Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-206-476/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-14
Bylos Nr.
1-206-476/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40556-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Kaltinamasis
J. M.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-206-476/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40556-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2; 2.1.10.1; 2.3.4.3 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant prokurorui Eividui Chmieliauskiui,kaltinamajai J. M.,kaltinamojo gynėjai advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta ten pat, išsituokusi, nedirbanti, teista 1 kartą – 2009-02-20 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų pagal LR BK 281 str. 7 d. 34 MGL (1700 Eur) pinigine bauda su 1000 Eur konfiskavimu, su baudžiamojo poveikio priemone – specialios teisės atėmimu 2 m. 3 mėn. laikotarpiui, bausmės neatlikusi, teistumas neišnykęs

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 p.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2020-10-10 apie 4.39 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (2,16 prom.), po kilusio žodinio konflikto, tyčia pešė plaukus bei sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu savo močiutei M. P. į galvą, po to sodybos kieme pavijusi ją bėgančią, parvertė ant žemės ir ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė gulinčiai į įvairias kūno vietas, dėl ko M. P. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, tuo sukėlė nukentėjusiajai M. P. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė M. P. sveikatą.

Kaltinamoji J. M. kalta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 9 d. ji su sugyventiniu Linu ir dukra M. atvažiavo į svečius pas savo mamą D. G.. Kartu su mama gyvena močiutė M. P.. Jie vakarojo ir gėrė alkoholinius gėrimus Močiutė alkoholio negėrė. Vakare ji su sugyventiniu ir mamos draugu V. G. išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) kaimą. Vyrai į namus grįžo anksčiau, o ji buvo užsukusi pas savo pažįstamą. Į namus ji grįžo spalio 10 d. apie ketvirtą. Močiutė nemėgsta girtų žmonių, todėl jai pradėjo priekaištauti. Ji supyko dėl močiutės priekaištų. Kitų to vakaro aplinkybių dėl girtumo neprisiminė, bet jai viską papasakojo sūnus ir mama. Ji pešė močiutės plaukus ir sudavė jai kumščiu į galvą. Močiutė jai sudavė su šluota per rankas. Po to močiutei išbėgus į kiemą, pagavo močiutę, parvertė ant žemės ir kelis kartus įspyrė. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, nukentėjusios atsiprašė.

