- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-03
- Bylos Nr.
- e2-28-1005/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00056-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimundas Rakauskas
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento
- Atsakovas
- AB „Dastros medis“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Kupiškio vandenys“, UAB „Topgas“, D. S., UAB „Trašuva“, UAB „Muštuvis“
- Advokatai
- Beata Vilienė, Zenonas Naus
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Audriui Kilevičiui,
nedalyvaujant trečiųjų asmenų UAB „Trašuva“ ir UAB „Muštuvis“ atstovams (apie teismo posėdį pranešta tinkamai),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui AB „Dastros medis“ dėl žalos atlyginimo už aplinkai padarytus nuostolius, tretieji asmenys byloje D. S., UAB „Kupiškio vandenys“, UAB „Topgas“, UAB „Trašuva“ ir UAB „Muštuvis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 9156,08 Eur už aplinkai padarytą žalą, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškinyje nurodoma, kad 2015 m. liepos 15 d. buvo nustatyta, kad iš AB „Dastros medis“ priklausančiame žemės sklype Aleksandrijos k., Kupiškio r., esančių paviršinių nuotekų tinklų išleistuvo nuotekos teka į Račiupio upelį, dėl ko buvo užterštas nuotekomis paviršinis vandens telkinys. Dėl šio pažeidimo AB „Dastros medis“ atsakingas darbuotojas V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶ straipsnio 2 dalį ir nubaustas 57 Eur bauda. Šiais neteisėtais veiksmais AB „Dastros medis“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, 9 ir 19 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. D1-193 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 18.2 punkto reikalavimą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ 18.2 punkto reikalavimą.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka ir ieškinį prašo atmesti. Atsiliepime aiškinama, jog ieškovo pateikti įrodymai nepagrindžia, jog užterštas nuotekas į paviršinio vandens telkinį išleido būtent atsakovas bei ieškovas neįrodė, jog atsakovas žalos aplinkai padarymo metu vykdė ar apskritai vykdo ūkinę veiklą, kurios metu gali susidaryti teršalai. AB „Dastros medis“ žemės sklypo dalyje yra įrengtas laukinių žvėrių voljeras ir jame vykdoma ūkinė veikla – laukinių žvėrių auginimas (šėrimas), tačiau šią veiklą savarankiškai vykdo trečiasis asmuo D. S., kuris turi visus tam reikiamus leidimus, o jo veikla yra nuolat kontroliuojama už aplinkos apsaugą ir veterinarinę priežiūrą atsakingų valstybinių institucijų. D. S. ūkinę veiklą aptariamoje vietoje vykdo eilę metų, aptvare laikomų žvėrių kiekis ženkliai nekinta, žvėrys yra pasiskirstę daugiau kaip 7 ha žemės plote, o aptvare laikomų laukinių gyvūnų išmatos nėra renkamos ar kaupiamos, kadangi natūraliai suyra aptvaro teritorijoje. Atsiliepime teigiama, kad aplinkybė, kad atsakovo atsakingas darbuotojas V. B. neskundė jam paskirtos administracinės nuobaudos, nereiškia, kad teršalai susidarė atsakovo teritorijoje ir dėl atsakovo veiklos, kadangi naudotis ar nesinaudoti apskundimo teise yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalas.
Trečiasis asmuo UAB „Kupiškio vandenys“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš atsakovo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo 2015 m. liepos 15 d. buvo išleistos nuotekos, kurių užterštumas viršija nustatytus ribinius dydžius. Atsakovo teritorijoje yra UAB „Kupiškio vandenys“ valdomi buitinių nuotekų tinklai, tačiau iš šių tinklų nuotekos nepateko ir negalėjo patekti į atsakovo valdomą lietaus nuotekų tinklą, kadangi 2015 m. liepos 15 d. UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojai aplinkosaugininkams parodė buitinių nuotekų tinklą ir atidarė tinklui priklausančius šulinius, kuriuose nebuvo rasta taršos pėdsakų ir patvankos, nuotekos tekėjo laisvai, be to, nuotekų trasa yra žemiau Račiupio upelio intako vagos dugno. Atsiliepime pažymima, kad 2015 m. liepos 15 d. po 13 val. į buitinių nuotekų vamzdyną UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojai supylė 6 m³ švaraus vandens, tačiau jokios patvankos vamzdynuose taip pat nebuvo nustatyta. UAB „Kupiškio vandenys“ nuotekų tinklais yra šalinamos nuotekos, kurių spalva nėra balta. Bylai reikšminga kryptimi nuotekos UAB „Kupiškio vandenys“ tinklais atiteka nuo UAB „Topgas“ teritorijos, tačiau taršos momentu patikrinus UAB „Topgas“ siurblinę, jokių baltos spalvos teršalų nebuvo užfiksuota. Atsiliepime aiškinama, kad UAB „Kupiškio vandenys“ 2015 metų rugpjūčio mėnesį tvarkė nuotekų trasą, kuri yra atskirta nuo Račiupio upelio ir šios trasos nuotekos nėra išleidžiamos į upelį, be to, ši nuotekų trasa nuo arčiausiai esančio atsakovo lietaus nuotekų tinklo šulinėlio yra nutolusi daugiau, nei 80 metrų. Atsiliepime spėjama, kad teršalai į atsakovo teritorijoje esančią lietaus nuotekų tinklą galėjo patekti iš laukinių žvėrių voljero, teršalus į lietaus nuotekų šulinius galėjo supilti nenustatyti tretieji asmenys ar pats atsakovas savo ūkinėje veikloje medžio impregnavimui naudoja įvairias chemines medžiagas. Apibendrinant atsiliepimo argumentus, atsiliepime nurodoma, jog yra visos sąlygos kilti atsakovo civilinei atsakomybei, todėl prašoma ieškinį tenkinti ir priteisti UAB „Kupiškio vandenys“ iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo UAB „Muštuvis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad yra sudarę geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį su UAB „Kupiškio vandenys“, tačiau jų išleidžiamos nuotekos 2015 metų liepos mėnesį neviršijo nustatytų ribinių dydžių, be to nuotekų kiekiai per mėnesį yra tik 11-14 m³.