Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. D. ir I. P. teismui pateiktą prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsisakytina tvirtinti taikos sutartį.

Pažymėtina, jog ne teisme sudarytas taikos sutartis teismai tvirtina CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka (CPK 579-582 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 str. 1 d. nustato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Tokia taikos sutarties samprata nukreipia į tai, kad ginčo, ar ateityje galinčio kilti ginčo šalys aptaria konkrečiai kokį ginčą (esamą, ar galintį kilti ateityje) šalys siekia išspręsti taikos sutartimi, aptaria galimai ginčytiną situaciją ir išsprendžia abipusių nuolaidų pagrindu šiame galimai kilsiančiame ginče dalyvaujančių šalių teises bei pareigas. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, jeigu yra kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negali būti tvirtinama (pvz., CPK 42 str. 2 d., CK 1.80, 1.81, 1.84, 1.86, 6.228, 6.984, 6.986 str. ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių 2016-05-29 sudarytos taikos sutarties sąlygos, kurios turi būti nurodytos nutartyje, kuria tvirtinama taikos sutartis, nėra aiškios, konkrečios ir suprantamos, taip pat prieštarauja viešajam interesui. Pareiškėjai prašyme ir taikos sutartyje teismui nurodė, kad pareiškėja I. P. yra vienintelė savo motinos A. J. P. paveldėtoja ir kreipėsi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol dar nėra išduotas (taikos sutarties 1 punktas), tačiau nepaisant to pareiškėja vis dar motinos vardu registruotą ir nepaveldėtą turtą (taikos sutarties 2 punktas) nori perleisti V. D. už sutartą pinigų sumą (81 800 Eur) (taikos sutarties 4-7 punktai). Teismas pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra oficialus palikimo priėmimo faktas ir teisę į palikimą patvirtinantis dokumentis. Kol šis paveldėjimo liudijimas neišduotas teismas negali daryti išvadų, jog pareiškėja I. P. yra tikrai vienintelė paveldėtoja po savo motinos A. J. P. mirties ir būtent jai visas motinos palikimas pereis palikimu. Todėl pareiškėjai I. P. dar neturint minėtų nuosavybės teisių (LR CK 4.37 str.) į motinos turtą, kurias patvirtintų būtent notaro išduotas pagal įstatymą notaro liudijimas ir jo užregistravimas Registrų centre, pareiškėja negali perleisti vis dar motinos vardu registruoto ir dar nepaveldėto šio turto tretiesiems asmenims, tokios taikos sutarties patvirtinimas prieštarautų viešajam interesui ir nuosavybės teisių sampratai. Pažymėtina ir tai, kad jei dėl kokių nors priežasčių notaras neišduoda paveldėjimo liudijimo tokį ilgą laiką (pagal pateiktus pareiškimo priedus pareiškėja kreipėsi į notarą 2003 metais), neatmestina, kad vyksta kitas ginčas, ir teismui patvirtinus tokią taikos sutartį nebūtų užkirstas kelias kitiems naujiems ginčas atsirasti (jei vis dėl išaiškėtų, kad yra kitų paveldėtojų, vyksta ginčas dėl paveldėjimo ir t.t.).

Be to pažymėtina, kad pareiškėjai pareiškime nenurodo ir nepateikia įrodymų apie jau kilusį būtent pačių šalių ginčą ir kokiam ginčui kilti jie nori užkirsti kelią, o pagal pateiktus teismui duomenis, pareiškėjai iš esmės siekia įvykdyti vis dar motinos vardu registruoto nekilnojamojo turto pirkimą-pardavimą, tvirtinant šį perleidimą teismui, pakeičiant notarą. Pagal suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, taikos sutartis gali būti tvirtinama supaprastinto proceso tvarka, tik kai įsitikinama, jog tarp šalių yra ginčas, o tais atvejais, kai nurodytos įstatyme aplinkybės neegizstuoja, teismas nors ir vykdydamas apsauginę funkciją negali pakeisti notaro, atliekančio jam priskirtas funkcijas tame tarpe ir dėl notarinių sandorių tvirtinimo. Šiuo atveju pareiškėjai teismui nepateikė jokių duomenų, kad tarp jų yra kilęs ginčas ir ar toks ginčas gali kilti ateityje.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos šalių 2016-05-29 pateiktas prašymas patvirtinti tokią taikos sutartį tokiomis sąlygomis netenkintinas.

Teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pašalinus trūkumus ar pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas,

nutaria:

atsisakyti tvirtinti pareiškėjų V. D. ir I. P. teismui patvirtinti pateiktą 2016-05-29 taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.