Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-383/2015

Teisėjas Alvydas Rimkevičius Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01027-2013-9

2015 m. birželio 30 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Albino Antanaičio, sekretoriaujant Vidai Butiškieni, dalyvaujant prokurorei Ritai Poškienei, nuteistajam J. A., jo gynėjai advokatei Odetai Ragauskienei, nukentėjusiajam V. A., jo atstovui advokatui Ruslan Mazurov,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 3 p. ir jam skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

įpareigotas per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą;neišvykti iš gyvenamosios vietos Kauno miesto ir rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, jei tai nesusiję su darbu.

Civilinio ieškovo V. A. ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš Jono A. V. A. naudai 300 Eur neturtinės žalos, 50 Eur turtinės žalos ir 333,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

J. A. dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 1 d. padarymo, išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiuo nuosprendžiu dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. padarymo išteisintas R. A., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau šio asmens atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. už tai, kad 2013 m. liepos 12 d., apie 20.00 val., Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) namo kieme, tyčia su metalinėmis šaldytuvo grotelėmis ir akmeniu, ne mažiau kaip keturis kartus sudavė savo sūnui V. A. į galvos sritį tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas krūtinėje, kairėje rankoje, muštines žaizdas pakaušyje, kairėje rankoje, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl mušinės žaizdos pakaušyje, sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui.

Nuteistojo įsitikinimu, kyla pagrįstos abejonės dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo mąsto realumo, todėl savaime kyla abejonės dėl J. A. kaltės. Apelianto teigimu, jis nukentėjusiajam V. A. akmeniu į galvą netrenkė. Neginčija, kad trenkė nukentėjusiajam plastmasinėmis grotelėmis, tačiau tai negalėjo sukelti specialistų išvadose minimų padarinių. Jokios nusikalstamos veikos J. A. nėra padaręs ir yra nubaustas neteisingai, neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsikirtimu į apeliacinį nuteistojo skundą nukentėjusysis V. A. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas nuteistojo skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. A. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. yra įrodyta. Pripažindamas J. A. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu J. A. veika pagal BK 138 str. 2 d. 3 p. kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl J. A. kaltės.

Nuteistojo J. A. skundo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti jokie objektyvūs įrodymai patvirtinantys nuteistojo kaltę, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neišsiaiškinęs aplinkybių, subjektyviai vertino visus pateiktus įrodymus ir liudytojų parodymus dėl to priėmė neteisingą, neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas J. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p. ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog byloje esančiais objektyviais įrodymais neabejotinai patvirtinamas tiesioginis ryšys tarp J. A. padarytos veikos – smūgių grotelėmis ir akmeniu ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų. Teismas pripažindamas J. A. kaltu rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: 2013-07-17 specialisto išvada Nr. G1874/13(02) (t. 1., b.l. 63-64); 2013-10-25 specialisto išvada Nr. pG2805/13(02) (t. 1., b. l. 67); eksperto Leono Gogelio parodymais (t.2., b.l. 88, 108) KMUK ir Pilėnų sveikatos priežiūros centro pateiktais medicininiais dokumentais (t.2., b.l. 49-64, 113-125);

2013-07-17 įvykio vietos apžiūros protokolu (t. 1., b.l. 13-14); nukentėjusiojo V. A. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 1., b.l. 36-37); A. sodybos apžiūros raštu – fotolentele (t.2., b.l. 67-76); akistatos tarp V. A. ir J. A. protokolu (t. 1., b.l. 32); akistatos tarp V. A. ir R. A. protokolu (t. 1., b.l.35); daiktų apžiūros protokolu (t. 1., b.l. 49); daiktų apžiūros protokolu (t. 1., b.l. 56); Lietuvos kariuomenės KOP Oro erdvės ir kontrolės valdybos 2014-10-31 raštu Nr. IS-544 (3.7) ir Aktyviojo rezervo ir parengtojo rezervo karių tarnybos laiko apskaitos žiniaraščiu (t. 2 b. l. 46-47); prie bylos prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 65-1-01027-13 medžiaga (t.2., b.l. 18-37); apklaustų liudytojų G. Z., R. A., E. J., A.j., J. T., parodymais. Aukštesniojo teismo vertinimu, J. A. kaltės turinį patvirtina aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.

Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, jog kyla pagrįstos abejonės dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo masto realumo, kadangi nuteistasis trenkdamas V. A. plastmasinėmis grotelėmis, negalėjo sukelti specialistų išvadose minimų padarinių.

Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka ir pažymi, jog kaip ir pagrįstai nurodė pirmosiosos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, abejonių nėra, kad nukentėjusiajam V. A. atsiradę kūno sužalojimai, kuriuos konstatavo teismo ekspertai, ir kurie konstatuojami kaip jam padarytas nesunkus kūno sužalojimas, atsirado nuo J. A. suduotų smūgių. Nukentėjusiojo V. A. sveikatos sutrikdymo, padarymo sunkumo mastas yra nustatytas specialisto išvadoje Nr. G1874/13(02) (t. 1., b.l. 63-64), kurioje konstatuota, jog nukentėjusiajam V. A. tyrimo metu nustatyti sužalojimai, t.y. galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, kairėje rankoje, muštinės žaizdos pakaušyje, kairėje rankoje, nugaroje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, ar nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius ne vieno griuvimo metu, viso galėjo gautis penkių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Taip pat kitoje specialisto išvadoje Nr. pG2805/13(02) (t. 1., b. l. 67), atsakant į klausimus kokie sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nukritus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus ar paviršius ir kurie kūno sužalojimai padaryti nuo smūgių sudavimo ir į kurias kūno vietas, specialisto išvadoje yra nurodyta, kad V. A. konstatuota galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, kairėje rankoje, muštinės žaizdos pakaušyje, kairėje rankoje, nugaroje. Muštinės žaizdos nugaroje galėjo gautis nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus. Kiti išoriniai sužalojimai, kaip poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, kairėje rankoje, muštinės žaizdos pakaušyje ir kairėje rankoje galėjo gautis nuo tiesioginių smūgių sudavimo kietu buku daiktu. Nors nuteistasis tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde kategoriškai neigė sudavęs akmeniu savo sūnui į galvos sritį, teigdamas, kad jo saujoje buvo žvyras, tačiau šią jo versiją paneigė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas, pateiktas V. A.. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai apibūdino filmuotą medžiagą, teismui nekilo abejonės, kad buvo paimtas saujos dydžio akmuo, o ne sauja žvyro ar smėlio, kaip teigė nuteistasis J. A., ir juo trenkta nukentėjusiajam, ko pasekoje nukentėjusiajam padarytas galvos sužalojimas ir buvo apgadinta vaizdo kamera, kuria šį įvykį filmavo nukentėjusysis. Taip pat teismas nurodė, jog iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad taip elgtis J. A. nebuvo jokių teisinių pagrindų, tokie jo veiksmai nebuvo būtinoji gintis, nuo gręsiančio kėsinimosi, tai buvo jo tyčiniai veiksmai siekiant sužaloti nukentėjusįjį. Tai, kad nukentėjusysis V. A. buvo mušamas šaldytuvo grotelėmis, pripažino ir pats J. A.. Kad matė kaip tėvas mušė Vidmantą su grotelėmis, patvirtino ir R. A.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog filmuotame vaizdo įraše matyti, kaip R. A. siekė sulaikyti tėvą nuo V. mušimo grotelėmis, jas atimdamas iš tėvo. Kaip jau minėta ekspertų išvados patvirtino, kad nukentėjusiajam padaryti kiti išoriniai sužalojimai, kaip poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, kairėje rankoje, muštinės žaizdos pakaušyje ir kairėje rankoje galėjo gautis nuo tiesioginių smūgių sudavimo kietu buku daiktu. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esančiais įrodymais neabejotinai patvirtinamas tiesioginis ryšys tarp J. A. padarytos veikos – smūgių grotelėmis ir akmeniu ir nukentėjusiajam padarytų kūno sužalojimų.

Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo liudytojos R. A. parodymais, kadangi ji kaip nukentėjusiojo motina, akivaizdžiai palaiko nukentėjusyjį ir dėl asmeninių interesų yra priešiška J. A. ir R. A..

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas, jog teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis V. A. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sąmoningai provokavo konfliktą sukeldamas grėsmę jam ir kitiems asmenims, dėl to J. A. būdamas išvestas iš pusiausvyros ir siekdamas apsaugoti save ir kitus tuo metu kieme buvusius asmenis sudavė V. A. plastmasinėmis grotelėmis. Apelianto teigimu teismas nepagrįstai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį.

Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priimdmas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmę, J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo V. A. elgesys, kadangi nukentėjusysis, būdamas girtas, pats išprovokavo konfliktą. Taip pat teismas atsižvelgęs į nukentėjusiojo V. A. rizikingą veiką turimo turto atžvilgiu (pats būdamas girtas provokavo J. A. jį filmuodamas iš arti), jo ieškinį dėl vaizdo kameros apgadinimo mažino iki 50 Eur. Be to teismas, įvertinęs paties nukentėjusiojo nepateisinamą konflikto provokavimą, nukentėjusiojo V. A. prašomą priteisti 5000 Lt neturtinę žalą, sumažino, priteisiant 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinį ieškinį dalyje dėl 1150 Lt (333,06 Eur) patirtų išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos atlyginimo bei pagrįstai priteisė 50 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad J. A. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Taigi, nors nuteistais prašo ji išteisinti nepadarius jam inkriminuotų nusikalstamą veiką, jo kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistais ir jo gynėja nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog J. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2015-02-09 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.