- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-10
- Bylos Nr.
- ATP-306-397/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00527-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutarties A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimu A. D. pripažinta kalta, padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir jai paskirta 150 Lt (43 eurų) bauda už tai, kad 2014 m. lapkričio 4 d., apie 10.30 val., Druskininkų sav., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį ir lenkdama autobusą prieš sankryžą neįsitikino, kad tai saugu, nes kirto ištisinę liniją, ko pasėkoje kliudė autobuso priekinės dalies kairį kampą ir įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutartimi A. D. skundas buvo atmestas, o Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
A. D., nesutikdama su apylinkės teismo nutartimi, pateikė skundą Kauno apygardos teismui ir prašė Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Apeliantė savo apeliaciniame skunde pasisakė keliais aspektais, t. y. dėl eismo įvykio plano, eismo įvykio dalyvių paaiškinimų, dėl bylos liudytojų parodymų, dėl transporto priemonių apgadinimo ir bylos medžiagos įrodymų vertinimo.
Šalies argumentai
Apeliantė nurodė, kad byloje yra eismo įvykio planas, t. y. - užfiksuota galutinė eismo įvykio dalyvių transporto priemonių padėtis po įvykusio susidūrimo, o pati transporto priemonių susidūrimo vieta plane pažymėta taške Nr. 3 - t.y. prieš pėsčiųjų perėją. Kada buvo šis planas nubraižytas įvykio vietoje ar kitoje vietoje, apeliantei nežinoma. Ji ir autobuso vairuotojas eismo įvykio kilimo vietą nurodė skirtingai, todėl neaišku, kokiais duomenimis vadovavosi planą sudaręs pareigūnas ir eismo įvykio kilimo vietą plane pažymėjo taške Nr. 3, o ne kitoje vietoje, kurią nurodė apeliantė. Be to, ant plano nėra apeliantės parašo, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog eismo įvykio planas nebuvo sudarytas įvykio vietoje. Apeliantės nuomone, policijos pareigūnas, sudaręs eismo įvykio planą, elgėsi šališkai, rėmėsi tik kito eismo dalyvio - autobuso vairuotojo - nesąžiningu paaiškinimu ir ignoravo jos paaiškinimą, nors savo tarnybiniame pranešime pripažino, jog eismo dalyviai įvykio kilimo aplinkybes aiškino skirtingai. Nors teismo posėdyje liudiję į eismo kilimo vietą atvykę du policijos pareigūnai ir teigė, kad A. D. skubėjo, todėl nepasirašė ant autoavarijos vietos plano, tačiau su planu ji nebuvo supažindinta ir atvykus į administracinės bylos nagrinėjimą policijos įstaigoje. Braižydami eismo įvykio planą, pareigūnai elgėsi šališkai, todėl šį planą teismas turėjo pripažinti neobjektyviu ir neteisingu.
Apeliantė skunde nurodė, kad jos paaiškinimai per visą procesą išliko nuoseklūs ir vienodi. Kitas eismo dalyvis - autobuso vairuotojas E. K. - proceso metu teikė tris paaiškinimus, kurie visi yra skirtingi. Pirminiame paaiškinime jis pripažįsta tik buvęs sustojęs, tačiau eismo įvykio svarbiausių aplinkybių daugiau nedetalizuoja. Vėliau, 2014-11-06 policijos įstaigoje jis rašė antrą paaiškinimą su policijos pareigūno pagalba ir taip pat pripažįsta buvęs sustojęs išleisti pora keleivių, iki sankryžos likus apie 30 metrų atstumui ir tvirtina, jog eismo įvykis kilo pačioje sankryžoje. 2015-01-19 teismo posėdžio metu nurodo visai kitaip ir tvirtina, kad sustojo išleisti keleivio invalido prieš sankryžą likus apie 6-7 metrų atstumui ir tik po to kilo eismo įvykis.
Apeliantė teigė, kad 2014-11-06 d. autobuso vairuotojas rašė antrą paaiškinimą policijos įstaigoje, su pareigūno, priėmusio nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, pagalba, taip iškreipiant savarankišką įvykio aplinkybių dėstymą pagal savo suvokimą. Policijos pareigūnas, padėjęs rašyti paaiškinimą to nevengė daryti jai būnant tame pačiame kabinete ir tik pareiškus pastabą nustojo diktavęs paaiškinimo turinį. Nors teismo posėdžio metu pareigūnas ir teigė, kad padeda visiems surašant paaiškinimus dėl eismo įvykio kilimo aplinkybių, tačiau jai, pareiškusiai pageidavimą parašyti išsamesnį papildomą paaiškinimą dėl to paties eismo įvykio aplinkybių, buvo atsakyta neigiamai.
Skirtingi autobuso vairuotojo paaiškinimai teismo iš viso nebuvo vertinti, prieštaravimai nepašalinti ir nevertinta galimai šališka policijos pareigūno pozicija.
