Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-90-317/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-10
Bylos Nr.
1S-90-317/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-90-317/2022
Teisminio proceso numeris 1-01-1-11782-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. bausmę atlieka pagal Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 29 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 129 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. kovo 11 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 11 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisija 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokį sprendimą Komisija priėmė įvertinusi tai, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nepasižymėjo išimtinai teigiamu elgesiu – buvo kartą baustas drausmine tvarka, taip pat vis dar išlieka jo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai. Be to, Komisija atsižvelgė ir į nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dydį, pažymėdama, jog neatliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

4. Nesutikdamas su priimtu Komisijos nutarimu, nuteistasis E. K. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartimi E. K. skundas atmestas, konstatavus, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Kaip ir Komisija, taip ir žemesnės instancijos teismas, atsižvelgė į nuteistajam paskirtos ir neatliktos bausmės dydį, taip pat tai, kad bausmės atlikimo metu jis buvo baustas drausmine tvarka bei išlieka jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai. Dar teismas atkreipė dėmesį, kad E. K. atlieka bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – pasikėsinimas padaryti labai sunkų nusikaltimą, anksčiau jis teistas. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals, taip pat tai, kad bus pasiekti paskirtos bausmės tikslai.

5. Nuteistasis E. K. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde E. K. nurodo, jog Komisijos bei apylinkės teismo priimti sprendimai prieštarauja specialistų padarytoms išvadoms. Specialistai nustatė, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra labai žema, kad jis padarė akivaizdžią pažangą keisdamas savo mąstymą, elgesį, kad mokydamasis įgijo tris specialybes, atliko neatlygintinus darbus. Nuteistasis pažymi, kad jis kreipėsi į amatų rūmus dėl darbo, o gavęs neigiamą atsakymą – į pataisos namų direktorių, prašydamas būti perkeltu į Trečiąjį sektorių, kur galėtų būti įdarbintas siuvėju. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Yra visiškai susitaikęs su nukentėjusiuoju, jo atsiprašęs ir atlyginęs jam padarytą žalą. Taip pat yra atlyginęs ir Ligonių kasai bei Sodrai priteistą žalą. Atliko 2/3 paskirtos bausmės, pilnai įvykdė socialinės reabilitacijos planus, Komisijos rekomendacijas. Augina su sugyventine du mažamečius vaikus. Taip pat skunde teigiama, jog Komisija, nusprendusi netaikyti jam lygtinio paleidimo dėl turėtos prieš daugiau nei tris metus paskirtos nuobaudos, jį baudžia antrą kartą, kas prieštarauja įstatymams. Priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo negali būti ir ankstesnis teistumas, kuris yra jau seniai išnykęs.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. skundas atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/2). Ši aplinkybė sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš šios nutarties 6 punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Net ir tuomet, kai nustatoma žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kaip kad šiuo atveju, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. O skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

8. Abejonių tam tikrais teigiamais E. K. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdė jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atlikdamas bausmę Marijampolės pataisos namuose aktyviai dalyvavo pataisos namų organizacinėse veiklose, o perkeltas į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo statybininko-apdailininko bei ožinių ir tiltinių kranų mašinisto profesines kvalifikacijas, buvo skatintas už gerą elgesį. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl įdarbinimo, neatlygintinai atliko gerbūvio darbus, yra atlyginęs nusikaltimu padarytą žalą. Šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos E. K. naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma.

