- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-18
- Bylos Nr.
- e2YT-4059-1021/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00589-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Abraitis
- Pareiškėjas
- P. B.
- Suinteresuotas asmuo
- K. B., S. B., V. B., M. J., VĮ ,,Turto bankas“
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. B., S. B., V. B., V. B., M. J., VĮ ,,Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. P. B. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo paveldėjimo įforminimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po T. B., a.k (duomenys neskelbtini) mirties 1994-12-21, 2001-05-24 jai atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Karalkrėslio kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) apskrityje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, priėmėjos sūnus, pareiškėjas P. B., a.k (duomenys neskelbtini) Pareiškime suinteresuotais asmenimis į bylą įtraukti K. B., S. B., V. B., V. B., M. J., VĮ ,,Turto bankas“.
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo motinai T. B. po mirties 1994-12-21 tik 2001-05-24 buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą adresu: Karalkrėslio kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini)r., Marijampolės apskrityje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini). Už mirusią T. B. žemės perdavimo aktą pasirašė įgaliotas asmuo - pareiškėjas. T. B. mirė 1994-12-21, testamento nesurašė. Iki mirties T. B. gyveno netoli pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sen., Vilkaviškio r. sav., kur ir buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta nuo 1987-11-09. Pareiškėjas priėmė savo motinos palikimą faktiniu valdymu - šį žemės sklypą prižiūrėjo, saugojo, įdirbdavo, tręšė žemę, mokėjo reikiamus mokesčius. Po motinos mirties įstatymo nustatyta tvarka ir terminu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į notarą pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys nesikreipė, o palikimą pareiškėjas, kaip arčiausiai motinos palikimo - žemės sklypo, gyvenantis, priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas kreipėsi į Vilkaviškio r. 2-ojo notaro biuro notarę Stasę Ūsaitę, iš kurios 2020-05-18 gavo liudijimą apie tai, kad po jo motinos T. B. mirties į notaro biurą niekas nesikreipė, ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą niekam neišduotas. Pareiškėjas negali notarui pateikti įrodymų apie faktinį palikimo priėmimą, gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų, todėl palikimo priėmimo faktas turi būti konstatuotas teismo keliu. Prašomas nustatyti faktas sukels turtinių teisių ir pareigų atsiradimą - teisę įforminti palikimą pareiškėjui. Prieštaravimų dėl šio juridinio fakto nustatymo iš pareiškėjui žinomų mirusiosios giminių pusės nėra. Pareiškėjo broliai ir sesuo (šios bylos suinteresuoti asmenys) į mirusiosios jų motinos T. B. palikimą nepretenduoja.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, bei nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos T. B. palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ ,,Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuoti asmenys K. B., S. B., V. B., V. B., M. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, nors pareiškimo kopijos bei teismo pranešimai jiems įteikti tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais – mirties liudijimais nustatyta, kad T. B. mirė 1994 m. gruodžio 21 d., K. B. mirė 1988 m. vasario 23 d., gimimo liudijimu nustatyta, kad pareiškėjas yra jų sūnus. Pareiškėjo motinai T. B. po jos mirties 1994-12-21 tik 2001-05-24 buvo atkurta nuosavybės teisė į 1,12 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą adresu Karalkrėslio kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini)., Marijampolės apskrityje, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), už mirusią T. B. žemės perdavimo aktą pasirašė įgaliotas asmuo – pareiškėjas, kas nustatyta 2001-05-24 Marijampolės apskrities viršininko sprendimu Nr. 39-10419-11413 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje T. B.“ į jai tenkančią buvusio savininko K. B. nuosavybės teisėmis valdytą 1,12 ha žemės sklypą bei 2001-05-31 Marijampolės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 312ŽV su priedu, pagal kurį T. B. perduodama nuosavybės teisė į 1,12 ha žemės sklypą, ir suteikiamas bendro 1,89 ha ploto žemės sklypas, nurodytas šiame priede. Šias aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo pateiktas Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės Marijampolės filialo Vilkaviškio r. gyventojų aptarnavimo biuro (VĮ Registrų centro duomenų banko) išrašas apie T. B. nuosavybės teisę į minėtą 1,89 ha žemės sklypą.
Remiantis pareiškėjo motinos mirties metu galiojusio 1964 m. civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 573 straipsnio 1 dalimi, kaip pirmosios eilės įpėdinis – mirusiosios T. B. sūnus pareiškėjas P. B. turėjo teisę paveldėti savo motinos turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jo turtą. Pareiškėjas palikimą galėjo paveldėti pagal įstatymą ir pagal testamentą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, tačiau visi nurodyti veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 567 straipsnis, 587 straipsnis). Vilkaviškio 2-ojo notaro biuro raštu nustatyta, kad dėl mirusiosios T. B. palikimo priėmimo pas notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Pareiškėjo pareiškimu, bei pateiktais jo rašytiniais įrodymais nustatyta, kad mirusioji T. B. savo mirties metu turėjo turtinę teisę atkurti nuosavybės teisę į žemę, kuri buvo atkurta po jos mirties 2001 m. liepos 30 d., nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2001 m. gegužės 31 d., kai ji jau buvo mirusi 1994 m. gruodžio 21 d.. Po jos mirties atsirado jos palikimas, tuo pačiu pareiškėjui kaip 1 eilės įpėdiniui atsirado teisė priimti palikimą. Pareiškėjas nurodė, kad jis rūpinosi žemės atkūrimu, atkūrus nuosavybės teisę motinai į žemės sklypą, jis juo naudojosi. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra, suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė, todėl darytina išvada, kad jie pareiškimui neprieštarauja. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais, kad jis dirbo žemės ūkio paskirties žemę, dėl ko darytina išvada, kad pareiškėjas šiais savo aktyviais veiksmais priėmė palikimą per 6 mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Teismas išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais nustatyta, jog pareiškėjas po savo motinos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjas faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo motinos mirties. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos sumoje 9,30 Eur viršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 1994 m. gruodžio 21 d.
Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.
Priteisti iš pareiškėjo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9,30 Eur (devynis eurus 30 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele banka" Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5660, mokėjimo paskirtį - procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, nurodant civilinės bylos numerį Nr. e2YT-4059-1021/2020. Kai bylinėjimosi išlaidos valstybei mokamos po sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo rašto išdavimo, nurodomas įmokos kodas – 5661.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.