Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2011 m. spalio mėn. jam reikėjo pinigų, todėl sugalvojo, kad jų galima gauti pardavus mišką. Jo motina I. M. turi miško, jis yra (duomenys neskelbtini), sugalvojo, kad tame miške yra neišpjautos linijos, žyminčios miško ribas, jis jas galėtų išpjauti ir parduoti išpjautą medieną, tokiu būdu užsidirbtų pinigų. Pasiskambino pažįstamam S. S., paklausė, ar galėtų jam išpjovus miško linijas už užmokestį sutraliuot medieną ir išvežt ją pardavimui. Pasakė, kad miškas jo motinos, kad ji neprieštarauja, kad jis pjauna, S. sutiko. Jis susirado du pagalbininkus, kurių vienas vardu S., kito nepažįsta, ir jie jo vairuojamu automobiliu nuvažiavo į jo motinai priklausantį mišką, esantį netoli (duomenys neskelbtini). Pjūklus, pjauti medžiui pasiėmė jis, paėmė viso tris pjūklus. Atvažiavęs į mišką pasižiūrėjo, kur jo ribos, rado stulpelius, kurie jo manymu žymėjo ribą tarp motinos miško sklypo ir kitų žmonių miško. Kaip vėliau paaiškėjo, jis nepamatė žole apaugusių kitų stulpelių, žyminčių tikrąsias miško sklypų ribas, jie nuo jo pamatytų buvo nutolę apie 300 metrų. Gavosi, kad jis peršoko į kitą sklypą ir išpjovė kaimyninio sklypo ribas. Be to, pjaudamas ribas išpjovė ir pačiame miško sklype kai kuriuos medžius, ne visus, bet išpjovė. Žinojo, kad ribų išpjovimui nereikia leidimo, kad ribą galima pjauti 1,5 m pločio nuo stulpelio į savo miško sklypą. Žinojo, kad tik išvežimui reikia leidimo. Prieš tai nei su girininkais, nei su aplinkos apsaugos agentūra jis nebuvo suderinęs nei konsultavęsis dėl tokių savo veiksmų, rėmėsi tik savo žiniomis. Kur motinos sklypas žinojo iš to, kad su motina ankščiau buvo čia atvykę ir vaikščiojo. Pjovė visi trise, darbams vadovavo jis, kuriuos medžius pjauti rodė jis. Pjovė pagal savo vidinį įsitikinimą, medžiai nebuvo pažymėti. Miške liniją ir kai kuriuos medžius miško sklype pjovė trise apie savaitę. Kažkurią dieną, kai pjovė trise medžius, buvo atvažiavę du girininkai, jie klausė, ką čia daro, paprašė parodyti dokumentus, bet jis nieko neturėjo, pasakė, kad pirmadienį atvažiuotų pas juos į girininkiją. Jis buvo nuvažiavęs, rodė jiems miško sklypo planą, leidimo jokio neturėjo, todėl ir nerodė. Išpjovęs jis paskambino S., pasakė jam, kad galima būtų ištraliuot medieną ir išvežt parduot. Jis pasakė, kad žmogui, kuris atvažiuos su traktoriumi taip vadinamu patuku, paaiškins kur važiuoti ir jis jį turėtų pasitikt. Po dviejų-trijų dienų jam paskambino traktorininkas vardu S. iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis jį pasitiko ant kelio Švenčionys-Vilnius ir parodė, kur mediena, kurią reiks ištraliuot. Parodęs jam vietą paliko jį miške, pats išvažiavo. Jis buvo vienas. Kiek žino, tas S. medieną traliavo kelias dienas, pats po kelių dienų buvo nuvažiavęs ir matė, kad dar traliuoja. Dar po kelių dienų nuvažiavo į mišką ir pamatė, kad dauguma medienos sutraliuota, o dalis likus miške. Tada paskambino S., paklausė, kada galima išvežt medieną, jis pasakė, kad „galim bandyt“, nuvažiavo pas jį, pasiėmė jį ir apžiūrėjo kartu medieną. Apžiūrėjo jis medieną tam, kad žinotų, kiek ir kokios medienos yra. Jis pasakė, kad yra ištraliuotos 2-3 mašinos medienos. S. pasakė, kad kai atsilaisvins mašina jis paskambins ir tada išveš. S. žinojo, kad miškas jo motinos, jis jam jokių planų nerodė, jis jų ir neprašė, pasitikėjo. Leidimų jis jokių neturėjo ir nebuvo gavęs. Gali būti, kad dalį medienos S. išvežė iš to miško sklypo, tačiau jis jam to nepasakė, gal nespėjo pasakyt, negali to paaiškinti. Jie buvo sutarę, kad jis padės ir parduot medieną, gal ir pardavė, bet jis su juo neatsiskaitė už darbus, nes kaip vėliau paaiškėjo, ta mediena buvo ne jo. O paaiškėjo tada, kai po keleto dienų, kai mediena buvo sutraliuota, dalis jos likusi miško sklype, S. paskambino, atrodo buvo šeštadienis. Jis pasakė, kad kažkoks džipas atvažiavo ir yra problemų išvežant mišką. Dėl to, kad išpjovė medieną ne savo miške, jis supranta, kad tai yra vagystė, kad yra kaltas, jog nesiėmė veiksmų ir nesikreipė į specialistus, kad išsiaiškintų, kur tikrosios motinos miško ribos. Pripažįsta, kad dalis medienos buvo išvežta, tai yra pavogta, bet jis manė, kad tai jo miškas, todėl ir S. tardamasis dėl medienos tvarkymo ir realizavimo darbų sakė, kad tai jo mediena (t. II, b.l. 115-116, 122-124, 127-129).

