Kauno apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir institucija) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarimo V. K. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. 2019 m. kovo 1 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMI-002-ANR_P-66-2019 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 179 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tai yra dėl to, kad 2019 m. vasario 7 d. institucijos atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ KŪB (toliau – Bendrija) operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog deklaruoti duomenys pateiktame pranešime apie žemės ūkio produkcijos pirkėjo pradelstas skolas žemės ūkio produkcijos pardavėjams (forma FR1070) už rugpjūčio mėn. atitinka buhalterinių registrų duomenis, t. y. bendra skola pardavėjams 2018 m. rugpjūčio 31 d. buvo 301 296,36 Eur (kai neatsiskaityta per 30 dienų – 35 717,07 Eur, per 60 dienų – 265 579,29 Eur). Bendrija nustatytais terminais neatsiskaitė su 11 žemės ūkio produkcijos pardavėjų: (duomenys neskelbtini) – 150 131,37 Eur; (duomenys neskelbtini) – 46 592 Eur; (duomenys neskelbtini) – 18 661 Eur; (duomenys neskelbtini)– 14 938,41 Eur; (duomenys neskelbtini)– 13 014,65 Eur; AB „(duomenys neskelbtini)“ – 35 881,94 Eur; ūkininku G. C. – 4 446,70 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“- 6 759,54 Eur; UAB (duomenys neskelbtini)“ – 2 087,42 Eur; AB „(duomenys neskelbtini)“ – 5 429,21 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 3 354,12 Eur. Bendrijos tikrasis narys yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas V. K., kuris neužtikrino atsiskaitymo Vyriausybės nutarimo nustatytais ir sutartyse bei papildomuose susitarimuose su žemės ūkio produkcijos pardavėjais numatytais terminais, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarka, tuo pažeidė 1999 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ (toliau – Nutarimas) 2.4 punktą.

2. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarimu V. K. administracinio nusižengimo teisena nutraukta, motyvuojant tuo, kad V. K. veiksmuose nebuvo tyčios, o bendrija su tiekėjais yra sudariusi tiek rašytinius, tiek žodinius susitarimus dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją kitokiais nei numatyta teisės aktuose, tačiau abiem šalims priimtinais, terminais. Institucija nesiaiškino, ar bendrijos produkcijos tiekėjai jai turi pretenzijų. Jų nenustačius, konstatuota, kad V. K. veiksmai yra mažai pavojingi ir dėl to administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 179 straipsnio 3 dalį negalima.

3. Institucijos atstovas skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą – pripažinti V. K. padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 179 straipsnio 3 dalyje, bei paskirti jam administracinę nuobaudą – baudą.

3.1. Skunde nurodoma, kad teisės aktai nesieja ANK 179 straipsnio 3 dalyje nurodyto pažeidimo su kokių nors padarinių atsiradimu. Tai reiškia, kad visuomenei yra pavojingas pats neveikimas, neatsiskaitant įstatymo nustatytu terminu. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktą patvirtina institucijai pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ KŪB pranešimas apie žemės ūkio produkcijos pirkėjo pradelstas skolas žemės ūkio pardavėjams (forma FR1070). Teisės aktai neįpareigoja mokesčių administratorių tikrinti, dėl kokių priežasčių bendrovė neatsiskaitė su žemės ūkio produkcijos pardavėjais.

3.2. Institucijos atstovas, cituodamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis vadovavosi skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, tuo pačiu atkreipia dėmesį į šio straipsnio 4 dalyje numatytą reglamentavimą, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyvios teisės normos. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją sąlygas reglamentuoja specialusis įstatymas, kuris nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas (atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, tvarką). ANK 179 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė. Objektyviuosius atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimo požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, o ne CK.

3.3. Atkreipiamas dėmesys, kad ANK 591 straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kuomet administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, tačiau apylinkės teismas, konstatavęs veiksmų pavojingumo nebuvimą, nei vieno šio pagrindo nenurodė. Įstatymų leidėjas pavojingu vertina patį atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimą ir nesieja pažeidimo su padarinių atsiradimu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai, jog jis nusižengimą padarė nepiktybiškai, nepalankiai susiklosčius bendrovės finansinei padėčiai, todėl nėra tyčios jo veiksmuose, tokį pažeidimą padarė pirmą kartą, gali būti vertinami tik parenkant nuobaudos dydį, tačiau nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, kad minėtos aplinkybės paneigia administracinio nusižengimo sudėties buvimą.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog institucija neatliko tyrimo ir neišsiaiškino, ar žemės ūkio produkcijos pardavėjus tenkina bendrijos atsiskaitymo forma. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismui pritrūkus pardavėjų paaiškinimų, jis galėjo ir privalėjo juos iškviesti kaip liudytojus. Tačiau, institucijos manymu, aiškintis, ar tiekėjai turi pretenzijų bendrijai dėl atsiskaitymo tvarkos, būtinumo šiuo atveju nėra.

3.5. Institucijos atstovo manymu, valstybinis ūkinės veiklos reguliavimas grindžiamas Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintais ūkio tvarkymo principais. Viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių yra žemės ūkis, ir tokį reguliavimą lemia specifinis žemės ūkio gamybos ir produkcijos rinkos pobūdis, be kita ko, nelygiavertė žemės ūkio produkcijos gamintojų ir didmeninių pirkėjų (prekybos ir perdirbimo įmonių) padėtis rinkoje ir poreikis remti gamintojus kaip labiau pažeidžiamus civilinės apyvartos dalyvius. Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už šią produkciją sąlygas ir tvarką bei lėšų už patiektą žemės ūkio produkciją nurašymo eiliškumą, kai žemės ūkio produkcijos pirkėjas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti vienu metu neturi pakankamai lėšų sąskaitoje. Šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali ją pirkti tik sudaręs su pardavėju rašytinę pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnyje ir Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas tipines sutarties sąlygas. Šio teisės akto projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymu siekiama nustatant rašytinių sutarčių privalomumą ir jų privalomas sąlygas pagerinti atsiskaitymus už žemės ūkio produkciją, pataisyti praktikoje susiklosčiusią padėtį, kai žemės ūkio produkcijos supirkėjai nesudaro rašytinių sutarčių, o jas vykdydami nesilaiko Laikinosios atsiskaitymų tvarkos ir sąlygų įstatymo reikalavimų, jog atsiskaitymo sąlygos pardavėjui būtų ne blogesnės nei nustatytos įstatymo.

4. Atsiliepimų į institucijos atstovo apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Institucijos atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Apeliaciniame skunde institucijos atstovas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. K. pagal ANK 179 straipsnio 3 dalį nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

7. ANK 179 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, pažeidusiems atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarką, kai pradelsta skola yra didesnė kaip 30 152 Eur. Kaip pagrįstai nurodoma institucijos skunde, šis administracinis nusižengimas yra formalus, todėl jį kvalifikuoti pakanka dispozicijoje numatytų sudėties požymių nustatymo, nereikalaujant pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytų padarinių – žalos produkcijos tiekėjams fakto, tačiau turi būti įrodoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčia per pirkimo-pardavimo sutartyse bei teisės aktuose numatytą terminą neatsiskaityti su pardavėjais, pasireiškianti neveikimu.

8. Minėto įstatymo dispozicija konstruojama kaip blanketinė, kadangi administracinei atsakomybei konstatuoti būtina nustatyti atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos, numatytos specialiuose teisės aktuose, pažeidimus. 1999 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo Nr. VIII-1422 (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) 5 straipsnyje, reglamentuojančiame atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus ūkio subjektų sudaromose sutartyse, numatyta, kad žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyse, sudaromose ūkio subjektų, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminas, į jį įskaitant ir šios produkcijos įkainojimo trukmę, negali būti ilgesnis negu: 1) Vyriausybės tam tikrai žemės ūkio produkcijai nustatytas atsiskaitymo terminas – 30 ar 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos; 2) 60 kalendorinių dienų nuo perkamos žemės ūkio produkcijos gavimo dienos atsiskaitant už tą žemės ūkio produkciją, kuriai Vyriausybė nenustato atsiskaitymo termino, išskyrus atvejus, kai dėl to žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai susitariama kitaip ir jeigu tai yra objektyviai pagrįsta, atsižvelgiant į konkretų šios sutarties pobūdį ir (arba) jos ypatumus, ir nėra nesąžininga žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu pagal šio įstatymo 13 straipsnio nuostatas.

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarime Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ numatyti pirkėjų atsiskaitymo su žemės ūkio produkcijos pardavėjais terminai – 30 arba 60 dienų. Minėto nutarimo 2.4 punkte numatyta, kad už produktus, kurie nurodyti Žemės ūkio ir maisto produktų, už kuriuos sumokama per 30 dienų nuo produkcijos gavimo, sąraše, turi būti sumokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo produkcijos gavimo, o 2.5 punkte nurodyta, kad už produktus, kurie nurodyti Žemės ūkio ir maisto produktų ir kombinuotųjų pašarų bei kitų perdirbamosios pramonės produktų, naudojamų gyvūnų pašarams, už kuriuos sumokama per 60 dienų nuo produkcijos gavimo, sąraše, turi būti sumokama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo jų gavimo. Taigi sistemiškai analizuojant šias teisės aktų nuostatas akivaizdu, jog įstatymų leidėjas numatė du skirtingus atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, priklausomai nuo to, į kurį – 2.4 ar 2.5 punktuose – numatytą sąrašą (esančius aptariamo nutarimo 1 ir 2 prieduose), tiekiama žemės ūkio produkcija patenka.

10. Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 7 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. FR1042-376 bei V. K. institucijos surašyto 2019 m. kovo 1 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ KŪB nustatytas pažeidimas pasireiškė bendra skola žemės ūkio produkcijos pardavėjams – viso 301 296,36 Eur, detalizuojant, kad neatsiskaitymai per 30 dienų sudaro 35 717,07 Eur ir per 60 dienų – 265 579,29 Eur. Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 393 1 priede pateiktoje lentelėje nurodyta, jog už gyvus naminius paukščius, jų mėsą ir valgomuosius mėsos subproduktus (šviežius, atšaldytus arba sušaldytus) turi būti atsiskaitoma per 30 dienų, tačiau tiek V. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad su dalimi nurodytų žemės ūkio produkcijos pardavėjų bendrovė už įsigytus gyvus kalakutus, šviežią kalakutų mėsą neatsiskaitė tiek per 30, tiek per 60 dienų, tiek ir virš 60 dienų. Tuo tarpu nurodomas tik pažeistas Nutarimo 2.4, bet ne 2.5 punktas, numatantis, kad už dalį mėsos ir valgomųjų jos subproduktų numatytas 60 dienų atsiskaitymo terminas. Dėl dalies skolų tiekėjams nėra detalizuojama, už kokios rūšies produkciją nebuvo atsiskaityta, nurodoma, jog praleistas tiek 30 dienų, tiek 60 dienų atsiskaitymo terminas, tačiau šie pažeidimai traktuojami kaip Nutarimo 2.4 punkto, bet ne 2.5 punkto pažeidimai. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ KŪB su dalimi žemės ūkio produkcijos pardavėjų pirkimo-pardavimo sutartys dėl produkcijos tiekimo operatyviam patikrinimui nebuvo pateikti, tuo pažeidžiant imperatyvias Įstatymo 3 straipsnio nuostatas, numatančias, kad žemės ūkio produkcijos pirkėjas gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudaręs su žemės ūkio produkcijos pardavėju rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas. Taigi nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatytas būtent Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 393 2.4 punktas, o ANK 178 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, pagal kurį administracinė atsakomybė kyla dėl žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo tvarkos pažeidimo, V. K. nenurodytas.

11. Administracinių nusižengimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir (ar) nagrinėjančiai bylą. ANK nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius nusižengimo sudėtį, o jos nenustačius, administracinė teisena turi būti nutraukta.

12. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – administracinio nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti jį padariusiam asmeniui administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

13. Konstatuotina, jog tiek V. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tiek ir kita byloje surinkta medžiaga nėra pakankamai informatyvi, joje nedetalizuojama inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis, galimai nenurodyti visi nusižengimo padarymą pagrindžiantys teisės aktai. ANK 617 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo nuostatos nesudaro galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį padariusiu administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto nusižengimo aprašymo turinį, be kita ko, ir nuorodas į blanketines normas, kurios nuostatų pažeidimas suponuoja administracinės atsakomybės kilimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pareigūnas nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinio nusižengimo aprašymą, pagal kurį jam perduota medžiaga.

14. V. K. surašytame administracinio nusižengimo protokole formuojant administracinio nusižengimo aprašymą nurodoma, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ KŪB neatsiskaitė su žemės ūkio produkcijos tiekėjais tiek per 30, tiek per 60 dienų terminą, tačiau tiek protokole, tiek skundžiamame apylinkės teismo nutarime nenurodomas jo veiksmais galimai pažeisto norminio teisės akto punktas, kuris taikomas tuomet, kai galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, už žemės ūkio produkcijos patiekimą su pardavėju nebuvo atsiskaityta per 60 dienų terminą (Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 393 2.5 punktas). Be to, kadangi byloje ne visais atvejais buvo pateikti duomenys apie tam tikros produkcijos, kuri buvo tiekiama bendrijai, rūšį bei pobūdį, nėra galimybės spręsti, ar dėl visų tiekiamų produktų įstatymų leidėjas numatė atsiskaitymo terminą (jo nesant bendrąja tvarka atsiskaitymai vykdomi per 60 dienų arba per kitą sandorio šalių numatytą protingą bei pagrįstą terminą). Be to, dėl dalies atvejų produkcijos pirkėjui nepateikus patikrinimui su tiekėjais sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, nėra aišku nei kokia produkcija buvo perkama, nei koks atsiskaitymo terminas numatytas, tačiau ANK 178 straipsnio sudėties požymiai nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nebuvo nustatyti. Tokiu būdu nagrinėjamoje byloje nebuvo tinkamai išanalizuoti ir įvertinti teisės aktai, galimai numatantys atsakomybę už nurodytus galimai V. K. priešingus teisei veiksmus.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju institucija nesurinko objektyvių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų įvertinti, kokie teisės aktai buvo pažeisti V. K. vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ komanditinei ūkinei bendrijai laiku neatsiskaičius su žemės ūkio produkcijos tiekėjais. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės keisti institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame teismo nutarime nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, juolab neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.

16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutarimą priėmęs apylinkės teismas, nenustatęs ir neįvertinęs V. K. institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyto norminio teisės akto pažeidimo pagrįstumo, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir minėto teisės akto taikymo nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas nutarimas, kuriuo V. K. byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. Panaikinus skundžiamą teismo nutarimą ir grąžinus jo administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pripažintina, kad nusižengimo tyrimas atliktas nevisapusiškai ir neišsamiai, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 393 „Dėl atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją ir jos įkainojimo terminų patvirtinimo“ nuostatos V. K. pritaikytos netinkamai. Esant tokioms aplinkybėms, institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl V. K. kaltės padarius ANK 179 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą atskirai nevertintini.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. kovo 28 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą V. K. administracinio nusižengimo byloje – grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.