Paskelbus kaltinamąjį aktą kaltinamoji J. M. prisipažino kalta padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kitus byloje surinktus duomenis, nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, prokuroras, kaltinamosios gynėja, nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, taiko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

??Apklausta liudytoja M. P. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), viena. Esant mokslo metams ir mokslams vykstant ne nuotoliniu būdu pas ją gyvena proanūkis N. K., anūkės J. M. sūnus. (duomenys neskelbtini)švęsti savo sūnaus 16-ojo gimtadienio atvažiavo J., galėjo būti apie 17.00 val. J. atvyko blaivi su dukra M., bei sugyventiniu. Prie stalo susėdo J. su sugyventiniu bei jos dukra D. su vyru, kuri taip pat atvyko pasveikinti anūko. Ji visiškai negėrė ir saugojo proanūkę, o dukra su anūke ir jų vyrais išgėrė apie vieną litrą degtinės. Jos dukra liko namuose miegoti, o J. su sugyventiniu ir mamos sugyventiniu išėjo į kaimą, norėjo dar išgerti. Vyrai po kurio laiko sugrįžo, negrįžo tik J. M. dygsta dantukai, tad naktimis ji labai mažai miega, vis verkė, tad ji nemiegojo, buvo su mergaite. Tad kažkur apie 4.00 val. ryto grįžo J., ji buvo visiškai girta. J. girta būna labai agresyvi. J. norėjo vėl kažkur išeiti, tik kažkur išeidama pasiimti ir dukrą M. Ji jai to jokiu būdu negalėjo leisti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, J. jau laikė M. rankose, ji ją laikė kairėje rankoje, o dešine ranka pradėjo jai pešti plaukus pakaušyje, bei ne mažiau dviejų smūgių sudavė kumščiu į galvą. Tuomet ji pagriebusi kampe stovėjusią šluotą sudavė jai per rankas. Matydama, kad J. ji neatsigins išbėgo per duris į lauką. J. tuomet paliko dukrą ant žemės ir išbėgo paskui ją į lauką. J. ją kieme pagavo, nesuprato, ar už pečių, ar už megztinio, ir nutrenkė ją kieme ant žemės. J. ją pradėjo spardyti. Neįsivaizduoja, kiek kartų ji jai įspyrė, mano, kad ne daugiau 5 kartų. Ji labai išsigando, bijojo, kad ji jos neužmuštų. Ji gulėjo ant kairiojo šono, o smūgiai kliuvo jos abiem kojom, nugarai bei šonams. Ji pradėjo garsiai šaukti: "gelbėkit". Nuo jos J. atitraukė dukra D. ir proanūkis N. Ji pati paskambino pagalbos telefonu, išsikvietė policiją ir medikus. Ligoninėje pragulėjo apie 9 dienas, buvo nustatytas kairės kojos šlaunikaulio lūžis, ant kūno buvo daugybė kraujosruvų. Medikai jai neleido vaikščioti priminant kairiąją koją iki 2021 metų sausio mėnesio, jos sveikata labai suprastėjusi. J. ji atleidžia, pretenzijų dėl sužalojimo nereiškia, civilinio ieškinio nereiškia, tačiau pageidauja, kad už padarytą jai kūno sužalojimą, sulaužytą šlaunikaulį bei sukeltą didelį fizinį skausmą būtų nubausta lygtiniu laisvės atėmimu. (b.l. 36-39)

