Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Odeta Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Kristinos Ulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnį, 286 straipsnį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 veikos) bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinus su 2015 m. birželio 18 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, skirta galutinė subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (2017 m. gruodžio 27 d. atliko bausmę);

3) Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

4) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su 2018 m. gegužės 4 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams (2019 m. rugsėjo 3 d. atliko bausmę),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., 2020 m. liepos 30 d., 00.05 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), pradėjęs fizinį kontaktą su nepilnamete dukra R. B. (gimusia (duomenys neskelbtini)) dėl šios naudojamo mobiliojo ryšio telefono, dėl kurio naudojimosi jis prieštaravo, suėmė R. B. už rankos ir ją spaudė, o šiai pasipriešinus jo veiksmams, perėjo prie smurto ir sugriebė viena ranka nepilnametę už kaklo ir, pirštais spausdamas kaklą, ją smaugė, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame R. B. žaste, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. B. pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, savo kaltės nepripažįsta, tačiau papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato visiškai, tvirtina savo ankstesnės apklausos metu duotus parodymus, jog savo dukros nesmaugė, tik buvo suėmęs už treningo ties krūtine ir patempė. Ar ją netyčia užgavo, negali pasakyti, nes nežino. Konflikto metu buvo suėmęs dukrai už kairės rankos ir suspaudė, nes norėjo iš jos paimti mobilaus ryšio telefoną, kurio ji paprašyta nenorėjo atiduoti. Spausdamas ranką galėjo sukelti jai skausmą. Sutinka, kad tyrimas būtų baigtas supaprastinta tvarka, sutinku su prokuroro pasiūlyta bausme (1 t., b. l. 146-147, 154).

R. B. kaltė, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo be jo paties dalinio prisipažinimo, įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kurie išvardinami sekančiai.

2020 m. rugpjūčio 6 d. teisme apklausta nepilnametė R. B. parodė, kad įvykis buvo 30 d., namuose (duomenys neskelbtini) viensėdyje. Apie 22.00 val. buvo su draugais. Į namus grįžo apie 22.30 val. su drauge G. U., kuri pas ją miegojo. Tėtis girtas prisikabino, ėmė rėkti, kad tokiu laiku grįžo iš kiemo, įvyko konfliktas. Su mama liepė jam eiti miegoti, tėtis ėmė grasinti, kad ji tuose namuose negyvens. Tada tėtis dar labiau įsiuto, čiupo jai už žąsto ir patraukė. Nelabai skaudėjo. Mama nuramino. Tada ji iškvietė pareigūnus. Policijai pasakė, kaip viskas vyko, tėčiui moralą paskaitė ir jie išvažiavo. Tėtis liepė jai susirinkti daiktus ir eiti iš namų. Ji atsakė, kad tai ir jos namai. Tėtis bandė atimti jos telefoną, bet ji nedavė, todėl jis griebė ranka jai už gerklės, bandė smaugti. Tėtis smaugė, ji jam kando, jis visiškai nesiorientavo, jis smaugė nesilpnai. Tėtis buvo susinervavęs ir suspaudė. Truputį trūko oro. Buvo apie 23.00 val. Brolis, draugė ir mama tai matė. Ji išbėgo į kiemą, pasikvietė draugę ir vėl iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai tėtį surakino ir išsivežė. Antrą kartą ji iškvietė policiją, bet kalbėjo mama. Buvo, kad tėtis prieš ją smurtavo ankščiau. Tėtis kai prisigeria, pyksta ant visų. Kol negėrė tėtis, tol buvo viskas gerai. Žalos pinigais nevertina (1 t., b. l. 100-102).