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas Audrius Kilevičius prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir parodė, kad daugiau jokių naujų įrodymų, kurie padėtų atskleisti taršos atsiradimo atsakovo teritorijoje esančiose šulinėliuose mechanizmą, neteiks. Pažymėjo, kad nėra aišku, kas per medžiaga yra tos baltos spalvos teršalai, bet tai yra organinės kilmės pūvanti medžiaga, nebūdinga buitinėms nuotekoms. Ieškovo atstovo nuomone byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad teršėjas yra būtent atsakovas, kadangi iš atsakovo aptvertos teritorijos išeinančiuose lietaus nuotekų tinkluose buvo aptikti teršalai, nors kur konkrečiai yra išdėstyti lietaus nuotekų tinklai, ir ar šie tinklai yra tik atsakovo aptvertoje teritorijoje, jam asmeniškai nėra žinoma. Teršalai galėjo sukilti dėl didelio kritulių (lietaus) kiekio ir per atsakovo lietaus nuotekų tinklus išbėgti į upelį. Baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas akcentavo, kad žemės sklypas yra atsakovo AB „Dastros medis“ nuosavybė, ten yra lietaus nuotekų tinklai, todėl atsakovas turi pareigą prižiūrėti ir saugoti savo lietaus nuotekų tinklus. AB „Dastros medis“ darbuotojai išsiurbė teršalus, todėl po to teršimo nebuvo fiksuota, nors gausaus lietaus buvo. Iš UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasos teršalai negalėjo atsirasti, kadangi tokiu būdu teritorija būtų užteršta plačiai, be to UAB „Kupiškio vandenys“ trasa eina gyliau upelio vagos. Prašo teismo liudytojo R. A. parodymus vertinti kritiškai, kadangi liudytojas klaidina teismą, nurodydamas, kad 2014 metais neva rado teršalų UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasoje. Mano, kad liudytojas V. B. savo parodymais siekia padėti atsakovui išvengti atsakomybės.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas Zenonas Naus prašė ieškinį atmesti ir parodė, kad atsakovas nevykdo jokios ūkinės veiklos ir atsakovo teritorijoje nėra jokių objektų, kurie gali sąlygoti organinių teršalų atsiradimą. Taršos rodiklis (BDS) yra būdingas tik organinės kilmės teršalams. Atsakovas pripažįsta, kad 2015 m. liepos 15 d. rytą per atsakovo teritorijoje esančius lietaus nuotekų tinklus tėkėjo organinės kilmės teršalai, tačiau šių teršalų šaltinis ir teršėjas nėra AB „Dastros medis“, nes bendrovė neturi taršos šaltinio. Atstovo nuomone labiausiai tikėtinas taršos susidarymo mechanizmas yra toks, kad į šaknimis ir dumblu aklinai užsikimšusią buitinių nuotekų trasą nuotekos atiteka spaudimine linija, į buitinių nuotekų trasą supilti teršalai negalėdami laisvai pratekėti prasiskverbė į atsakovo lietaus nuotekų sistemą ir nubėgo ten, kur yra natūralus nuolydis, t. y., į upelį. Kadangi tiek buitinių nuotekų trasa, tiek lietaus nuotekų sistema stovi ne vieną dešimtmetį, yra tinkamai neeksplotuojamos ir susidėvėjusios, tikimybė, kad teršalai iš vienos nuotekų sistemos galėjo persipilti į kitą, yra didelė. Taigi, vienintelis galimas taršos šaltinis yra persipylimas iš patvinkusios buitinių nuotekų linijos. Pažymi, kad UAB „Topgas“ yra dujų pilstymo stotis, kuri neturi jokio taršos šaltinio, tačiau teršalai atsiranda būtent toje atkartoje tarp UAB „Topgas“ ir AB „Dastros medis“. Mano, kad galima daryti išvadą, kad arba kažkas karts kuo karto atvažiuoja ir išpila kažkokias paplavas į trasą, arba kažkas toje trasos atkarpoje dar yra prisijungęs. Pažymi, kad byloje esanti hidrometerologijos pažyma patvirtina, kad Kupiškyje prieš pasirodant taršai nebuvo iškritęs didelis kritulių kiekis. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad UAB „Kupiškio vandenys“ 2015 m. liepos 15 d. pylė vandenį buitinių nuotekų trasos atkarpoje tarp šulinių Nr. 32 ir Nr. 61, atkarpoje, kuri yra žemiau upelio ir iš kurios teršalai negalėjo patekti į atsakovo lietaus nuotekų tinklus. Tačiau nuo UAB „Topgas“ ateina buitinių nuotekų trasa, o po geležinkeliu yra atšaka prie kurios yra prisijungusios UAB „Muštuvis“ ir UAB „Trašuva“. Būtent toje trasos atkarpoje buvo pilnas užsikimšimas, o ta trasos atkarpa susisiekia su atsakovo lietaus drenažo sistema.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens UAB „Kupiškio vandenys“ atstovė advokatė Beata Vilienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir papildomai parodė, kad atsakovo teritorijoje esančių lietaus nuotekų tinklų teisinė registracija nėra atlikta, todėl pagal įstatymą laikytina, kad subjektas, įgijęs nuosavybėn žemės sklypą įgyja ir nuotekų tinklus. Atstovė pažymėjo, kad taršos šaltinis trečiajam asmeniui UAB „Kupiškio vandenys“ nėra žinomas, ir jie tik gali spėti, iš kur teršalai pateko į atsakovo lietaus nuotekų tinklus. Baigiamųjų kalbų metu trečiojo asmens UAB „Kupiškio vandenys“ atstovė palaikė ieškovo atstovo baigiamąją kalbą ir pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad tarša galėjo atsirasti iš UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasos, nuotekoms persipylus į atsakovo lietaus nuotekų tinklą.
Trečiasis asmuo D. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu parodė, kad AB „Dastros medis“ nėra teršėja. Jis iš AB „Dastros medis“ yra išsinuomavęs žemę, kurioje yra įrengtas aptvaras ir yra laikomi elniai. Turi visus reikiamus leidimus, jį nuolat tikrina aplinkos apsaugos agentūra ir veterinarija. Pažymi, kad tarša buvo nustatyta liepos mėnesį, kai papildomų pašarų elniams yra duodama minimaliai, taigi atliekoms susidaryti nėra iš ko. Jis pats asmeniškai spėja, kad už AB „Dastros medis“ esanti įmonė, kuri ansksčiau vykdė veiklą, susijusią su pienu, galėjo išplauti mašinas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų neturi. Pažymi, kad AB „Dastros medis“ beveik visa teritorija yra aptverta, be to teritoriją saugo apsauga, todėl pašalinių asmenų patekimas į teritoriją yra sunkiai įsivaizduojamas.
