- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-17
- Bylos Nr.
- 1A-468-211/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42020-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė (pran.), Gintaras Dzedulionis, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- A. M., ir A
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzeduliono, Daivos Kazlauskienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Lauretos Ulbienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. M. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo apeliantas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta atlikta bausmės dalis pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant šį teismo nuosprendį, dienos.
Iš A. M. ir A. Š. solidariai priteista 253,20 Eur turtinės žalos atlyginimo UAB „Emsi“ naudai.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. Š., tačiau dėl jo apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
A. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. Š. ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. rugpjūčio 13 d. apie 20.40 val., atvyko į degalinę „Emsi“, esančią Vilniuje, Senasis Trakų pl. 14, tamsiai žalios spalvos automobiliu „Lancija“, privažiavo prie „6a“ kolonėlės, kur A. Š., šalia esant ir padedant A. M., juos stebint šios degalinės operatorei A. V., į minėto automobilio bagažinėje buvusias talpas pripylė 261,03 l degalų – dyzelino, viso už 253,20 Eur, abu sėdo į automobilį ir išvažiavo nesusimokėję už degalus. Šiais savo bendrais veiksmais jie atvirai pagrobė svetimą – UAB „Emsi“ priklausantį turtą – degalus, 253,20 Eur vertės. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisingą, bei jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį teismo nuosprendį.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas apeliacinį skundą prašė tenkinti ir nuteistąjį išteisinti, o prokuroras prašė skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde ginčijama A. M. kaltė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apelianto nubaudimo pagal šią teisės normą.Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, visos faktinės aplinkybės buvo įvertintos teisiškai tinkamai , vadovaujantis įstatymų nuostatomis. Kaip matyti iš nuteistojo A. M. pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu , iš abstraktaus jo apeliacinio skundo turinio, jis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką , tačiau jo versija yra nuneigta. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei skundžiamą nuosprendį, nurodo, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Apeliaciniame skunde iš esmės nepateikiama naujų A. M. teisinančių duomenų ar motyvų, kurių skundžiamame sprendime nebūtų įvertinęs apylinkės teismas.Gynybos argumentai, jog apeliantas įvykio dieną buvo degalinėje kartu su nuteistuoju A. Š. atsitiktinai tik kaip keleivis ir kad jis nieko nežinojo apie jo ketinimus nesumokėti už įsipiltą benziną , yra paneigti byloje surinktais įrodymais. Tai, kad nuteistasis A. M. iš anksto žinojo , jog kitas nuteistasis A. Š. ketina pavogti degalinėje kurą, jį įpildamas į specialiai tam paruoštas talpas ir bendrininkavo su juo, tą darant, patvirtina nuteistojo A. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis patvirtino, kad apie savo ketinimą tai padaryti jis pasakė nuteistajam A. M. dar iki atvykimo į degalinę , po to pripylus kurą, iš degalinės abu išvažiavo, nesumokėję už kurą, pardavus kurą, pinigus gautus už tai, pasidalino po lygiai (b.l. 32-33). Šio nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies patvirtina ir paties apelianto parodymai , duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, kad nuteistajam A. Š. pripylus benziną į talpas, pastarojo liepimu, nesumokėjus už įpiltą benziną , jis skubiai įsėdo į automobilį ir jie greitai iš degalinės išvažiavo (b.l. 23). Tai, kad abu nuteistieji bendrininkavo užvaldant svetimą turtą- benziną, savo parodymais patvirtino įvykio dieną degalinėje dirbusi operatore liudytoja A. V., kuri parodė, kad ji stebėjo nuteistuosius , kurių vienas pylė didelį kiekį benzino į savo talpas, o kitas vaikščiojo aplink, po to tas vaikinas kažką išsitraukė , ką ji suprato kaip ketinimą apmokėti . Jai grįžtant į patalpas prie kasos , ji pamatė, kad tas vaikinas labai skubiai įsėdo į automobilį, kur jau buvo kitas vaikinas, pylęs benziną , išvažiuojant vaikinas, sėdėjęs keleivio vietoje , pakėlė ranką ir nusišypsojo. Iš bylos įrodymų yra nustatyta, kad išvažiuojant iš degalinės keleivio vietoje sėdėjo nuteistasis A. M.. Degalinės vaizdo įraše yra užfiksuota , kad įvykio metu benziną į talpas pylė ne tik nuteistasis A. Š. , bet jam padėjo ir nuteistasis A. M. , prilaikęs žarną. To neneigia ir pats nuteistasis A. M.. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis A. Š. pakeitė savo parodymus , neigė, kad apeliantas iš anksto žinojo apie jo nusikalstamus ketinimus , kad pastarasis padėjo tokius ketinimus realizuoti, neigia , kad jis gavo dalį pinigų , gautų pardavus pavogtą benziną. Apeliacinė instancija, kaip ir pirmos instancijos teismas, kritiškai vertina tokią šio nuteistojo poziciją, tai vertina, kaip siekį padėti apeliantui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Šis nuteistasis savo parodymų pakeitimo motyvų logiškai negalėjo paaiškinti, todėl nėra pagrindo jo pakeistais parodymais tikėti, juolab, kad jo parodymus , duotus ikiteisminio tyrimo metu dėl tam tikrų aplinkybių patvirtina kiti aukščiau aptarti įrodymai . Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis A. M. parodė, jog išvažiuojant iš degalinėje jau suprato, jog kitas nuteistasis A. Š. nesusimokėjo už kurą, kadangi iki išvažiavimo nepraėjo pro jį -apeliantą.(b.l. 120-121) Teisėjų kolegija, kaip ir apylinkės teismas , tai vertina kaip jo bendrininkavimą nusikalstamoje veikoje , nes jis , žinodamas kad už kurą nesumokėta , nesustabdė kito nuteistojo nusikalstamos veikos, kartu su juo skubiai pasišalino iš įvykio vietos, taip jam padėdamas toliau disponuoti pavogtu turtu. Taigi, apeliantas tokiais veiksmais prisidėjo prie kito nuteistojo veikos ir jai pritarė, todėl jam taip pat pripažįstamas vykdytojo vaidmuo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nuteistojo A. M. veiksmai yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes sudarė sąlygas kito bendrininko (nuteistajam A. Š.) veiksmams bei juos papildė. 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Ž. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog, tiriant įvykį, bendraujant su apeliantu, jis pripažino, kad degalus pavogė kartu su kitu nuteistuoju A. Š. .(b.l. 19). Tai , vertinant kartu su kitais įrodymais, irgi patvirtina apelianto bendrininkavimą su kitu nuteistuoju pavagiant benziną.Vertinant apelianto veiksmų kaltumą , apygardos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad jam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, apeliantas iki šio nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka už analogiškos veikos, tik mažesnės apimties, padarymą, po to tais pačiais metais jis dar 4 kartus padarė analogiškus administracinius pažeidimus (b.l 45-46). Už analogišką veiką, padarytą 2017 m. liepos 28d. jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 12d. nuosprendžiu (Liteko duomenys ). Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus , apygardos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, vertindamas skundžiamame nuosprendyje išdėstytus ir šiame procesiniame dokumente aptartus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad apeliantas padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir tą padarė bendrininkų grupėje su kitu nuteistuoju A. Š.. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas tinkamai įvertino ir kvalifikavo A. M. veiksmus pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.Skirdamas nuteistajam A. M. bausmę, pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.A. M. yra nuteistas už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 178 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei šioje situacijoje pagrįstai pripažino, kad kita bausmės rūšimi BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti nėra įmanoma. Pagal byloje esančią medžiagą matyti, kad apeliantas yra daug kartų baustas administracine tvarka, iš kurių 4 kartus už analogiškas veikas, t. y. vagystės iš degalinių, taip pat yra teistas 7 kartus, daugiausia už turtinius nusikaltimus. Šios aplinkybės atskleidžia tai, kad apeliantas nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro gyvenimo taisyklių, nevertina savo padarytų veiksmų kritiškai ir nedaro dėl jų išvadų. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dėl savanaudiškų paskatų. Pažymėtina, kad ankstesnės poveikio priemonės apelianto elgesiui teigiamos įtakos neturėjo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė A. M. griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad apeliantas charakterizuotinas neigiamai, yra anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka, už padarytą nusikaltimą paskyrė bausmę artimesnę minimaliam įstatymo numatytam bausmės dydžiui (6 mėnesius). Pažymėtina, kad šios bausmės vidurkis – 3 metai, o pirmosios instancijos teismas, paskyrė švelnesnę nei vidurkis bausmę. Taigi, paskirta galutinė bausmė yra itin švelni ir ne per griežta. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienam nuteistajam bausmė yra individualizuojama įvertinus konkrečias su tuo asmeniu susijusias aplinkybes. Įvertinus visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas apeliantui bausmę tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nuteistojo A. M. apeliacinis skundas jame nurodytais argumentais negali būti tenkinamas, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendis paliktinas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. M. apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.