Šalies argumentai
Savo apeliaciniame skunde A. D. nurodė, kad pareigūnas E. Ž. pripažino, jog dėl kilusio eismo įvykio yra tik dalis vaizdo įrašo, t. y. eismo įvykis šiek tiek nufilmuotas ir matosi baigiamoji transporto priemonių susidūrimo fazė. Šia filmuota vaizdo medžiaga ir buvo pasiremta priimant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje konstatuota, kad A. D. pažeidė net keturis Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) punktus. Iš pareigūno teiginių ir vaizdo įrašo negalima nustatyti eismo įvykio kilimo pradžios, eismo įvykio kilimo tikslios vietos ir transporto priemonių padėties kelio važiuojamoje dalyje joms susiduriant. Byloje yra pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir prie jo pridėtos fotonuotraukos patvirtina, kad Seirijų gatvės atkarpoje, vedančioje arčiau susikirtimo su Alėjos gatve, aiškiai matosi horizontalus gatvės žymėjimas punktyrine bei ištisine linijomis. Ši aplinkybė paneigia policijos pareigūnų teiginius, jog lenkdama autobusą, A. D. kirto ištisinę liniją ir taip padarė KET pažeidimą.
Liudytojų D. S. ir R. T. paaiškinimai tai pat buvo prieštaringi, kadangi teismo posėdžio metu patvirtino, jog, atvykus į eismo įvyko vietą, jiems susidarė nuomonė, kad dėl eismo įvykio yra kalta A. D., tačiau tarnybiniame pranešime, kurį 2014-11-04 surašė liudytojas R. T., konstatuota priešingai ir nurodoma, kad eismo įvykio dalyviai aplinkybes aiškino skirtingai, neįmanoma buvo nustatyti eismo įvykio kaltininko, todėl abu vairuotojai buvo iškviesti į Druskininkų PK kelių policijos grupę, eismo įvykio vietoje pareigūnai siūlė užpildyti eismo įvykio deklaraciją tačiau, išgirdusi jų reikalavimą pripažinti, kad ji kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir kalta dėl sukelto eismo įvykio, tai padaryti atsisakė, todėl pareigūnų elgesį vertina kaip šališką.
Liudytojas J. T. paliudijo, kad atėjęs po eismo įvykio girdėjo, kai šalia stovėjęs autobuso vairuotojas patvirtino, jog jį lenkiančios A. D. nepastebėjo. Ši aplinkybė patvirtina, kad iš tikrųjų autobuso vairuotojas, darydamas manevrą, t. y. išsukdamas iš kelkraščio, kur buvo sustojęs išleisti keleivių ar keleivio, nepastebėjo jį lenkusio automobilio ir į jį atsitrenkė. Kad nepastebėjo automobilio, pasukdamas iš kelkraščio, autobuso vairuotojas pripažino ir jai iš karto po eismo įvykio, kai jie kalbėjosi išlipę iš savo transporto priemonių. Jis atsiprašinėjo už sukeltą eismo įvykį ir tikino jos nematęs. Nepastebėti lenkiančios jos transporto priemonės autobuso vairuotojas galėjo ir dėl to, kad jis autobuso vairuotojo sėdynėje sėdėjo aukštai, o jos transporto priemonė yra gana maža. Šių reikšmingų aplinkybių teismas taip pat nevertino ir apie jas nepasisakė, taip nepašalindamas ir šių prieštaravimų ir nesiaiškindamas, kodėl autobuso vairuotojas eismo įvykio aplinkybes aiškina skirtingai.
Šalies argumentai
Apeliantė savo skunde tai pat nurodė, kad byloje nėra pateikta apgadintų transporto priemonių fotonuotraukų ir specialisto išvadų, iš kurių galima nustatyti eismo įvykio dalyvių automobilių apgadinimų lokalizaciją bei įvertinti abiejų transporto priemonių apgadinimo mastą. Todėl teismo išvados, kad ji iš eigos važiuodama pati nubraukė savo transporto priemonės ir dešines duris, ir dešinį galinį sparną prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir šie prieštaravimai taip pat nepašalinti.
Apeliantės nuomone, teismas netinkamai vertino rodymus, kadangi byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad A. D. 2014-11-04, pažeidė KET keturis punktus, dėl ko pripažintina kalta dėl kilusio eismo įvykio. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp jai inkriminuotų KET pažeidimų ir atsiradusių padarinių. Apeliantės nuomone, autoįvykio kilimas ir dėl to atsiradusios pasekmės yra autobuso vairuotojo padaryti KET pažeidimai. Autobuso vairuotojo teismo posėdyje pateikta eismo įvykio kilimo versija ir aplinkybės liudija, kad jeigu jis sustojo neleistinoje vietoje - arčiau nei 5 metrų atstumu prieš pėsčiųjų perėją (KET 150.4 p.) ir sustojo ten, kur tarp sustojusio autobuso ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos buvo mažesnis nei 3 m. atstumas (KET 150.7 p.), išleidęs keleivius (keleivį) ir grįždamas į pirmąją eismo juostą, neįsitikino ar nėra kliūties iš kairės kelio važiuojamosios dalies pusės, pasuko autobusą taip, kad kliudė baigiančią autobusą lenkti apeliantės transporto priemonę ir ją nustūmė į gretimą gatvę, taip grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Teismo proceso metu nebuvo pašalinti administracinėje byloje esantys prieštaravimai, todėl teismo nutarties išvados neįrodo, jog ginčijamas nutarimas yra objektyvus ir pagrįstas.