Trečiasis asmuo UAB „Topgas“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu jo atstovas Albinas Uzdra parodė, kad UAB „Topgas“ pilsto dujas ir išvežioja dujų balionus, daugiau jokios veiklos nevykdo, jokio taršos šaltinio neturi. Yra prisijungę prie UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasos, kaip abonentas.
Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. liepos 15 d. buvo gauta duomenų apie užterštą Račiupio upelį. Ji pradėjo patikrinimą, kurio metu užfiksavo taršą prie „Narijantos“ degalinės. Patikrinus „Narijantos“ nuotekų tinklus, patvankos ten nebuvo rasta, nuotekos tėkėjo laisvai. Tada ji išsikvietė UAB „Kupiškio vandenys“ atsakingą asmenį Rasimavičių su darbuotojais ir su jais patikrino UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasą, teršalų tenai nerado. Paaiškina, kad su A. R. pakėlė du dangčius buitinių nuoteikų trasoje, kuri eina iš „Narijanta“ degalinės į UAB „Kupiškio vandenys“ trasą. Matė, kad patvankos nėra ir nuotekos prateka laisvai, vamzdynas buvo paklotas giliau, nei, kad upelyje vanduo. Kadangi teršalų UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasos šuliniuose nepamatė, daugiau šulinių šioje trasoje netikrino. Tada ji nuvyko į AB „Dastros medis“ ir paprašė, kad būtų leista apžiūrėti aptvertą įmonės teritoriją. Ji po AB „Dastros medis“ teritoriją visur vaikščiojo su įmonės darbuotoju V. B., įmonės darbuotoja A. Č. su jais nevaikščiojo, bet dalyvavo, kai buvo imami nuotekų pavyzdžiai iš lietaus nuotekų tinklo. Pamena, kad tuo metu buvo po lietaus, nes ji buvo su guminiais batais. AB „Dastros medis“ teritorijoje pakėlė daug šulinių dangčių, šuliniai ant kalno į geležinkelio pusę buvo visiškai tušti, kituose šuliniuose matė teršalus, keliuose dabar nepamena, bet tie šuliniai buvo arčiau upelio pusės. Šuliniuose ant sienų matė taršos pėdsakus, t. y., kad teršalai buvo pakilę aukščiau, o paskui nuslūgę. Parodo, kad kai rado šulinyje baltus teršalus apie 100 metrų ėjo žemyn link upelio ir visuose šuliniuose taip pat rado tirštus baltus teršalus, turinčius specifinį kvapą. Šį atstumą nėjo tiesiai, kadangi teritorijoje yra aptvarai, t. y., reikėjo praeiti pro vienus vartus, paskui pro kitus ir pan., todėl ir dėl nurodomo 100 metrų atstumo nėra tikra. Mėginiams paėmė tos baltos „košės“, tačiau aplinkosaugos laboratorija tą „košę“ atsisakė tirti. Parodo, kad kai ėmė mėginį iš AB „Dastros medis“ lietaus nuotekų tinklo galutinio taško dalyvavo įmonės darbuotojai A. Č. ir V. B., kuris nepasirašė ant dokumentų, nes nenorėjo to daryti, su niekuo nesutiko. Pabaigusi patikrinimą AB „Dastros medis“ teritorijoje, ji nuvažiavo į UAB „Topgas“ kur atidarius siurblinę baltos spalvos teršalų nebuvo pastebėta. Parodo, kad viso šio patikrinimo metu, aplinkai fiksuoti nebuvo naudojamos vaizdo įrašymo priemonės. 2015 m. liepos 17 d. AB „Dastros medis“ parašė raštą, kad upelio teršimas nutrauktas, tokį raštą parašyti patarė ji, kadangi tada akivaizdžiai matėsi, kad teršalų upelyje nebėra. Tokiu būdu buvo užfiksuotas teršimo nutraukimo faktas ir žalos apskaičiavimo atveju AB „Dastros medis“ inkriminuojamas teršimo laikotarpis gavosi realus. Priešingu atveju būtų laikoma, kad teršiama iki tada, kol laboratorija paims mėginius ir juos ištyrę nustatys, kad mėginiuose nėra teršalų. Parodo, kad 2014 metais per jos atostogas buvo fiksuotas upelio teršimas iš AB „Dastros medis“ teritorijos, tačiau tuo metu teršimas greitai liovėsi ir taršos šaltinio nepavyko nustatyti. Po 2015 m. liepos 15 d. teršimo V. B. jai sakė, kad daugiau teršalai po lietaus nebetekės, nes AB „Dastros medis“ išvalė lietaus nuotekų tinklą ir teršalus išvežė į Vilnių. Tuo metu ji su V. B. dar bendravo, surašė jam nutarimą administracinio pažeidimo byloje, skyrė baudą. 2016 metų gegužės mėnesio išvažiuojamojo posėdžio metu savo duotus parodymus tvirtina.
Liudytoja A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad jau devyni metai dirba AB „Dastros medis“, jos pareigos administratorė. Įmonė užsiima medžio apdirbimu ir impregnavimu, gamina tvoras, pavėsines ir pan., kitokio pobūdžio veikla neužsiima. 2015 metais liepos mėnesį vykusį aplinkosaugininkų patikrinimą prisimena. Parodo, kad tą dieną buvo atvykusi aplinkosaugos agentūros vedėja V. S., kuri jai paaiškino, kad yra atliekamas patikrinimas dėl upelio teršimo ir paprašė eiti kartu paimti mėginių. Jos nuėjo, buvo paimti mėginiai. Upelio vanduo jai atrodė „normalus“, kaip tokio apaugusio upelio. Pati V. S. sakė, kad upelio vanduo akivaizdžiai praskaidrėjęs. Ar V. S. jai tuomet išaiškino teisę reikšti prašymus, pretenzijas, dabar nepamena. Ji tik pasirašė, kad gavo patikrinimo akto egzempliorių. Visa tai buvo jau į darbo pabaigą, iš bendradarbio V. B. žino, kad tą dieną V. S. jau buvo atvykusi į AB „Dastros medis“ iš ryto ir atliko patikrinimą. Jai nėra žinoma, kad AB „Dastros medis“ būtų ėmesis specialių veiksmų, kad pašalinti taršą, taip pat, jai nėra žinoma, kaip yra išdėstyti nuotekų tinklai įmonės teritorijoje, nes tai ne jos darbas. Parodo, kad 2015 metų liepos pabaigoje AB „Dastros medis“ teritorijoje pradėjo kasinėti UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojai, kurie valė užsikimšusius vamzdžius. Ji pati savo akimis matė, kad vamzdžiai yra aklinai užaugę šaknimis. Pasitarę su advokatu 2015 metų rugpjūčio pradžioje visa tai užfiksavo pasikvietę antstolį. Parodo, kad įmonės teritorjoje yra laukinių gyvūnų aptvaras, kuris priklauso D. S..
