ( CK 6.246- 6.248 str.).

Nagrinėjamu atveju tiksli gaisro priežastis nenustatyta, tačiau byloje nėra ir duomenų, kad gaisro priežastimi buvo pastato trūkumai, sugriuvimai. Atsakomybė pagal CK 6.266 str. atsakovams galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų, sugriuvimo nulemtų priežasčių. Nenustačius , kad gaisras kilo dėl tokių priežasčių, ieškovas visiškai nepagrįstai savo reikalavimą grindžia minėta teisės norma, nes šiuo atveju žalos atlyginimo klausimas spręstinas pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles, be kitų sąlygų nustatinėjant ir žalą padariusio asmens kaltę.

Deliktinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 str. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 str. 2 d.). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda deliktinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas ( CK 6.246 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina ( CK 6.248 st. 3 d.).

Kasacinis teismas, formuodamas teisminę praktiką šiuo klausimu, yra ne kartą pasisakęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės , įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais pripažįstama ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nagrinėjamu atveju, kai gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, būtina išsiaiškinti ar atsakovai elgėsi kaip rūpestingi asmenys ir numatė galimybę kilti gaisrui ir kokių ėmėsi veiksmų jam išvengti. Atsakovai privalo įrodyti, kad nėra jokios jų kaltės dėl gaisro kilimo t.y. kad jie laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras galėjo kilti dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jie negali būti atsakingi ( LAT nutartis Nr. 3k-3-215/2012).

Bylos duomenys rodo, jog palėpėje nebuvo elektros instaliacijos, šildymo sistemos, vandentiekio ir kanalizacijos, todėl gaisras negalėjo kilti dėl šios rūšies įrenginių neteisingo naudojimo ar nepriežiūros. Palėpė jokiai veiklai nebuvo naudojama, nes buvo neįrengta. Į ją patekti buvo galima tik per vieną laiptinę iš kiemo pusės. Palėpės patalpa buvo rakinama ir saugoma UAB „Ekskomisarų biuras“. Bylos duomenys rodo, kad kilus gaisrui gaisrininkai, norėdami patekti į palėpės patalpas, turėjo išlaužti laiptinės duris. Tai paneigia ieškovo argumentus, neva, palėpės priežiūra nebuvo tinkama ir į ją galėjo patekti pašaliniai asmenys. Draudimo sutartis tarp vieno iš palėpės savininkų UAB „Baubilas“ ir ieškovo buvo sudaryta vos daugiau kaip prieš mėnesį iki gaisro – 2011-09-12. Apdraudžiant palėpės , kurios naudojimosi tvarka tarp savininkų nebuvo nustatyta, dalį, ieškovo atstovai privalėjo apžiūrėti draudžiamas patalpas. Sutarties tarp ieškovo ir UAB „Baubilas“ sudarymo faktas suponuoja išvadą, kad palėpės patalpa pačio ieškovo buvo įvertinta kaip prižiūrima ir tinkamai saugoma, be jokių galimų rizikos faktorių.

Kad atsakovai, kaip palėpės patalpų savininkai, ėmėsi visų reikiamų ir protingų atsargumo priemonių palėpei apsaugoti ir tinkamai vykdė pareigą būti apdairiems ir rūpestingiems įrodo Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusiu teismo sprendimu Nr.2-1657-104/2015 nustatytas prejudicinis faktas ( CPK 182 str. 2 p.). Šioje byloje buvo sprendžiamas vieno iš palėpės bendrasavininkų , šioje byloje trečiuoju asmeniu įtraukto UAB „Baubilas“ ieškinys ieškovui dėl draudimo išmokos priteisimo. Visi atsakovai buvo įtraukti ir dalyvavo bylos nagrinėjime trečiaisiais asmenimis. Byloje ieškovas atsikirtimą į UAB „Baubilas“ ieškinį grindė aplinkybe, kad UAB“Baubilas“, kaip patalpų dalinės nuosavybės savininkas, nesiėmė visų prieinamų būtinų ir protingų priemonių žalai išvengti. Reikšdamas reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo ieškovas dabar ta pačia aplinkybe grindžia savo reikalavimą - neva, atsakovai, būdami bendrosios dalinės nuosavybė savininkais, nebuvo atidūs ir nesugebėjo savo turtu naudotis taip, kad būtų užkirsta galimybė gaisro kilimui.

Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, jog byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad ieškovas (UAB „Baubilas“) nevykdė pareigos imtis reikiamų ir protingų atsargumo priemonių palėpės saugumo reikalavimams užtikrinti. Teismas konstatavo, jog „nėra jokių objektyvių įrodymų, kad gaisras ginčo patalpose įvyko dėl patalpų nepriežiūros, saugos taisyklių nesilaikymo. Byloje nustatyta, kad patalpos buvo rakinamos, raktus turėjo tik bendrasavininkai ir patekti į patalpas galėjo tik iš kiemo pusės, savininkų leidimu, laiptinė buvo rakinama“. Teismas tik kaip prielaidą įvertino ieškovo teiginius , kad dėl palėpės nepriežiūros netrukdomai patekdavo pašaliniai asocialūs asmenys. Kaip jau buvo minėta, gaisro kilimo metu palėpės naudojimosi tvarka tarp jos savininkų nustatyta nebuvo. Vilniaus apygardos teismui nustačius, kad vieno iš savininkų UAB „Baubilas“ kaltės dėl nepriežiūros nėra analogiškai vertintini ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių - atsakovų- veiksmai užtikrinant tinkamą palėpės priežiūrą ir jos apsaugą ( CPK 185 str.).

Nenustačius atsakovų neteisėtų veiksmų ir kaltės nėra visų būtinų deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškinys jų atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas ( CPK 178, 185, 182 str. 2 p., CK 6.266 str., 6.246- 6.249 str.).

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovai prašo atmesti ieškinį ir dar vienu savarankišku pagrindu - taikyti ieškinio senatį. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 str.). Kadangi išnagrinėjus bylą nustatyta, jog ieškovo teisė nebuvo pažeista, o jo materialinis teisinis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl reikalavimas taikyti ieškinio senatį tampa nebeaktualus ir ieškinys atmestinas tik dėl ieškinio nepagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį atmetus iš ieškovo priteistinos atsakovų J. G., L. A., I. Š. bei J. S. patirtos atstovavimo išlaidos bei pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96, 98 str.). Atsakovas UAB „Statybų dakaras“ nors atsiliepime ir prašė priteisti iš ieškovo patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl jam šios išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AAS“Gjensidige Baltic“ kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. G. a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur ( tris šimtus eurų) , atsakovei L. A. a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur ( tris šimtus eurų), atsakovei I. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur ( tris šimtus eurų), atsakovui J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur ( vieną šimtą penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo AAS „Gjensidige Baltic“ kodas (duomenys neskelbtini) 11,90 Eur ( vienuolika eurų 90 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

.

TeisėjaIrena Poderienė