Teisiamajame posėdyje J. M. paaiškino, kad kai nuvažiavo žiūrėti savo sklypo, nerado stulpelių. Tėvas buvo parodęs sklypą. Netyčia išpjovė kaimynų liniją, daugiau neturi ką pasakyti. Siekė pjauti savo motinos I. M. sklypą, nes norėjo motinos mišką sutvarkyti, ji tuo metu labai sirgo, Vilniuje ligoninėje gulėjo ir reikėjo pinigų, norėjo jai pagelbėti, be to sau reikėjo pinigų, tačiau motina nieko nežinojo- šiame procese nedalyvavo. Iš S. S., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) ir su kuriuo sieja tolima giminystė jo žmoną L. M., jis miško kirtimui sužinojo apie žmogų vardu S. , kurį nusamdė pjauti mišką. Jis taip pat žinojo, kad S. turi techniką miškui traliuoti ir išvežti. 2011 m. pavasarį gal kovo-balandžio mėnesiais kreipėsi į S. S. dėl pjovimo, traliavimo ir išvežimo. Jis pats su samdomais žmonėmis pjovė mišką, žmonių įvardinti negalėtų. Dar prieš pradedant pjauti mišką jis jį apžiūrėjo kartu su S. S.. Kur ir ką ruošėsi pjauti S. S. žinojo ir matė, ką kaltinamasis ruošiasi pjauti. Vietą kirtimo parinko M. , nes žinojo, kad pagal planą miškas motinai priklauso, o mišką jam buvo parodęs prieš tai ir tėvas, o po kurio laiko ir motina. Tuo metu jis miško plano neturėjo , o motinos ar tėvo miško plano kopiją paėmė be motinos leidimo vėliau, kai sekantį kartą atvyko į mišką. Planas buvo reikalingas J. M., kad pažiūrėti vietą , kur miškas. Plano kopiją paėmė be leidimo, ant plano buvo mirusio tėvo vardas ir pavardė. Dar būdamas gyvas tėvas apie 2004-2006 metus natūroje rodė J. M. savo mišką, tai buvo dar iki miško pjovimo. Padarė klaidą, kad ne savo teritoriją išpjovė. S. buvo sakęs, kad nereikia leidimo, jei pjauni ribinę liniją. Miško ribas apie 2009-2010 m. rodė ir motina, kai su ja važiavo grybauti. Mišką pjovė jis ir S. pasiūlytas žmogus A., o trečią pagalbinį jis surado asmeniškai pasiūlęs nepažįstamam žmogui, kurį sutiko prie baro, darbą . Jo vardas Z., tačiau daugiau apie jį nieko nežino ir nurodyti negali. Kiti žmonės ir technika buvo S. S.- jie traliavo ir išvežė mišką. Ne per vieną dieną ištraliavo, su jais S. O. nesitarė, o tarėsi su B. P., kuris viską reguliavo. Atsiskaityti už darbą turėjo S. O. asmeniškai. Už darbą darbininkui ir pjovėjui žadėjo mokėti po 50 Lt už dieną. Traliuotojui vadovavo B. P., jis išsiuntė furą su mediena. Išvežus furą medienos, dar buvo likusios medienos, kas ją vėliau vežė jis nežino. Pirmą furą medienos išvežė, kai dar ne visas išpjauta mediena buvo ištraliuota. Vėliau dar 2-3 dienas traliavo, viską reguliavo B. P.. Pjovimo darbai vyko prieš tai apie savaitę. S. O. matė, kur sukrautas medis, kai pirmas dienas traliavo. Kai pjovė mišką, buvo atvažiavę girininkai, pasakė, kad ne savame miške pjovė. Todėl jis daugiau apart vienos mašinos miško nevežė, o vežė B. P. ar kažkas kitas. Jis , kad išpjovė ne savo mišką ,B. P. pranešė ir po to daugiau miško nevežė. Po kažkurio laiko B. P. jam paskambino ir pasakė, kad traktorininkas paskambino B. P. ir pranešė, kad problemos, nes atvažiavo džipas ir žmonės aiškino, kad tai jų miškas. Tada jis su B. P. atvyko prie to džipo, turėjo jo tėvo miško planą – kopiją, turėjo B. P., kai aiškinosi miške prie to ‚džipo‘, planą B. P. padavė S. O.. Paaiškėjo, kad motinos ( tėvo ) miško nebuvo nė kiek iškirsta, paaiškėjo, kad ne savo miško liniją iškirto. Iš viso vienos išvežtos „furos „ medienos (ją pardavęs, pagal skelbime nurodytą adresą, kurio dabar nebeturi ir patikslinti negali, nuvežė su B. P. mašina minėtą furą medienos, kažkur prie Nemenčinės jį pasitikusiam žmogui jo nurodytu adresu ) jis gavo 4000 litų, juos išleido, nes skolų turėjo, šeimai padėjo, motinai padėjo. Taip pat J. M. pagal jam pareikštą teisme patikslintą galutinį kaltinimą paaiškino, kad jam pareikštas galutinis kaltinimas yra suprantamas, savo kaltę pripažįsta iš dalies nes jis pavogė 30 kub. m. medienos, todėl, kad suklydo, su nukentėjusiomis atsiskaitys savaitės bėgyje, kai tik paveldės motinos palikimą, nes jo motina I. M. bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu mirė, jis paveldės jos palikimo dalį , nepaskirtą paveldėti anūkams testamentu. Kas išvežė kitą likusią nuo jo per klaidą iškirstos 146, 12 kub. m. medienos dalį jam nežinoma. Jis teisme buvo nurodęs, kad tai gali būti liudytojo B. P. darbas, kad su juo buvo susitarimas, jog viena mašina iškirsto medienos atitenka jam, o kita šiam liudytojui, tačiau dabar galutinai sutinka su liudytojo parodymais. Dėl to, ką padarė, jaučiasi kaltas, pripažįsta, kad pasielgė negerai, gailisi, tačiau pripažįsta, kad jis iškirto mišką neteisėtai bet visos medienos nevogė, išvežė tik vieną reisą ,kitos tikrai nevogė, jam nėra jokio tikslo meluoti. Su civiliniu ieškiniais kaltinamasis sutinka, nes jis išpjovė mišką.

Be kaltinamojo J. M. dalinio kaltės prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais: nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga.

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė R. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2011 m. spalio 24 d. ryte apie 09.00 val. jai pranešė, kad jai ir jos seseriai J. A. nuosavybės teise priklausančiame miške, esančiame Švenčionėlių miškų urėdijos Gelednės girininkijoje yra iškirtas miškas. Atvažiavus pamatė, kad yra iškirsta daug medžių, mediena sukrauta į rietuves ir paruošta išvežimui, dalis rąstų palikta miške. Tada iškart atvažiavo į Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūrą, paskui nuvyko į policiją ir parašė pareiškimą dėl neteisėtai iškirsto miško ir dalies jo vagystės. Tuomet nuvyko atgal į mišką, čia agentūros darbuotojai atliko neteisėtai išpjauto miško matavimus. Kaip matyti iš agentūros atliktų matavimų, neteisėtai išpjauta 131,77 kubiniai metrai medienos. Neteisėtai išpjauta mediena buvo sukrauta į rietuves, o dalis likusi miške, dalis medienos buvo išvežta, t.y. pavogta. Agentūros darbuotojai nurodė nepalikti miške išpjautos medienos, o ją išvežti, nes ir likusi mediena bus pavogta. Kad galėtų išvežti šią neteisėtai išpjautą medieną, buvo išduotas leidimas ją išvežti, leidime nurodyta, kad likusios išpjautos medienos tūris yra 120 kubinių metrų, nurodyta, kad šis skaičius yra apytikslis (t. I, b.l. 78).Teisiamajame posėdyje ši nukentėjusioji patikslino savo parodymus , kad buvo išpjauta 146,12 kub. m medienos. Šis kiekis nustatytas pagal miške esančius kelmus, kurie akivaizdžiai yra vieno pjovimo rezultatas. Išvežta iš miško neteisėtai 61,09 kub.m. medienos , kainuojančios 14662,38 Lt , likusią dalį medienos nukentėjusiosios tyrėjos leidimu pasiėmė sau, tačiau jos išvežimas ir ištraliavimas( ištraukimas ) iš miško buvo priverstinis, jie samdė S. K., kuris tam turėjo supratimą bei technikos, ir jam sumokėjo 3100 litų, todėl reiškia ir palaiko civilinį ieškinį dėl 17500 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Reikalavimą atlyginti ir neturtinę žalą civilinės ieškovės grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis. Miškas buvo ne tik išpjautas, bet suniokotas, išpjauti pavieniai storiausi medžiai, jų pjovimo metu griūnant išlaužyta šalia esantys kiti medžiai, įvykio vietoje atpjautos medžių storosios dalys ir ištraliuota, o likusios plonosios kamienų dalys paliktos nesutvarkytos. Pamatę, kas padaryta su nukentėjusiųjų motinos jiems padovanotu mišku jos patyrė stresą ir didelius pergyvenimus, nes miško pjauti neplanavo, prieš tai mišką tvarkė ir saugojo bei augino, miškas sugadintas, jis nebeturi tokios vertės kaip turėjo, nukentėjusiosios buvo priverstos rūpintis jo tvarkymu, tam rasti ir laiko ir pinigų, neteko galimybės ateityje džiaugtis buvusiu miško grožiu, nes atsodintas medis užaugs tik po daugelio dešimtmečių ir tokios kokybės miško nukentėjusiosios jau nepamatys, miškas joms brangus ne tik kaip turtas, bet ir kaip motinos atminimas ir dovana, kurią norėjo išsaugoti, neleido sau net Kalėdoms eglutės išsikirsti.Ypač ilgai dvasiniai pergyvenimai tęsiasi ir todėl, kad jau ir pradėjus ikiteisminį tyrimą mišką toliau vogė ir tik tada, kai pati nukentėjusioji su vyru liudytoju S. užklupo vagis ir iškvietė policiją į įvykio vietą, užtvėrė kelią, kad kraunamos medienos toliau nevežtų su savo automobiliu, kaltinamasis atvyko su liudytoju B. P. į mišką ir beldė į mašinos uždarytą langą, taip ją gąsdindami iki kol atvyko policijos pareigūnai, kurie įvykio vietoje labai draugiškai elgėsi su įtariamaisiais- sveikinosi su jais paduodami rankas. Ir tik po to tyrėja leido pasiimti dar nevisą pavogtą, bet paruoštą išvežimui, medieną. Todėl iki pat baudžiamosios bylos nagrinėjimo pabaigos nukentėjusioji jaučianti spaudimą, nors kaltinamasis J. M. žada atlyginti žalą, tačiau jos net nepradėjo atlyginti, jis meluoja, teigdamas , kad suklydo dėl miško ribų, kadangi pats nurodo, jog turėjo planą, o pavieniai medžiai iškirsti kitoje sklypo pusėje, kurioje su I. M. sklypu net nesiribojama. Nukentėjusioji ir dabar jaučia, kad jos turtas nuo vagysčių tebėra neapsaugotas, nes B. P. kaltei pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. A. sutiko su savo sesers ir miško bendrasavininkės nukentėjusiosios R. S. parodymais, palaikė jų abiejų pateiktą civilinį ieškinį ir papildė, kad patyrė tokius pačius išgyvenimus kaip ir sesuo, būdama akių chirurgė kurį laiką neoperavo, nes dėl patirtų pergyvenimų tiesiog drebėjo rankos, praėjo kuris laikas, kol atgavo psichologinę pusiausvyrą, tačiau ir dabar , nepavykus įrodyti bendrininkų kaltės, jaučiasi dėl miško nesaugi, nes miškas jai kaip ir seseriai yra ne tik materialus turtas, bet ir dvasinis turtas, nes tai motinos dovana ir atminimas. Todėl prašo priteisti ne tik turtinę bet ir neturtinę žalą iš J. M., kuris meluoja ir negalėjo suklysti, nes kirto pavienius medžius ir kitoje sklypo pusėje nei toje, kur jų miškas ribojasi su M. mišku ,be to, jis neišduoda savo bendrininkų.

Liudytojas L. A. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2011 m. spalio mėn., Gelednės girininkijos girininkas N. K. pranešė, kad netoli kelio Švenčionys-Vilnius prie Tadarinos kaimo už M. miško yra neteisėtai kertamas miškas, kurio savininkai yra vilniečiai. Nieko nelaukęs nuvyko į nurodytą miško sklypą. Pamatė, kad iš tiesų miško sklype iškirsti medžiai. Nustatė, kad šie medžiai yra iškirsti miško sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip vėliau nustatė šis sklypas nuosavybės teise priklausė R. S. ir J. A.. Iš karto tą pačią dieną paskambino vienai iš savininkių, jei neklysta J. A. ir paklausė ar jie nevykdo kažkokių kirtimų, ji paaiškino, kad nurodytame miško sklype nevykdo jokių kirtimų. Jis jai pasakė, kad jų valdoje prikirsta daug medžių ir paprašė, kad atvyktų. 2012 m. spalio 24 d. pas juos į tarnybą atvyko viena iš savininkių, o gal ir abi savininkės, neprisimena. Jie pakeliui iš Vilniaus jau buvo užsukę į savo mišką, matė, kad jis iškirstas, atvykus jiems jis paaiškino, kad asmenims, kurie kirto jų mišką, kyla baudžiamoji atsakomybė ir dėl to jie turėtų kreiptis į policiją, nes jei jie nesikreips, jie bet kokiu atveju praneš policijai. Tada su savininkais susiskambino ir susitiko su jais miško valdoje. Miške sklype buvo atvykę ir policijos pareigūnai, kiek prisimena buvo S. P. ir pareigūnas, kuris fotografavo miško sklype. Atvykę jie tikslino miško ribas apeidami miško valdą, o tada matavo kelmus. Atliekant šiuos matavimus dalyvavo ir savininkai, ir policijos pareigūnai. Atvykus į šią miško valdą nustatė, kad visi iškirsti medžiai buvo būtent sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), išmatavę kelmus užpildė Savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo aktą, kurį vėliau persiuntė policijai prijungimui prie atliekamo ikiteisminio tyrimo. Tame akte ir matosi, kiek ir kokių medžių buvo iškirsta šiame sklype. Be to, atvažiavę į šią miško valdą pakeliui pastebėjo M. miško valdoje prie keliuko sukrautą medienos rietuvę. Miško valdoje, kurioje buvo įvykdytas neteisėtas kirtimas ant žemės gulėjo nupjauti medžiai, kai kurie iš jų buvo supjaustyti, kas rodo, jog buvo paruošti traukimui, tačiau neišvežti. Kadangi jiems aktualu ir svarbu buvo užfiksuoti savavališkai iškirstus medžius, tai jie fiksavo tik nupjautų medžių kiekį pagal kelmus, likusios ir miško valdoje gulinčios medienos jie nefiksavo ir neskaičiavo, taip pat rietuvėje, kuri buvo sukrauta prie keliuko esančio medienos kiekio neskaičiavo. Savininkų prašymu 2011-10-25 jie išdavė leidimą savavališkai iškirstiems medžiams ištraukti ir išvežti, jame buvo nurodytas apytikris medienos tūris, t.y. leista išvežti apie 120 kubinių metrų medienos. Nežino tiksliai, kada jie tą medieną išvežė, bet ištraukus medieną ir ją susandėliavus buvo atlikti šios medienos matavimai, jei neklysta, buvo nustatyta, kad po savavališko kirtimo miško valdoje liko 92,236 kubiniai metrai medienos. 2011 m. spalio – lapkričio mėnesiais galiojusios taisyklės numatė, kad miško sklypų ribų prakirtimui iškertant linijas leidimas nereikalingas, kiekvienas savininkas į savo pusę nuo ribos gali išsikirsti 1,5 m. plotyje augančius medžius. Leidimai nereikalingi sausuoliams ir vėjalaužoms ir vėjovartoms. Be to, parašius pranešimą apie ketinimus kirsti mišką galima iškirsti 3 kubinius metrus iš hektaro, bet ne daugiau kaip 15 kubinių metrų iš valdos per vienerius metus. Asmuo, kuris atlieka medienos traukimo ir vežimo darbus, privalo įsitikinti, kad traukia legaliai iškirstą medieną, nes ir už tai yra numatyta atsakomybė. Šiuo atveju nei M., nei vilniečių savininkų miško valdose jokie leidimai nebuvo išduoti (t. I, b.l. 127-128). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas papildė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad pjovimo vietoje dalies išpjautų medžių kelmų galėjo nepastebėti, nes jie buvo po šakomis. Visi kelmai buvo šviežio pjovimo. Todėl sutinka su civiline ieškove , kuri suskaičiavo , jog buvo jos sklype iškirsti 163 vienetai medžių, o viso iškirsta 146,12 kub. metrų medienos. Kai apžiūrėjo kirtimo vietą po girininko pranešimo, tai medienos dalis dar buvo neišvežta, didesnė dalis buvo. Medienos kiekio miške nematavo, buvo nupjauti medžiai , bet neišvežti ir pagal kelmus skaičiavo kiek iškirsta, kiek sandėliuota – neskaičiavo. Buvo nustatyta kieno miške kirtimai, kirtimas nesiribojo su M. mišku, kirtimas nebuvo ribinės linijos kirtimu, nes, didesnė dalis jo buvo pavieniai medžiai iškirsti. Kirtimo plotis buvo žymiai didesnis, nei 3 metrai, S. ir A. sklype ir pavieniai medžiai buvo iškirsti. Buvo apžiūrėtas ir M. miškas, bet ten nebuvo jokio šviežio kirtimo, ribinio kirtimo jame nebuvo. Nukentėjusiųjų miškas su Maldauskienės mišku ribojasi iš šiaurinės pusės, o ribinė iškirsta iš pietų pusės. Savininkėm buvo duotas leidimas savavališkai iškirstos medienos išvežimui, leidime kiekis nurodytas apytikslis, nes mediena nebuvo matuota, o sumatuota buvo jau lentpjūvėje, kai pagal leidimą buvo išvežta. Parašė 85 kub. m. , nors galėjo būti ir paklaida, nes kamieno storis nevienodas.

Liudytojas L. A. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus ir parodė vietą šalia sklypo, kurio kadastrinis nr. (duomenys neskelbtini), kur 2012-10-14 buvo sukrauta medienos rietuvė, parodė žemės sklypo ribas ir vietas, kuriose 2011-10-24 buvo nustatyti neteisėti neplyni kirtimai (t. I, b.l. 131-135).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2011 m. spalio 24 d. ryte apie 09.00 val. jis su savo žmona sužinojo, kad jo žmonai ir jos seseriai J. A. priklausančiame miško sklype, esančiame Švenčionių r., yra iškirtas miškas. Tą pačią dieną jis su žmona R. ir jos seserimi atvyko į mišką, viską apžiūrėjo, tikrai buvo iškirstas miškas, dalis medienos sukrauta į rietuves, dalis dar miške buvo neištraukta, nors jokių leidimų jį kirsti neturėjo. Iškart pranešė policijai. Agentūros darbuotojas pasakė, kad nepaliktų medienos čia gulėti be priežiūros, kad ją reikia išvežti. Jis išdavė leidimą medienai išvežti. Jie susitarė su įmone, kuri šią medieną padės išvežti (t. I, b.l. 136).Teisminio nagrinėjimo metu šis liudytojas papildė parodymus ir paaiškino, kad įvykio vietoje jis kelmus detaliai apžiūrėjo, jos fotografavo, pagal jų skersmenį išmatavo ir pateikė šiuos skaičiavimus ir nuotraukas CD kaip įrodymus prie patikslinto žmonos ir jos sesers ieškinio, todėl iškirsta buvo tokiu būdu, kad padaryta proskyna sunkiajai technikai privažiuoti, šakos ištisinės suverstos, miške siaubingas vaizdas, patys gražiausi medžiai guli.. Pačios gražiausios dalys ištraliuotos, likę gabaliukai. Neteisingai teigiama neva S. O. kirto savo motinos miško proskyną, tačiau ta linija tarp sklypų M. ir žmonos su seserimi buvo iškirsta prieš dešimt metų, bet ne jų iniciatyva. Su M. ribojasi tik dalis sklypo ilgio ir toje linijoje nebuvo matyti šviežių kirtimų. Kirtimai matyti spalio 24 ir spalio 25 d. visai kitoje vietoje, kur su kitu kaimynu juosta. Kaimyno medžiai pažymėti dažais. Mūsų miške iškirstas pasirinktinai miškas ir išvaryta magistralė mūsų mišku technikai privažiuoti. Spalio 24 d. nebuvo ištraliuoti visi medžiai, dalis medžių ištraliuota ir susandėliuota kaimyno sklype. Pas kitus kaimynus nebuvo kirsta, todėl su jais ir nebuvo bendrauta, kirtimas tik žmonos ir jos sesers miške ir iš to kirtimo dalis medžių sudėta į rietuvę apie 30 kub. metrų. Liudytojas girdėjo, kaip įvykio vietoje B. P. sakė, kad jis dažė medžius, liudytojas matė pažymėtus medžius. Liudytojas pats tiksliai suskaičiavo iškirstus kelmus , nes talkino žmonai, atsisiuntė tą pačią metodiką, kaip ir aplinkosaugininkai ir pagal ją atliko paskaičiavimus ir šiuos įrodymus teikia teismui, nes ikiteisminio tyrimo metu paaiškino tik apie ieškinį, bet nieko nesakė apie įrodymus. Žmogui, kuris organizavo miško sutvarkymą ir likučių iš miško išvežimą buvo sumokėta 3100 Lt atlyginimas už darbą. Buvo sumokėta už miško traliavimą ir išvežimą į Pabradę, dar už šakų smulkinimą.

Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo paaiškino, kad yra UAB „Kerusta“ direktorius, 2011 m. lapkričio mėnesį, V. S. prašymu jo bendrovė išvežė medieną iš S. miško Švenčionių rajone ir susandėliavo adresu (duomenys neskelbtini)r. (t. I, b.l. 137). Teisiamajame posėdyje liudytojas paaiškino papildomai, kad jis yra miško ruošos inžinierius, todėl vertino, kad miškas kirtimo vietoje atrodė barbariškai. Kurie medžiai patiko, tie ir buvo pjauti, niekas nebuvo pažymėta, medis nuleistas ir paimta storoji dalis, dalis šakų pašalinta, dalis ne. Dalis medžių buvo sukrauta. Išvežė pagal leidimą S. prašymu ir sukrautą medį, ir paliktas viršūnes ir susandėliavo Pabradėje prie savo sodybos savininkų prašymu. Kirtimo vietoje buvo savališkas kirtimas, kelmas nė vienas nebuvo kleimuotas, kirtimas Geliadnės girininkijoje, Sarių seniūnijoje, kirtimo negalima vertinti kaip ribų tarp savininkų iškirtimo. Pats išvežtos medienos kiekio nematavo, buvo gal apie 80-90 kubų. Žmonėms medieną išvežti ir saugoti padėjo, kaip privatus asmuo, už darbą su juo atsiskaitė -sumokėjo 3100 litų. Po kurio laiko savininkai paskambino, kad išsiveža medieną iš jo sodybos ir jis pasakė – „prašom“.

Liudytojas S. P. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jam einant Vilniaus apsk. VPK Švenčionių r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigas, 2011 m. spalio 24 d. buvo gautas pranešimas, kad prie (duomenys neskelbtini), yra neteisėtai pjaunamas miškas. Nedelsiant tarnybiniu automobiliu kartu su miško sklypo savininkais R. S. ir J. A., bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Švenčionių rajono agentūros darbuotoju nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje – miško sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiame R. S. ir J. A., dalyvaujant agentūros atstovui ir savininkams buvo išmatuoti kelmai, kelmus matavo agentūros darbuotojai, matuojant kelmus jų skersmuo buvo rašomas į savavališkai iškirstų medžių kelmų matavimo aktą. Buvo nustatyta, kaip ir pažymėta 2011-10-24 įvykio vietos apžiūros protokole, kad miško sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra 122 vnt. pušų kelmų, 26 vnt. eglių ir 2 vnt. beržų. Kelmų matavimo aktas nebuvo pridėtas prie įvykio vietos apžiūros protokolo, nes agentūros darbuotojai turėjo pervesti kelmus į 1,3 m. aukštį ir paskaičiuoti nukirstos medienos kiekį ir žalą aplinkai. Šie aktai su visa agentūros pateikta medžiaga prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo prijungti 2011 m. spalio 28 d. 2012-10-24 įvykio vietos apžiūros metu miško sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gulėjo netvarkingai kirtavietėse išguldyta dalis medienos. Tačiau techninių galimybių ją išmatuoti nebuvo, nes sunku buvo prieiti prie šių medžių, buvo sutarta, kad savininkai pagal galimybes ištrauks medieną ir ją ištraukus tikslus likusios medienos kiekis bus užfiksuotas. Be to, prie miško keliuko, vedančio prie miško sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), proskynoje buvo dalis ištrauktos medienos, jos kiekis taip pat nebuvo užfiksuotas, nes bendras likusios neteisėtai išpjautos medienos kiekis turėjo būti pamatuotas vėliau, ištraukus visą neteisėtai išpjautą medieną (t. I, b.l. 138).Teisiamajame posėdyje šis liudytojas davė iš esmės analogiškus parodymus ir papildė, kad kaltinamąjį J. M. pažįsta iš kitos bylos dėl savo tarnybinių pareigų vykdymo, o S. S. pažįsta dėl tarnybos reikalų ir kaip miestelio gyventoją. Dėl šio įvykio tai prisimena, kad matė įvykio vietoje iškirstus medžius- dalis medienos buvo sukrauta ir miške dar gulėjo nemažai medžių.

Liudytojas A. N. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad retkarčiais į jį kreipdavosi S. S. su prašymu pavairuoti jam priklausantį miškovežį „MAZ“, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis jei turėdavo laiko, tai ir sutikdavo, juk vis nedidelis uždarbis prisidurt pragyvenimui. Pinigus jam mokėjo S. S., bet jis pas jį nuolat nedirbo, sumokėdavo iškart po atlikto darbo. Kalbant apie mišką, esantį netoli Šutų k., jis jame buvo du kartus S. S. prašymu. Pirmą kartą jis atvažiavo į tą mišką su miškovežiu, o kelią kur važiuoti jam rodė priekyje važiuojantis S. S. su tos medienos savininku vardu J.. Jie priekyje jo važiavo su visureigiu juodos spalvos, kurį vairavo B. P.. Jie parodė jam medieną, kuri buvo susandėliuota toje vietoje. Susandėliuota buvo apie 30-40 kub. metrų medienos. Išlipę iš visureigio B. P. su savininku Juozu jam pasakė, kad pasikrautų šitą medieną ir vežtų į Vilniaus pusę, kur jį pasitiks kažkoks žmogus, jam pasakyta buvo sustoti prieš Nemenčinę, kur atvažiuos kažkoks žmogus ir palydės jį, kur turės nuvežt medieną. Jis nuvažiavęs ir sustojo nurodytoje vietoje, atvažiavo kažkoks vyras, kurio vardo ir pavardės ar kaip atrodė jis neprisimena ir nurodyti negali, automobilio, kuriuo jis atvažiavo taip pat nurodyti negali, neįsidėmėjo. Jis jį palydėjo per Vilnių į už Vilniaus esančią kažkokią vietą, kaip ir nuosava kažkokia lentpjūvė ten jam pasirodė, bet neprisimena jos buvimo vietos, tiesiog važiavo iš paskos tam automobiliui, nelabai dairėsi ir žiūrėjo, kur važiuoja, iškrovė ten medieną, paliko tam žmogui, kuris jį lydėjo, važtaraštį ir grįžo namo. Važtaraštį jis pats išsirašė prie B. P. ir to miško savininko, jie padiktavo leidimo numerį, kurį jis turėjo į važtaraštį įrašyt. Važtaraščio nuorašų jam nelieka (t. I, b.l. 142).Teisiamajame posėdyje šis liudytojas paaiškino, kad važiavo vežti miško du kartus, nes buvo samdomas S. S. vairuotojas. Degalus pildavo S. S., važiuodavo į degalinę ir užpildavo S. S., tąkart važiavo į degalinę ir jam rodė kelią kur miškas, kur krautis- rodė vieną kartą ir rodė antrą kartą kai pakliuvo. Pirmą kartą S. O. jau buvo nuvažiavęs, o jis važiavo iš paskos su „fiskaru“ paskui B. P. vairuojamą džipą. Dokumentus rodė pats šeimininkas – kaltinamasis J. M., planas jo tėvų vardu buvo, Leidimo kirsti nematė, važtaraštį jis kaip vairuotojas pasirašė, išrašė S. S. , o duomenis išrašė iš plano, tai pat pasirašė ir B. P., ir S. O.. M. mišką vežė tik vieną kartą. Mašinoje telpa apie 30 kubų, bet įrašė rastų skaičių – 67. Už darbą 100 Lt ryte miške davė S. S.. M. miško likučius paimti nurodė B. P.. Dar liko nepakrauta apie 30 kubų, bet kai nuvažiavo krautis antrą kartą, po trijų savaičių jau tos medienos nebuvo, jau buvo išvežta. Vietoje tik pamatė traktoriaus išvažinėtą vietą ir sukrautą jau visai kitą malkinę medieną, todėl paskambino B. P., kad išsiaiškinti. Tada suprato, kad atvažiavo šeimininkai ir jie pasakė, kad vagiam mišką. Laukė, kol atvažiuos B. P., tada buvo iškviesta policija, kriminalistai ir visi iš miško nuvažiavo į policiją. Antrą kartą B. P. buvo nurodęs jam medieną nuvežti į namus. Antrą kartą B. P. jam nieko nesumokėjo, nes buvo visi policijoje. Ir pirmą kartą ir antrą kartą jis vairavo B. P. mašiną.

Liudytojas A. N. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausos metu duotus parodymus ir parodė vietą miške, kur 2011 m. spalio mėn. buvo susandėliuota apie 30-40 kubinių metrų medienos, kurią jis pasikrovė į miškovežį „MAZ“ ir išvežė link Vilniaus. (t. I, b.l. 143-145)

Liudytojas A. N. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino miško savininką vardu Juozas, t.y. J. M., kuris buvo atvažiavęs kartu su B. P.. (t. I, b.l. 146-147)