??Apklausta liudytoja D. G. parodė, kad ji gyvena kartu su savo mama M. P., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Mamą ji prižiūri dėl jos senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos. Mama yra labai nervinga, ypatingai jai nepatinka išgėrę žmonės, ji labai pyksta, jei kas iš šeimos narių išgėrinėja. Ji turi sūnų ir dukrą J. M., gim. (duomenys neskelbtini). J. nuo pat mažens buvo nervinga, visada labai greitai supykstanti ir užsiplieskianti dėl menkiausio žodžio, labai greitai ginčijasi, jai atrodo, kad ji visuomet yra teisi. J. augina du vaikus, kurių N. K. yra vyresnysis, 16 metų, o M. M. yra tik 10 mėnesių. N. dėl to, kad mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, o J. gyvena Skapiškių kaime, tad jam nėra galimybės važinėti į mokyklą, gyvena su jais. J. turėjo didžiulę priklausomybę alkoholiui, tačiau gimus M. ji labai susitvarkė, užsikodavo ir alkoholio stengėsi itin vengti, kadangi jai išgėrus visuomet pasitaiko situacijos, kai reikalinga policijos pareigūnų pagalba. 2020-10-09, jai pasiskambino J. ir pasakė, kad nors N. gimtadienis (duomenys neskelbtini), tačiau ji negalėsianti atvykti, tad nutarė atšvęsti anksčiau. Susirinko mamos namuose, ji, jos vyras V. G., su kuriuo yra oficialiai išsituokę, tačiau veda bendrą šeimos ūkį, J. ir jos sugyventinis L. M., su kuriuo J. ir turi dukrą M., prie bendro stalo. Jos mama sutiko prižiūrėti M., kadangi ji yra visiškai nevartojanti alkoholio, o jie keturiese išgėrė apytiksliai vieną litrą degtinės. Prie stalo susėdo apie 17.00 val., santykiai visų buvo geri, nesipyko, gražiai bendravo, J. pati paprašė mamos prižiūrėti M., nenorėjo su dukra būti išgėrusi, mama sutiko. Nuo stalo išsiskirstė apytiksliai 20.00 val., jau buvo sutemę. J. pasitarusi su Linu, kad neturi cigarečių, nusprendė išeiti į kaimą, kartu su jais išėjo Vytas. J. kvietė ir ją eiti kartu, tačiau ji nesutiko, nematė tikslo vaikščioti po kaimą. Kiek ji žino, jie buvo pas netoliese gyvenantį V., kur dar kažkiek išgėrė, iš jo jie išsiskirstė. V. su L. grįžo apytiksliai 22.00 val., ji jau buvo atsigulusi. Kiek žino iš vėlesnių pasakojimų J. dar nuėjo pas vieną pažįstamą, kurį žinojo visad turint cigarečių, o ten radusi girtaujančią kompaniją, prie jos prisėdo. Ji miegojo, kai ją pažadino N. ir pasakė: „močiute bėgam, mama išsivijo močiutę lauk“. Laikas galėjo būti apie 4.00 val. ryto, gal 4.30 val. Išbėgo su N. į kiemą, buvo labai tamsu, išgirdo močiutę šaukiant: „Gelbėkit“Fgirkal. Nubėgę į šauksmo pusę, rado J. su močiute, J. buvo močiutei iš viršaus, nematė ką ji jai darė, gal ieškojo jos telefono, kad močiutė neiškviestų policijos. Jie su N. pagriebė J. ir ją nutempė nuo močiutės į kambarį. Močiutę paliko lauke, nepagalvojo, kad jai nutiko kažkas blogo, galvojo pareis namo ir atsiguls. Jie visi atsigulė, ji užrakino duris ir ištraukė raktą, kad J. niekur neišeitų, kad vėl nepultų močiutės. Pagalvojo, kad močiutė permiegos lauko virtuvėlėje, kuri yra visiškai įruošta. Užmigo, kai išgirdo beldimą į duris, atidariusi pamatė policijos pareigūnus. Kaip suprato, močiutė išsikvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė J., po kurio laiko medikai išsivežė močiutę. Pasikalbėjus su N. jis papasakojo, kad jis tik būdamas savo kambaryje, jis dažnai iki vėlumos žaidžia kompiuterinius žaidimus, išgirdo, kad grįžus J., močiutė pradėjo ją kolioti visokiais žodžiais: „valkata, latre“ ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. N. daugiau nieko nematė, jis į jų konfliktą nesikišo, buvo savo kambaryje, tik išgirdęs, kad juodvi abi išbėgo į lauką, pažadino ją. Močiutė su medikais nuvykus į (duomenys neskelbtini), jai peršvietė koją ir nieko nerado, pasakė, kad viskas gerai, nors jai buvo didžiulis skausmas. Tad jos brolis ją parsivežė į (duomenys neskelbtini), tačiau močiutei netveriant skausmo dar kartą buvo kreiptasi į medikus, kurie dabar jau rado kojos lūžį ir ji buvo operuota. Buvo tokia situacija, kad jai nebūnant namuose, paskambino močiutė ir pasakė, kad J. jai skambinusi ir atsiprašė, pasakė, kad norinti atvažiuoti atsiprašyti, tačiau močiutė J. matyti nenorėjo. Po kurio laiko močiutei pasiilgus M., ji paprašė, kad ją parvežtume jai pasidžiaugti, tuomet pas močiutę buvo užsukusi ir J., galvojo, kad jos susitaikė, nes abi kalbėjosi, atrodė, kad jų santykiai vėl yra normalūs.(b.l. 46-48)

??Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK RS vyresniojo tyrėjo M. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2020-10-10 apie 4.39 val. Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjai 84 m. ką tik anūkė neblaivi sužeidė koją, nepaeina. Namuose 9 mėn. kūdikis ir paauglys 16 m. Pranešėjas V. P., tel. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą vizualiai blaivi pranešėja V. P., gim. (duomenys neskelbtini), stovėjo namo kieme. Moteris skundėsi dideliu skausmu kairės kojos kirkšnyje, teigė, kad negali paeiti ir teigė, kad ją namo kieme sumušė parversdama ant žemės ir spardydama kojomis, į svečius atvykusi anūkė J. M.. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), 05.31 val. buvo nustatytas 2.16 promilės girtumas. Ji paaiškino, kad močiutės tikrai nemušė ir kas jai nutiko nežino. GMP medikai išvežė V. P. išvežė į VšĮ Raseinių ligoninė, medikų apžiūrai, todėl jos įvykio vietoje nebuvo galimybės apklausti. Namuose buvo nepilnamečiai N. K.. gim. (duomenys neskelbtini). ir M. M.. gim. (duomenys neskelbtini), kurie konflikto nematė. (b.l. 8-15)

??Įvykio vietos apžiūros protokole bei fotolentelėse nurodoma, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), esantis mūrinis gyvenamasis namas.(b.l. 16-22)

??Specialisto išvadoje Nr. G 404/2020 (10) užfiksuota, kad M. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausia vieno smūgio ar trauminio poveikio pasėkoje. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

(b.l. 30-31)

Šiaulių apsk. VPK Raseinių r. PK VS tyrėjos E. U. tarnybiniame pranešimo dėl neapklausto nepilnamečio N. K.nurodoma, kad įvykio metu namuose buvo nepilnametis J. M. sūnus pil. N. K., gim. (duomenys neskelbtini), tačiau tiek apklausiama liudytoja J. M. motina D. G., tiek įtariamosios apklausos metu J. M. nurodė, kad N. K. paties konflikto tarp M. P. ir J. M. nematė, jis tik girdėjo, kaip grįžus į namus J. M. ji su M. P. susipyko, dėl šios priežasties jis iš miego pakėlė savo močiutę D. G.. Atsižvelgiant į tai, kad įtariamoji J. M. savo kaltę visiškai pripažino, M. P. nurodė visas konflikto aplinkybes, D. G. jas patvirtino, N. K. paties konflikto nematė ir naujų aplinkybių nurodyti negalėtų, nėra tikslinga jį apklausti (b.l.50-52).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad veika įvykdyta 4 val.39 min, bet kaltinime nurodyta 16.16 val. Tai laikytina rašymo apsirikimu ir keistina nusikalstamos veikos padarymo data.

Kaltinamoji J. M. kalta prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad būdama neblaivi konfliktavo su M. P., pešė plaukus, sudavė rankomis, spyrė kelis kartus kojomis. J. M. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai – nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada. Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji J. M. 2020-10-10 kilusio žodinio konflikto, tyčia pešė plaukus bei sudavė ne mažiau kaip du kartus kumščiu savo močiutei M. P. į galvą, po to sodybos kieme pavijusi ją bėgančią, parvertė ant žemės ir ne mažiau kaip penkis kartus įspyrė gulinčiai į įvairias kūno vietas, dėl ko M. P. buvo padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, kairio šlaunikaulio kaklo lūžimas, tuo sukėlė nukentėjusiajai M. P. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė M. P. sveikatą.

Bausmės skyrimas.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamosio J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

Kaltinamoji J. M. teista 2019-02-20 pagal LR BK 281 str. 7 d., teistumas neišvykęs. Byloje nustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamoji nedirba, administracine tvarka bausta, turi galiojančią nuobaudą, dėl psichikos ir priklausomybių sutrikimų neregistruota. Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai J. M. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Bausmės vykdymo atidėjimo metu nustatytini įpareigojimai. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinas sulaikymas.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti galioti iki įsiteisės nuosprendis, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civiliniai ieškiniai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio norma nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti už veiką materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas atsižvelgia ir vertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias turtinės ir neturtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikšmingas aplinkybes, esamą teismų praktiką ginant nukentėjusiųjų interesus baudžiamajame procese.

Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareiškė 2188,78 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 56-60). Civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas bylos medžiaga, prie ieškinio pridėtu gydymo išlaidų paskaičiavimu. Įvertinus tai, Kauno teritorinių ligonių kasų ieškinys yra tenkintinas visiškai, priteisiant ieškinio sumą iš kaltinamosios J. M..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nutarimu J. M. buvo paskirta advokatė Raimonda Klimienė. Advokatės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 149,94 Eur (Pažyma Nr. (12.35Mr)PT-213) ir priteistinos iš kaltinamosios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu

nusprendžia:

J. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 6 punktu, 8 punktu, 10 punktu 69 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per pirmus penkis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2020-10-10 05:31 val. iki 2020-10-10 12:25 val. (vieną parą).

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš J. M. civiliniam ieškovui Kauno teritorinei ligonių kasai 2188,78 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 78 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Iš J. M. priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai 149,94 (šimtą keturiasdešimt devynis eurus 94 ct).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė