- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2KT-230-407/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01817-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas, Vigintas Višinskis, susipažinęs su apelianto (ieškovo) A. M. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nusišalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-889-XX/2019 nagrinėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti klausimas dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-889-XX/2019 nagrinėjimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas siekia nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus ir prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, nušalinimo pareiškimą iš esmės motyvuodamas tuo, jog viena iš šios bylos atsakovių, t. y. R. K., dirba Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo padėjėja, todėl yra didelė tikimybė, kad atsakovė gali pažinoti ir Šiaulių apygardos teismo teisėjus.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki.
Nagrinėjamu atveju nušalinimo pareiškimas visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams išimtinai grindžiamas vienintele aplinkybe – vienos iš šios bylos atsakovių – R. K., darbu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo padėjėjo pareigose.
Visų pirma pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis teisėjas negali būti suinteresuotas jos baigtimi, o esant bent menkiausioms abejonėms dėl teisėjo suinteresuotumo ir šališkumo subjektyviuoju aspektu teisėjas privalo nusišalinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, sprendžiant klausimus dėl teisėjų nušalinimo turėtų būti vertinami teisėjo ir proceso šalių hierarchiniai ar kitokie ryšiai.
Nors pareiškėjas nuogąstauja dėl Šiaulių apygardos teismo šališkumo, tačiau nušalinimo pareiškime apskritai nenurodo jokių hierarchinių (pavaldumo), giminystės ar kitokių proceso šalies (šios bylos atsakovės R. K.) ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų ryšių, kurie galėtų turėti įtakos sprendžiant klausimą dėl šio teismo šališkumo. Vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog viena atsakovių R. K. dirba Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo padėjėja, savaime nelemia prielaidos kilti abejonėms dėl nešališko ir nepriklausomo bylos išnagrinėjimo Šiaulių apygardos teisme. Kitų aplinkybių, kurios leistų abejoti visų šio teismo teisėjų nešališkumu pareiškėjas nenurodė.
Teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, laikinai einantis skyriaus pirmininko pareigas
nutaria:
pareiškėjo A. M. pareiškimo dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-889-XX/2019 nagrinėjimo netenkinti.