Kauno apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-587-383-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
1A-587-383-2012
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01118-2009-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Arūnas Paštuolis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. P.
Advokatai
Ramutė Budrytė
Kategorijos

Pranešėjas: Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-587-383/2012

Teisėja: Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01118-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Vitunsko, teisėjų Arūno Paštuolio ir Evaldo Gražio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant nuteistajam V. P. , gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, prokurorui Tomui Danylai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gegužės 2 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Bausmes subendrinus Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., pagrindu, jas dalinai sudedant bei, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011-09-27 nuosprendžiu paskirtąja, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir M. J. , S. R. bei V. M. , tačiau jie nuosprendžio neskundė.

Iš V. P. ir M. J. solidariai priteista: 4380 Lt (keturi tūkstančiai aštuoniasdešimt litų) – V. S. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti; 2373 Lt (du tūkstančiai trys šimtai septyniasdešimt trys litai) – E. S. nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad kartu su M. J. 2009 m. gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, V. P. slapta paėmus iš V. S. raktus nuo jos buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei juos perdavus M. J. , kuris laikotarpyje nuo 2009-12-04 22.30 val. iki 2009-12-05 08.00 val., perduotų raktų pagalba, neteisėtai įsibrovė į V. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš jo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ – 200 Lt vertės, du mobiliojo ryšio telefonus, kurių bendra vertė 100 Lt, du fotoaparatus kurių vertė po 800 Lt, 4 poras auskarų, kurių bendroji vertė 600 Lt, vieną auksinį žiedą su rubino akimi – 800 Lt vertės, 4 žiedus bendros 200 Lt vertės, 6 grandinėles – 600 Lt vertės, pakabuką – 100 Lt vertės. Viso pagrobė svetimo, V. S. priklausančio turto 4380 Lt vertės.

Taip pat V. P. ir M. J. , veikdami bendrininkų grupėje, 2009 m. gruodžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, V. P. slapta paėmus iš S. S. raktus nuo E. S. buto, esančio (duomenys neskelbtini), juos perdavus M. J. , kuris 2009-12-22 laikotarpyje nuo 07.30 val. iki 14.30 val. perduotų raktų pagalba neteisėtai įsibrovė į E. S. butą, adresu (duomenys neskelbtini), bei pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130“ kurio vertė 500 Lt, pinigus – 180 Anglijos svarų sterlingų, vieną porą auksinių auskarų, kurių vertė 300 Lt, moteriškų kvepalų „Dolce Gabana“ buteliuką – 200 Lt vertės, du buteliukus moteriškų kvepalų firmos „Oriflame“ – bendros 100 Lt vertės, S. S. vardu išduotą LR asmens pasą, gimimo liudijimą, A. S. vardu išduotą LR asmens pasą, gimimo liudijimą ir kompensuojamųjų vaistų pasą, D. S. vardu išduotą LR asmens pasą, gimimo liudijimą ir kompensuojamųjų vaistų pasą, E. S. santuokos liudijimą, „Swedbank“ mokėjimo – kreditines korteles „Ego“ ir „EGO Jaguar“, medicinos mokyklos baigimo diplomą, kolonėlę „Aiwa“ – 100 Lt vertės, geltonos spalvos CD medžiaginį dėklą su 20 vnt. kompaktinių plokštelių, bendros 50 Lt vertės, DVD grotuvą „Samsung P244“ – 299 Lt vertės, 2 vnt. juodos spalvos kompiuterinių ausinių su mikrofonais – bendros 100 Lt vertės, viso pagrobė svetimo turto 2373 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi jo pirminiais parodymais, kurie buvo melagingi, nes išgauti naudojant fizinį bei psichologinį smurtą. Nuteistasis teigia, jog liudytojas K. V. , duodamas parodymus, pasakė, jog pareigūnai naudojo fizinį smurtą prieš jį ir liepė pasirašyti po pareigūnų surašytais parodymais. Šią aplinkybę patvirtino V. S. , tačiau teismas, nuteistojo manymu, į tai neatsižvelgė. V. P. nurodo, jog S. S. , duodama parodymus, pasakė, jog tuo laikotarpiu, kai padarytas nusikaltimas, jie kartu miegojo ir ji tikrai būtų pajutusi, jeigu jis būtų kur nors ėjęs. Nuteistojo manymu, tai patvirtina, kad jis niekam raktų nuo S. S. buto neperdavė. V. P. pažymi, jog V. S. nurodė, kad, kai ji ryte grįžo į namus, jos buto durys buvo atrakintos, taigi į butą galėjo patekti bet kas. Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad visi kaltinamieji patvirtino, jog pareigūnai, versdami juos duoti melagingus parodymus, vartojo psichologinį smurtą. Nuteistojo manymu, nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

V. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis nutartis Nr. 2K-43/2006).

