- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-11466-522/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01197-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irina Serafin
- Pareiškėjas
- V. D.
- Suinteresuotas asmuo
- V. D., L. V., (duomenys neskelbtini)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. D., L. V., (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės J. D., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs faktiškai valdyti ir tvarkyti savo interesais. Nurodė, kad santuoką su J. D. užregistravo (duomenys neskelbtini). Santuokoje gimė du vaikai: V. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. D. (po santuokos sudarymo – (duomenys neskelbtini). gim. (duomenys neskelbtini). Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu (duomenys neskelbtini) įsigijo gyvenamąjį namą su žemės sklypu, esantį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė sutuoktinė J. D.. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi abiejų įsigytame gyvenamajame name kartu su sūnumi V. D.. Kaip ir anksčiau rūpinosi visu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, tvarkė namus ir aplinką. Dėl teisinio neišprusimo laiku notariškai nesutvarkė po sutuoktinės mirties jos vardu registruotą likusią nekilnojamojo turto dalį, todėl dabar kyla daug nepatogumu, tvarkant ir prižiūrint nekilnojamąjį turtą. 2023-07-28 pareiškėjas kreipėsi į Šalčininkų rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarę Žaną Bžuškevič su prašymu pradėti paveldėjimo bylą pagal įstatymą, tačiau notarė atsisakė tai atlikti, nes praleistas palikimo priėmimo terminas. Pareiškėjo vaikai taip pat pas notarą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties nesikreipė. Šis juridinę reikšmę turintis faktas yra nustatytinas su tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. D. ir L. V. atsiliepimuose pareiškimui neprieštaravo.
Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepime prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Jei teismas įsitikintų, kad V. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, (duomenys neskelbtini) nurodė, jog neprieštarautų pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais: mirties liudijimu, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis, Gyventojų registro išrašais, gimimo įrašu, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. D., kuri buvo pareiškėjo V. D. žmona. Sutuoktiniai santuokoje susilaukė dviejų vaikų: V. D. ir L. V.. Testamentų registro duomenimis, J. D. testamento sudariusi nebuvo, paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiosios J. D. palikimą notaro biure nebuvo užvesta, pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo praleidęs įstatymo numatytą terminą, kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad palikėjai J. D. nuosavybės teise priklausė – ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Minėtas turtas buvo įgytas palikėjai esant santuokoje su V. D. ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Daugiau nekilnojamojo turto palikėja nuosavybės teise neturėjo. Pažymėtina, kad pareiškime pareiškėjas nurodė, kad V. D. iki mirties gyveno kartu su sutuoktine jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. V. D. po žmonos mirties ir toliau liko gyventi minėtame name, naudojosi santuokoje įgytais daiktais, visu nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, tvarkė namus ir aplinką, tikėtina, kad dėl palikimo priėmimo laiku į notarą nesikreipė dėl teisinių žinių stokos.
Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad jis po sutuoktinės J. D. mirties faktiškai pradėjo valdyti palikėjos turtą, juo rūpindamasis kaip savo. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti pareiškėjo paaiškinimai bei pateikti dokumentai, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po J. D. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas V. D. po savo sutuoktinės J. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas šioje byloje nustatytas pareiškėjo V. D. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimui po J. D. mirties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo prašymą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės J. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo V. D. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.