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba UAB „Kupiškio vandenys“ inžinieriumi. Tiksliai nepamena kada, bet tai galėjo būti 2015 m. liepos 15 d. buvo gautas pranešimas, kad teršiamas upelis prie „Narijantos“ degalinės. Jis nuvyko į vietą, ten jau buvo V. S.. Matė, kad iš vamzdžio bėga nešvarus vanduo. Ar prie „Narijantos“ degalinės su V. S. kėlė šulinių dangčius ir žiūrėjo, neprisimena. Parodo teismui, kad toje vietovėje yra UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasa. Į savo buitinių nuotekų trasą tą dieną supylė švaraus vandens, bet jokios patvankos nebuvo, tuo viskas tą dien ir pasibaigė. Vėliau, gal po kokio mėnesio toje vietovėje jie atkasinėjo buitinių nuotekų trasą ir ją tvarkė, pripažįsta, kad galėjo būti užsikimšimų, kokie yra užfiksuoti jam rodomuose nuotraukose, bet vanduo pro juos pratekėti galėjo. Jie tvarkė trasos dalį, kuri yra nespaudiminė, o savitakė. Šis trasos tvarkymas buvo neplanuotas iš anksto, jie trasą tvarkė bijodami, kad tas teršimas gali būti nuo jų buitinių nuotekų trasos, tokiu būdu siekdami „apsidrausti“, nes visko gali būti. Kad reikia tvarkyti būtent tą nuotekų trasos dalį nusprendė iš to, kad matė, kad trasoje vanduo stovi gal 10 centimetrų, neišbėga sausai. Parodo, kad šiuo atveju teoriškai yra įmanoma, kad užsikimšus buitinių nuotekų trasai nuotekos pradės tekėti atbuliniu nuolydžiu ir pateks į lietaus nuotekų tinklą. Jo praktikoje gyvenamuose namuose tokių atvejų yra buvę. Iš savo praktikos taip pat gali pasakyti, kad yra buvę atvejų, kaip prie UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų tinklų nelegaliai prisijungiama be UAB „Kupiškio vandenys“ žinios. Kai tokie atvejai paaiškėja, UAB „Kupiškio vandenys“ tokius nelegalius abonentus apmokestina.
Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2014 metų rugpjūčio mėnesį dirbo Kupiškio aplinkos apsaugos agentūroje. Po lietaus buvo gautas pranešimas apie užterštą Račiupio upelį, bet tada taršos šaltinio nustatyti nepavyko. Buvo nuvykęs į teritoriją prie AB „Dastros medis“, ten buitinių nuotekų (fekalinės) kanalizacijos šuliniuose rado baltos spalvos teršalų, turinčių surūgusio pieno kvapą, matė, kaip „iš po betono“ į upelį teka teršalai. Ar paėmė teršalų mėginius, dabar nepamena, reiktų kelti dokumentus. Paskui buvo nuvykęs į UAB „Topgas“, ten išsiaiškino, kad nuo UAB „Topgas“ eina spaudiminė linija, tačiau ši įmonė jokio taršos šaltinio neturi. Paskui skambino į UAB „Kupiškio vandenys“, kur jam pasakė, kad po geležinkeliu nėra spaudiminės linijos. Kad AB „Dastros medis“ gali būti teršėjas nemano, kadangi ši įmonė užsiiima mediena. Jo manymu, jei visgi, po geležinkeliu yra spaudiminė linija, tai teršalai iš Kupiškio miesto spaudimine linija gali nukeliauti iki AB „Dastros medis“ teritorijos ir patekti į jų lietaus nuotekų tinklus. Kiek jam žinoma, Kupiškio mieste yra įmonių, kurios užsiima pieno supirkimu gan dideliais kiekiais, todėl jie gali būti potencialiais teršėjais. Mano, kad 2014 metais balti teršalai iš buitinių nuotekų kanalizacijos galėjo prasigraužti į lietaus nuotekų tinklą.
Liudytojas V. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. liepos 15 d. iš ryto gavo Kupiškio aplinkos apsaugos agenturos vedėjos S. pranešimą apie teršiamą Račiupio upelį. Kaip atsakingas AB „Dastros medis“ asmuo ėmėsi bendradarbiauti su aplinkosaugininkais ir nustatynėti iš kur eina tarša. Su V. S. vaikščiojo po AB „Dastros medis“ teritoriją ir tikrino šulinius. Parodo, kad su šulinių tinklu įmonės teritorijoje yra susipažinęs ir žino, kur yra buitinių nuotekų tinklai ir kur lietaus kanalizacija. Su V. S. buitinių nuotekų tinklų šuliniuose rado patvanką ir baltas putas, nuosedas, nežinomos kilmės. Parodo, kad V. S. prašymu paėmė tų teršalų mėginius. Paskui toliau ėjo per AB „Dastros medis“ teritoriją link lietaus nuotekų tinklų, eidami kilnojo lietaus nuotekų šulinėlių dangčius, tačiau ten teršalų nebuvo, tik paskutiniame prieš ištekėjimą šulinėlyje prie „Narijantos“ degalinės buvo kažkoks kvapas, kaip kokių fekalijų, bet baltos spalvos teršalų ten nematė. Parodo teismui, kad AB „Dastros medis“ nesiėmė jokių specialių priemonių, kad pašalinti taršos šaltinį, tik jis po to įvykio kartas nuo karto pažiūrėdavo šulinėlius ar nesudaro patvanka. Kadangi po to, kai Račiupio upelis praskaidrėjo ir V. S. liepė parašyti raštą, kad ėmėsi priemonių taršai pašalinti, pripažįsta teismui, kad galėjo pasakyti V. S., kad neva ėmėsi priemonių taršai pašalinti, t. y., kad išsiurbė teršalus, nors to tikrai nebuvo. Tiesiog galėjo pameluoti ir tiek, kad būtų užfiksuotas taršos nutraukimo faktas. Patvirtina teismui, kad 2014 metais su R. A. tikrindami AB „Dastros medis“ teritoriją buitinių nuotekų šuliniuose rado tokių pat baltos spalvos teršalų, kaip ir 2015 metais.