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas privalo išdėstyti įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog šių reikalavimų teismas nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir teisingai juo įvertino.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teigia, kad jo kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 178 str. 2 d. (vagystės iš V. S. buto ir vagystės iš E. S. buto) neįrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepakankamai išsamiai motyvavo nuosprendį, tačiau padarė pagrįstą išvadą, jog V. P. kaltė įrodyta paties kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojų parodymais ir byloje surinkta rašytine medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu V. P. savo kaltę pripažino tiek dėl vagystės iš V. S. buto, tiek dėl vagystės iš E. S. buto ir nurodė šių veikų aplinkybes (t. 4, b. l. 65, 70-71). Teisiamojo posėdžio metu V. P. savo kaltę neigė ir nurodė, jog minėjo, kad darė nusikalstamas veikas su Ž., siekdamas jį apkalbėti (t. 9, b. l. 54). Tačiau ikiteisminio tyrimo metu V. P. duotus parodymus patvirtina kiti faktiniai duomenys, esantys byloje: vagystės iš V. S. buto atveju – nukentėjusiosios parodymai, jog ryte nerado savo buto raktų, o jų buvimo vietą nurodė V. P. (t. 9, b. l. 123), liudytojo K. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog V. P. jam nurodęs, kad buvo paėmęs V. S. buto raktus ir perdavęs M. J. tą naktį, kai butas buvo apvogtas (t. 1, b. l. 125-127), liudytojo A. S. parodymai, kad V. S. buto duris vakare užrakino (t. 10, b. l. 29-30). V. P. kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiosios protokolu-pareiškimu (t. 1, b. l. 93), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1, b. l. 94-100), specialisto išvada (t. 11, b. l. 61), patvirtinančia, jog įvykio vietoje rastas M. J. piršto atspaudas.

Nuteistojo V. P. kaltė dėl vagystės iš E. S. buto įrodyta jo paties parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamojo S. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jog M. J. sakė, kad raktus nuo E. S. buto gaus V. P. (t. 5, b. l. 39), liudytojos S. S. parodymais, jog ji nusikalstamos veikos metu nakvojo pas V. P. (t. 8, b. l. 99-100), nukentėjusiosios protokolu-pareiškimu (t. 2, b. l. 33), įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 34-43), specialisto išvada (t. 2, b. l. 50-51).

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo kaltė įrodyta nuosprendyje aptartais įrodymais, kurie išsamiai išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 276 str. 4 d., 301 str. 1 d.). Duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad įrodinėjimo procesas vyko iš esmės pažeidžiant BPK nuostatas ir buvo šališkas, nėra, įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, o juos vertinant vadovautasi BPK 20 str. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra pagrįstos nešališkai teismo posėdžio metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos analize.

Nors nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir išsamiai nurodė nusikalstamų veikų aplinkybes, pirmosios instancijos teismo posėdyje jis savo kaltę neigė, teigdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu davė neteisingus parodymus, verčiamas smurtą naudojusių pareigūnų ir bijodamas, kad jo tėvas gali prarasti darbą. Tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti proceso veiksmus su V. P. atlikę pareigūnai P. S. bei A. K. parodė smurto nenaudoję ir patvirtino, kad tiek V. P. , tiek kiti kaltinamieji parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė gera valia (t. 9, b. l. 58-62). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. su tėvu negyvena ir santykių nepalaiko, nors teismo posėdyje teigė priešingai (t. 9, b. l. 54-55). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad prieš V. P. galėjo būti naudojamas smurtas, ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nepateikė jokių skundų dėl pareigūnų procesinių veiksmų.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija V. P. iškeltą versiją, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis davė verčiamas pareigūnų, atmeta kaip nepagrįstą. Tai, jog ir kiti kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jų parodymai išgauti pareigūnams vartojant smurtą, tik patvirtina, jog tokiais parodymais buvo siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šiame kontekste vertinant ir liudytojo K. V. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu – esą prieš jį pareigūnai taip pat naudojo smurtą, siekdami išgauti parodymus, konstatuotina, jog toks K. V. parodymų pakeitimas taip pat susijęs su siekiu padėti V. P. išvegti baudžiamosios atsakomybės.

Nuteistojo skundo argumentą, jog V. S. teismo posėdyje nurodė ryte radusi atrakintas savo buto duris, todėl į butą galėjo patekti bet kas, paneigia liudytojo A. S. parodymai, kad V. S. buto duris vakare užrakino (t. 10, b. l. 29-30). Skundo argumentą, jog S. S. , miegodama kartu su V. P. , būtų pajutusi, jei V. P. būtų kur nors ėjęs, paneigia jo paties parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad S. S. miegojo, kai V. P. buvo atsikėlęs perduoti raktus Ž. (t. 4, b. l. 65).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo V. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai: Arūnas PaštuolisEvaldas Gražys