9. Teisėjų kolegija visiškai pritaria tiek Komisijai, tiek ir žemesnės instancijos teismui, kad abejoti pakankama E. K. pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, verčia duomenys apie jam vis dar nustatomus kriminogeninius veiksnius. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. K. riziką pakartotinai nusikalsti didina šie veiksniai: kriminalinė istorija (2 teistumai); smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus elgesys; kriminalinių nuostatų palaikymas. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad tik trys iš šių veiksnių (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija; būdingas teisės pažeidimų modelis) yra konstatuoti išimtinai vertinant tik kriminogeninę nuteistojo praeitį ir yra nekintantys. Tuo tarpu kiti jo riziką pakartotinai nusikalsti didinantys veiksniai yra dinaminiai, jie nustatyti vertinant ne tik E. K. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl nėra pagrindo abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu sprendžiant klausimą dėl E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10. Vertindama nuteistajam nustatomus kriminogeninius veiksnius, jų svarbą nagrinėjamo klausimo kontekste, teisėjų kolegija atkreipia ypatingą dėmesį į tai, kad šiuo atveju yra nustatytas ryšys tarp piktnaudžiavimo akolholiu ir smurtinio E. K. elgesio - nusikalstamų veikų, už kurias jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui. Nors nuteistasis vertinimo metu nurodė suprantantis, kad alkoholio vartojimas buvo vienas svarbiausių veiksnių, paskatinusių jį nusikalsti, tačiau pažymėtina, jog tuo pačiu teigė, kad tai buvo vienkartinis atvejis, tvirtino, kad alkoholio vartojimas jam niekuomet nebuvo problema, jį būdamas laisvėje vartojo itin retai – tik per metines šventes, kai tuo tarpu ir ankstesniu E. K. atžvilgiu priimtu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu už nusikaltimą, įvykdytą esant apsvaigus nuo alkoholio. Tai, kad nuteistasis buvo ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, padarytas apsvaigus nuo alkoholio, leidžia spręsti, kad jam buvo būdingos alkoholio vartojimo problemos bei, kad jos siejosi su jo nusikalstamo elgesio raiška. Tačiau, kaip matyti, skundo autorius alkoholinių gėrimų vartojimo problemą neigia, kas suponuoją manymą, jog, nepaisant to, kad E. K. lankė alkoholio prevencijos užsiėmimus bei programas, skirtas susidoroti su alkoholio vartojimo problema, jis vis tik nesuvokia tikrosios piktnaudžiavimo alkoholiu daromos žalos, jo įtakos nusikaltimų, ypač smurtinių, darymui, o tai leidžia abejoti tuo, kad būdamas laisvėje, nuteistasis nebekartos tokių pačių klaidų ir ateityje nebenusikals. Nors įkalinimo įstaigoje E. K. piktnaudžiavimo alkoholiu faktas neužfiksuotas, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šią problemą nuteistasis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei pataisos įstaigoje, yra laisvai prieinami.

11. Svarstant, ar E. K. gali būti parodytas pasitikėjimas jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą, neabejotinai turi būti įvertinta ir ankstesnė jo kriminogeninė praeitis bei duomenys apie jo nuobaudas bei paskatinimus bausmės atlikimo metu. Kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, E. K. šis teistumas nėra pirmasis, o nuosprendžiu, pagal kurį jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis buvo nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena – pasikėsinimas nužudyti, t. y. labai sunkus nusikaltimas, galėjęs sukelti negrįžtamas pasekmes – kito žmogaus mirtį. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad E. K. yra būdingas smurtinių nusikaltimų modelis, be to, jo daromi nusikaltimai sunkėja, kad rodo didėjantį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Tuo tarpu analizuojant informaciją apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus nustatyta, jog bausmės atlikimo metu E. K. buvo skatintas šešis kartus, tačiau jis taip pat du kartus pažeidė pataisos namuose įtvirtintas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už ką vieną kartą buvo baustas drausmine tvarka (kitą kartą – apsiribota jo svarstymu drausmės komisijoje). Teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, jog vien tai, kad praeityje jis pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytą tvarką, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam negalėtų ar neturėtų būti taikomas. Atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, negali būti ir aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumą, ankstesnį jo teistumą, kuris, įvykdant jam naujas nusikalstamas veikas, netgi buvo išnykęs. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties bei Komisijos nutarimo turinio, nusikaltimų, už kuriuos E. K. atlieka bausmę, sunkumas, pobūdis, taip pat faktas, kad šis teistumas jam nėra pirmasis, kaip ir duomenys apie pataisos įstaigoje E. K. padarytus pažeidimus, ir nebuvo vieninteliais motyvais, lėmusiais tiek Komisijos sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tiek apylinkės teismo sprendimą netenkinti E. K. skundo dėl Komisijos nutarimo. Šios aplinkybės tik buvo įvertintos kompleksiškai kartu su socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija, jog vis dar egzistuoja net devyni nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, kas nei BVK nuostatoms, nei nagrinėjamu klausimu formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.

12. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas sprendimą atsisakyti taikyti E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai grindė ir jam paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. E. K. neatliktos bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dieną buvo 2 metai 3 mėnesiai ir 16 dienų. Toks neatliktos bausmės dydis, įvertinus tai už kokius nusikaltimus jis buvo nuteistas ir šiuo metu atlieka bausmę bei visas ankščiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo bausmės atlikimo metu daromą pažangą (nustatytus kriminogeninius veiksnius, socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias E. K. mąstymą piktnaudžiavimo alkoholiu srityje, padarytus vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus) iš tiesų neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo procesiniai sprendimai yra priimti tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie E. K. asmenybę, jo pataisos procesą pataisos namuose charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas leido pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka vienos iš BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors ir stebimi teigiami E. K. pokyčiai, kurie jau buvo aptarti šios nutarties 8 punkte, tačiau jie neatsveria Komisijos nutarime, apylinkės teismo nutartyje ir šiame apygardos teismo procesiniame sprendime nurodytų aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistąjį bei jo elgesio korekciją apibūdinančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje, o šiuo atveju tokios abejonės vis tik kyla. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. sausio 6 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas