- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-05
- Bylos Nr.
- ATP-304-519/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01561-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustojo A. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo paliktas 2015 m. balandžio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimas nepakeistas ir A. M. skundas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015 m. balandžio 24 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nutarimu A. M. nubaustas už tai, kad jis 2015m. balandžio 13 d. 18.08 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo ant šaligatvio, kai nėra tokį stovėjimo būdą nurodančio ženklo. Jam paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 124¹ str. 4 d. už Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 150.5 p. pažeidimus.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. skundžiama nutartimi A. M. skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad vieta, kur stovėjo A. M. priklausantis automobilis, patenka į (duomenys neskelbtini) namo gyventojų namo žemės sklypo valdą, ji priskiriama šaligatviui, t. y. pagatvio takeliui vaikščioti, tačiau šalia to namo nėra jokio kelio ženklo, nurodančio transporto priemonės stovėjimo būdo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. M. prašo objektyviai įvertinti bylos esmę, atkreipti dėmesį į galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, ar privati valda gali būti šaligatviu ir atvirkščiai.
Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) namo gyventojai moka už sklypą pagal jo plotą. Nurodo, kad šaligatviu negali būti laikytinas privatus žemės sklypas vien tik dėl to, kad sklype nėra įrengtos ir pažymėtos automobilių stovėjimo vietos. Namo gyventojai patys savo lėšomis išklojo sklypą, besiribojantį su šaligatviu trinkelėmis, ir vien tik dėl to, sklypas negali „pavirsti į šaligatvį“. Vieta, kur stovėjo jo automobilis, pagal Žemės sklypo planą priklauso (duomenys neskelbtini) namo gyventojų valdai. Pagal žemės sklypo plane paminėtą servitutą, namo sklypo valdytojai privalo leisti įrengti ir aptarnauti komunikacijas, melioracijos įrenginius, tiesti ir aptarnauti požemines ir antžemines ryšių, vandentiekio, kanalizacijos ir kitas komunikacijas, kasti ir remontuoti melioracijos griovius, drenažo ar drėkinimo sistemas 160 kv. metrų plote (be ploto po statiniais). Apie šaligatvį, akivaizdu, kad neužsiminta. Teigia, kad remdamasis nurodytais argumentais tvirtina, kad jo automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) namo gyventojų namo žemės sklypo valdoje, kuri ribojasi su šaligatviu, o pastarasis – su automobilių plentu ir kurios vieta ir plotas yra nurodyti dokumentuose. Jo automobilis „Citroen XM“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtent ir stovėjo sklypo teritorijoje, o ne ant šaligatvio. Šaligatvis praeina šalia namo sklypo ir tai matosi jo pateiktose nuotraukose. Mano, kad šios privačios valdos sklypo „pavirtimą į šaligatvį“ inicijavo šalia esanti Policijos administracija, tačiau teisinio pagrindo tam nėra.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininkas atsiliepimu į A. M. apeliacinį skundą prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutarimą. Nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas A. M. administracinę bylą, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškino bei įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
Nagrinėjamu atveju A. M. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124¹ str. 4 d. įtvirtinta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 28 iki 86 EUR.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. M. apeliaciniame skunde iš esmės neigia padaręs minėtą pažeidimą, argumentuodamas tuo, kad vieta, kurioje buvo pastatytas jo automobilis, nelaikytina šaligatviu KET prasme. Taip pat teigia, kad vieta, kur stovėjo jo automobilis, pagal Žemės sklypo planą (34 b. l.) priklauso (duomenys neskelbtini) namo gyventojų valdai.
ATPK 302¹¹ str. yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs bylą įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje minėti teisės normų reikalavimai buvo pažeisti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą apylinkės teisme nesiaiškintos A. M. nurodytos aplinkybės, ar ta vieta, kur stovėjo automobilis, patenka į (duomenys neskelbtini) namo gyventojų namo žemės sklypo valdą ir traktuojama, kaip aikštelė. Taip pat nesiaiškintos aplinkybės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktų dokumentų – Genplano su inžinerinių tinklų komunikacijomis, Žemės sklypo plano, sutarties Nr. 9810/1, ar minėti dokumentai yra galiojantys, nepakeisti. Nepasiaiškinta, ar prie (duomenys neskelbtini) namo esanti aikštelė, vieta, kur stovėjo A. M. automobilis, priklauso minėto namo gyventojų namo žemės sklypo valdai, ar Šiaulių miesto savivaldybės administracijos saugaus eismo komisija yra išdavusi leidimą šioje vietoje statyti automobilius, ar ta vieta laikoma šaligatviu ir pan. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Taip pat pažymima ir tai, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors iš byloje esančių CD laikmenoje įrašytų fotonuotraukų yra akivaizdu, kad A. M. automobilis stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kad šalia to namo nėra jokio kelio ženklo, nurodančio transporto priemonės stovėjimo būdą, tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, byloje esančių duomenų nepakanka daryti vienareikšmę išvadą, kad vieta, kur stovėjo A. M. automobilis, priskiriamas šaligatviui, t. y. pagatvio takeliui vaikščioti. Šiai aplinkybei išsiaiškinti, apylinkės teismas privalėjo papildomai surinkti neginčytinų įrodymų, atsakyti į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamas versijas ir pan.
Vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.
Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta.
Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis yra naikinama. A. M. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.