Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Teisėjas E.Vanagas Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2.

1.1.8.9.2.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. rugsėjo 21 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. S. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 183 str. 2 d. ir remiantis BK 54 str. 3 d. nuteista laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant ją iki 2006 m. kovo 1 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civiliniams ieškovams M. T. , J. B. , V. S. , L. Š. , E. K. , G. Š. , A. T. , V. Ž. , A. G. , D. S. , A. B. , B. G. , B. Č. , V. A. , J. K. , V. P. , R. V. , T. Š. , R. J. , I. K. bei D. M. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o jo dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 1996-11-01 iki 2001-12-31, vykdydama namų ūkio kooperatyvo „Šilas“, esančio Šaltupio g. 46, Anykščių m., buhalterės pareigas, kartą per mėnesį rinko iš kooperatyvo narių – Šaltupio g. Nr. 46 esančio namo gyventojų (22 butų) pinigus už komunalines paslaugas, tačiau su paslaugas teikiančia UAB „Anykščių šiluma“ pilnai neatsiskaitė ir jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą – 43 741, 83 Lt pasisavino.

Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai nuteisė L. S. M. už nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 2 d., padarymą, tačiau jai paskyrė aiškiai per švelnią bausmę, kuri net nenumatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Priešingai nei nurodyta nuosprendyje, teismas, skirdamas bausmę, nesivadovavo nei LR BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais, nei LR BK 61 str. numatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ yra pasakyta: „taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (LR BK 54 str. 3 d.), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui“ („Teismų praktika“, 2003, Nr.19, p. 206). Tuo tarpu nuosprendyje šios išimtinės aplinkybės nėra nurodytos, o yra pasiremta kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Teismas nuosprendyje nurodė: „nusikaltimas padarytas susiklosčius sudėtingoms gyvenimo aplinkybėms - po ištuokos su vyru ir neturėdama užtektinai lėšų L. S. M. praktiškai viena turėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus“. Tačiau, prokuroro teigimu, tai prieštarauja bylos medžiagai. Nusikalstamą veiką L. S. M. įvykdė laikotarpyje nuo 1996-11-01 iki 2001-12-31. Tuo tarpu sūnus pilnamečiu tapo 1997 metais, o duktė - 1998 metais (b.l. 264). Kaip nurodė kaltinamosios buvęs vyras R. M. , jis kartu su žmona negyveno laikotarpyje nuo 1996 iki 1999 m., po to, nors ir buvo įregistravę ištuoką, vėl gyveno kartu. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamoji dirbo, be to gaudavo atlyginimą iš namų bendrijos. R. M. kiekvieną mėnesį duodavo po 100-200 litų, be to, jis asmeniškai kiekvieną mėnesį mokėdavo už butą (b.l. 265), nors pats jame gyveno tik periodiškai. Tokiu būdu negalima konstatuoti, kad nusikaltimas padarytas susiklosčius sudėtingoms gyvenimo aplinkybėms, kad neturėdama, užtektinai lėšų L. S. M. praktiškai viena turėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Be to, kaltinamoji ir pati nurodė (b.l. 281), kad ji padėjo pinigais sergančiam broliui, kuris tuo metu gyveno pas motiną, apmokėdavo jo operacijas.

Skunde teigiama, kad teismo nuosprendyje nurodyti motyvai negali būti pakankamu pagrindu skirti tokią švelnią bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą. L. S. M. teismo paskirta bausmė neatitinka jos padaryto nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnio, yra aiškiai per švelni ir todėl neteisinga.

Byloje dalyvaujanti prokurorė prašo Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, nuteistoji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą” 3.1.13 punkte teigiama, jog taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padaryto nusikaltimo ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išimtinės aplinkybės nėra nurodytos, o yra pasiremta kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai išskirtine aplinkybe, leidžiančia L. S. M. taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jai švelnesnę bausmę, pripažino tai, kad nusikaltimas padarytas susiklosčius sudėtingoms gyvenimo aplinkybėms – po ištuokos su vyru ir neturėdama užtektinai lėšų L. S. M. praktiškai viena turėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino L. S. M. atsakomybę lengvinančia, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte (nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties), todėl ją dar pripažinti ir išskirtine BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų prasme, nebuvo pagrindo. Taip pat išskirtine aplinkybe pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino ir tai, kad L. S. M. prižiūri savo senyvą ir ligotą motiną, kurios nėra daugiau kam prižiūrėti. Kitos pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės, tai, kad L. S. M. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka bausta nebuvo, charakterizuojama gerai, priklausomybių ligų kabinetų įskaitoje neįrašyta bei jos amžius yra kaltinamosios asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau jos taip pat negalėjo būti vertinamos kaip išimtinės. Apeliacinio teismo kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad jokių aplinkybių, vertintinų kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, nėra, todėl pirmos instancijos teismas netinkamai taikė šią baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normą.