Asmuo, gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuotajam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apylinkės teismo 2015-02-12 nutarimą palikti nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
A. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
A. D. nubausta pagal ATPK 127 str. 2 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų renginių arba kitokio turto sugadinimą. ATPK 127 str. 2 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis.
Kelių eismo taisyklių 136.4 p. numatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad, baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei; 137 p. numato,kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą. Lenkti draudžiama; 140.1. p. numato, kad sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka faktinę bylos medžiagą, yra pagrįsta išanalizuotų įrodymų visetu, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog A. D. 2014 m. lapkričio 4 d., apie 10.30 val., Druskininkų sav., Leipalingio mstl., Seirijų gatvėje vairavo automobilį ir lenkdama autobusą prieš sankryžą neįsitikino, kad tai saugu, nes kirto ištisinę liniją, ko pasekoje kliudė autobuso priekinės dalies kairį kampą ir įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, reikalavimus, padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. kito automobilio apgadinimas buvo dėsningas A. D. padarytų KET pažeidimų rezultatas ir priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.
Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas pažymi, kad dėl visų apeliaciniame skunde keliamų klausimų motyvuotai pasisakė apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje, įvertindamas A. D., kitų proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdyje, bei jos skundą dėl Druskininkų policijos komisariato 2014 m. lapkričio 6 d. nutarimo panaikinimo. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir apeliantės skundą, teismas daro išvadą, kad naujų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui, A. D. savo skunde nenurodė.
Apeliaciniame skunde A. D. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydama, kad dėl eismo įvykio yra kaltas keleivinio autobuso vairuotojas E. K.. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. D. parodymai, kad ji nepadarė jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybės bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde A. D. nurodė, kad įvykio vietos schema neatitinka eismo įvykio aplinkybių. Su šiuo argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių išsidėstymas pilnai atsispindi nubraižytoje įvykio schemoje, tai patvirtina ir vaizdo įrašas. Iš visų duomenų, matyti, jog A. D. vairuojamam automobiliui pradėjus lenkimo manevrą, autobusas pamažu jau judėjo ir pradėjo sukti į kairę pusę, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, t. y. A. D., prieš pradėdama lenkti, neįsitikino, kad baigdama lenkti autobusą, ji galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydama lenkiamai transporto priemonei, juolab, kad priekyje buvo sankryža su pagrindiniu keliu.
Atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl autobuso vairuotojo parodymų prieštaringumo. Aukštesniojo teismo nuomone, tai, kad autobuso vairuotojas tikslino savo parodymus, siekdamas kuo detaliau atkurti įvykio aplinkybes, negali būti vertinama kaip parodymų prieštaringumas, juolab, kad būtent A. D. padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykio kilimą.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai ir teisingai vertino bylos duomenis visumoje, tame tarpe tiek proceso dalyvių paaiškinimus, tiek vaizdo įrašą, tiek rašytinę bylos medžiagą, net ir A. D. pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole su nuotraukomis, matyt, jog tariama punktyrinė linija (kurią galima vertinti ir kaip nusitrynusią ištisinę), yra kelio posūkyje, kas jau savaime sudaro blogą kelio matomumą, neleidžiantį tinkamai įvertinti situaciją kelyje.
Iš bylos duomenų matyti, kad ginčo, jog buvo apgadintas tiek autobusas, tiek A. D. vairuojamas automobilis, nėra, todėl, sprendžiant kaltės klausimą nėra svarbu nustatyti autotransporto priemonių apgadinimo mastą, nes tai nėra veiksmus pagal ATPK kvalifikuojantis požymis. Atitinkamai ar specialisto, ar eksperto išvada priimam sprendimui dėl autotransporto priemonių apgadinimo lokalizacijos reikšmės neturi.
Šalies argumentai
A. D. savo apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad teismas nepasisakė dėl KET 8 p. numatyto pažeidimo padarymo. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad 8 p. regalmentuoja bendrąsias eismo dalyvių pareigas, todėl dėl šio punkto atskirai pasisakyti, kuomet detaliai buvo išnagrinėti kiti KET pažeidimai, buvo netikslinga.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir patikrinus byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados šioje byloje yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog A. D. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, o apeliantės savitas aplinkybių interpretavimas, nepripažįstant savo kaltės, nesudaro teismui pagrindo apaliantės skundą tenkinti.
Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog A. D. padarė veiką, turinčią visus ATPK 127 str. 2 d. numatytus pažeidimo sudėties požymius, todėl ji kvalifikuota teisingai. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutarė:
palikti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.