Liudytoja E. B. pareiškime ir apklausos metu parodė, kad kartu su savo šeima, tai yra R. B., R. B. ir R. B., gyvena nuomojame name (duomenys neskelbtini). Kartu su sutuoktiniu susituokę 15 metų, gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Pastaruoju metu su sutuoktiniu santykiai nekokie, planavo skirtis. Sutuoktinis alkoholį vartoja kasdien, pavartojęs alkoholio būna agresyvus. Fizinį smurtą sutuoktinis anksčiau prieš ją naudojo ne vieną kartą, tačiau prieš vaikus nesmurtavo. 2020 m. liepos 29 d. vakaro metu sutuoktinis R. B. buvo namuose neblaivus, jis buvo konfliktiškas. Apie 23.00 val. virtuvėje, kai dukra R. kepė mėsą, prie jos priėjo tėvas R. ir pradėjo aiškinti, kad ji neteisingai kepa mėsą. Jie apsižodžiavo, apsistumdė ir dėl šio įvykio dukra kvietėsi policijos pareigūnus, kad jie nuramintų tėvą. Atvykus pareigūnams R. B. nurimo. Tuo metu, kai pirmą kartą buvo kviesta policija, smurtas prieš dukrą naudotas nebuvo. Tik išvykus pareigūnams, jau 2020 m. liepos 30 d., apie 00.05 val., R. B. vėl priėjo prie R. ir jie sukonfliktavo dėl telefonų, tada R., norėdamas paimti iš dukros R. telefoną ir suėmė jai už rankos, o R. tuo metu jam įkando, kad jis paleistų jos ranką, kurioje buvo telefonas. Tada R. stipriai suėmė R. viena ranka už kaklo ir ją spaudė, tuo metu iš kito kambario atėjo sūnus R. raminti konflikto. Ji viso įvykio metu stengėsi apraminti konfliktą, ramino sutuoktinį, kad jis eitų miegoti. Tada R. išbėgo iš namų ir vėl iškvietė pareigūnus. R. sakė, kad kai jai tėvas suėmė už kaklo ir jį spaudė, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Antrą kartą atvykus pareigūnams, nurodė, kad R. buvo sukeltas fizinis skausmas ir R. B. sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Civilinio ieškinio nereiškia. (1 t., b. l. 8-11, 107-110).

2020 m. liepos 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) esantis medinis vieno aušto gyvenamasis namas. Įvykio vietoje tyrimui reikšmingų daiktų nerasta, niekas nepaimta (1 t., b. l. 14-20).

2020 m. liepos 30 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad apie įvykį pranešęs asmuo - R. B., ji yra ir smurtą patyręs asmuo. Smurtą patyrusio asmens sužalojimų neužfiksuota. Smurtą patyrusio asmens būsena - didelė baimė. Smurtu įtariamas asmuo - R. B.. Smurtu įtariamo asmens būklė - akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs, tačiau girtumą nusistatyti atsisakė. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu - tėvas. Nepilnamečiai vaikai šeimoje - R. B.. Įvykio aplinkybes galintys paaiškinti asmenys - E. B.. Gauti paaiškinimai: atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėja R. B., kuri paaiškino, kad jos tėvas R. B. už tai, kad ji namo grįžo vėliau, pradėjo smaugti ir prispaudė prie sienos. Taip pranešėja patyrė fizinį skausmą ir iškvietė policiją. Mama E. B. ramino tėvą, bet šis vis tiek smaugė. GMP atsisakė, dėl įvykio informuoti Panevėžio a. VPK ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Sulaikytajam buvo panaudota spec. priemonė - antrankiai, nes elgėsi agresyviai. R. B. sulaikytas 1.10 val. Informacija apie įvykio aplinką - išmėtyti daiktai (1 t., b. l. 25-26).

2020 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad poodinė kraujosruva kairiame žaste R. B. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 30 d. Sužalojimas R. B. padarytas vieno buko trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas R. B. padarytas pašalinės jėgos poveikyje. R. B. veiksmai sukėlė R. B. fizinį skausmą. R. B. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 24 b. l.).

Iš Panevėžio rajono Socialinių paslaugų centro pateiktų, 2020 m. Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui raštų dėl E. B. šeimos kopijų matyti, kad E. B. ir R. B. šeimai nuo 2018 m. lapkričio 14 d. taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinės paslaugos. 2020 m. birželio 17 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, kad su šeima vyko intensyvus darbas, organizuoti 9 atvejo vadybos posėdžiai, po kurių sudaryti pagalbos planai šeimai. Šeima nevykdo arba tik iš dalies vykdo plane numatytų įpareigojimų, pasireiškia R. B. smurto protrūkiai prieš dukrą R. B.. Situacijai nesikeičiant, 2020 m. birželio 16 d. Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui raštu teiktas Motyvuotas siūlymas dėl R. B. nurodant, kad išlieka realus pavojus R. B. fiziniam ir psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai. 2020 m. birželio 16 d. motyvuotame siūlyme Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis 2020 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodoma, kad informacija apie R. B. psichologinį smurtą (emocinį trikdymą) R. B. atžvilgiu buvo gauta: 2019 m. rugsėjo 28 d., 2020 m. sausio 12 d., 2020 m. vasario 29 d., 2020 m. gegužės 21 d., 2020 m. birželio 1 d. Be to, 2020 m. sausio 14 d., 2020 m. birželio 5 d. gauta informacija apie fizinį smurtą. Pažymima, kad Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius 2020 m. balandžio 17 d. atlikęs pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nenustatė duomenų, patvirtinančių vaiko teisių ir geriausių interesų neužtikrinimo ir Vaiko situacijos nevertino, tačiau 2020 m. balandžio 17 d. raštu nurodė inicijuoti paslaugų šeimai teikimą (1 t., b. l. 58-74).

Nors kaltinamasis R. B. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pripažino tik iš dalies ir nurodė, kad nesmaugė nukentėjusiosios R. B. ir nežino, ar ginčo su nukentėjusiąja metu suėmęs ją už drabužių ties krūtine jis galėjo užgauti nukentėjusiosios kaklą, tačiau išdėstytų ir teismo aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų visuma: nukentėjusiosios R. B. ir liudytojos E. B. paaiškinimai, taip pat tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada pilnai įrodo, kad R. B., 2020 m. liepos 30 d., 00.05 val., namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – nepilnametę dukrą R. B., t. y. tyčia suėmė R. B. už rankos ir ją spaudė, o šiai pasipriešinus jo veiksmams sugriebė viena ranka nukentėjusiąją už kaklo ir, pirštais spausdamas kaklą, ją smaugė, taip padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, sukėlusią nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Tokiu būdu kaltinamasis R. B. įvykdė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Kadangi R. B. kaltė nekelia jokių abejonių, ji įrodyta visiškai, nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, todėl asmeniui pagrįstai kyla baudžiamoji atsakomybė.

R. B. neprieštarauja bei sutinka, kad baudžiamasis procesas byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu bei siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemone (2 t., b. l. 34-36).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams ir būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę R. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas svarbias aplinkybes norint tinkamai individualizuoti skiriamą bausmę. Kaltinamasis R. B. įvykdė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą. Asmuo ankščiau yra teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, t. y. būdamas recidyvistu (1 t., b. l. 183-194; 2 t., b. l. 1-8, 10-16, 17-21, 22-26, 27-30, 31-33), penkerių metų laikotarpyje baustas administracine tvarka, jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka (b. l. 172-182), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 171). Psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Psichiatro nustatyta diagnozė.: (F51.9, F13.29), nepakankama abejoti R. B. gebėjimu suvokti bylos aplinkybes ir valdyti savo veiksmus (1 t., b. l. 161). Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės paribojimą, savo dydžiu mažesnį už numatytą šios bausmės rūšies vidurkį, kartu kaltinamajam skiriant atitinkamus įpareigojimus. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmė pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. B. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 30 d., 01.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. (15 parų) (1 t., b. l. 116, 123-128, 137-138). Viena laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei BK 72¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, jog asmuo jam inkrinimuotą nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, t. y. nepilnametę dukrą, namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir nukentėjusioji, todėl, siekiant apsaugoti nukentėjusiosios teisėtus interesus, R. B. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 (šešis) mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. B. (1 t., b. l. 137-138), palikti galioti nepakeistą iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 30 d., 01.10 val. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d. (14 parų), vieną laikino sulaikymo ir suėmimo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms. Laikyti, kad R. B. yra atlikęs 28 (dvidešimt aštuonias) laisvės apribojimo bausmės dienas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei BK 72¹ straipsniu, kartu su bausme R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 6 (šešis) mėnesius gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini).

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusios R. B., palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. B., jog jis nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo jo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.