Tačiau, apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą daro išvadą, kad prokuroro apeliacinio skundo prašymas skirti L. S. M. laisvės atėmimo bausmę, netenkintinas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme iš tiesų, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis paskirti švelnesnę bausmę nebuvo galimybės kadangi, nors kai kurios BK 62 str. 2 d. 1 p. nustatytos švelnesnės bausmės taikymo sąlygos ir buvo išpildytos (pripažintos dvi L. S. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės; L. S. M. išlaiko asmenis, kurie yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti), tačiau byloje nebuvo duomenų, kad L. S. M. nors iš dalies būtų atlyginusi nusikaltimu padarytą turtinę žalą, o tai yra viena iš būtinų, minėtame straipsnyje įtvirtintų švelnesnės negu įstatyme nustatyta bausmės skyrimo sąlygų. Tačiau nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, nuteistoji L. S. M. pateikė teismui rašytinius įrodymus, jog ji sumokėjo 200 Lt į SP UAB „Anyksčių šiluma“ sąskaitą, tai yra iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Be to, nuteistoji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji globoja savo sergančią motiną bei du senyvo amžiaus kaimynus. Tokiu būdu, nuteistajai iš dalies atlyginus nusikaltimu padarytą žalą, visos LR BK 62 str. 2 d. 1 p. įtvirtintos sąlygos, leidžiančios teismui svarstyti galimybę skirti kaltininkei švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę yra patenkintos.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tačiau išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, kuomet net ir pati švelniausia BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, atsižvelgiant į visas aukščiau minėtas aplinkybes, yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę.

Paskirdamas bausmę L. S. M. , apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK VIII skyriaus nuostatomis, o taip pat LR BK 41 straipsniu, kuriame įtvirtinta bausmės paskirtis. Teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmos instancijos teismo įvertintas ir nuosprendyje nurodytas aplinkybes: nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Nusikaltimą L. S. M. padarė susiklosčius sudėtingoms gyvenimo aplinkybėms - po ištuokos su vyru ir neturėdama užtektinai lėšų L. S. M. praktiškai viena turėjo išlaikyti du nepilnamečius vaikus, globoti savo senyvą sergančią motiną. Nors padarytas sunkus nusikaltimas, tačiau L. S. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, ji anksčiau neteista, administracine tvarka bausta nebuvo, charakterizuojama teigiamai. Teisėjų kolegija, svarstydama klausimą ar, byloje esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, L. S. M. skirtina ar neskirtina švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, įvertina ir šias aplinkybes: L. S. M. visose apklausose nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, apie įvykdytą nusikaltimą laisva valia davė išsamius parodymus. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad ji nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo – kritiškai vertino savo elgesį, krimtosi dėl įvykdyto. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės parodo mažesnį kaltininkės pavojingumą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant aukščiau paminėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai ir paskirtis geriau bus realizuoti L. S. M. pritaikant BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p. nuostatas ir paskiriant švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 183 str. 2 d. straipsnio sankcijoje.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors prokuroras apeliaciniu skundu prašė nuteistajai L. S. M. paskirtą bausmę griežtinti, o apeliacinis teismas ją sušvelnina, tokiu būdu patikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teismas apeliacinio skundo ribų neviršija, kadangi skundžiama bausmė buvo paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. O tai, kaip išimtis, kuomet esant minėtoms sąlygoms, apeliacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 7 punkte, kuriame teigiama, kad prokurorui, privačiam kaltintojui ar nukentėjusiajam prašant pagriežtinti bausmę (nesant kito apelianto priešingo prašymo), teismas gali ją sušvelninti, jeigu skundžiama bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2005 m. liepos 5 d. nuosprendį pakeisti ir priimti nuosprendį:

L. S. M. pagal LR BK 183 str. 2 d., taikant BK 62 str. 2 d. 1 p., 3 d. 3 p., paskirti bausmę - laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant iki 2006 m. kovo 1 d. neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.