Liudytojas I. P. teismo posėdžio metu parodė, kad yra Kupiškio rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vyresnysis specialistas. Į jo pareigas įeina sudarinėti Kupiškio mieste esančių požeminių tinklų planus, šiuos planus supranta ir juos skaityti moka. Susipažinęs su tinklų žemėlapiu (t. 2, b. l. 71) parodo, kad nuo UAB „Topgas“ iki AB „Dastros medis“ ateina slėgininė trasa, kuri žemėlapyje pažymėta „KS“. Slėgininė trasa eina iki „gesinimo šulinėlių“. „Gėsinimo šulinėlis“ tai vieta, nuo kurios nuotekos pradeda tekėti savaime. Vanduo ištekėjęs iš slėgininės linijos negali grįžti atgal ta pačia slėginine linija. Parodo teismui, kad iš senų tarybinių žemėlapių rado, kad po geležinkeliu eina slėgininė linija (pažymėta žaliu markeriu) iš Kupiškio miesto. Jam geodezistai atneša planus ir jis viską sudeda į vieną planą, ar ištikrųjų po geležinkeliu eina slėgininė linija negali patvirtinti. Parodo, kad teoriškai gali būti, kad jo aptikta spaudiminė linija po geležinkeliu nėra vienintelė. Paaiškina, kad žymėjimas plane raide „D“ reiškia drenažą. Drenažas yra požeminis tinklas, kuris paviršinio vandens nepaima. Plane šuliniai apvalūs su „kryžiumi“ yra buitinių nuotekų, o šuliniai apvalūs su „grotelėmis“ yra lietaus kanalizacijos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje esantis patikrinimo aktas (t. 1, b. l. 5-6), paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas Nr. 305 (t. 1, b. l. 12), paviršinio vandens tyrimų protokolas Nr. A3-305 (t. 1, b. l. 13;15), pažyma dėl normatyvų viršijimo (t. 1, b. l. 16), liudytojos V. S. parodymai patvirtina, kad 2015 m. liepos 15 d. iš AB „Dastros medis“ priklausančiame žemės sklype Aleksandrijos k., Kupiškio r., esančių paviršinių nuotekų tinklų išleistuvo bėgo nuotekos į Račiupio upelį, kurių biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS₇) buvo viršytas, dėl ko buvo užterštas nuotekomis paviršinis vandens telkinys. Atsakovas AB „Dastros medis“ nei procesiniuose dokumentuose, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje neginčijo fakto, kad organinės kilmės teršalai į upelį pateko būtent iš AB „Dastros medis“ lietaus kanalizacijos tinklo, tačiau kategoriškai neigė, kad yra už tai atsakingas.
Liudytoja V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo metu teršalų UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasoje nerado. Ši liudytoja teismo posėdžio metu patvirtino 2016 m. gegužės 20 d. išvažiuojamojo posėdžio metu savo duotus parodymus. Iš 2016 m. gegužės 20 d. vaizdo ir garso įrašo (MOV002) matyti, kad V. S. aiškina, kad 2015 m. liepos 15 d. ieškodama taršos šaltinio AB „Dastros medis” teritorijoje neturėjo požeminių komunikacijų žemėlapių. V. S. 2016 m. gegužės 20 d. negalėjo tiksliai nurodyti šulinių, kuriuose matė teršalus, motyvuodama tuo, kad nuo patikrinimo praėjo beveik metai. Vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip V. S. nurodo vietą iš kurioje esančių šulinių buvo paimta baltų teršalų mėginiai, kuriuos aplinkos apsaugos laboratorija atsisakė tirti. Vaizdo įraše girdisi, kaip A. R. ir V. B. patvirtina, kad V. S. parodyti šuliniai priklauso UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasai. Pati V. S. aiškina, kad jei patikrinimo metu jai būtų buvę pateikti tinklų planai, gal ji būtų „atrinkusi” šulinius kuriuose buvo rasti balti teršalai. Iš 2016 m. gegužės 20 d. vaizdo ir garso įrašo (MOV004) matyti, kad V. B. parodo šulinius, kuriuose rado baltos spalvos teršalus, o UAB „Kupiškio vandenys“ atsakingas asmuo V. Z. patvirtina, kad tai UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų šuliniai. (t. 1, b. l. 85)
Tokie liudytojos V. S. 2016 m. gegužės 20 d. įvykio vietoje duoti parodymai leidžia suabejoti 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. K9-1-147 (t. 1, b. l. 6) padarytos išvados pagrįstumu ir patikimumu, t. y., kad pagal buitinių nuotekų tinklų išsidėstymą, šuliniai su neaiškios kilmės teršalais, nepriklauso buitinių nuotekų tinklui. V. S. posėdžio metu tvirtindama, jog 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo metu teršalų UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasoje nerado, prieštarauja savo pačios 2016 m. gegužės 20 d. išvažiuojamojo posėdžio metu duotiems parodymams. Aplinkybę, kad V. S. nurodyti šuliniai priklauso UAB „Kupiškio vandenys“ tiesiogiai patvirtino bendrovės darbuotojas A. R.. Įvertinus tai, jog 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo metu vaizdo įrašymo priemonių ar brėžinių pagalba, V. S. nefiksavo savo atliktų veiksmų ir jų lokalizacijos, atsiranda pagrindas teigti, kad 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akte Nr. K9-1-147 nurodyti duomenys nėra patikimi, kaip, ir aktą surašusios liudytojos V. S. parodymai. Taigi, iškilus minėtų duomenų patikimumo klausimui, iš esmės nelieka objektyvios galimybės nustatyti, ar buvo rasta 2015 m. liepos 15 d. teršalų ir UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose. Teismo nuomone, liudytojas V. B. gali būti sunteresuotas duoti atsakovui, kaip buvusiam darbdaviui, naudingus parodymus ir teigti, kad su V. S. buitinių nuotekų tinklų šuliniuose rado patvanką ir baltos spalvos teršalus. Liudytojo V. B. parodymai, kad AB „Dastros medis“ lietaus nuotekų šuliniuose teršalų išvis nebuvo, ir tik paskutiniame prieš ištekėjimą šulinėlyje prie „Narijantos“ degalinės buvo kažkoks kvapas, kaip fekalijų, prieštarauja objektyviems byloje surinktiems įrodymams, kadangi paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas Nr. 305 ir paviršinio vandens tyrimų protokolas Nr. A3-305 patvirtina, kad iš AB „Dastros medis“ lietaus nuotekų išleistuvo bėgo užterštos nuotekos. Taigi, teršalų lietaus nuotekų šulinėliuose tikrai turėjo būti, kadangi priešingu atveju nebūtų tekėjusios nuotekos, kurių užterštumas yra neginčijamai nustatytas. Čia tik galima kelti klausimą keliuose šuliniuose teršalai galėjo būti vizualiai matomi, liudytojams V. S. ir V. B. apžiūrint šulinius. Teismo nuomone liudytojo R. A. parodymai, kad jis 2014 metų rugpjūčio mėnesį tirdamas taršos atvejį rado baltų teršalų AB „Dastros medis” teritorijos buitinių nuotekų šuliniuose, nagrinėjamu atveju negali būti siejami su 2015 m. liepos 15 d. taršos atveju, kadangi nėra jokių įrodymų, kad 2014 metais ir 2015 metais Račiupio upelis buvo teršiamas ta pačia medžiaga. Vien tik spalvos požymis nėra pakankamas konstatuoti teršalų tapatumą. Ieškovo į bylą pateiktas 2014 m. liepos 23 d. R. A. surašytas patikrinimo aktas (t. 2, b. l. 52-53) nelaikytinas įrodymu, kadangi jame yra užfiksuotas faktas apie rudos spalvos teršalus (tamsios rudos spalvos plėvelė) Račiupio upelyje, o iš mėginio paėmimo protokolo (t. 2, b. l. 57) matyti, kad mėginys paimtas iš Račiupio upelio adresu Stoties g. 30, o ne iš AB „Dastros medis” teritorijos. Tokiu būdu atsiranda pagrindas teigti, kad R. A. galėjo duoti parodymus apie taršos atvejį, kurio patikrinimo (tyrimo) dokumentų nėra pateikta į bylą, arba galėjo tiesiog sąžiningai klysti pasakodamas apie prieš daugiau, nei dvejus metus buvusius įvykius.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad aptarti įrodymai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad 2015 m. liepos 15 d. teršalai buvo rasti tik AB „Dastros medis” lietaus nuotekų tinkluose ir jų nebuvo rasta UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose, juolab, kad liudytoja V. S. parodė, kad su A. R. pakėlė tik du dangčius buitinių nuoteikų trasoje, kuri eina iš „Narijanta“ degalinės į UAB „Kupiškio vandenys“ trasą, kadangi teršalų UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasos šuliniuose nepamatė, daugiau šulinių šioje trasoje netikrino. Tokie liudytojos parodymai patvirtina, kad 2015 m. liepos 15 d. nebuvo tikrinamos kitos UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų atšakos, kurios eina per atsakovo teritorija, tame tarpe ir atšaka tarp šulinių Nr. 113 ir Nr. 151, kurioje, kaip nurodo UAB „Kupiškio vandenys“ atsiliepime 2015 metų rugpjūčio mėnesį buvo atliekami remonto darbai. (t. 1, b. l. 139)
Iš 2015 m. spalio 13 d. UAB „Kupiškio vandenys“ rašto ir pateikto plano matyti, kad 2015 m. liepos 15 d. į buitinių nuotekų trasą tarp šulinių Nr. 61 ir Nr. 32 buvo supilta 6 m³ švaraus vandens, tačiau nuotėkių nenustatyta. (t. 1, b. l. 37-38) Kad tokie darbai buvo atlikti teismo posėdžiu metu patvirtino ir darbams vadovavęs A. R.. Ieškovo atstovas nurodo, kad iš UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasos teršalai negalėjo atsirasti, kadangi UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasa eina gyliau upelio vagos. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su tuo sutiko ir pažymėjo, kad UAB „Kupiškio vandenys“ 2015 m. liepos 15 d. pylė vandenį buitinių nuotekų trasos atkarpoje tarp šulinių Nr. 32 ir Nr. 61, atkarpoje, kuri yra žemiau upelio ir iš kurios teršalai negalėjo patekti į atsakovo lietaus nuotekų tinklus. Su tokiu šalių atstovų manymu sutinka ir teismas, kadangi tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš byloje esančių dokumentų matyti, kad iš buitinių nuotekų trasos atkarpos, kurioje buvo pilamas vanduo, buitinės nuotekos neturi galimybių patekti į atsakovo lietaus nuotekų tinklą, jau vien dėl tos priežasties, kad ta buitinių nuotekų trasos atkarpa yra gerokai žemiau tos vietos, kur yra užfiksuotas teršalų ištekėjimas iš lietaus nuotekų išleistuvo.
Kaip jau buvo minėta UAB „Kupiškio vandenys“ atsiliepime nurodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį buvo atliekami remonto darbai buitinių nuotekų atšakoje tarp šulinių Nr. 113 ir Nr. 151, kuri, kaip bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, yra nespaudiminė. Kad tokie darbai buvo atliekami pripažino ir liudytoju apklaustas A. R.. A. R. parodžius antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu padarytas fotonuotraukas (t. 1, b. l. 71), liudytojas pripažino, kad galėjo būti užsikimšimų, kokie yra užfiksuoti jam rodomuose nuotraukose, bet teigė, jog vanduo pro juos pratekėti vis tiek galėjo. Liudytojo teigimas, kad vanduo pro tokius užsikimšimus pratekėti galėjo, teismo nuomone, yra neįtikinantis, kadangi iš fotonuotraukų matyti, kad užsikimšimas dumblu, šaknimis yra beveik per visa vamzdžio skersmenį, be to užsikimšimas yra nespaudiminėje linijoje. Atkreiptinas dėmesys ir į pačią „kamštį” sudarančios medžiagos struktūrą. Vienoje iš fotonuotraukų yra aiškiai matomos medžių (augalų) šaknys, kas, teismo nuomone, patvirtina, kad vamzdžiai be to yra ir nesandarūs, kadangi šaknys į vamzdžių vidų galėjo patekti tik nuo žemės paviršiuje augančių medžių ir augalų. Iš liudytojo A. R. parodymų matyti, kad šis trasos tvarkymas buvo neplanuotas iš anksto. UAB „Kupiškio vandenys“ trasą tvarkė bijodami, kad tas teršimas gali būti nuo buitinių nuotekų trasos, tokiu būdu siekdami „apsidrausti“. A. R. parodė, kad teoriškai yra įmanoma, kad užsikimšus buitinių nuotekų trasai nuotekos pradės tekėti „atbuliniu nuolydžiu“ ir pateks į lietaus nuotekų tinklą, jo praktikoje gyvenamuose namuose tokių atvejų yra buvę. Be to, yra buvę atvejų, kai prie UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų tinklų nelegaliai prisijungiama be UAB „Kupiškio vandenys“ žinios.
Su liudytojo I. P. pagalba buvo nustatyta, kad nuo UAB „Topgas“ iki AB „Dastros medis“ ateina slėgininė trasa, kuri plane pažymėta „KS“ (žiūrėti planą t. 2, b. l. 71). I. P. paaiškino, kad slėgininė trasa eina iki „gesinimo šulinėlių“, t. y., tos vietos, nuo kurios nuotekos pradeda tekėti savaime, o vanduo ištekėjęs iš slėgininės linijos negali grįžti atgal ta pačia slėginine linija. I. P. plane parodė teismui, kad po geležinkeliu eina slėgininė linija (pažymėta žaliu markeriu t. 2, b. l. 71) iš Kupiškio miesto, tačiau ar ši slėgininė linija yra ištikrųjų, šis liudytojas negalėjo atsakyti. Teismas, aiškindamasis ar ištikrųjų egzistuoja liudytojo I. P. plane parodyta spaudiminės linijos atšaka, gavo duomenis iš UAB „Kupiškio vandenys“ (2017 m. vasario 3 d. raštas), kad nuotekų tinklų trasą 2008 metais įsirengė dabar jau bankrutavusi bendrovė UAB „Kupiškio salyklas”, su kuria UAB „Kupiškio vandenys“ buvo sudariusi nuotekų tvarkymo sutartį, tačiau nuo 2013 m. balandžio 25 d. UAB „Kupiškio salyklas” nevartoja vandens ir nesinaudoja nuotekų šalinimo paslaugomis. (t. 2, b. l. 59) Iš viešai prieinamų šaltinių internete, matyti, kad UAB „Kupiškio salyklas” yra likviduota dėl bankroto ir 2017 m. vasario 3 d. išregistruota. (t. 2, b. l. 72) Iš VĮ „Registrų centras” 2017 m. vasario 6 d. rašto ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po geležinkeliu einanti slėgininė linija (pažymėta žaliu markeriu t. 2, b. l. 71) nuo 2009 m. spalio 6 d. buvo įregistruota UAB „Kupiškio salyklas” vardu, kaip nuotekų šalinimo tinklai – spaudiminiai nuotekų tinklai, kurie nuo 2016 m. rugsėjo 22 d. nuosavybės teise priklauso UAB „Trašuva”. (t. 2, b. l. 67-69) Minėtame UAB „Kupiškio vandenys“ 2017 m. vasario 3 d. rašte yra nurodyta, kad prie aptariamos nuotekų trasos savo nuotekų šalinimo įrenginius nuo 2012 metų yra prijungusi ir UAB „Muštuvis”. (t. 2, b. l. 59)
Iš plano (t. 2, b. l. 72) matyti, kad po geležinkeliu einanti slėgininė linija yra žemiau UAB „Topgas“. Iš 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo akto Nr. K9-1-147 matyti, kad patikrinus UAB „Topgas“ nuotekų tinklus nustatyta, kad į UAB „Topgas“ siublinę atiteka įprastos spalvos nuotekos, siurblinės nuotekų rezervuare baltos spalvos neaiškios kilmės teršalų nepastebėta. (t. 1, b. l. 6) Anksčiau aptarti duomenys patvirtina, kad patikrinimo metu 2015 m. liepos 15 d. nebuvo tikrinta buitinių nuotekų trasa atkarpoje nuo slėgininės linijos iš po geležinkelio iki AB „Dastros medis“, ir visa šios trasos savitekė atšaka AB „Dastros medis“ teritorijoje (išskyrus du šulinius, kurių dangčius teigia pakėlusi V. S. kartu su A. R.).
Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo UAB „Kupiškio vandenys“ teigia, kad buitinių nuotekų trasos atšakos užsikimšimas, kuris buvo užfiksuotas antstolio UAB „Kupiškio vandenys“ darbuotojams 2015 metų rugpjūčio mėnesį atliekant remonto darbus, yra nesusijęs su nustatytu taršos faktu. Su tokiais ieškovo ir trečiojo asmens teiginiais galima sutikti tik iš dalies. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad nuotekos iki atsakovo AB „Dastros medis“ teritorijos atiteka spaudimine linija iki „gesinimo šulinėlių“ ir po to teka savaime. Nuotekos atgal į spaudiminę linija negali grįžti, kadangi yra veikiamos spaudimo. Taigi, nuotekos toliau tekėdamos saviteke nuotekų trasa ir susidūrusios su „kamščiu“, negalėdamos prasisunkti gali tik kauptis trasoje iki tam tikro momento, o po to prasiskverbti tiek pro nesandarias vamdžių sandūras, tiek į kitas prieinamas požemines trasas, kaip pavyzdžiui lietaus nuotekų tinklai. Aišku, galima teigti, kad šios nuotekos privalo vienareikšmiškai ir išvengiamai išsiveršti į aplinką ir plačiai pasklisti žemės paviršiuje. Visgi, vargu ar ši versija gali būti laikoma labiau tikėtina, nei kitos, žinant, kad teršimo vieta yra teritorijoje, kurioje prieš kelis dešimtmečius buvo nutiestas tinklas įvairių trasų ir požeminių komunikacijų, o po to daug metų tinkamai neprižiūrimas. Taip pat, galima bandyti įrodynėti, kad savitekės nuotekų trasos užsikimšimas nuotekų sistemos tinkamam funkcionavimui išvis netrukdo ir jokių neigiamų pasekmių sukelti negali. Tokiu atveju liktų neatsakyta į klausimą, kur atsiduria nuotekos, kurios negali grįžti į spaudiminę liniją ir negali toliau tekėti dėl trasos užsikimšimo, jeigu jos neprasiveržia į paviršių ir neprasiskverbia į kitas požemines trasas, o nuotekų tūris vamzdžiuose nuolat tik didėja.
Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyti nauji subjektai (įmonės), kurie į spaudiminę buitinių nuotekų trasą gali išleisti savo nuotekas. Pažymėtina, kad tokių subjektų ratas išnagrinėjus bylą nelaikytinas galutiniu, kadangi prie po geležinkeliu einančios spaudiminės nuotekų trasos galimai yra prisijungę ir daugiau abonentų. Be to, iš liudytojo A. R. parodymų papildomai paaiškėjo, kad prie UAB „Kupiškio vandenys“ buitinių nuotekų trasos gali būti ir nelegaliai prisijungusių abonentų.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nuosekliai teigė, kad AB „Dastros medis” negali būti teršėju, kadangi neturi taršos šaltinio, t. y., nevykdo jokios veiklos, kurioje yra galimas organinės kilmės teršalų susidarymas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų minėtą atsakovo teiginį, o teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti priešingai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas teigė, kad AB „Dastros medis” paaiškėjus taršai teršalus išsiurbė ir išvežė. Teismas laiko, kad toks teiginys liko neįrodytas, kadangi vien liudytojos V. S. parodymai, kad taip jai sakė V. B., nesant kitų objektyvių įrodymų, nėra pakankami šiam teiginiui pagrįsti. Be to, teismo posėdžio metu pats V. B. pripažino, kad galėjo taip pasakyti ir sumeluoti, norėdamas, kad būtų užfiksuotas taršos nutraukimo faktas, juolab, kad ir V. S. teisme pripažino, kad patarė AB „Dastros medis” parašyti raštą apie taršos nutraukimą. Čia pažymėtina, kad aplinkybė, jog V. B. neapskundė jam paskirtos administracinės nuobaudos, negali būti laikoma įrodymu, kad atsakovas pripažino, jog yra teršėjas.
UAB „Kupiškio vandenys“ atsiliepime spėjo, kad teršalai į atsakovo teritorijoje esantį lietaus nuotekų tinklą galėjo patekti iš laukinių žvėrių voljero ar teršalus į lietaus nuotekų šulinius galėjo supilti nenustatyti tretieji asmenys. Tokių UAB „Kupiškio vandenys“ keliamų taršos šaltinio atsiradimo versijų atmesti, kaip išvis negalimų, irgi nereikėtų. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog D. S. augina laukinius gyvūnus, yra glaudžiai susijęs su bendrove AB „Dastros medis” ir turi galimybę patekti ne tik į tą bendrovės žemės sklypo dalį, kur yra laikomi laukiniai gyvūnai. Išnagrinėjus bylą nėra nustatyta iš kokios pradinės medžiagos (ir kokio jos kiekio) teršalai galėjo susidaryti, ar teršalai iš pradžių pateko į nuotekų tinklą, kaip produktas (pavyzdžiui, pienas ar miltai), ar jie tik vėliau susidarė biologinių procesų (pūvimo, rūgimo ir pan.) metu. Pradinės medžiagos sudėties (pavidalo) žinojimas neabejotinai palengvintų užduotį identifikuoti teršėją ir palengvintų įrodymų rinkimą bei jų tyrimą. Žinant pradinės medžiagos sudėtį (pavidalą) būtų galima bandyti aiškintis, koks kiekis medžiagos yra reikalingas, kad susidarytų teršalai, ir kas (kaip potencialus teršėjas), gali disponuoti atitinkama medžiaga ir tam tikru jos kiekiu. Taip pat, galima tik spėti, kokį vaidmenį teršalų pasirodymui turėjo (galėjo turėti) krituliai (lietus). Ieškovo atstovo teigimu krituliai pakėlė teršalus ir juos išplovė, atsakovo atstovas savo ruoštu pateikė hidrometereologijos pažymas ir bandė įrodynėti, kad stipraus lietaus bylai reikšmingu metu nebuvo. Teismas, priimdamas sprendimą, šiuo klausimu nepasisako nei dėl vienos šalies argumentų, kadangi anksčiau minėtos bylai reikšmingos aplinkybės nėra nustatytos, todėl bandyti spėlioti ir sieti kritulių faktorių su teršalų pasirodymu, nelieka būtinybės.
Esant aptartų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad išnagrinėjus bylą iš esmės liko neatskleistas taršos atsiradimo atsakovo teritorijoje esančiose šulinėliuose mechanizmas. Teismas nemato jokių objektyvių galimybių to padaryti atliekant papildomus procesinius veiksmus, be to, toliau naujų įrodymų rinkti nepageidavo ir pats ieškovas. Teismo nuomone, anksčiau aptartos versijos, kaip teršalai galėjo atsirasti atsakovo teritorijoje esančiose šulinėliuose, remiasi prielaidomis, tačiau šių prielaidų byloje esantys objektyvūs įrodymai pakankamai nepagrindžia. Teismas nemato pakankamo pagrindo, kurią nors iš versijų laikyti įrodyta, ir remiantis tuo atmesti kitas, kaip neįtikėtinas ar mažai tikėtinas. Galiausiai, negalima visiškai atmesti ir neatsakingų ar piktavalių asmenų veiksmų toje vietovėje atsikratant organinės kilmės atliekomis, juolab, kad tokių dalykų vis dar pasitaiko dėl nepakankamo mūsų visuomenės sąmoningumo saugant aplinką. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. nutartyje yra konstatuota, jog aplinkybė, kad teršalai į upelį pateko iš atsakovo teritorijos, savaime neįrodo, kad atsakovas yra teršėjas. Taigi, nors patį taršos faktą byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, tai nagrinėjamu atveju nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovo civilinę atsakomybę už aplinkai padarytą žalą bei nėra pagrindas tenkinti ieškinį.
Esant aptartų aplinkybių visumai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinys yra atmestinas.
Ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei yra atleistas pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atmetus ieškinį iš ieškovo yra priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 1975,33 Eur advokato užmokestis už atsakovui teiktą teisinę pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant pirmosios instancijos teisme. (t. 2, b. l. 87-93) Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo patyrė 17,75 Eur išlaidų, kurios iš ieškovo, kaip valstybinės institucijos, nėra priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento, į. k. 190742529, 1975,33 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus ir 33 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB „Dastros medis“, į. k. 300870965, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kupiškio rajono apylinkės teisme.